Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Nijolios Indreikienės, sekretoriaujant Jurgai Sadauskaitei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-127-717/2011 pagal akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo, atsakovo priešieškinį ieškovui dėl įpareigojimo pratęsti kreditinės mokėjimo kortelės sutartį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 16029,49 Lt skolą (13932,13 Lt negrąžinto kredito, 565,09 Lt nesumokėtų palūkanų už negrąžintą kreditą, 1473,06 Lt nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą, 59,21 Lt nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palūkanas), 12,5 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 13932,13 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2010 m. vasario 6 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2006 m. rugpjūčio 22 d. buvo sudaryta kreditinės mokėjimo kortelės sutartis Nr. 06-058315-RK, kuria ieškovas atsakovui suteikė 14000 Lt sumos kredito limitą sutartyje nurodytoje atsakovui atidarytoje sąskaitoje ir išdavė kreditinę mokėjimo kortelę. Atsakovas nevykdė paimto kredito dalinių grąžinimų sutartyje numatytomis dalimis ir terminais, kitų įsipareigojimų. Atsakovas buvo perspėtas apie sutarties nevykdymo pasekmes raštais, tačiau sutarties pažeidimų nepašalino.

Atsakovas priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovą sudaryti su juo kreditinės mokėjimo kortelės sutartį pagal šiuo metu banko teikiamas sąlygas.

Nurodė, jog ieškovo darbuotojai jam paaiškino, kad kreditinės mokėjimo kortelės sutartis bus pratęsta. Tik nuvykęs į banką pasiimti naujos kreditinės kortelės sužinojo, kad sutartis nebuvo pratęsta. Nutraukus kreditinės mokėjimo kortelės sutartį, atsakovui buvo pasiūlyta sudaryti vartojimo kredito sutartį panaudotų lėšų ribose su žymiai didesnėmis palūkanomis. Dėl kreditinės mokėjimo kortelės sutarties nutraukimo ieškovas patyrė daug nepatogumų vykdant atsiskaitymus, nukentėjo jo reputacija.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino, priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovui iš atsakovo 13932,13 Lt negrąžinto kredito, 565,09 Lt nesumokėtų palūkanų už negrąžintą kreditą, 1473,06 Lt nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą, 59,21 Lt nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palūkanas, iš viso 16029,49 Lt skolą, 12,5 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 13932,13 Lt kreditą, skaičiuojant nuo 2010 m. vasario 6 d. iki ieškinio padavimo teisme 2010 m. vasario 17 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant už 13932,13 Lt nesugrąžintą kreditą nuo ieškinio pateikimo teismui (2010 m. vasario 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Konstatavo, kad ieškovas suteikė atsakovui 13932,13 Lt kreditą, atsakovas su ieškovu neatsiskaitė sutartyje nustatytais terminais, todėl ieškovas pagrįstai priskaičiavo atsakovui sumokėti 565,09 Lt palūkanų, 1473,06 Lt delspinigių už negrąžintą kreditą ir 59,21 Lt delspinigių už nesumokėtas palūkanas (CK 6.37, 6.872, 6.784 straipsniai). Nurodęs, kad ieškovas prašė priteisti palūkanas nuo nesumokėtos kredito dalies, skaičiuojant iki visiško sprendimo įvykdymo, ir tuo pačiu prašė priteisti procesines palūkanas nuo ieškinio įregistravimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, padarė išvadą, kad taikytinos tik vienos rūšies palūkanos, o ne dvigubos palūkanos. Sprendė, kad sudaryti naują sutartį arba pratęsti esamą sutartį yra ieškovo teisė, o ne jo pareiga, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti ieškovą sudaryti su atsakovu kreditavimo sutartį.

Apeliaciniu skundu ieškovas nurodo, jog sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškinys, neteisėta ir nepagrįsta.

Sprendimas, kad 12,50 procentų dydžio sutartinės palūkanos skaičiuotinos tik iki bylos iškėlimo teisme dienos yra nelogiškas ir neteisingas, nes tokiu atveju prievolę pažeidęs asmuo moka mažesnes palūkanas, nei mokėtų sąžiningai vykdydamas prievolę, prieštarauja 2006 m. rugpjūčio 22 d. kreditinės mokėjimo kortelės sutarties 11.4 punktui, CK 6.872 straipsnio 2 daliai, teismų praktikai. Tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). Ši norma yra įstatyminė išimtis iš CK 6.37 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad palūkanos už palūkanas neskaičiuojamos. Bendra pinigų suma, kurią privalo grąžinti paskolos gavėjas, tais atvejais, kai paskola laiku negrąžinta, susideda iš šių sumų: paskolos negrąžinta dalis, palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais ir palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika nustato, kad sutartinės palūkanos turi būti mokamos nepriklausomai nuo to, ar pagrindinė sutartis nutraukta ar ne, iki visiško prievolės įvykdymo. O kad jos būtų greičiau sumokėtos, yra naudojamos procesinės palūkanos, skatinančios skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą, ir iš esmės yra kaip kreditoriaus nuostolių dėl negauto pelno atlyginimas.

Prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl 12,50 procentų dydžio palūkanų priteisimo nuo 13932,13 Lt negrąžinto kredito sumos, skaičiuojant nuo 2010 m. vasario 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio procesinės palūkanos priteistos ne nuo visos priteistos sumos, o tik nuo 13932,13 Lt negrąžinto kredito dalies, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti pilnai.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, sutinka su apelianto argumentais apie netinkamą materialinės teisės normų taikymą, sprendžiant dėl dvigubų palūkanų (CPK 320 straipsnio pirmoji dalis, 330 str.).

Atsakovas neginčijo šalių tarpusavio teises ir pareigas nustatančios 2006 m. rugpjūčio 22 d. kreditinės mokėjimo kortelės sutarties 06-058315-RK, pagal kurią jam buvo suteikta kreditinė mokėjimo kortelė „Sidabras A“, jos galiojimo laikas nustatytas iki 2009 m. rugpjūčio 31 d., kredito limitas - 14 000 Lt, metinė palūkanų norma - 12,50 procentų, delspinigių dydis - 0,10 procentų per dieną. Pagal sutarties 14.4 punktą bankas turi teisę, prieš 10 kalendorinių dienų įspėjęs kredito gavėją, reikalauti, kad jis prie terminą grąžintų bankui visą panaudoto kredito sumą ir nutraukti sutartį, jeigu kredito gavėjas nepadengia įsiskolinimo. Tai atitinka sutarties nutraukimo 2009 m. gruodžio 24 d. aplinkybes ( b.l. 8). Sutarties 14.4 punktas nustatė, kad palūkanos ( 12,5 proc.) mokamos bankui kas mėnesį sutartyje numatytą mokėjimo dieną. Pagal 12.3 punktą kredito gavėjui praleidus sutartyje numatytus kredito grąžinimo įmokos, palūkanų ir/ar kitų sutartyje numatytų mokėjimų terminus, kredito gavėjas privalo už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti bankui sutartyje nustatyt dydžio ( 0,10 proc. per dieną) delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas yra praleistas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad sutarties nutraukimo metu atsakovas nebuvo grąžinęs 13 932,13 Lt kredito, nesumokėjęs 565,09 Lt palūkanų bei 1473,06 Lt delspinigių už negrąžintą kreditą ir 59,21 Lt delspinigių už nesumokėtas palūkanas. Teisingai konstatavęs atsakovo pareigą dėl šių sumų sumokėjimo pagal sutartį ir įstatymus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas neprivalo mokėti palūkanų už naudojimąsi kreditu iki visiško jo grąžinimo, o procesinės palūkanas mokėti tik nuo negrąžintos kredito sumos.

Palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais mokėjimą nustato CK 6.874 straipsnio pirmoji dalis, numatanti paskolos gavėjo pareigą mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Formuodamas teismų praktiką bylose, kuriose sprendžiamas palūkanų ir procesinių palūkanų priteisimo klausimas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad „...pa­lū­ka­nas pa­gal pi­ni­gi­nes prie­vo­les ga­li nu­sta­ty­ti įsta­ty­mai ar­ba ša­lys su­si­ta­ri­mu (CK 6.37 straips­nio 1 da­lis). Pa­grin­di­nė pa­lū­ka­nų pa­skir­tis yra mo­kė­ji­mas kre­di­to­riui už nau­do­ji­mą­si pi­ni­gais. At­ly­gi­ni­mas pa­lū­ka­nų for­ma mo­ka­mas iki pi­ni­gi­nių prie­vo­lių įvyk­dy­mo, jei­gu ša­lys nė­ra su­si­ta­ru­sios ki­taip“. „Su­tar­ties ša­lys ga­li nu­sta­ty­ti skir­tin­go dy­džio pa­lū­ka­nas, pri­klau­so­mai nuo jų funk­ci­jos. Jei­gu su­tar­ty­je nu­ma­ty­tos pa­lū­ka­nos už nau­do­ji­mą­si pi­ni­gais ir pa­lū­ka­nos už su­tar­ty­je nu­sta­ty­tos pi­ni­gi­nės prie­vo­lės įvyk­dy­mo ter­mi­no pra­lei­di­mą, tuo­met ne­tai­ko­mos CK 6.210 straips­ny­je nu­sta­ty­to dy­džio įsta­ty­mi­nės pa­lū­ka­nos. Tei­sės tu­rė­to­jas pa­si­ren­ka jos gy­ni­mo bū­dą: su­tar­ti­nį ar­ba su­tar­ti­nį ir įsta­ty­mi­nį“. „Prie kom­pen­sa­vi­mo funk­ci­ją at­lie­kan­čių pa­lū­ka­nų pri­ski­ria­mos ir CK 6.37 straips­nio 2 da­ly­je nu­ma­ty­tos pa­lū­ka­nos, jei­gu sko­la iš­ieš­ko­ma teis­mi­ne tvar­ka. Jų dy­dis taip pat nu­sta­ty­tas CK 6.210 straips­ny­je. Šios pa­lū­ka­nos, va­di­na­mos ,,pro­ce­si­nė­mis”, skai­čiuo­ja­mos nuo by­los iš­kė­li­mo mo­men­to iki pat vi­siš­ko teis­mo spren­di­mo įvyk­dy­mo, ska­ti­na sko­li­nin­ką kuo grei­čiau įvyk­dy­ti prie­vo­lę, ieš­ko­ti bū­dų at­si­skai­ty­ti su kre­di­to­riu­mi dar iki šiam krei­pian­tis į teis­mą ir taip iš­veng­ti prie­vo­lės mo­kė­ti šias pa­lū­ka­nas. Tuo at­ve­ju, jei teis­mo pro­ce­sas jau pra­si­dė­jo, sko­li­nin­kas su­in­te­re­suo­tas ne­vil­kin­ti jo, o teis­mui pri­tei­sus sko­lą – kuo grei­čiau ją su­mo­kė­ti kre­di­to­riui“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-7-751/2003 pagal AB banko Hansa bankas ieškinį A.M. ir A.S. dėl skolos išieškojimo ).

Tuo vadovaujantis sutiktina su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimo dalį dėl palūkanų už naudojimąsi kredito suma priteisimo, motyvuojant tai dvigubomis palūkanomis, netinkamai taikė minėtąsias materialinės teisės normas ir nesivadovavo palūkanų už naudojimąsi kreditu pagrindus, terminus bei procesinių palūkanų priteisimo pagrindus išaiškinančia kasacinio teismo praktika.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, sprendimas pakeistinas, nurodant, kad priteistos 12,50 procentų dydžio sutartinės palūkanos nuo 13932,13 Lt negrąžinto kredito sumos skaičiuotinos nuo 2010 m. vasario 17 d. iki visiško šios kredito sumos grąžinimo, o 5 procentų dydžio procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo visos teismo priteistos sumos ( CK 6.37 str. 2 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimą, nurodant, kad priteistos 12,50 procentų dydžio sutartinės palūkanos už negrąžintą 13932,13 Lt kreditą skaičiuojamos nuo 2010 m. vasario 17 d. iki visiško šios kredito sumos grąžinimo, o 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo priteistos skolos sumos 16029,49 ( šešiolikos tūkstančių dvidešimt devynių Lt 49 ct) Lt nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. vasario 17 dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.