Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš pirmininkaujančiojo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorui Dariui Jakučiui, gynėjai Alvydai Rimai Medišauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

A. C. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

-2009-10-20 Jurbarko rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 2d. -2 MGL bauda(bauda 2010-03-24 nutartimi pakeista 1 para arešto)

-2009-11-13 Jurbarko rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 4d.- 2 MGL bauda(bauda 2010-03-24 nutartimi pakeista 1 para arešto), bausmę atlikęs;

kaltinamas pagal LR BK 129 str. 2d.2p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. C., tyčia nužudė žmogų, o būtent: 2011m. kovo mėn.30d. naktį apie 2 val., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, A. G. priklausančiame name (duomenys neskelbtini) dėl asmeninių priežasčių kilusio tarpusavio konflikto metu tyčia medine beisbolo lazda sudavė ne mažiau dešimties smūgių S. V. į galvą, padarydamas jam muštines žaizdas kaktoje, kairiame antakyje, akies vokuose, skruoste, apatinėje lūpoje, smakre, kakle, odos nubrozdinimus nosyje, apatinio žandikaulio abiejų pusių kandžių išnirimus, skeveldrinius kairio nosikaulio, viršutinių žandikaulių, kairio skruostikaulio, kaktikaulio, kairio smilkinkaulio, kaukolės pamato kaulų lūžimus, kraujo išsiliejimą virš ir po kietuoju, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, apie smegenėles, į skilvelius, galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės skilties dalinį suardymą, kairio pusrutulio kaktinės, smilkininės skilčių sumušimus, dėl ko nuo galvos sumušimo, lydimo muštinių žaizdų veide, kakle, skeveldrinių kaukolės veidinės dalies, skliausto ir pamato kaulų lūžimų, kraujo išsiliejimų virš ir po kietuoju bei minkštaisiais galvos smegenų dangalais, į skilvelius, galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės skilties dalinio suardymo, smegenų sumušimo, aspiracijos krauju, S. V. kelių minučių intervale mirė.

Kaltinamasis A. C. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, jog jis gyveno kartu su motina A. G. bei jos sugyventiniu S. V., motinos name (duomenys neskelbtini). Kartais S. V. išeidavo gyventi kitur, tačiau vėl grįždavo pas jo motiną. 2011 m. kovo mėn. 29d. jo motinos nebuvo namuose, jis buvo vienas. Parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ jis nusipirko alaus. Išgėrus alų, atėjo S. V., kuris atsinešė degtinės, kurią jiedu išgėrė. Po to jie abu nusipirko dar degtinės ir alaus ir ją dviese išgėrė namuose. Jau būdami girti, abu nuėjo miegoti. Pabudo jis kovo 30d. naktį apie 2 val. Kadangi namuose buvo šalta, nuėjo kurti krosnies. Matė, kad S. V. tuo metu kitame kambaryje gaminasi valgyti, kepa bulves. Jiedu su S. V. dar išgėrė. Tuomet S. V. ėmė tyčiotis iš jo motinos - įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais, pasakojo, kaip ją skriaudė. Dėl S. V. žodžių jis labai supyko, todėl puolė mušti S. V.. Jis sudavė S. V. rankomis į veidą ir šis nukrito ant žemės. Kadangi buvo labai susinervinęs, nuėjo į kitą kambarį ir atsinešė iš ten beisbolo lazdą. Tuo metu S. V. jau gulėjo lovoje. Kaip jis mušė gulinti S. V., nepamena, nes buvo labai susijaudinęs. Atsigavo tik tuo metu, kai jau stovėjo prie gulinčio lovoje S. V., rankoje laikydamas kruviną beisbolo lazdą. S. V. galva buvo sumušta, tiesiog suknežinta, o aplinkui buvo daug kraujo. Neabejoja, kad S. V. beisbolo lazda mirtinai sumušė jis, nes kambario durys buvo užrakintos iš vidaus, o jiedu namuose buvo tik dviese. Tačiau kaip mušė S. V. - dėl didelio susijaudinimo nepamena. Manydamas, jog S. V. dar gyvas, paskambino greitosios medicinos pagalbos telefonu. Atvykus greitosios medicinos pagalbos medikei, jis pasakė jai, kad S. V. pas jį į namus jau atėjo sumuštas. Greitosios pagalbos darbuotoja jam atsakė, kad S. V. yra miręs ir paprašė pakviesti vairuotoją. Jis tai ir padarė. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiais gailisi. S. V. sumušė dėl didelio susijaudinimo, kadangi šis nepagarbiai ir įžeidžiančiai kalbėjo apie jo motiną.

Be paties kaltinamojo parodymų, jo kaltę baudžiamojoje byloje patvirtina tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti įrodymai:

Liudytoja V. B. parodė, jog jai dirbant greitosios pagalbos slaugytoja Jurbarke, 2011 m. kovo mėn. 30d. buvo gautas pranešimas apie S. V. sumušimą ir prašyta atvykti į (duomenys neskelbtini). Su GMP darbuotojais ji nuvyko nurodytu adresu. Atvykus į butą, ją pasitiko kaltinamasis A. C.. Bute ant lovos be gyvybės požymių gulėjo vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo S. V.. Jo galva buvo tiesiog suknežinta, visur-lovoje, ant sienų ir grindų šalia lovos buvo daug kraujo ir net smegenų dalelių. A. C. jai pasakė, kad S. V. pas jį į namus jau atėjo sumuštas. Pagal bendrą vaizdą buvo akivaizdu, jog S. V. negalėjo ateiti sumuštas, o turėjo būti užmuštas toje pat vietoje. Ji paprašė A. C. pakviesti GMP vairuotoją. Šis išėjo ir grįžo su vairuotoju. Kadangi jai einant į butą koridoriumi nebuvo jokių kraujo žymių, ji pasakė A. C., kad S. V. negalėjo pas jį ateiti jau sumuštas, o turėjo būti užmuštas vietoje. A. C. jai pasakė „tik nesakyk, kad jis negyvas“, bet apie įvykio aplinkybes jai daugiau nieko nepasakojo. Tuomet ji išėjo į gatvę ir, pamačiusi pravažiuojančius policijos darbuotojus, pranešė jiems apie nužudymą.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo(t.1 b.l. 6-35) matyti, jog S. V. lavonas su daugybinėmis smurto žymėmis buvo rastas 2011-03-30 Jurbarke, Sodų g. 27 esančiame namo kambaryje, o daugybinės kraujo dėmės rastos tik tame pat kambaryje, kur ir gulėjo lavonas.

Specialisto išvada Nr. 54/11(10) patvirtina, kad S. V. mirė nuo galvos sumušimo, lydimo muštinių žaizdų veide, kakle, skeveldrinių kaukolės veidinės dalies, skliausto ir pamato kaulų lūžimų, kraujo išsiliejimų virš ir po kietuoju bei minkštaisiais galvos smegenų dangalais, į skilvelius, galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės skilties dalinio suardymo, smegenų sumušimo, aspiracijos krauju, jo kraujyje rasta 2,80 promilių etilo alkoholio, o šlapime-4,14 promilių alkoholio(T.1 b.l. 38-45).

Kaltinamojo kaltę patvirtina ir 2011-07-07 specialisto išvada Nr.S 232/11(01), iš kurios matyti, jog 99,999999999996 procento tikimybe ant iš kaltinamojo A. C. paimtų rūbų rastas S. V. kraujas(T.1 b.l. 59-61, 64-72).

A. C. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino, kad būtent jis sudavė S. V. šio mirtį sukėlusius sužalojimus bei parodė, kokiu būdu tai padarė(T.1 b.l. 93-96).

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad būtent A. C. 2011-03-30 naktį, suduodamas medine lazda daugybinius smūgius S. V. į galvą, padarė jam mirtį sukėlusius galvos sužalojimus ir tokiu būdu tyčia jį nužudė.

Specialistas išvadoje Nr.84TPK-82 patvirtino, jog A. C. neserga psichikos sutrikimu, veikos padarymo metu nebuvo laikinoje liguistoje būsenoje-patologinio afekto, patologinio girtumo ar kitokio trumpalaikio psichikos sutrikimo būklėje, galėjo suprasti ir suprato savo veiksmų esmę, galėjo teisingai juos valdyti. Atsižvelgdama į šią išvadą bei aptartas faktines bylos aplinkybes, kolegija pripažįsta, jog veikos padarymo metu A. C. nebuvo taip susijaudinęs, kad jo veika galima būtų kvalifikuoti pagal LR BK 130 str.- kaip nužudymas labai susijaudinus.

Iš kaltinimo šalintina A. C. veiksmus kvalifikuojanti aplinkybė, kad A. C. tyčia nužudė bejėgiškos būklės žmogų, nes byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, jog nusikalstamos veikos padarymo metu S. V. buvo bejėgiškoje būklėje. Iš paties kaltinamojo parodymų, kurie nėra paneigti jokiais objektyviais duomenimis, matyti, kad S. V. prieš mirtį nebuvo tiek girtas, jog būtų bejėgiškoje būklėje dėl girtumo. Jo kraujyje rasta 2,80 promilių alkoholio, kas negali būti vertinama kaip bejėgiškos būklės asmens nužudymas, nes būdamas tokioje būsenoje, nukentėjęs asmuo kalbėjo, vaikščiojo, gaminosi valgyti ir pan. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad smūgių sudavimo momentu S. V. miegojo ir dėl to buvo bejėgiškos būklės. Tokių aplinkybių nepatvirtinq kaltinamasis, o kitų įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo miego būseną, byloje nenustatyta.

Esant tokioms aplinkybėms, kaltinimas A. C. keistinas į lengvesnį, vadovaujantis LR BPK 256 str. 4d., kadangi esminės veikos faktinės aplinkybės nesikeičia. Veika iš LR BK 129 str. 2d. 2p. perkvalifikuotina į veiką numatytą LR BK 129 str. 1d.

Skirdama bausmę A. C., kolegija atsižvelgia į visus LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus bei aplinkybes, į kurias būtina atsižvelgti skiriant bausmę.Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis pirmiau jau buvo teistas du kartus ir vėl padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą. Tuo pat metu atsižvelgiama ir į tai, jog A. C. prisipažino kaltu ir gailisi(tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe), kad byloje nėra kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo ir provokuojantis bei rizikingas nužudytojo elgesys – t.y. tai, jog jis tyčiojosi iš A. C. motinos, ją užgauliojo ir pan., kas ir išprovokavo nusikalstamus veiksmus. Ši aplinkybė nėra paneigta kokiais tai objektyviais įrodymais, todėl taip pat laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe(LR BK 59 str. 1d.6p.).

Atsižvelgdama į LR BK 62 str. 2d. reikalavimus, kolegija konstatuoja, jog A. C. skirtina kiek mažesnė laisvės atėmimo bausmė, nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 129 str. 1d., perkvalifikavus ją iš LR BK 129 str. 2d. 2p. numatytos nusikalstamos veikos, bei skirti jam 10(dešimties)metų 6(šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią A. C. skaičiuoti nuo jos sulaikymo LR BPK 140 str. tvarka dienos t.y. 2011-03-30.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. C. paskirtos kardomosios priemonės-suėmimo nekeisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti-A. C. striukę bei kelnes-gražinti nuteistajam A. C..

Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.