- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-24
- Bylos Nr.
- e2YT-1292-819/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14628-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Pareiškėjas
- L. T.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“, N. P., G. S.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. S., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio V. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento.
Pareiškime pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motinos O. S. sutuoktinis V. S. Po sutuoktinio mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo. O. S., būdama V. S. sutuoktinė, turėjo teisę po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą paveldėti pagal įstatymą, tačiau per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Atsiradusį palikimą ji priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Savo valią priimti palikimą pagal įstatymą, atsiradusį po V. S. mirties, O. S. išreiškė aktyviais veiksmais, kurie patvirtina palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti nuo pat palikimo atsiradimo dienos. (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktiniui V. S., O. S. liko gyventi ir iki pat mirties gyveno, naudojosi ir rūpinosi abiem sutuoktiniams priklausančiu turtu, t. y. butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). O. S. mokėjo už Butui teikiamas komunalines paslaugas, tvarkė ir remontavo Butą. Visu po palikėjo V. S. mirties likusiu turtu O. S. naudojosi kaip savu. Valdydama palikėjo V. S. paliktą nekilnojamojo turto dalį kaip jai priklausančią, ji įgyvendino nuosavybės teises į paveldėtą turtą, atsiradusį po sutuoktinio mirties. Pareiškėja taip pat nurodo, jog V. S. jo mirties momentu priklausė asmeninio naudojimo ir apyvokos daiktai, kuriais po jo mirties O. S. ir toliau iki pat savo mirties naudojosi. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad O. S. aktyviai siekė įgyvendinti palikimo priėmimo teises.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“ (toliau – VĮ „Turto bankas“), pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Paaiškina, kad VĮ „Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. S. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad O. S. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Suinteresuoti asmenys N. P. ir G. S. atsiliepimų į pareiškėjos pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad O. S., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Mirties momentu O. S. buvo našlė. Jos sutuoktinis V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Santuoką jie sudarė (duomenys neskelbtini). O. S. turėjo du vaikus: pareiškėją L. T., gimusią (duomenys neskelbtini), ir P. A., gimusį (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro duomenų nustatyta, kad V. S. taip pat turėjo du vaikus: N. P., gimusį (duomenys neskelbtini), ir G. S., gimusį (duomenys neskelbtini). (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). V. S. sūnūs šioje byloje dalyvauja suinteresuotais asmenimis. Atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą jie per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Byloje nėra duomenų, kad po mirties V. S. paliko testamentą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad po V. S. mirties notarų biure pagal jo paskutinę gyvenamąją vietą buvo pradėta paveldėjimo byla, kas nors pateikė notarui pareiškimą dėl jo palikimo priėmimo. Iš Testamentų registro duomenų nustatyta, kad O. S. (duomenys neskelbtini) Širvintų rajono 1-ajame notaro biure sudarė oficialųjį testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirus O. S., į notarą pagal jos paskutinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kreipėsi jos dukra, pareiškėja L. T., kuri priėmė O. S. palikimą.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad V. S. mirties dieną Nekilnojamojo turto registre jo vardu nebuvo registruoto nekilnojamojo turto. Jo mirties momentu Nekilnojamojo turto registre buvo registruota tik jo sutuoktinės, pareiškėjos motinos O. S. nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). O. S. nuosavybės teisė į Butą registruota (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 10-7396 pagrindu.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Byloje nustatyta, kad po V. S. mirties O. S., būdama įstatymine jo įpėdine – palikėją pergyvenusia sutuoktine (CK 5.13 straipsnis), į notarą su pareiškimu dėl jo palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėja teigia, kad nepaisant to, O. S. savo sutuoktinio V. S. turtą po jo mirties pradėjo faktiškai valdyti ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes jis turi juridinę reikšmę pareiškėjai.
Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įvertinus tai, kad pareiškėja, būdama O. S. įpėdinė, siekia įforminti nuosavybės teisę į jos palikimą (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis), pripažintina, kad prašomas nustatyti faktas, kad O. S. priėmė savo sutuoktinio V. S. palikimą po jo mirties pradėdama jį faktiškai valdyti, pareiškėjai turi juridinę reikšmę (CPK 444 straipsnio 1 dalis).
Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).
Byloje nustatyta, kad V. S. mirties momentu Nekilnojamojo turto registre jo sutuoktinės O. S. vardu nuosavybės teise buvo registruotas Butas. Butas įgytas (duomenys neskelbtini) sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 10-7396 pagrindu, tai yra O. S. ir V. S. esant santuokoje (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. CK įtvirtinta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai patvirtina, kad Butas, nepaisant jo registravimo Nekilnojamojo turto registre vieno iš sutuoktinių vardu, buvo bendroji jungtinė O. S. ir V. S. nuosavybė pastarojo mirties momentu.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškėjos rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad po V. S. mirties O. S. ir toliau gyveno Bute, jį prižiūrėjo, remontavo, mokėjo mokesčius už Butą. Šiame Bute O. S. gyvenamąją vietą deklaravo nuo (duomenys neskelbtini) iki mirties. Nors į bylą pateikti negausūs duomenys apie mokesčių už Butui teikiamas paslaugas mokėjimą, teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos paaiškinimais, kad nuo pat V. S. mirties O. S. visu Butu rūpinosi kaip savo. Tokius pareiškėjos paaiškinimus paneigiančių duomenų byloje nėra. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad po V. S. mirties mokesčiai už Butui teikiamas paslaugas būtų išieškomi teismine tvarka (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Į bylą pateikti duomenys apie mokesčių už Butui teikiamas paslaugas mokėjimą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) apima trijų mėnesių laikotarpį po V. S. mirties. Taigi, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo abejoti, kad O. S. atliko aktyvius veiksmus jos sutuoktinio V. S. palikimui priimti pradėdama jį faktiškai valdyti nuo pat V. S. mirties momento (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).
Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti. Šis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į turtą, priklausiusį O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išduoti pareiškėjai L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.