Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos „Raubonių parkas“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Raubonių parkas“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl patikrinimo akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad nagrinėjamoje byloje skundžiamais administraciniais aktais pareiškėjas nėra įpareigojamas pašalinti Patikrinimo akte nurodytų objektų, ginčas kilęs iš viešosios teisės normų.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Bylų, kurios priskirtos administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nustatytas ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.).

ABTĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą atsisakoma priimti, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia apskųsti Patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, jog objektas (Ginčo sklypas) naudojamas ne pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, ir Privalomąjį nurodymą, kuriuo iš pareiškėjo reikalaujama nutraukti žemės sklypo, unikalus Nr. 6760-0008-0019, esančio Raubonių k., Saločių sen., Pasvalio r., naudojimą ne pagal nustatytą ir NTR įregistruotą žemės naudojimo paskirtį, privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2025 m. rugsėjo 14 d.

Privalomasis nurodymas duotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punktu, nustačius, kad Ginčo sklypas gali būti naudojamas žemės ūkio veiklai (žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir apdorojimas, ūkyje pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimas ir šių produktų realizavimas, paslaugų žemės ūkiui teikimas, geros agrarinės ir aplinkosauginės žemės būklės išlaikymas ir kt.), ir patikrinimo metu nenustačius, kad Ginčo sklype būtų vykdoma žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir apdorojimas, ūkyje pagamintų ir apdorotų produktų perdirbimas ir realizavimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad Ginčo sklype dirbtinės žolės danga išklotas 872,58 kv. m žemės sklypo plotas; dirbtinė danga prie žemės pritvirtinta kaiščiais. Ant dirbtinės žolės dangos padėti išleisti pripučiami 2 batutai, kurie prie žemės įtvirtinti metaliniais kaiščiais, atvesta elektra, įtvirtinti batutų pripūtimo prietaisai. Sklype nutiesti nuo žemės paviršiaus ant įtvirtintų metalinių polių pakelti medžio dangos ir medžio imitacijos plastiko dangos takai, kurie užima 529 kv. m sklypo plotą. Ginčo sklype stovi trys metalinių konstrukcijų stoginės, kurių stogą dengia tentai ir kurios užima 216,85 kv. m žemės sklypo plotą. Ginčo sklype vielos segmento tvora aptvertas 299,35 kv. m žemės sklypo plotas, kuriame laikomi triušiai, pastatyti triušių nameliai. Sklype prismaigstyta informacinių lentelių, kad už vaikų saugumą atsako tėvai, kita informacija apie naudojimąsi batutais. Privalomajame nurodyme konstatuota, kad pažeistos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkto nuostatos.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punktas nustato, kad žemės naudojimo planinio ir neplaninio patikrinimų metu, atlikus šio straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose nurodytus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, Inspekcija neteisėtus veiksmus atlikusiam asmeniui, o kai toks nenustatytas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje (-iame) nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, savininkui (valstybinės žemės patikėtiniui privalomasis nurodymas surašomas tik tada, kai nėra žemės valdytojo ar naudotojo), valdytojui ar naudotojui per 5 darbo dienas nuo žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nustatymo dienos pateikia privalomąjį nurodymą per jame nurodytą ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti. <...>.

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog skundžiamuose administraciniuose aktuose būtų konstatuota savavališka statyba. Ginčijamu Privalomuoju nurodymu nėra įpareigojama ar reikalaujama pašalinti savavališkos statybos darbus ir toks nurodymas nėra tiesiogiai susijęs su civilinėmis teisėmis ir pareigomis bei siekiu taikyti civilinio teisinio pobūdžio neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemones. Kaip matyti iš Privalomojo nurodymo turinio, Privalomasis nurodymas duotas pareiškėjui, konstatavus valstybinės žemės naudojimo tvarkos pažeidimus, o ne pažeidimus statybos srityje. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas – Privalomasis nurodymas, yra administracinio teisinio pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracini teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-655-602/2024).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad nagrinėjamu atveju ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, skundžiamoje nutartyje nepateikė motyvų, kaip ir kokie Patikrinimo akto ir Privalomojo nurodymo reikalavimai yra tiesiogiai susijęs su civilinėmis teisėmis ir pareigomis bei siekiu taikyti civilinio pobūdžio neteisėtos veiklos padarinių šalinimo priemones, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog ginčas dėl Patikrinimo akto ir Privalomojo nurodymo panaikinimo yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti jo skundą, neišsprendė žyminio mokesčio grąžinimo klausimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šis klausimas bus sprendžiamas pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Raubonių parkas“ atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.