- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-23
- Bylos Nr.
- eAS-655-602/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04671-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento Vidurio Lietuvos antrajam žemės naudojimo priežiūros skyriaus 2024 m. liepos 22 d. privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-809 (toliau – ir Privalomasis nurodymas). Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Privalomojo nurodymo galiojimą, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II.
Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. K. skundą; nutarčiai įsiteisėjus pareiškėjui grąžino 22,50 Eur žyminį mokestį; išaiškino, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo ar teisėjo nutartimi.
Iš skunde nurodytų aplinkybių ir prie jo pridedamų įrodymų teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčija Privalomąjį nurodymą, kuris priimtas, vadovaujantis Inspekcijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento 2024 m. liepos 19 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu. Privalomajame nurodyme nurodyta, kad žemės sklypo savininkai A. K. ir K. K. savo žemės sklypą naudoja ne pagal 1993 m. gruodžio 11 d. kadastriniais matavimais nustatytas žemės sklypo plane ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas teisėtas ribas, t. y. savavališkai, už žemės sklypo ribų iš pietinės žemės sklypo pusės naudoja 10,40 kv. m nesuformuotos valstybinės žemės plotą; aptvertas valstybinės žemės plotas naudojamas kaip vientisas masyvas su namų valdos žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip apribojama teisė naudotis valstybine žeme; valstybinės žemės plote pastatyta metalinė tvora, kurios ilgis 20,35 m; tvora pastatyta be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo; tokiais veiksmais A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad Privalomojo nurodymo reikalavimas pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimus yra susiję su žemės sklypo savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, o žemės naudojimo tvarkos pažeidimų civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK), taip pat specialiuose Lietuvos Respublikos žemės įstatyme ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Privalomuoju nurodymu konstatuotas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto pažeidimas, nes pareiškėjas savavališkai valstybinėje žemėje įrengė tvorą.
Atsižvelgęs į tai, kad Privalomasis nurodymas yra tiesiogiai susijęs su civilinėmis teisėmis ir pareigomis bei siekiu taikyti civilinio teisinio pobūdžio neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemones, teismas sprendė, kad pagal analogiją taikytinas Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuris nustato, kad, jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Inspekcija, kiti šio įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą – dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-57/2018).
Teismas priėjo prie išvados, kad ginčas dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).
III.
Pareiškėjas A. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad byloje nėra kilęs joks ginčas dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo (tokio dokumento iš viso nėra ir nebuvo) ir statybos padarinių šalinimo, todėl teismas nepagrįstai remiasi nutartyje nurodyta teismų praktika. Pareiškėjas pažymi, kad ginčas yra kilęs iš esmės dėl to, kad Privalomajame nurodyme nustatyta, kad žemės sklypo savininkai A. K. ir K. K. savo žemės sklypą naudoja ne pagal 1993 m. gruodžio 11 d. kadastriniais matavimais nustatytas žemės sklypo plane ir nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas teisėtas ribas, t. y. savavališkai, už žemės sklypo ribų iš pietinės žemės sklypo pusės naudoja 10,40 kv. m nesuformuotos valstybinės žemės plotą. Aptvertas valstybinės žemės plotas naudojamas kaip vientisas masyvas su namų valdos žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip apribojama teisė naudotis valstybine žeme. Pareiškėjas nesutinka su tokiais Privalomojo nurodymo argumentais, todėl padavė skundą.
Pareiškėjo teigimu, teismas neatkreipė dėmesio, kad joks sutikimas tvoros statybai nėra reikalingas, tai patvirtina pridedamas Inspekcijos atsakymas dėl tvoros su pareiškėju. Skunde buvo nurodyta, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi 1993 m. gruodžio 11 d. kadastriniais matavimais, bet nesirėmė vėlesniu 1996 m. vasario 20 d. žemėtvarkos tarnybos viršininko patvirtintu namų valdos žemės sklypo ribų planu bei tuo metu atliktais matavimais, todėl Privalomasis nurodymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, ginčo tvora stovi nuo 1995 m. ir yra įtraukta į paminėtą žemės sklypo ribų planą.
Pareiškėjo įsitikinimu, šis ginčas visiškai atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. patenka į administracinių teismų jurisdikciją.
Atsiliepimas
Inspekcija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Teisėjų kolegija nevertina atsiliepimo, nes teismas be pagrindo išsiuntė skundą nurodytai institucijai skundo priėmimo stadijoje, kol byla nebuvo iškelta. Šioje proceso stadijoje dalyvauja tik pareiškėjas, kol byla nėra iškelta, nėra ir kitų bylos šalių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Privalomojo nurodymo reikalavimas pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimus yra susiję su žemės sklypo savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 6 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-57/2018.
Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad byloje nėra kilęs joks ginčas dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo (tokio dokumento iš viso nėra ir nebuvo) ir statybos padarinių šalinimo, todėl teismas nepagrįstai remiasi nutartyje nurodyta teismų praktika. Pareiškėjo įsitikinimu, šis ginčas visiškai atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą.
Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Bylų, kurios priskirtos administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nustatytas ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.).
ABTĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.
Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą atsisakoma priimti, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2018 m. birželio 6 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-57/2018 yra pažymėjusi, kad savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susiję su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, o savavališkos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, taip pat specialiame Statybos įstatyme. Ginčijant savavališkos statybos aktą ir (ar) reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kai statyba yra pradėta, pagal analogiją taikytinas Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuris nustato, kad jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Inspekcija, kiti šio įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą – dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia apskųsti Privalomąjį nurodymą, kuriuo pareiškėjo reikalaujama atlaisvinti užimtą ir naudojamą valstybinę žemę 10,40 kv. m iš (duomenys neskelbtini) pusės – pašalinti 20,35 m ilgio tvoros dalį, privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2025 m. sausio 17 d. Privalomasis nurodymas duotas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punktu, nustačius, kad žemės sklypo savininkai A. K. ir K. K. savo žemės sklypą naudoja ne pagal 1993 m. gruodžio 11 d. kadastriniais matavimais nustatytas žemės sklypo plane ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas teisėtas ribas, t. y. savavališkai, už žemės sklypo ribų iš pietinės žemės sklypo pusės naudoja 10,40 kv. m nesuformuotos valstybinės žemės plotą; aptvertas valstybinės žemės plotas naudojamas kaip vientisas masyvas su namų valdos žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip apribojama teisė naudotis valstybine žeme; valstybinės žemės plote pastatyta metalinė tvora, kurios ilgis 20,35 m; tvora pastatyta be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo; tokiais veiksmais A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punktas nustato, kad žemės naudojimo planinio ir neplaninio patikrinimų metu, atlikus šio straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose nurodytus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, Inspekcija neteisėtus veiksmus atlikusiam asmeniui, o kai toks nenustatytas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje (-iame) nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, savininkui (valstybinės žemės patikėtiniui privalomasis nurodymas surašomas tik tada, kai nėra žemės valdytojo ar naudotojo), valdytojui ar naudotojui per 5 darbo dienas nuo žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nustatymo dienos pateikia privalomąjį nurodymą per jame nurodytą ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti. <...>.
Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad būtų konstatuota savavališka statyba, taigi ir pateiktu skundu savavališkos statybos aktas nėra ginčijimas. Ginčijamu Privalomuoju nurodymu nėra įpareigojama ar reikalaujama pašalinti savavališkos statybos darbus ir toks nurodymas nėra tiesiogiai susijęs su civilinėmis teisėmis ir pareigomis bei siekiu taikyti civilinio teisinio pobūdžio neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemones. Kaip matyti iš Privalomojo nurodymo turinio, Privalomasis nurodymas duotas pareiškėjui, konstatavus valstybinės žemės naudojimo tvarkos pažeidimus, o ne pažeidimus statybos srityje. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas – Privalomasis nurodymas, yra administracinio teisinio pobūdžio.
Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šiuo atveju pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuris nustato, kad, jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Inspekcija, kiti šio įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą – dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepateikė motyvų, ar Privalomame nurodyme reikalaujamai pašalinti tvorai (20,35 m ilgio tvoros daliai) statybą leidžiantis dokumentas yra privalomas, todėl, vadovaujantis minėta teisės norma, neturėjo pagrindo išvadai, kad ginčas dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.