Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka sprendė pareiškėjos R. J. pareiškimo dėl asmeninio testamento patvirtinimo, pareikštą suinteresuotiems asmenims A. K. ir J. S., priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus su pareiškimu, prašydama pripažinti A. S. pasirašytą testamentą galiojančiu ir jį patvirtinti.

Pareiškime pareiškėjos nurodė, kad visą nekilnojamąjį turtą velionis paliko pareiškėjai, automobilius ir akcijas – M. R., knygas ir senus pinigus – G. K..

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 579 straipsnį, civiliniame kodekse numatytais atvejais prašymai dėl pareiškimų patvirtinimų, paveldėjimo procedūrų taikymo nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjami šiame skyriuje nustatyta tvarka, jeigu šis kodeksas nenumato kitos tokių prašymų nagrinėjimo tvarkos.

Testamentas – vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testamento instituto paskirtis – užtikrinti fiziniam asmeniui teisę savo valia, kuri išviešinama po mirties, pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po testatoriaus mirties liekantį palikimą. Įstatymu pripažįstami oficialieji ir asmeniniai testamentai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.27 straipsnis).

CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Asmeninis testamentas atitinka oficialųjį tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti nurodytiems asmenims, jis per vienerius metus po testatoriaus mirties turi būti pateiktas teismui tvirtinti (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normų, reglamentuojančių asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą, taikymą, yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į asmeninio testamento tikslą – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju, įstatyme nustatant imperatyvius testamento sudarymo reikalavimus, siekiama užtikrinti, jog testatoriaus vidinė valia atitiktų jos išorinę išraišką testamente. Kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, tai CK 5.30 straipsnio normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2004).

CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui privalomi reikalavimai: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. Nurodyti reikalavimai taikomi tiek nustatyta tvarka perduotiems saugoti asmeniniams testamentams, tiek ir neperduotiems testamentams, kurie yra tvirtinami teismo. Teismas nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnio nustatytus reikalavimus, keliamus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015).

Šiuo atveju pareiškėja prašo patvirtinti asmeninį testamentą, kurio turinį pareiškime išdėsto ne visą. Kaip matyti iš pateikto testamento turinio, jame nurodyta ne tik, kad velionis visą nekilnojamąjį turtą palieka pareiškėjai, automobilius ir (duomenys neskelbtini) akcijas – M. R., knygas ir senus pinigus – G. K., bet ir sąlyga – „jeigu brolys bus sąžiningas Mano trečia dali palieku G. K. ir J. K.“. Pareiškėja nenurodė pareiškime, ką jos manymu reiškia ši sąlyga (ar tai reiškia, kad viso palikimo trečdalį velionis ketino palikti šiems asmenims, ar ką kita, ką reiškia, „jeigu brolys bus sąžiningas“, kas yra šis broliu minimas asmuo). Pareiškėja suinteresuotais asmenimis į bylą neįtraukė ir visų asmenų, su kuriais susijęs keliamas klausimas, t. y. neįtraukė prašomame patvirtinti testamente paminėtų asmenų: M. R., G. K., J. K.. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl asmeninio testamento patvirtino, turi įvertinti, ar testamentas atitinka CK 5.30 straipsnio reikalavimus, turi įvertinti visą jo turinį ir jo prasmę, o ne tik tą dalį, kuri naudinga pareiškėjai.

Be to, pareiškėja nenurodė, ar jai yra žinomos aplinkybės, kokias knygas ir senus pinigus nuspręsta palikti G. K., kur šie daiktai laikomi. Nors pareiškėja nurodė, kad velionis turėjo du vaikus, kuriuos įtraukė suinteresuotais asmenimis, tačiau nepateikė šio fakto įrodymų (Gyventojų registro duomenų). Taip pat pareiškėja nenurodė ir nepateikė teismui įrodymų apie visą turtą, likusį po velionio mirties, t. y. nors pateikė duomenis apie nekilnojamąjį turtą, tačiau nepateikė duomenų apie transporto priemones, akcijas (duomenų iš VĮ Regitra, Juridinių asmenų registro). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėją atstovauja profesionali teisininkė, pareiškėja turi neabejotiną galimybę tokius dokumentus teismui pateikti.

Teismas taip pat pažymi, kad asmeninio testamento patvirtinimas teismo nutartimi nereiškia, kad vėliau nebegalimi ginčai dėl tokio testamento turinio ar testatoriaus būklės jo sudarymo metu. Priešingai, testamentą patvirtinus teismui, jis įgauna teisinę galią ir suteikia teisę testamente nurodytiems asmenims priimti palikimą, jo atsisakyti, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, o suinteresuoti asmenys įgyja teisę pareikšti teisme ieškinius dėl testamento pripažinimo negaliojančiu dėl testatoriaus neveiksnumo šioje srityje, jo valios trūkumų sudarant testamentą ir kitų priežasčių bei naudotis kitomis juridinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos oficialiesiems testamentams. Asmeninio testamento patvirtinimas teismo tvarka taip pat nevaržo notaro teisės, esant įstatyme nustatytam pagrindui, atsisakyti atlikti tam tikrą notarinį veiksmą (pavyzdžiui, išduoti paveldėjimo teisės liudijimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

CPK XXXIX skyriaus normos nenustato prašymų trūkumų šalinimo tvarkos, todėl atsižvelgiant į CPK 7 straipsnio 1 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), taip pat į tai, kad prašymai turi būti supaprastinto proceso, taigi pagreitinto proceso tvarka išnagrinėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo dienos, negali būti taikomos CPK 115 straipsnio nuostatos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir remiantis CK 3.85 straipsniu, atsisakytina patvirtinti pareiškėjos prašomą asmeninį testamentą (CPK 582 straipsnio 4 dalis). Pareiškėjai išaiškintina, kad teismo atsisakymas patvirtinti asmeninį testamentą neatima iš jos teisės ištaisius nurodytus trūkumus ir teismui pateikus visus prašymą pagrindžiančius įrodymus, pakartotinai kreiptis į teismą dėl asmeninio testamento patvirtinimo (CPK 582 straipsnio 11 dalis)

Teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 291 -292 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjos R. J. prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti pareiškėjos atstovei.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.