Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-03-21 · Administracinė byla Nr. I-2935-789/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-21
Bylos Nr.
I-2935-789/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01216-2015-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
K. N.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninei
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2935-789/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01216-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2; 1.21; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo K. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninei, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. N. 2015-02-20 pateikė teismui skundą (b. l. 1–2), kurį patikslinęs (b. l. 12–13, 21, 147) prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2011 m. iki 2014 m. buvo laikomas LAVL palatose Nr. 18, 20, 27, 29, kuriose vienu metu buvo laikoma nuo 4 iki 8 asmenų, todėl buvo pažeistas vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus 5 m² ploto reikalavimas. Patikslino, kad LAVL palatose buvo maži langai, kurie praleidžia mažai šviesos. Nurodė, kad daug skaito, todėl dėl nepakankamo natūralaus apšvietimo pablogėjo pareiškėjo regėjimas. Pažymėjo, kad LAVL palatos neventiliuojamos, jose šalta ir drėgna, palatose turi būti įrengtas švarus sanitarinis mazgas, kuriame būtų galima užsirakinti. Nurodė, kad LAVL palatose ant sienų buvo grybelis, palatose buvo graužikų ir tarakonų. Taip pat nurodė, kad LAVL palatose rūkantys asmenys buvo laikomi kartu su nerūkančiais. Pareiškėjas teigia, kad buvo laikomas LAVL nežmoniškomis, žiauriomis sąlygos, buvo pažemintas jo orumas, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinį sukrėtimą, depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą, nuolat jaučia baimę ir apatiją. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad anksčiau į teismą kreiptis negalėjo, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) nutarimai nėra išversti į lietuvių kalbą, o pareiškėjas prancūziškai nemoka, prašė taikyti dešimties metų senaties terminą.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LAVL atsiliepime (b. l. 6–9), kurį patikslino (b. l. 30–32), prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, prašo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje tam tikromis dienomis gydoma asmenų, neveda, todėl duomenų, kiek konkrečiai asmenų buvo gydoma tose pačiose palatose su pareiškėju, pateikti negali. Ligoninė privalo laikytis teisės aktuose nustatytų izoliacijos reikalavimų bei negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, negali atsisakyti teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas to reikalaujantiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems. Dėl to teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršijamos. Ligoninės palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris yra nuolat keičiamas ir remontuojamas, sanitarinis mazgas yra atitvertas teisės aktuose nustatyto aukščio sienele. Ligoninės patalpų deratizacijos ir dezinfekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Pareiškėjo reikalavimas apsiriboja bendro pobūdžio teiginiais ir samprotavimais. Skunde nėra argumentuojama dėl priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos, nėra pagrįsta neturtinės žalos suma.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas ir atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai (b. l. 151, 157).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl jo laikymo LAVL laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2014 m.

Byloje yra aktualus ieškinio senaties termino taikymas, todėl ginčo teisiniams santykiams svarbus šio instituto reglamentavimas CK, kurio 1.124 str. nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.127 str. 5 d. nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalys reikalauja.

CK 1.131 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Pagal CK 1.131 str. 2 d., jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015).

LVAT yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai inter alia yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Be to, administracinių teismų praktikoje akcentuojama ir tai, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (LVAT 2012-11-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-520-845/2012 ir kt.).

Pareiškėjas LAVL laikotarpiu nuo 2011-04-18 iki 2013-08-20 buvo gydomas dešimt kartų, iš jų keturis kartus laikotarpiu nuo 2011-04-18 iki 2012-02-15. Apie savo teisių pažeidimą laikotarpiu nuo 2011-04-18 iki 2012-02-15 vėliausiai sužinojo 2012-02-15, taigi skundą dėl patirtos neturtinės žalos priteisimo galėjo pateikti iki 2015-02-15, tačiau skundą teismui išsiuntė tik 2015-02-19 (b. l. 3) – praleidęs trejų metų senaties terminą reikalavimams priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2011-04-18 iki 2012-02-15.

Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujintas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias šio termino praleidimo priežastis ir pateikti šias priežastis patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl LAVL veiksmų, pažeidžiančių žmogaus teises, anksčiau nesikreipė, nes negalėjo perskaityti EŽTT sprendimų, kurie nebuvo išversti į lietuvių kalbą. Pažymėtina, kad lietuvių kalba yra tinkamai paskelbta tiek pati Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, tiek Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys kardomojo kalinimo sąlygas, taip pat ir CK, reglamentuojantis neturtinės žalos atlyginimo bei ieškinio senaties klausimus. Pareiškėjas skunde nurodė, kad LAVL buvo laikomas nežmoniškomis, žiauriomis sąlygos, buvo pažemintas pareiškėjo orumas, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinį sukrėtimą, depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą, nuolat jaučia baimę ir apatiją. Jei pareiškėjas jautė tokius išgyvenimus, jis turėjo suvokti, kad jo teisės gali būti pažeidžiamos. Šiuo aspektu pažymėtina, jog neturtinę žalą sudarantys subjektyvūs išgyvenimai konkrečiu atveju neturi grįžtamojo poveikio, todėl jų pajautimas ex post facto (lot. įvykiui pasibaigus) vertintinas kritiškai. Atitinkamai kritiškai vertintinas ir tariamas pareiškėjo nežinojimas apie EŽTT sprendimų turinį. Atsižvelgiant į tai, atsisakytina atnaujinti skundo dėl žalos, galimai padarytos laikotarpiu nuo 2011-04-18 iki 2012-02-15, padavimo terminą. Vadovaujantis CK 1.127 str. 1 d., 1.131 str. 2 d., pareiškėjo reikalavimui priteisti neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2011-04-18 iki 2012-02-15 taikytinas senaties terminas. Atitinkamai nevertintinos faktinės aplinkybės, sietinos su pareiškėjo laikymo LAVL laikotarpiu nuo 2011-04-18 iki 2012-02-15.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo gydomas LAVL palatose, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas tenkantis vienam asmeniui. Nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų (redakcija nuo 2012-07-01 iki 2014-04-07), 11¹.4 p., nustatantis, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Iš atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas nuo 2012-03-21 iki 2012-04-04 Psichiatrijos skyriaus 6 kamerų tipo palatoje (15,51 m², 6 lovos), nuo 2012-08-17 iki 2012-08-22 Psichiatrijos skyriaus 3 kamerų tipo palatoje (8,56 m², nenurodė kiek lovų įrengta palatoje), nuo 2013-02-06 iki 2013-02-27 Chirurginio skyriaus 19 kamerų tipo palatoje (7,19 m², 3 lovos), nuo 2013-03-18 iki 2013-04-09 Chirurginio skyriaus 27 ir 29 kamerų tipo palatose (21,25 m², 7 lovos ir 15,45 m², 8 lovos), nuo 2013-05-08 iki 2013-05-21 Chirurginio skyriaus 2 kamerų tipo palatoje (24,92 m², 7 lovos), nuo 2013-08-06 iki 2013-08-20 Chirurginio skyriaus 29 kamerų tipo palatoje (15,45 m², 8 lovos). Duomenų apie konkrečiu atveju kartu su pareiškėju ligoninės palatose buvusių asmenų skaičių byloje nėra, o teismui pateiktame atsiliepime atsakovės atstovė paaiškino, kad tokios informacijos pateikti negali, nes tokia statistika nėra vedama. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo nesivadovauti pareiškėjo teiginiais dėl palatų užimtumo jo buvimo LAVL laikotarpiais. Atsakovės atstovė neneigia, kad nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. Atsižvelgiant į lovų skaičių palatose, teismas konstatuoja, kad vienam asmeniui tenkantis plotas visą pareiškėjo buvimo LAVL laikotarpį (89 dienas) neatitiko privalomo vienam asmeniui turinčio tekti 5,1 m² ploto. Atsakovės atstovo argumentas, jog LAVL negali daryti įtakos gydomų asmenų skaičiui, nėra reikšminga aplinkybė, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą. Remiantis CK 6.271 str. 1 d., žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo, ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad LAVL palatose buvo tamsu, langai nepraleisdavo pakankamo kiekio šviesos, todėl pablogėjo pareiškėjo regėjimas, taip pat nurodė, kad kamerose buvo drėgna ir šalta. Ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai (toliau – ir Higienos norma) 22 p. nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai, natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %, mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx; gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 p.); gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 p.); šiltuoju metų periodu gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra turi būti 18-28 oC, santykinė oro drėgmė – 35-65 %, oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s; šaltuoju metų periodu oro temperatūra turi būti 18-22 oC, santykinė oro drėgmė – 35-60 %, oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s (26 p.). Iš LAVL atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras tikrino, ar LAVL palatose higienos sąlygos atitinka Higienos normos reikalavimus. Iš patikrinimo aktų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu LAVL palatose pažeidimai nenustatyti (b. l. 50–56, 59–60). Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2016-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A978-624/2016). Pareiškėjas, paduodamas skundą, nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą, nenurodė, ar dėl netinkamų gydymo sąlygų kreipėsi į LAVL administraciją. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teisės šiuo aspektu nebuvo pažeistos.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad LAVL palatos neremontuojamos, ant sienų buvo pelėsis. Higienos normos 62 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, tačiau remonto darbų dažnumo ši higienos norma nereglamentuoja. Iš pateiktų darbų priėmimo aktų matyti, kad Ligoninės kameros pagal galimybes buvo remontuojamos (b. l. 76–93).

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir iš to, kad LAVL sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo gyvenamųjų patalpų, pareiškėjas negalėjo užsirakinti. Higienos normos 21 p. nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus kamerų atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16.5 p. nustatyta, kad, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nagrinėjamu atveju Higienos normos 21 p. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 p. nuostatos, nustatančios sanitarinių mazgų įrengimą atskirose patalpose, netaikytinos, nes pagal Higienos normos 2 p. ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p., nuostatas veikiančioms pataisos įstaigoms taikomos tik tos Higienos normos ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurios nesusijusios su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad LAVL sanitarinis mazgas neprivalo būti atskirtas nuo miegamųjų patalpų, todėl konstatuotina, kad LAVL šiuo atžvilgiu nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad LAVL palatose rūkantys asmenys buvo laikomi kartu su nerūkančiais. Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose. Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 p. įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 4 d. nustatyta pareiga juridinio asmens valdymo institucijoms užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Higienos normos 6 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, o 14 p. įtvirtinta nuostata, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Iš bylos duomenų matyti, kad informacija apie draudimą rūkyti LAVL teritorijoje yra iškabinta LAVL palatose ir bendro naudojimo patalpose (b. l. 93–94, 107–108, 125). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas nesikreipė į LAVL administraciją dėl to, kad LAVL patalpose buvo rūkoma. Teismas konstatuoja, kad LAVL ėmėsi veiksmų, jog būtų užtikrintas draudimas rūkyti gyvenamosiose bei kitose bendro naudojimo patalpose. Esant šioms aplinkybėms, LAVL neteisėti veiksmai nenustatyti.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad LAVL palatose buvo tarakonų ir graužikų. Iš bylos duomenų matyti, kad LAVL administracija dėl dezinfekcijos, deratizacijos 2014-01-02 sudarė sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 69–75). Pagal šią sutartį kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti tyrimus, nustatyti kenkėjų rūšį, patekimo kelius bei imtis kontrolės priemonių. Atsakovės atstovo pateikti įrodymai patvirtina, kad LAVL buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų naikinimui, todėl pareiškėjo teisių pažeidimas šiuo atžvilgiu nenustatytas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, t. y. pažeidimo trukmę (89 dienos), vertybes, kurioms daromu pažeidimu buvo kilusi grėsmė (sveikata), atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgęs į naujausią LVAT praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvieną praleistą dieną įkalinimo įstaigoje teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama nuo 6 iki 8 eurų (LVAT 2016-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-432-662/2016, LVAT 2016-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2015, LVAT 2015-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015, LVAT 2015-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2243-520/2015, LVAT 2015-07-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-985-858/2015)), teismas konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina 623 Eur (7 Eur x 89 dienos) suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl prašoma 8 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 127 ir 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. N. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 623 Eur (šeši šimtus dvidešimt tris eurus) neturtinės žalos.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė