Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja V. P., sekretoriaujant Linai Strautininkienei, dalyvaujant nukentėjusiesiems V. J. ir R. K., jo atstovui advokatui Jonui Pliekaičiui, kaltinamajam V. I., jo gynėjui advokatui Rolandui Vaitekūnui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje VAIDOTAS IVANAUSKAS, a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1972-04-02, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Biržuose, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisininku bei vykdantis individualią teisinę veiklą, neteistas, 2008-12-12 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. l d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiu ir baudžiamoji byla nutraukta, V. I. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (650 Lt) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kaltinamas pagal LR BK 154 str. 1 d. ir 154 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. I. buvo perduotas teismui pagal LR BK 154 str. 1 d. bei 154 str. 2 d. dėl to, kad 2010-05-29 23⁰³ val. jis paskambino telefonu į Panevėžio apskrities VPK Biržų PK ir paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad pas S. L., Paberžių k., Biržų r., neblaivūs policininkai V. J. ir R. K. daro kratas, savivaliauja. V. I., šmeiždamas V. J. ir R. K., paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, tuo juos pažemino ir pakirto pasitikėjimą policijos pareigūnais, šiais veiksmais padarydamas nusikaltimą, numatytą LR BK 154 str. 1 d. Taip pat kaltinamasis V. I. buvo perduotas teismui dėl to, kad 2010-06-03 rašytame pareiškime Panevėžio VPK, reg. Nr. 50-AP-265 paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad jie, policijos pareigūnai, tirdami pareiškimą dėl 5 maišų miltų vagystės iš ūkininko V. S., dirbo pagal privačius užsakymus, jų veikla nesuderinama su tarnybos interesais, pažemino policijos autoritetą; taip pat V. I., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010-08-03 per visuomenės informavimo priemones – laikraštyje “Šiaurės rytai” Nr. 85 (1511), straipsnyje “Galingųjų taikiklyje neįgalus beraštis” (2) paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias, kad policininkai V. J. ir R. K. – „Dirbo pagal privačius užsakymus, pažeisdami įstatymus”, V. I., šmeiždamas V. J. ir R. K., t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 154 str. 2 d.

Kaltinamasis V. I. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2010-05-29 d. 22⁴⁵ val. paskambinusi J. V. pranešė, kad pas jo atstovaujamąjį kitoje baudžiamojoje byloje S. L. policijos pareigūnai atlieka kratas ir reikalauja pasirašyti kažkokius lapus, todėl ji paprašiusi atvykti. Nuvykęs pas S. L. ir ten jau radęs J. V.. S. L. papasakojo, jog nukentėjusieji ieškojo pavogtų miltų, prašė atidaryti daržinę, ūkinius pastatus. 22²³ val. paskambinęs į PK budėjusiam V. M. ir teiravęsis, ar pas S. L. sankcionuota krata. Išgirdęs, jog sankcionuoti nebūtina, tereikia pranešti prokurorui. V. M. taip pat informavo, jog V. J. atlieka jam pavestas pareigas. Antrojo skambučio nepamenąs. Kaltinamasis paaiškino, jog tiek jis, tiek ir J. V. nesakė, kad nukentėjusieji pareigūnai daro kratas neblaivūs. V. J. paaiškino, jog atlieka ikiteisminį tyrimą, o kratų daryti nežada, abu atsisveikinę ir paspaudęs nukentėjusiajam ranką. Kartu su V. J. buvo pareigūnė V. V., tą dieną R. K. nematė. Pareigūnams išvykus J. V. pasiteiravusi, ar jam (V. I.) nepasirodė, jog V. J. neblaivus. Atsakęs, jog kvapo nejautė. Tuo metu į sodybą atvykęs J. M. pareiškė, jog pusiaukelėje kalbėjo su pareigūnais ir V. J. yra neblaivus. Iš jo (V. I.) telefono J. V. paskambinusi komisarui E. Š. nurodė, jog V. J. tarnyboje neblaivus. S. L. pasakojo, jog atvykusius pareigūnus – V. J. ir R. K. – pažįsta, minėjo, jog šie 2010 m. gegužės pradžioje yra jį (S. L.) mušę, o po to mokėjo pinigus. Dėl šio sumušimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vyko vangiai. Teigia, kad gal ir galėjo po J. V. nuostatos paklausti V. M., ar V. J. blaivus. Pagal S. L. parodymus rašęs pareiškimą ir Karvelio pavardę įrašė. V. J. nepaklausė, kur yra R. K., klausė tik S. L., ar buvo R. K..

Kaip atstovas privalėjęs ginti savo atstovaujamojo teises, todėl kažkurią dieną kreipėsi į PK Vidaus tyrimo tarnybą nurodydamas, jog atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus pas beraštį žmogų, policijos pareigūnų V. J. ir R. K. veiksmai nesuderinami su tarnybiniais interesais, pareigų reikalavimais, įstatymais. Duomenis pateikęs pagal S. L. parodymus, kuriais tikėjęs. Šmeižti ar neteisėtai trukdyti pareigūnams nesiruošęs. 2010 m. rugpjūčio 03 d. straipsnio „Šiaurės rytų“ laikraštyje neužsakęs, tiesiog išreiškęs įsitikinimą, jog policininkai dirba pagal privačius užsakymus, pažeisdami įstatymus. Prieštaraująs nukentėjusiųjų skundo teiginiui, kad policininkai dirbo pagal privačius užsakymus, to niekam nėra sakęs. Tikslina, kad skunde nurodyta, jog jis paskleidęs žinias, kad nukentėjusieji dirba pagal privačius užsakymus pažeisdami įstatymus. Laikraštyje šį savo įsitikinimą išreikšdamas nenurodė, kad policininkai yra V. J. ir R. K.. Korespondentė jo (V. I.) atsakymus dėl S. L. sumušimo konspektavo, tačiau įrašo nedarė. Jai pateikęs skundo Vidaus tarnybai kopiją, paaiškinęs, jog policijos pareigūnų veiksmuose įžvelgė aplaidumą darbe, nenorą tirti. Už straipsnį ir nuomonių išreiškimą neatsakąs. Žino, kad S. L. yra neįgalus, tačiau nežinojo neįgalumo priežasties, nereikalavo pažymos apie jo sveikatos būklę.

Kiti byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusysis R. K. paaiškino, kad apie šmeižimą sužinojo gegužės 30 d. iš V. J., kuris gegužės 29 d. dirbo su V. V., taip pat V. M., kuris minėjo, jog paskambinęs V. I. sakė, jog abu su V. J. yra neblaivūs. Viršininkas V. J. nurodė pasitikrinti, ar yra neblaivus. Rašęs pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad jam buvo ne darbo diena ir apie įvykį nieko nežinantis. Kad yra šmeižiamas sužinojo ir iš laikraščio „Šiaurės rytai“. Su laikraščio redaktoriais nebendravo, po straipsnio laikraštyje dukrą mokykloje užkabinėja. 8000 Lt civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos padarymo suma yra reali, nes buvo pažemintas, įžeistas, įskaudinta šeima, artimieji. Kaimynai pažįsta, kiti pasijuokia. Tarnyboje pasirašius žmonės klausia, ar yra ne tas, apie kurį laikraščiai rašė. Jo kaltinamasis neatsiprašė.

Nukentėjusysis V. J. paaiškino, kad dirba policijoje jau dvidešimt metų. Gegužės 29 d. dirbo operatyvinėje grupėje su V. V. gavęs pranešimą, jog apvogta V. S. ferma. Dviračio vėžėmis atsekė iki M. sodybos. Buvo pas S. L. ir jo pasiteiravo, ar nieko nematė, kieno dviračio vėžės. Šis atsakęs, kad M. dviračiu veža pieną. S. L. norėjo parodyti ūkinį pastatą. Baigiant rašyti protokolą, atvyko V. I. ir iš paskos – J. V. su „Renault Espace“. Mašina sustojo prie gyvulių, o pareigūnai baigė pildyti dokumentus. Su V. V. važiavo link S. L. sodybos, „Renault Espace“ nuo karvių nuvažiavo į S. L. kiemą. Sustojus kieme, ten buvo kaltinamasis su J. V., kuri ėmė šaukti. Beforminant dokumentus, kaltinamasis nuvyko pas S. L.. Už jo iš paskos važiavo J. V., kuri vėliau atsistūmė prie gyvulių, o po to nuvažiavo į kiemą. Ant pareigūnų J. V. šaukė „ko čia kratą darai?“ Pasiteiravęs S. L., ar darąs kratą, šis tai paneigė. Kaltinamasis S. L. liepė eiti tolyn. Paaiškinęs savo atvykimo tikslą. Vėliau vykdami į policijos komisariatą, kelyje sutiko automobilį, iš kurio išlipo neblaivus Macys šaukdamas „ko čia važinėjat?“ Išlipusi jo žmona vyrą įtraukė į mašiną ir jie nuvyko į S. L. sodybą. Nuvykus į Komisariatą budėtojas informavo, jog skambinęs kaltinamasis pasakė, jog neblaivūs jis (V. J.) ir R. K. darąs kratą pas S. L.. Budėtojui E. Š. liepęs, kad jis (V. J.) pasitikrintų, ar yra neblaivus, ką ir padaręs. Buvęs blaivus. Ketino gultis į ligoninę, padidėjo kraujospūdis. Iš kitų asmenų sužinojęs ir perskaitęs straipsnį laikraštyje „Šiaurės rytai“ supykęs, nuėjęs į redakciją. R. P. informavo, jog straipsnis buvo parašytas pagal kaltinamojo suteiktą informaciją. Priekaištavęs, jog nebuvęs išklausytas pats, parašyta netiesa. R. P. savo kaltės neįžvelgė. Rašęs pasiaiškinimą, jam buvę atlikti du tarnybiniai patikrinimai, tačiau pažeidimų nenustatyta. Esąs apšmeižtas. Vaikas vengė eiti į mokyklą, iš jo pradėjo atiminėti pinigus, erzino, kad yra „mento sūnus“. Kai prisistato atlikdamas tarnybines pareigas, žmonės sako, kad nieko nedirba ir užsipuola nekaltus žmones.

Liudytojas E. Š. parodė, kad yra Biržų rajono PK viršininkas. Gegužės 29 d. buvo gautas V. S. pranešimas, kad iš jo pavogti miltai. V. J. ir V. V. vyko į įvykio vietą. Apie 23 val. paskambinusi J. V. informavo, jog galimai neblaivūs pareigūnai – V. J. ir R. K. atlieka neteisėtus veiksmus. Paskambinęs budėtojui pasiteiravo, koks įvykis. Budėtojas atsakė, jog jam skambino kaltinamasis ir pranešė, jog atliekantys kratą pareigūnai yra neblaivūs. Budėtojas taip pat informavo, jog tą dieną V. J. dirbo su V. V.. Liepęs pasitikrinti neblaivumą ligoninėje, ką pareigūnai ir padarė. Gavus neigiamą informaciją apie pareigūnų darbą, buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, tačiau pažeidimų nerasta.

Liudytojas S. L. parodė, kad kaltinamasis yra jo atstovas. Vasarą su pareigūne moterimi, sėdinčia prie salės durų, atvykęs V. J. pasiteiravo, ar turi brolį, gyvulių. Kaltinamajam nesakęs, kad buvo atvykęs R. K., šio asmens tą vakarą sodyboje nebuvo. Paskambinęs J. V. pasakė, kad buvo policijos pareigūnai ir jie ieškojo miltų. Atvyko J. V.. V. I. nekvietęs. Kai šis atvyko, pareigūnų nebuvo. Ar jie kalbėjo su kaltinamuoju – nežino. Nepamena, ar V. J. liepė atverti ūkinio pastato duris, ar prašė pasirašyti dokumentus, ar būtent šis nukentėjusysis jį (S. L.) mušė. Kito teismo posėdžio metu liudytojas S. L. pakeitė parodymus ir paaiškino, kad praeitame posėdyje nepasakęs teisybės, jog jam buvo pagrasinta pareigūnų, pas jį buvo atvykę neblaivūs pareigūnai, kai dingo Stankevičiaus miltai. Atvyko du pareigūnai, S. su R. K. buvo prie daržinės, o V. J. buvo atėjęs pas jį. Policininkai jam grasino, buvo neblaivūs, buvo 05-28 diena, buvo grįžęs iš ligoninės. Nuo namo iki S. buvo dviejų metrų atstumas. Išėjęs į kiemą pamatė per sodą nuo S. ateinantį J. Jis pasakė: “Darysim kratą“, rankoje laikė papkę. Tuo metu R. K. su S. buvo prie daržinės.

Praeitame posėdyje nesakęs, kad buvo R. K. prie daržinės, nes jam grasino policininkai. Jis niekur neleidęs V. J., R. K. buvo prie daržinės, nematęs, ar jis buvo blaivus ar ne. Su V. I. kalbėjęs telefonu, o vėliau nuvykęs pas jį į kontorą. Jam sakęs, kad reikia pabaigti bylą, V. I. prašė, kad paliudytų, pasakytų tiesą. R. K. su S. vaikščiojo apie daržinę. Kad tai buvo R. K., vėliau pasakė Parovėjos žmonės, anksčiau R. K. nepažinojęs, jo daug metų nepažinojęs. Vėliau iš žmonių sužinojęs, kad su S. vaikščiojo R. K.. J. sakė, jog R. K. vaikšto apie daržinę. Vėliau V. I. pasakęs, jog buvo R. K.. Praeitame posėdyje melavęs.

Liudytoja V. V. parodė, kad įvykio dieną kartu su V. J. nuvažiavę pas S. keliavo į jo fermas ir ji pildžiusi pareiškimą. V. J. apžiūrėjo fermą ir abu pildę dokumentus. Išvažiuodami iš fermos išvydo mažą juodą sodybą, matė apsisukantį automobilį grįžtant prie gyvulių. Tai sukėlė įtarimą, todėl nuvažiavo į sodybą, kurioje buvo V. I., S. L., J. V.. Nesuprato, kodėl ten vyko konfliktas. V. I. kaltino, jog pareigūnai duoda pasirašyti dokumentus S. L., tačiau iš tikrųjų taip nesielgė. Jie nedarė ir kratos, nors kaltinamasis tą irgi minėjo. Grįžus į Komisariatą budėtojas pranešė, jog skambino kaltinamasis, kad neblaivūs V. J. ir R. K. darė kratą, todėl buvo liepta pasitikrinti neblaivumą, dėl ko kartu su V. J. nuvykusi į ligoninės priėmimo skyrių ir pasitikrinę. Laikraštyje išspausdinto straipsnio neskaičiusi. Iš kolegų girdėjusi, kad budėjusi ne ji, o R. K..

Liudytoja R. M. parodė, kad vakare paskambinusi J. V. informavo, jog sodybon yra atvykusi policija. Važiuodami ant Spalviškių kelio sutiko pareigūnus – moterį ir V. J. ir pasiteiravo, kas nutiko. Pareigūnai paaiškino, kad vaikšto žmonės apie gyvulius, tačiau viskas yra gerai. Nuvykę į sodybą rado S. L., jo brolį su žmona, J. V., V. I., o vėliau atvyko ir J. V. sugyventinis. Kalbėta, kad atvykę pareigūnai liepė S. L. pasirašyti kažkokius dokumentus. Negalinti pasakyti, ar V. J. buvo blaivus, nes toliau stovėjusi.

Liudytojas V. M. parodė, kad apie 22 val. važiavo daug automobilių, tame tarpe nuvyko ir J. V., policijos automobilis. Kalbėta, jog S. L. nori „užkišti“, todėl pamanęs, jog S. L. kažkas atsitiko. Dėl šios priežasties taip pat nuvykęs ir išvydęs kaltinamąjį, sugyventinę, M., S. L., tačiau pareigūnų nebuvo. S. L. minėjo, jog policijos pareigūnai ieško pavogtų miltų. Supratęs, kad vienas iš pareigūnų – V. J., kurį matęs važiuojantį tarnybiniu automobiliu su moterimi.

Liudytojas S. L. parodė, kad būnant namuose paskambino brolis ir informavo, jog pas jį yra policijos pareigūnai ir liepia pasirašyti. Visai skaityti nemokančio brolio paprašęs palaukti, kol jis atvyksiąs. Matęs važiuojantį pareigūnų automobilį, kurių nuvykus nebebuvo, bet rado kaltinamąjį, J. V., M..

Liudytoja J. L. parodė, kad vakare paskambino vyro brolis S. ir informavo, jog pas jį yra policijos pareigūnai ir liepia pasirašyti. Paprašęs, kad vyras atvyktų. Vykdami sutiko pareigūnų automobilį. Saulius sakė, jog pasirašė dokumentus lauke.

Liudytoja J. V. parodė, kad tą vakarą migdė vaikus ir rado praleistą S. skambutį. Jam perskambinusi ir sužinojusi, kad pareigūnai daro kratą ir liepia pasirašyti, nori patekti į klėtį. Važiuodama pas S. paskambinusi M., pranešusi, kad jo sodyboje yra pareigūnai. Taip pat paskambinusi V. I., kad vyksta „kažkas neaiškaus“ pas S. L.. Iš paskos pamatė į sodybą nuo S. fermos atvažiuojantį policijos džipą, kuriame buvo V. J. ir V. V., V. K. nemačiusi. Pas S. L. nuvažiavusi apie 22 val. ir jau radusi V. I., po to atvyko J. M.. S. aiškino, jog yra kaltinamas miltų vagyste. Pripažįsta, kad buvusi pikta ir pyktį išliejusi ant pareigūnų, su kuriais bendravo ir teiravosi, ko jie važinėja, kodėl liepia pasirašyti. Visi susirinkusieji pagalvojo, jog V. J. gali būti neblaivus, todėl pranešusi policijos komisariato budėtojui ir šis įvykis buvo ištirtas. S. L. paaiškino, jog pareigūnai ėjo į namus, bandė įkišti pasirašyti dokumentus, liepė atrakinti klėties duris, ieško miltų. S. taip pat minėjo, jog buvo kitas džipas, kuriame sėdėjo R. K.. Šiuos žodžius girdėjo L., M., V. M.. Pati kito džipo nemačiusi. J. M. sakė, kad V. J. yra neblaivus ir reikia pranešti vadovams, kad važinėja po jo (J. M.) kiemą. Tada kaltinamasis skambino į Komisariatą budėtojui ir sakė „galimai neblaivus pareigūnas bando patekti į patalpas“, tačiau apie R. K. nieko neminėjo. Į šį skambutį buvo atsakyta, jog pareigūnas vykdo užduotį. Bekalbant kieme skambinusi E. Š. ir informavusi, kad pareigūnai vykdo apklausą po dešimtos vakaro. Redaktorė savarankiškai parašė straipsnį, kurio abi neaptarinėjo.

Liudytojas V. M. parodė, kad vakare telefonu buvo pranešta apie įvykį, V. J. buvo išvykęs į įvykio vietą. Po kurio laiko V. I. telefonu pranešė, jog V. J. ir R. K. buvo neblaivūs. Vėliau pareigūnams buvo liepta pasitikrinti girtumą. R. K. ta diena buvo laisva, o V. J. į įvykio vietą vyko su V. V.. Pamena V. I. pokalbį, jis pranešė, jog neblaivūs pareigūnai. Vėliau paskambino komisaras E. Š., kuris pranešė, jog jam skambinusi J. V. dėl tų pačių pareigūnų, jog jie girti, tuomet E. Š. davė nurodymą pareigūnams pasitikrinti girtumą. Grįžę pareigūnai iš įvykio, gal buvo praėjęs koks pusvalandis nuo jų išvykimo į įvykio vietą, jie iš kart nuvyko tikrintis girtumo.

Liudytojas J. M. parodė, kad įvykio vakarą jį pažadino žmona, jis miegojo, buvo išgėręs alaus. Abu vyko į savo sodybą, kurioje gyveno S. L.. Pakeliui sutiko pareigūnus, jie iš automobilio nebuvo išlipę, moteris sėdėjo prie vairo, o vyriškis šalia, jis buvo tylus. Pasirodė, kad tas vyriškis buvo išgėręs, apie tai pasakė nuvažiavęs į savo kiemą, kuriame buvo S. L., žurnalistė J. V., kitų žmonių nepažino.

Liudytoja R. P. parodė, kad laikraštyje „Šaiurės rytai“, kuriame ji dirba, buvo spausdinama serija straipsnių. Buvo atliktas žurnalistinis tyrimas, buvo apklausti žmonės, tame tarpe ir V. I., kuris pranešė, jog kreipėsi į Vidaus reikalų tarnybą su skundu, jis pakomentavo pareigūnų elgesį. V. I. pareiškime, rašytame Vidaus reikalų tarnybai, buvo minimos pareigūnų pavardės. V. I. gynė S. L., žmogų-invalidą. Pas S. L. buvo atvykę policininkai, neva jis pavogė miltus. Po įvykio L. ir I. pasakojo kas buvo nutikę. Straipsnis yra tąsa tų pačių publikacijų. Kai atėjo į redakciją pareigūnas jis jau buvo perskaitęs pirmą straipsnio dalį. Straipsnyje minėjo V. I. nuomonę dėl žmonių, dėl kurių jis ir kreipėsi į Vidaus reikalų tarnybą. V. I. minėjo pareigūnų J. ir K. pavardes. Straipsnio tekste ir kalbama apie šiuos pareigūnus. Ar R. K. buvo šiuose įvykiuose, jai liko klausimas, nes vieni sakė, jog jis buvo, o kiti - kad R. K. nebuvo. Jai buvo svarbus pareigūnų apsilankymo faktas, jie buvo pas žmogų, kuris nemoka skaityti, rašyti, bet pareigūnai jo prašė, kad pasirašytų ant dokumentų. S. L. pasakojo, jog atvyko pareigūnai, jie liepė aprodyti patalpas, o vėliau prie medžio jam liepė pasirašyti dokumentus, tuo tarpu S. prie kito medžio jį filmavo. L. sakė, jog pareigūnai reikalavo atidaryti vienas ar daugiau durų, kad jam reikėjo pasirašyti ant dokumentų. Žino, kad daug žmonių nukentėjo nuo S. Straipsnyje J. V. pasakojimo nenaudojo, nes ji šališka, kadangi tarp jos ir S. vyksta konfliktas. Šiuo atveju J. V. neiniciavo įvykio ir jame nedalyvavo. V. J. buvo redakcijoje, jis neprašė parašyti paneigimo dėl išėjusio straipsnio. Dėl paneigimo vienos ar kitos informacijos, reikia kreiptis raštu. V. J. buvo redakcijoje, jis neprašė parašyti paneigimo dėl išėjusio straipsnio.

Liudytoja D. V. parodė, kad įvykio vakarą nustatinėjo pareigūnų apsvaigimą, abu atvykę pareigūnai buvo blaivūs.

Iš laikraščio „Šiaurės rytai“ 2010-08-03 straipsnio „Galingųjų taikiklyje – neįgalus beraštis“ matyti, kad 4 laikraščio puslapyje yra frazė „... policininkai dirbo pagal privačius užsakymus, pažeisdami įstatymus“ (vokas, b.l. 23).

Iš Panevėžio apskrities VPK 2010-07-10 Tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad buvo atliktas tarnybinis patikrinimas pagal teisininko V. I. pareiškimą, kuriame jis nurodo, kad pas jo atstovaujamąjį S. L. 2010-06-11 atvyko policininkai V. J. ir R. K., kurie apkaltino jo atstovaujamąjį pavogus 5 maišus miltų, pareiškėjas teigia, kad jokio pareiškimo dėl miltų vagystės policijoje nebuvo gauta, jie šiurkščiai pažeidė įstatymus, dirbo pagal privačius užsakymus. V. I. prašo atlikti tyrimą dėl neteisėtų Panevėžio apskrities VPK Biržų r.PK pareigūnų veiksmų (b.l. 50-52).

Iš 2010-05-29 Panevėžio apskrities VPK Biržų PK telefoninio pokalbio įrašo matyti, kad V. I. skambino budėtojui, prašė komisaro telefono numerio, norėdamas pranešti apie pareigūnus, budėtojui atsisakius duoti telefono numerį, pranešė apie neblaivius pareigūnus - V. J. ir R. K. (vokas su kompaktiniu disku, b.l. 73).

Iš 2010-04-26 Atstovavimo sutarties matyti, kad V. I. buvo sudaręs atstovavimo sutartį su S. L. (b.l. 141).

Iš 2010-12-28 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto (ekspertizė atlikta kitoje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu) matyti, kad S. L. yra protiškai atsilikęs iš vaikystės, nesugebėjo mokytis net pagalbinės mokyklos pirmoje klasėje, jam konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas – sunkus protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais (b.l. 142-143).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nesurinkta kaltinimus patvirtinančių įrodymų.

Kaltinamojo ir liudytojų J. V., V. M. parodymais, byloje esančiu Panevėžio apskrities VPK Biržų PK telefoninio pokalbio įrašu nustatyta, kad 2010-05-29 apie 23 val. kaltinamasis V. I. paskambino į Panevėžio apskrities VPK Biržų PK ir pranešė, kad neblaivūs pareigūnai V. J. ir R. K. daro kratas, savivaliauja. Kaltinamasis V. I. į policijos komisariatą skambino būdamas savo atstovaujamojo S. L. gyvenamojo namo kieme, atvykęs pagal liudytojos J. V. iškvietimą išsiaiškinti, kodėl pas jo atstovaujamąjį buvo apsilankę policijos pareigūnai. Paskambinęs ir prisistatęs, kaltinamasis norėjo pabendrauti su policijos komisaru, kad praneštų apie atvykusius pareigūnus, tačiau, pabendravęs su budinčiuoju, įvardino pareigūnus jam. Po kurio laiko tą pačią informaciją liudytoja J. V. pranešė ir policijos komisarui. Policijos komisaras nurodė tą vakarą pas S. L. apsilankiusiems policijos pareigūnams pasitikrinti blaivumą medicinos įstaigoje ir nustatyta, kad kaltinamojo pranešimas apie neblaivų S. J. nepasitvirtino, o R. K. įvykio dieną nedirbo. Tačiau kaltinamasis veikė kaip S. L. atstovas, kuris jam ir kitiems buvusiems kieme asmenims aiškino, kad jo kaimynas S., su kuriuo pastoviai konfliktuoja, buvo kartu su R. K., įtarimų, kad V. J. gali būti neblaivus, buvo ir kitiems kieme buvusiems asmenims. Todėl kaltinamasis ir skambino į komisariatą. Iš surinktų įrodymų nenustatyta, kad kaltinamasis objektyviai galėjo nustatyti, kad jo pranešta informacija policijos budėtojui neatitinka tikrovės. Be to, nenustatyta, kad savo skambučiu kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t.y. turėjo tikslą paskleisti informaciją, galinčią pažeminti nukentėjusiuosius. Šmeižimas yra padaromas kaltininkui veikiant tiesiogine tyčia. Todėl, paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo ir turi to siekti (Lietuvos Respublikos BK 154 str.). Be to, kaltinamasis, kreipdamasis į kompetentingą instituciją, siekė gauti iš jos pareigūnų veiksmų įvertinimą. Kaltinamasis, kaip ir kiekvienas asmuo, turi teisę kreiptis į teisėsaugos įstaigą dėl savo ar jo atstovaujamojo asmens pažeistų teisių gynimo. Todėl kaltinamojo veikoje (epizodas dėl skambučio į policijos komisariatą) nėra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 1 d., požymių.

Kaltinamasis V. I., būdamas S. L. atstovu, 2010-06-03 kreipėsi į Panevėžio apskrities VPK Biržų PK su pareiškimu, kuriame nurodė, kad policijos pareigūnai V. J. ir R. K. dirba pagal privačius užsakymus, jų veikla nesuderinama su tarnybos interesais, jie pažemino policijos autoritetą, o vėliau tokią pat informaciją paskleidė laikraštyje „Šiaurės rytai“. Teisininko pareiškimas buvo parašytas dėl tų pačių įvykių jo atstovaujamojo S. L. namų kieme, jis prašo atlikti tyrimą dėl pareigūnų veiksmų. Informacija laikraštyje buvo išspausdinta vėliau, 2010-08-03, joje buvo pakartota pareiškime nurodyta informacija. Tuo metu tarnybinis patikrinimas nebuvo baigtas, apie tai straipsnio autorė nurodė straipsnyje, taip pat nurodydama, kad jai buvo žinomas teisininko pareiškimo turinys. Kaltinamasis turėjo teisę kreiptis į kompetentingus organus, prašydamas atlikti tyrimą dėl pareigūnų veiksmų. Teismas nenustatė, kad laikraštyje paskleista informacija pagal objektyviuosius požymius yra šmeižikiška ir atitinka baudžiamojo įstatymo numatytus požymius. Abu pareigūnai yra vieši asmenys, tokie asmenys turėtų pakęsti ir toleruoti jų atžvilgiu skelbiamą, nors ir ne visiškai tikslią informaciją ar nuomonę. Nukentėjusieji šioje situacijoje gali pasirinkti kitus, ne tik baudžiamojo įstatymo numatytus gynimo būdus. Teismas taip pat nenustatė, kad kaltinamasis turėjo tikslą paniekinti ar pažeminti nukentėjusiuosius. Dėl išdėstytų motyvų kaltinamojo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 154 str. 2 d., požymių.

Teismas pasisako dėl liudytojo S. L. parodymų šioje byloje. Liudytojas S. L. byloje buvo apklaustas du kartus, pirmą kartą į posėdį buvo iškviestas teismo iniciatyva, kitą kartą – atvyko į teismo posėdį kaltinamajam nurodžius posėdžio datą ir jį atvežus. Jo parodymai yra prieštaringi, jis pats nurodė, kad pirmą kartą apklausiamas teismui melavo. Nukentėjusiųjų prašymu buvo išreikalauta iš Biržų rajono policijos komisariato ikiteisminio tyrimo medžiaga, kur ikiteisminio tyrimo metu S. L. buvo paskirta Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė. Ekspertai nustatė, kad S. L. yra protiškai atsilikęs iš vaikystės, jam konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas – sunkus protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais. Su juo negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jis negali dalyvauti teismo procese (2010-12-28 Ekspertizės aktas). Šis aktas teismui buvo pateiktas po liudytojo apklausų. Teismas, priimdamas šį nuosprendį, nesivadovauja liudytojo S. L. duotais parodymais, tačiau pažymi, kad tokio asmens interesai turi būti atstovaujami itin atsakingai. Kaltinamajam buvo žinoma, kad S. L. yra neįgalus, tačiau neįgalumo priežasčių nežinojo, todėl iš neįgalaus žmogaus gautos informacijos tikrinimas kreipiantis į atitinkamas institucijas negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės.

Aplinkybė, kad R. K. įvykio dieną nedirbo, o V. I. nurodė jį buvus įvykio vietoje, nėra pagrindas baudžiamajai atsakomybei taikyti.

Dėl virš išdėstytų motyvų V. I. pagal LR BK 154 str. 1 d. išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios baudžiamojo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl virš išdėstytų motyvų V. I. pagal LR BK 154 str. 2 d. išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios baudžiamojo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BK 303 str. 5 d. 1 p.).

Išteisinus kaltinamąjį, netenkintinas nukentėjusiojo R. K. prašymas priteisti atstovavimo išlaidas.

V. J. civilinis ieškinys V. I. dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

R. K. civilinis ieškinys V. I. dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Kaltinamasis šioje baudžiamojoje byloje išteisintinas, todėl esant jo prašymui, jo turėtos atstovavimo išlaidos - 2400 Lt už advokato pagalbą atstovaujant teisme (b.l. 120, 144) priteistinos iš asmenų, pagal kurių pareiškimą buvo pradėtas procesas (LR BPK 105 str. 6 d.). Vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijumi, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į tai, kad gynėjas dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 4 val. 30 min., šios išlaidos mažintinos iki 1400 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 3 d., 307 str. 4 d., 6 d. 1 p., 3 p., 7 d., teismas

nusprendžia:

V. I. pagal LR BK 154 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. I. pagal LR BK 154 str. 2 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. J. civilinį ieškinį V. I. dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

R. K. civilinį ieškinį V. I. dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Priteisti iš V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) V. I., a.k. (duomenys neskelbtini) 700 Lt už advokato pagalbą.

Priteisti iš R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) V. I., a.k. (duomenys neskelbtini) 700 Lt už advokato pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Biržų rajono apylinkės teismą.