Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Eridana Paltanavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims (skolininkui) N. Š., S. Š. ir antstolei Svajonei Žukaitienei dėl skolininko turto dalies nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas prašo nustatyti, kad skolininkui N. Š. priklauso ½ dalis sutuoktinės S. Š. gaunamų pajamų iš darbinės, intelektinės veiklos, pensijos pašalpos bei kitokios išmokos.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 straipsnio 2, 3 dalys). Nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Pagal CPK 667 straipsnį vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios vykdomas išieškojimas, pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra tuomet, kai iš anksto nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK4.73 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.92 str. 1 d. nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato CK trečiosios knygos normos. CK 3.87 str. 1 d. numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 str. nustato sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 3 p.), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad jam priklauso didesnė ar mažesnė tam tikro bendro sutuoktinių turto dalis, privalo leistinais įrodymais paneigti CK 3.88 str. 2 d. įtvirtintą prezumpciją.

Bylos rašytiniais įrodymais ir prijungtoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolės Svajonės Žukaitienės žinioje vykdoma vykdomoji byla užvesta pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išduotą sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 36430,72 Eur skolos išieškojimo ir N. Š. išieškotojo valstybės naudai. Pareiškėjas gavo antstolės Svajonės Žukaitienės 2015-12-09 pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo LR CPK 667 str. numatyta tvarka, kuriame antstolė nurodė, kad skolininkas niekur nedirba, lėšų ir turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Skolininko sutuoktinė S. Š. dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir gauna darbo užmokestį, todėl pareiškėjas ir prašo nustatyti, kad skolininkui N. Š. priklauso ½ dalis sutuoktinės S. Š. po santuokos sudarymo gaunamų pajamų iš darbinės, intelektinės veiklos, pensijos pašalpos bei kitokios išmokos.

Iš teismui pateikto antstolės Svajonės Žukaitienės patvarkymo dėl skolininko sutuoktinio darbo užmokesčio arešto matyti, kad skolininko sutuoktinė S. Š. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna darbo užmokestį, antstolė areštavo skolininko sutuoktinės S. Š. ½ dalį darbo užmokesčio. Iš Lietuvos Respublikos Vedybų sutarčių registro išrašo matyti, kad skolininkas su sutuoktine nesudarę Vedybų (Povedybinės) sutarties. N. Š. ir S. Š. yra sutuoktiniai. Santuoka tarp skolininko ir jo sutuoktinės nenutraukta, o jų turtas nepadalintas, todėl teismas sprendžia, kad skolininko ir jo sutuoktinės turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.87 str.).

Kaip minėta, pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Skolininko sutuoktinė S. Š. dirba ir gauna darbo užmokestį. Išreikalautais iš VSDFV duomenimis nustatyta, kad S. Š. darbo užmokestis yra 460 Eur per mėnesį. Teismų sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teisme yra gautas pareiškėjų S. Š. ir N. Š. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), o kartu su pareiškėjų pareiškimu teismui pateikta vaiko gimimo liudijimo kopija patvirtina, kad šalys turi nepilnametį sūnų R. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (LR CK 3.117 str. 1 d.). Nuo sutuoktinių bendro lygių dalių principo galima nukrypti atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Tokiu atveju vienam iš sutuoktinių gali būti priteisiama didesnė dalis turto (LR CK 3.117 str. 2 d. ir 3.123 str. 1 d.). Teismas gali pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes, tačiau neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Vaiko interesai yra vienas iš teisinių gėrių, kurį gindamas teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Todėl atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus bei atsižvelgiant į tai, kad iš skolininko sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio yra išlaikomas N. Š. ir S. Š. bendras nepilnametis vaikas R. Š., nustatytina, kad skolininkui N. Š. priklauso 1/3 dalis jo sutuoktinės S. Š. gaunamo darbo užmokesčio ir kitų pajamų (CK 3.88 str. 1 d. 5 p., (duomenys neskelbtini) str. 3 d., 667 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 3.88 str. 1 d. 5 p., CPK 290-291 str., 593 str., 667 str., teismas

nutaria:

prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklauso 1/3 dalis jo sutuoktinės S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gaunamo darbo užmokesčio ir kitų pajamų.

Nutarties patvirtintas kopijas ir pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų su priedais egzempliorius išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.