Telšių apylinkės teismo sprendimas

2013-06-07 · Civilinė byla Nr. 2-181-636/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-07
Bylos Nr.
2-181-636/2013
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-03304-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
D. P.
Atsakovas
V. P., V. L.
Trečiasis asmuo
Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro
Kategorijos
  • 21.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-181-636/2013Teisminio proceso Nr. 2-29-3-03304-2012-1Procesinio sprendimo kategorija 21.4.2.6.; 34.5.; 116.4.; 116.1.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R ENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 07 d.MažeikiaiMažeikių rajono apylinkės teismo teisėja S. G.
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei D. J.,dalyvaujant ieškovui D. P. bei jos atstovui advokatui V. P.,dalyvaujant atsakovams V. P., V. L. ir jų atstovei advokatei V. V.,dalyvaujant trečiajam asmeniui Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarei R. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovams V. P., V. L. , trečiajam asmeniui Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarei R. R. dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo ( pratęsimo ), paveldėjimo teisės liudijimo ir paveldėto turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančiais dalyje ir žemės sklypo priteisimo .

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas D. P. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas :1) atnaujinti (pratęsti) ieškovui D. P., dėl svarbių priežasčių praleistą terminą jo senelės O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2000-11-08, pali­kimui priimti; 2) pripažinti negaliojančiais Mažeikių rajono l-ojo notarų biuro notarės R. R. 2001-07-18 išduotą atsakovams V. P. ir V. L. jų motinos O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2000-11-08, palikimo paveldėjimo pagal įsta­tymą teisės liudijimą, registro Nr. 2-6058, bei Mažeikių rajono l-ojo notarų biuro notarės R. R. 2001-07-18 patvirtintą atsakovės V. P. ir V. L. pasirašytą jų motinos O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2000-11-08, paveldėto turto pasidalijimo sutartį, registro Nr. 2-6059, dalyje dėl 23,69 ha žemės sklypo, unikalus Nr. , esančio Vadagių k., Mažeikių r.;3)priteisti ieškovui D. P., nuosavybėn jo senelės O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2000-11-08, palikimo pagal įstatymą 1/3 dalį - 23,69 ha, 46906 Lt vertės žemės sklypą, unikalus Nr. 6147-00040064, esantį Vadagių k., Mažeikių r. ir 4)priteisti ieškovui D. P., visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų V. P. ir V. L.( b.l.1-4).

Ieškovas D. P. teismo posėdyje parodė, kad tada, kai 2000 11 08 mirė jo močiutė, jo dėdė V. P. jam pasakė, kad yra testamentas, kad viskas palikta J. L. , kuris ten gyveno nuo vaikystės. Jam tai pasirodė teisingai. 2009 mirė jo senelis ir jis tvarkėsi dokumentus ir archyve pamatė, kad senelė nebuvo palikusi jokio testamento, o senelės visą turtą paveldėjo jo dėdė V. P. ir teta V. L.. Jis dėdės paklausė, jis paaiškino, kad jie notarei sakė apie jį, bet notarė jiems pasakė, kad jis neturi paveldėjimo teisės. Paaiškina, kad buvo sutikęs po to notarę Reistaitienę, kuri jam paaiškino, kad jis tada neturėjo paveldėjimo teisės. Taip pat jis teiravosi Klaipėdoje vieno notaro, kuris patvirtino tą patį, tik kai nuėjo pas advokatą, sužinojo, kad su juo pasielgta neteisingai. 2012 06 08 iš advokato V. P. sužinojo, kad atsakovai ir notarė klydo aiškindami, kad jis negalėjo pretenduoti į senelės palikimą pagal įsta­tymą. Mano, kad jo dėdė ir teta pasielgė nesąžiningai, jam taip pat priklauso palikimo dalis po senelės mirties, prašo atnaujinti terminą palikimui priimti kaip praleistą dėl svarbios priežasties ir tenkinti jo ieškinį .

Šalies argumentai

A. V. P. teismo posėdyje paaiškino, kad jis su ieškiniu nesutinka, jie paveldėjo turtą po savo motinos mirties pagal įstatymą. J. D. nieko sakęs apie tai, kad buvo testamentas, tokios kalbos nebuvo. D. pats nesikreipė pas notarą.

A. V. L. teismo posėdyje paaiškino, kad ji su ieškiniu nesutinka, kad ji kartu su broliu paveldėjo turtą po savo motinos mirties pagal įstatymą. D. pas notarą nesikreipė, nesirūpino, be to, jie notarei sakė, kad yra sūnėnas, bet notarė paaiškino, kad jis nėra paveldėtojas. Jis pats turėjo kreiptis ir rūpintis. Prašo ieškinį atmesti.

Tretysis asmuo notarė R. R. teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovas yra antros eilės įpėdinis. 1964 m. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (su 1994m. pakeitimais ) 573 str. 2d. labai aiškiai parašyta, kad: „antros eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymus tik, jei nėra pirmosios eilės įpėdiniu arba jei šie nepriėmė palikimo arba jo atsisakė, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmosios eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (572 ir 575 straipsniai)". Paaiškino, kad ieškovas nesikreipė dėl paveldėjimo 2000 m., bet jei ir būtų kreipęsis, ji nebūtų jam išdavusi paveldėjimo teisės liudijimo, nes jis pagal galiojusius tuo metu įstatymus negalėjo paveldėti. Kažkada vėliau ji buvo sutikusi ieškovą , jis paklausė ir ji jam paaiškino, kad jis vis tiek nebūtų galėjęs paveldėti, net jei ir būtų kreipęsis. Prašo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

2009 11 02 Lietuvos A. T. nutartimi išplėstinė kolegija civilinėje byloje Nr.3K-7-468/2009 yra nurodžiusi, kad ir pakeitus C. K., nebuvo panaikintas paveldėjimas atstovavimo teise, įtvirtintas 1964 CK 573 str. 4 dalyje, vadovaujantis LAT praktika ( 2006 10 31 LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-535/2006). Pagal LAT išplėstinės teisėjų kolegijos suformuotą teisminę praktiką , ieškovas būtų turėjęs teisę paveldėti pagal įstatymą kaip vaikaitis tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam šaukiamos eilės įpėdiniui paveldint pagal įstatymą ( 2009 11 02 LAT išplėstinės kolegijos nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-468/2009 ).

Bylos rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2000 11 08 mirė ieškovo D. P. senelė O. P., jo tėvo, mirusio 1974 06 26 , motina ( b.l.5-7). Po jos mirties mirusiosios O. P. turtą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimu paveldėjo jos vaikai sūnus V. P. ir dukra V. L. kaip pirmosios eilės įpėdiniai pagal įstatymą,( b.l. 8), kurie paveldėtą turtą pasidalijo ( b.l.9). Gi ieškovas D. P. tam, kad paveldėtų savo mirusio tėvo palikimo dalį po jo motinos O. P. mirties 2000 11 08 dėl paveldėjimo į notarus aplamai nesikreipė, tik jau 2012 m. kreipėsi į teismą. Ieškovas prašo atnaujinti palikimo priėmimo terminą, nurodydamas, kad praleido jį dėl svarbių priežasčių : nurodo, kad dėdė V. P. jį apgavo, pasakydamas, kad senelė testamentu visą turtą užrašė V. L. sūnui J. L. ir jis tuo metu manė esant tai teisingai; gi ieškovas taipogi paaiškino, kad tik 2009 02 05 , tvarkydamas dokumentus po senelio D. P. mirties jis sužinojo, kad jo 2000 11 08 mirusioji senelė O. P. nebuvo palikusi jokio testamento ir pasijuto dėdės apgautas, nes būtų galėjęs paveldėti savo mirusio tėvo dalį po senelės mirties. Tačiau atsakovas V. P. teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškovu apie jokį testamentą po O. P. mirties nekalbėjo, todėl laikytina, kad ieškovas neįrodė apgavystės fakto- to, kad dėdė jį apgavo. Ieškovas 2000 m. po savo senelės mirties nesikreipė į atsakovę V. L. ir nepaklausė jos apie testamento egzistavimą. Ieškovas nesikreipė ir į notarų biurą, kuris būtų patvirtinęs arba paneigęs testamento egzistavimą ir būtų arba nebūtų išdavęs paveldėjimo teisės liudijimą jam. Ieškovas tada, jau 2009 m.(o senelė buvo mirusi 2000 m.), paklausė notarės R. R. ir pažįstamo notaro Klaipėdoje, kurie jam patvirtino, kad pagal senelės O. P. mirties dieną galiojusį civilinį kodeksą jam paveldėjimas nepriklausė. Ir tik nuėjęs pas advokatą V. P., jis sužinojo, kad turėjo visas teises paveldėti po senelės O. P. mirties (senelės mirties dienai esant mirusiam jo tėvui ). Mano, kad visos šios priežastys laikytinos svarbiomis, dėl ko jis praleido terminą palikimui priimti po senelės O. P., mirusios 2000 m., mirties , prašo jo ieškinį tenkinti. Gi atsakovai teismo posėdyje patvirtino, kad po mamos O. P. mirties kreipėsi į Mažeikių rajono notarų biurą dėl palikimo priėmimo, kaip tai ir numatė tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 str.ir pranešė notarei R. R. apie visus mirusiosios O. P. artimus giminaičius, tame tarpe ir apie jos anūką - ieškovą D. P.. Atsakovams nėra žinoma, ar ieškovas po O. P. mirties ketino priimti palikimą, jie patvirtino, kad notarė R. R. jiems paaiškino, kad D. P. negali paveldėti pagal tuo metu galiojusius įstatymus. O ir 2009 m., jau mirus ieškovo seneliui, ieškovas nepareiškė atsakovams pretenzijų dėl mirusiosios senelės O. P. turto paveldėjimo, nesikreipė į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Laikytina, kad palikimas yra priimamas kiekvieno asmens asmeniškai, todėl ieškovas, kaip atsakingas ir rūpestingas asmuo, privalėjo priimti palikimą savalaikiai, t.y. 2000 -2001 m., vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, o nepavykus to padaryti, jei notaras būtų atsisakęs išduoti paveldėjimo teisės liudijimą - kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Lietuvos Respublikos C. K. 5.8 str. nurodo, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos, arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Ieškovas apie palikimo atsiradimą sužinojo iš karto po senelės O. P. mirties, nes dalyvavo jos laidotuvėse. Taip pat ieškovas žinojo, kad palikimą priėmė atsakovai. Taipgi atmestinas ieškovo atstovo advokato motyvas, kad tik 2009 m susiformavo teisminė praktika tokio pobūdžio bylose, ir tai yra svarbi priežastis, nes jei ieškovas jau 2000 m. ar 2001m. būtų kreipęsis į teismą, ši praktika būtų buvusi suformuota jau ir tada. Įvertinus visus ištirtus įrodymus, laikytina, kad termino palikimui priimti atnaujinimui (pratęsimui) pagrindo nėra, nes nenustatyta svarbių šio termino praleidimo priežasčių.

Lietuvos Respublikos C. K. 1.137 str. 2 d. numato, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Kad ieškovas nebuvo ir nėra pakankamai rūpestingas, rodo tai, kad jis nenurodė nei vienos teismo laikytinos svarbios priežasties, kodėl jis praleido įstatymuose numatytą terminą palikimui priimti. Pagrindine priežastimi jis laikė tai, kad atsakovas V. P. pasakė, kad O. P. buvo surašiusi testamentą. Tačiau apie testamento egzistavimą ieškovas nepasidomėjo, neįsitikino, nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, be to, laikytina, kad jis jo apgavimo fakto teisme neįrodė, nes jo dėdė V. P. kategoriškai paneigė apgavystės faktą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 str. 1 d. numatyta, kad civilinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Laikytina, kad kreipusis į teismą po 12 metų po senelės mirties dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir tokį terminą atstačius, būtų pažeisti LR CK 1.137 str. 2d. įtvirtinti principai, nes Lietuvos A. T. yra pasisakęs dėl terminų palikimui priimti pratęsimo. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pasibaigus šiam terminui palikimas gali būti priimtas nesikreipiant į teismą tik tuo atveju, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (1964 m. CK 588 straipsnis, 2000 m. CK 5.57 straipsnis). (2009 m. lapkričio 12 d. nutartis Nr. 3K-7-468/2009). Laikytina, kad ieškovas nenurodo jokios svarbios priežasties, kodėl turėtų būti atstatytas praleistas terminas. Iš notarės R. R. paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad dėl 2000 m. lapkričio 8 d. mirusios O. P. palikimo priėmimo į notarų biurą kreipėsi jos įpėdiniai - sūnus V. P. ir duktė V. L., gim. 1951-01-17. Jų pareiškimai buvo priimti pagal tuo metu galiojusio Civilinio kodekso 573 str. 1 d. Nors notarė R. R. patvirtino, kad tiek V. P., tiek V. L. jai nurodė, kad yra dar mirusio brolio sūnus D. P., ir ji jiems paaiškino, kad jam paveldėjimo teisė nepriklauso, tiek iš teisme apklaustų šalių, tiek pačio ieškovo, tiek notarės paaiškinimų matyti, kad ieškovas D. P. nesikreipė į notarinę kontorą dėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo dėl kitų priežasčių, kaip jis įvardijo, kad buvo apgautas dėdės V. P.,o ne dėl to, kad buvo suklaidintas notarės R. R.. Tačiau teismo posėdyje atsakovas V. P. labai aiškiai nurodė, kad apie jokį testamentą sūnėnui D. P. jis nėra sakęs ir jo nėra apgavęs bei suklaidinęs ir kad jis nežino, kodėl D. P. pats nesikreipė į notarinę kontorą dėl paveldėjimo. Todėl atmestinas ieškovo D. P. aiškinimas, kad jis buvo atsakovo, t.y. dėdės V. P. apgautas , juolab, kad į savo tetą V. L. ar į notarų biurą kad susižinoti dėl testamento jis nesikreipė iš viso. Taipogi jo 2009 m. atsitiktinis paklausimas notarės R. R. žodžiu dėl paveldėjimo , kai ji atsakė, jog jis vis tiek nebūtų galėjęs paveldėti, nėra laikytinas pakankamai rimta priežastimi atnaujinti terminą palikimui priimti, nes jei jis būtų kreipęsis savalaikiai įstatymų nustatyta tvarka, būtų galėjęs skųsti notaro veiksmus ir būtų galėjęs priimti paveldėjimą. Laikytina, kad palikimui priimti terminą jis praleido dėl savo nerūpestingumo ir neapdairumo.

Taipogi laikytina, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti paveldėjimo teisės liudijimą ir paveldėto turto padalijimo sutartį pripažinti negaliojančiais ir priteisti ieškovui žemės sklypą nuosavybėn, atsižvelgiant į tai, kad netenkintinas ieškovo reikalavimas atnaujinti terminą palikimui priimti.

Laikytina, kad ieškovo pateikti argumentai , dėl ko jis savalaikiai po senelės mirties nesikreipė į notarinę kontorą, nėra laikytini svarbiomis priežastimis, dėl būtų galima atnaujinti terminą palikimui priimti, nes neapdairus ieškovo elgesys negali būti laikomas svarbia priežastimi, atsižvelgiant į tai, kad jis dėl palikimo priėmimo sumąstė kreiptis teismine tvarka tik 2012 metais, nors visas jo išsakytas abejones dėl palikimo priėmimo jis turėjo galimybę išsiaiškinti jau 2000 metais po jo senelės mirties. Dėl šių priežasčių terminas palikimui priimti neatnaujintinas ir kiti ieškinio reikalavimai netenkintini.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ieškinyje išdėstyti reikalavimai yra nepagrįsti, todėl ieškinys netenkintinas.

Nagrinėjant bylą susidarė 37 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestinas, šios išlaidos 27 Lt priteistinos iš ieškovo Valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. 2 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškovo D. P. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. P. dvidešimt septynis litus ( 27 Lt ) išlaidų, susijusių su bylinėjimusi ( pašto išlaidų ) Valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja S. G.