- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-26
- Bylos Nr.
- eI2-2629-505/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00570-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Atsakovas
- Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento
- Pareiškėjas
- G. G.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento skundą pareiškėjui G. G. dėl Administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, administracinio akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovas Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamentas (toliau – ir Užimtumo tarnyba) kreipėsi į teismą su skundu pareiškėjui G. G., kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti ir jo skundžiamus 2023 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. SS(19.4)-2674 (toliau – ir Sprendimas) 4 priedo 17 eilutę ir 2023 m. liepos 17 d. raštą Nr. SD(19.4)-3346) (toliau – ir Raštas) palikti nepakeistus, patenkinti skundą ir panaikinti 2023 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. AG4-89/21-2023 kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą atsakovo naudai.
Atsiliepimas
Atsakovas skunde nurodė, kad nesutinka su Komisijos sprendimu. Teigė, jog Komisijos sprendimas motyvuojamas tuo, kad Užimtumo tarnyba netinkamai atliko savo funkcijas ir teikdama siūlymą įsidarbinti neįteikė pareiškėjui tinkamos formos siūlymo. Atsakovo įsitikinimu, Komisija spręsdama ginčą sutapatino tinkamo darbo pasiūlymo tinkamo įteikimo reglamentavimą ir asmens siuntimą dalyvauti užimtumo didinimo programoje (toliau – ir UDP), nors tai visiškai skirtingos priemonės, kurių tapatinti negalima. Pabrėžė, jog tinkamo darbo pasiūlymas turi būti įteiktas asmeniui rašytine ar elektronine forma ir tai numato Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2022 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. V-196 „Dėl darbo rinkos paslaugų teikimo ieškantiems asmenims ir darbdaviams tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 46 punktas, tačiau dalyvavimas UDP nėra tinkamo darbo pasiūlymas. Akcentavo, kad siunčiant asmenį į UDP rašytinis siūlymas nėra išduodamas, o tik įvedamas į Užimtumo tarnybos informacinę sistemą ir šį siūlymą sistemoje gali matyti savivaldybės darbuotojai, kurie būtent yra atsakingi už UDP įgyvendinimą. Nurodė, kad sistemoje pažymimas laikotarpis, per kurį asmuo privalo pasirodyti pas numatytą specialistą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo pareigą iki 2023 m. liepos 12 d. nuvykti į Panevėžio miesto savivaldybės Socialinių reikalų skyrių pas numatytą atvejo vadybininką ir aptarti galimybes, laiką nuo kada jis galėtų dalyvauti UDP. Pažymėjo, jog pareiškėjas net nenuvyko į numatytą pokalbį, neaptarė dalyvavimo UDP galimybių, todėl savivaldybės atstovai Užimtumo tarnybai pateikė atsakymą, jog pareiškėjas neatvyko dalyvauti UDP. Mano, jog pareiškėjas suprato ir žinojo, kur turi nuvykti dėl UDP dalyvavimo, kadangi buvo supažindintas su teisėmis ir pareigomis.
Atsakovo nuomone, Komisija, priimdama sprendimą, neįsigilino į UDP esmę, sutapatino tinkamo darbo pasiūlymo teikimą ir dalyvavimą UDP, todėl Komisijos sprendimas ir jo motyvai visiškai neatitinka ginčo esmės ir priimto sprendimo. Paaiškino, jog Užimtumo tarnyba prieš sudarydama individualų užimtumo veiklos planą (toliau – ir IUVP) įvertina asmens galimybes, jo motyvaciją ir tuomet kartu su asmeniu parenka jam tinkamą tolimesnį registracijos Užimtumo tarnyboje veiksmų / veiklos planą. Nurodė, kad pareiškėjo atveju sudarant IUVP 2022 m. lapkričio 24 d. buvo suplanuotas dalyvavimas UDP 2023 m. liepos mėnesį, o jo dalyvavimas visuomenei naudingoje veikloje neturi jokios įtakos dėl dalyvavimo UDP. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nenuvykęs aptarti UDP dalyvavimo galimybių nepateikė svarbių priežasčių, dėl kurių bedarbio statusas jam nebūtų panaikintas. Teigė, jog Užimtumo tarnyba visas savo funkcijas atliko teisingai ir tinkamai, laikėsi gero administravimo principo bei atliko teisės aktuose reglamentuotus veiksmus. Atsakovo vertinimu, Komisija, priimdama sprendimą, neįsigilino į ginčo esmę, priėmė sprendimą blanketiškai, nevertindama pridėtų Užimtumo tarnybos įrodymų, kad pareiškėjas neatliko savo, kaip bedarbio, pareigų, tačiau bandė ginti teises, kurios nebuvo pažeistos. Akcentavo, kad Užimtumo tarnybos sprendime bei su juo siųstame rašte pagrindai išdėstyti aiškiai, nuosekliai, remiantis teisės aktais, iš pareiškėjo skundo argumentų akivaizdu, kad jam buvo aišku, kodėl yra panaikintas bedarbio statusas. Prašė skundą patenkinti.
Pareiškėjas G. G. atsiliepimo į atsakovės Užimtumo tarnybos skundą nepateikė. Šalys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą joms pranešta tinkamai, byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento Panevėžio miesto 1-ojo skyriaus vedėjo 2022 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. SS(19.4)-2674 „Dėl veiksmų su statusais ir registracija Užimtumo tarnyboje“, kurio 4 priede patvirtinto Asmenų, kuriems panaikintas bedarbio statusas, sąrašo 17 eilutėje nustatyta, kad pareiškėjui panaikintas bedarbio statusas, ir 2023 m. liepos 17 d. rašto Nr. SD(19.4)-3346) „Dėl bedarbio statuso panaikinimo“, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie bedarbio statuso panaikinimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Užimtumo tarnyboje buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjui buvo suteiktas bedarbio statusas bei įteikta Darbo ieškančio asmens atmintinė, kurioje nurodytos bedarbio teisės, pareigos ir atsakomybė (pridėta Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus byla Nr. (duomenys neskelbtini)).
(duomenys neskelbtini) buvo sudarytas pareiškėjo IUVP, kurio tikslas įsidarbinti (duomenys neskelbtini); priemonės ir paslaugos tikslui pasiekti: gyvenimo aprašymo (CV) parengimas (2022 m. lapkričio mėn.), pasiruošimas pokalbiui su darbdaviu (2023 m. vasario mėn.), užimtumo didinimo programos (2023 m. liepos mėn.), kuriame buvo numatyta, jog 2023 m. liepos mėnesį planuojama užimtumo didinimo programa. IUVP pareiškėjas pasirašė, t. y. sutiko su IUVP išdėstytais tikslais. Darbo ieškančio asmens apsilankymų kortelės duomenys patvirtina, jog 2023 m liepos 4 d. apsilankymo metu pareiškėjas buvo supažindintas su informacija apie dalyvavimą užimtumo didinimo programoje, taip pat supažindintas ir su pareigomis, jog negali nutraukti programos be svarbių priežasčių. Apsilankymo kortelėje pareiškėjas pasirašė. Siūlymas dalyvauti UDP suformuotas ir teiktas 2023 m. liepos 4 d. apsilankymo metu.
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus 2023 m. birželio 26 d. siuntimas atlikti visuomenei naudingą veikalą Nr. 324 patvirtina, jog pareiškėjas pasitelktas visuomenei naudingai veiklai atlikti (60 val.) vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi ((duomenys neskelbtini)).
(duomenys neskelbtini) ir pareiškėjas G. G. 2023 m. birželio 29 d. sudarė Visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartį Nr. 324. Visuomenei naudingos veiklos trukmė (valandomis) ir jos atlikimo laikas yra nuo 2023 m. birželio 30 d. iki 2023 m. rugpjūčio 2 d.
Užimtumo tarnybos Sprendimu pareiškėjui panaikintas bedarbio statusas, nes jis be svarbių priežasčių atsisakė dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose užimtumo didinimo programose (Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 24 straipsnio 4 dalies 5 punktas).
Pareiškėjas Raštu buvo informuotas apie bedarbio statuso panaikinimą, kadangi 2023 m. birželio 12 d. nustatytu laiku jis be svarbių priežasčių neatvyko dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytoje užimtumo didinimo programoje ir Užimtumo tarnybos vedėjo Sprendimu, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 6 punktu, nuo 2023 m. liepos 13 d. pareiškėjo registracija Užimtumo tarnyboje buvo nutraukta panaikinant bedarbio statusą.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į Komisiją su skundu dėl Sprendimo panaikinimo. Skunde nurodė, jog Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų skyrius 2023 m. birželio 29 d. pareiškėją siuntė atlikti visuomenei naudingą veiklą už socialinę pašalpą. Taip pat jo buvo paklausta, ar baigęs darbus pareiškėjas norėtų atlikti panašius darbus ir ateityje, tik jau už užmokestį. Pareiškėjas sutiko, darbai turėjo būti pradėti nuo rugpjūčio 10 d. Pasak pareiškėjo, paaiškėjo, kad darbai prasidėjo anksčiau, t. y. liepos mėnesį, dėl to pareiškėjo registracija Užimtumo tarnyboje buvo nutraukta. Pareiškėjas teigė, kad nebuvo galimybės vienu metu atlikti dviejų darbų.
Komisija padarė išvadą, kad pagal skundžiamų sprendimų nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir išdėstytus argumentus Sprendimas ir Raštas neatitinka gero administravimo principo, taip pat Tvarkos aprašo 46 ir 47 punktų nuostatų, todėl yra pagrindas juos panaikinti.
Atsakovas kreipėsi į teismą su prašymu pareiškėjo skundą atmesti ir jo skundžiamo Sprendimo dalį ir Raštą palikti nepakeistus, patenkinti skundą ir panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. AG4-89/21-2023 kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą atsakovo naudai.
Atsakovo įsitikinimu, Komisija, spręsdama ginčą, sutapatino tinkamo darbo pasiūlymo tinkamo įteikimo reglamentavimą ir asmens siuntimą dalyvauti užimtumo didinimo programoje. Tai visiškai skirtingos priemonės, kurių tapatinti negalima.
Pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu.
Pažymėtina, kad ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (neprivaloma), į teismą persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos (neprivalomos) aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos (neprivaloma) sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių ir reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020).
Remiantis Užimtumo įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, ieškantys darbuotojų darbdaviai informuoja Užimtumo tarnybą apie laisvas darbo vietas, darbo funkcijas ir darbo pobūdį, darbo apmokėjimo ir kitas sąlygas bei pretendentams įsidarbinti keliamus kvalifikacinius reikalavimus; Užimtumo tarnyba registruoja laisvas darbo vietas ir jas skelbia viešai. Bedarbiams, įsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje, sudaromi individualūs užimtumo veiklos planai, kuriuose nurodomi bedarbio ir Užimtumo tarnybos įsipareigojimai dėl darbo rinkos paslaugų bedarbiui teikimo, aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir užimtumo didinimo programų įgyvendinimo bei bedarbio atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką ir šio įstatymo 5 straipsnio 3 punkte nurodytos veiklos vykdymą tvarka (Užimtumo įstatymo 31 straipsnio 1 dalis).
Užimtumo tarnybos Sprendimu pareiškėjui panaikintas bedarbio statusas, nes jis be svarbių priežasčių atsisakė dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose užimtumo didinimo programose (Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5 punktas).
Užimtumo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d.) 24 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatyta, kad bedarbio statusas panaikinamas, kai bedarbis be svarbių priežasčių atsisako sudaryti individualų užimtumo veiklos planą ar dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, užimtumo didinimo programose, ar naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis arba per 12 mėnesių laikotarpį nuo tinkamo darbo pasiūlymo pateikimo dienos antrą kartą atsisako siūlomo šio įstatymo 30 straipsnio 2 ar 21 dalyje nurodyto tinkamo darbo.
Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 6 punkte numat yta, kad bedarbio statusas panaikinamas, kai bedarbis be svarbių priežasčių neatvyksta į Užimtumo tarnybą nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti arba sudaryti individualaus užimtumo veiklos plano, arba dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, užimtumo didinimo programose ar naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis.
Pagal Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 5 dalį, svarbios priežastys, dėl kurių bedarbio statusas nėra panaikinamas atsiradus šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, yra šios:
1) liga, sužalojimas, nėštumas, likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, gimdymas ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų);
2) Užimtumo tarnybos struktūrinio padalinio aptarnaujamoje teritorijoje paskelbta epidemija;
3) užsiėmimas šio įstatymo 9 straipsnio 1, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyta neatlygintinio užimtumo veikla;
Pagal Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 6 dalį, svarbios priežastys, dėl kurių bedarbio statusas nėra panaikinamas atsiradus šio straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytoms aplinkybėms, yra šios:
1) stichinė nelaimė arba nelaimingas atsitikimas;
2) artimųjų giminaičių (tėvų ir vaikų, senelių ir vaikaičių, brolių ir seserų), sutuoktinio, sugyventinio, įtėvių, įvaikių mirtis;
3) vaiko iki 14 metų liga, šeimos narių priežiūra ar slaugymas;
4) pranešimas ar šaukimas bedarbiui vykti į teismą arba teisėsaugos ar kontrolės (priežiūros) funkcijas atliekančias institucijas ar įstaigas, laisvės atėmimas dėl administracinio arešto, sulaikymo, suėmimo;
5) šio straipsnio 5 dalyje nurodytos priežastys.
Asmuo apie priimtus individualius administracinius aktus dėl bedarbio statuso suteikimo, sustabdymo, atkūrimo ir panaikinimo informuojamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo individualių administracinių aktų priėmimo žodžiu (telefonu ar tiesiogiai asmeniui atvykus į instituciją), elektroniniu būdu (elektroniniu paštu ar naudojantis elektroninėmis paslaugomis) ar raštu (išsiuntus paštu ar per pasiuntinį) (Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 9 dalis).
Teismas, susipažinęs su Sprendimu, pažymi, kad visoms viešojo administravimo institucijoms yra keliami, be kita ko, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatyti reikalavimai, taip pat pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, išsamumo ir kt.). Be to, šios institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-134/2012).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 4 punktas; akto redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d.) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (taip pat) reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Pareiga vykdant viešojo administravimo veiklą laikytis teisėtumo principo apima tiek reikalavimą priimti administracinį sprendimą, kuris atitiktų tam teisiniam santykiui taikytiną konkrečią teisės normą (turinio požiūriu sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu), tiek reikalavimą priimtame sprendime expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nurodyti teisinį pagrindą atitinkančią konkrečią teisės normą (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-834/2013, 2017 m. spalio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1240-556/2018).
LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., LVAT 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022). Administraciniame akte išdėstyto sprendimo motyvai turi būti nurodomi tokia apimtimi, kad besikreipiančiam subjektui konkrečiu individualiu atveju būtų aišku, kodėl jam nėra suteikiama prašoma teisė, kokios faktinės aplinkybės ir teisės normos tai lemia, kokius teisės aktuose numatytus veiksmus jis turėtų atlikti ar į kokius subjektus turėtų kreiptis, kad galėtų įgyvendinti savo teisėtus interesus. Kai administraciniame akte tai nėra nurodyta, motyvai negali būti vertinami kaip pakankami, o pats administracinis aktas teisėtas ir pagrįstas (pvz., LVAT 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-192-492/2022). Administracinio akto priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (pvz., LVAT 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-676-502/2023). Ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (pvz., LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013, 2015 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo (pvz., LVAT 2023 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1328-629/2023).
Pažymėtina, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A-520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012, 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normai taikyti, nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAĮ 8 straipsnio imperatyvais (žr., pvz., LVAT 2020 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1465-629/2020).
Taigi, byloje turi būti sprendžiama, ar atsakovas priimdamas Sprendimą pagrįstai ir teisėtai panaikino pareiškėjui bedarbio statusą pagal Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5 punktą (be svarbių priežasčių atsisakė dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose užimtumo didinimo programose). Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nurodytos svarbios priežastys, dėl kurių bedarbio statusas nėra panaikinamas atsiradus šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms. Tačiau, kaip nustatyta šioje byloje, Raštu pareiškėjui pranešta, kad bedarbio statusas panaikintas kitu teisiniu pagrindu – vadovaujantis Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 6 punktu (be svarbių priežasčių neatvyksta į Užimtumo tarnybą nustatytu laiku dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytoje užimtumo didinimo programoje), o ne vadovaujantis Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5 punktu. Taigi, Rašto motyvai yra nesusiję su Sprendimo teisiniu pagrindu.
Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad atsakovas Sprendime ir Rašte nurodė pavienę faktinę aplinkybę, t. y. 2023 m. birželio 12 d. nustatytu laiku pareiškėjas be svarbių priežasčių neatvyko dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytoje užimtumo didinimo programoje, ir nenurodė juridinių faktų viseto, būtino ir pakankamo teisės normai taikyti. Tokiu būdu nepateikė jokio vertinimo, ar Užimtumo tarnyba Sprendimu pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai galėjo panaikinti bedarbio statusą Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5 punkto pagrindu, nepateikė pareiškėjo visuomenei naudingos veiklos vertinimo (įtakos bedarbio statuso panaikinimui).
Pažymėtina, jog atsakovas skunde teismui nurodė, kad pareiškėjas iki 2023 m. liepos 12 d. turėjo pareigą nuvykti į Panevėžio miesto savivaldybės Socialinių reikalų skyrių pas numatytą atvejo vadybininką ir aptarti galimybes, laiką nuo kada jis galėtų dalyvauti UDP. Pažymėjo, jog pareiškėjas net nenuvyko į numatytą pokalbį, neaptarė dalyvavimo UDP galimybių. Savivaldybės atstovai, nesulaukę pareiškėjo, Užimtumo tarnybai pateikė atsakymą, jog pareiškėjas neatvyko dalyvauti UDP. Taigi, tai tik patvirtina, jog tiek Sprendimas, tiek Raštas yra nepagrįsti juridinių faktų visetu, ir tai lėmė prieštaringą teisinių santykių vertinimą (ar bedarbis (pareiškėjas) be svarbių priežasčių atsisakė dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose užimtumo didinimo programose, ar bedarbis (pareiškėjas) be svarbių priežasčių neatvyko dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytoje užimtumo didinimo programoje), teisės normos taikymą, svarbių priežasčių, dėl kurių bedarbio statusas nėra panaikinamas, nevertinimą (pareiškėjas skundą argumentuoja tuo, kad dėl visuomenei naudingos veiklos jis negalėjo dirbti dviejų darbų).
Apibendrinant nurodytus argumentus, pripažintina, kad administraciniuose aktuose išdėstyti motyvai nebuvo nurodomi tokia apimtimi, kad besikreipiančiam subjektui (pareiškėjui) konkrečiu individualiu atveju būtų aišku, kodėl jam yra panaikintas bedarbio statusas. Kai administraciniuose aktuose tai nėra nurodyta, motyvai negali būti vertinami kaip pakankami, o pats administracinis aktas – teisėtas ir pagrįstas.
Taigi, Sprendimas ir Raštas iš esmės neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto (administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės) ir 6 punkto (administracinio sprendimo motyvai) reikalavimų. Apibendrinus nurodytus argumentus, spręstina, kad Užimtumo tarnyba turėjo pareigą Sprendimą ir Raštą pagrįsti juridinių faktų visetu, būtinu ir pakankamu teisės normai taikyti, individualia argumentacija, tačiau to nepadarė. Esant šioms aplinkybėms, Komisijos sprendimas laikytinas teisėtu, nėra pagrindo jį naikinti atsakovo nurodytais ir (ar) kitais argumentais, todėl atsakovo (skundą padavusio asmens) Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Atsakovo (skundą padavusio asmens) Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.