Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kornelijai Jomantienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams D. B. ir L. G. dėl neterminuotos motinos ir tėvo valdžios apribojimo mažamečio vaiko atžvilgiu, tretieji asmenys G. R. ir P. R.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus neterminuotai apriboti motinos D. B. ir tėvo L. G. valdžią jų mažametės dukters L. G., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Pritiesti iš atsakovės D. B. išlaikymą dukrai mokamą po 150,00 Eur, o iš atsakovo L. G. – 100,00 Eur, kas mėnesį iki vaiko pilnametystės nuo ieškinio teismui pateikimo dienos ir nustatyti nepilnametės atsakovų dukters gyvenamąją vietą globėjų (rūpintojų) gyvenamojoje vietoje.

Ieškinio pagrindu nurodo aplinkybes, kad atsakovai yra nepilnametės L. G., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. 2023-07-05 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nutartimi yra leista paimti vaiką iš atsakovų. Atsakovai turi tik vieną bendrą vaiką, o atsakovė turi dar tris nepilnamečius vaikus, iš kurių du gyvena kartu su jų biologiniais tėvais, o trečiajam Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-06-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1429-351/2017 neterminuotai yra apribota motinos valdžia. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau - SPIS) duomenimis mažametės L. G. šeima Šilutės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui yra žinoma nuo 2021-09-15, o nuo 2023-06-15 Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui. Šeimai nuo 2023-04-06 taikomas atvejo vadybos procesas, skirtos kompleksinės socialinės paslaugos, socialinė šeimos priežiūra. 2023-04-02 buvo įvertinta mažametės situacija ir nustatyti rizikos veiksniai įtvirtinti Aprašo 25 punkte: 25.3.3. vaiko atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio. 2023-04-19 Šilutės socialinių paslaugų centre įvyko šeimos atvejo vadybos posėdis, kurio metu įvertinus šeimos situaciją, abu tėvai, sutiko, kad jie pastaruoju metu išgyvena sunkią situaciją, kad reikalinga socialinė priežiūra namuose ir pagalba bei šeima buvo motyvuota ją priimti. Posėdžio metu priimtas sprendimas, jog tėvams socialinės priežiūros paslaugos bus teikiamos atskirai, nes tėvai pareiškė, jog nesiruošia kartu gyventi, be to L. G. planuojantis ateityje išvykti gyventi į Klaipėdą, kur yra deklaruota jo gyvenamoji vieta. Per maždaug 1 mėnesio laikotarpį, teikiant paslaugas, lankantis socialinei darbuotojai bei atvejo vadybininkei šeimoje, bendraujant su šeimos nariais ir vykdant šeimos stebėseną, galima teigti jog tėvų įsitraukimas į pagalbos teikimo procesą lėtas, teigiamų pokyčių praktiškai nėra ir galima konstatuoti, jog esminių pokyčių šeimai pasiekti nepavyko, tėvai pagalbos plane numatytas priemones vykdo vangiai ir tik iš dalies. Tėvai negeba užtikrinti sklandų dukros ugdymo įstaigos lankymą. Apsilankymų šeimos namuose metu fiksuota, jog balandžio 28 d., gegužės 3, 9,15 d. mergaitė nebuvo nuvesta į ugdymo įstaigą, nors buvo akivaizdžiai sveika. Gegužės 9 dieną L. G. nevedė dukros į ugdymo įstaigą, o kartu su dukra vyko į Klaipėdos priklausomybių ligų centrą. Gegužės 15 dieną mergaitė nenuvyko į darželį, nes kaip teigia L. G. sekmadienio vakarą išgėrė raminamųjų vaistų ir tiesiog pramigo. Dirbant su šeima bendradarbiaujama su „(duomenys neskelbtini)“ darželio administracija, yra žinoma, jog nei vienas iš tėvų neinformuoja dėl kokių priežasčių mergaitė neatvyksta į darželį. Į ugdymo įstaigą mergaitę dažniausiai atveda ir pasiima tėvas. Atsakovė yra linkusi dažnai pasišalinti iš namų, yra pripažinusi, kad dažnai vartoja alkoholį, kur leidžia laiką klientė specialistams informacijos neteikia, o tuo metu vaiką prižiūri tėvas, kuris ir pats turi sveikatos problemų, sunkiai tvarkosi su savo bėdomis, pastebima, jog tėvams sunku atliepti vaiko fizinius bei emocinius poreikius, negeba užtikrinti saugios aplinkos namuose. Žinoma, jog klientas vartoja medikamentus, kurie skirti gydyti priklausomybę narkotinėms medžiagoms. Socialiniam darbuotojui kelia nerimą tėvo fizinė ir emocinė sveikatos būklė, nes apsilankymų šeimoje metu, atsakovas bendrauja vangiai, atrodo mieguistas, kalba lėtai. Bet paskutinio apsilankymo metu atsakovas buvo agresyviai nusiteikęs, su socialiniu darbuotoju bendravo pakeltu tonu, buvo nervingas ir pareiškė, jog jokių paslaugų jie daugiau nesiruošia priimti. Susitikimų metu su socialiniu darbuotoju atsakovė pripažino, jog išėjusi iš namų nevengia vartoti alkoholio, tačiau tame problemos nemato, kadangi tai vyksta ne vaiko akivaizdoje. Klientė linkusi neigti turimą priklausomybę alkoholiui, tačiau sutiko registruotis pas priklausomybių konsultantą. Su kliente D. B. paskutinį kartą bendrauta gegužės 10 d., pokalbio metu klientė teigė, jog socialinės priežiūros paslaugos jai nereikalingos, socialiniam darbuotojui reikšmingos, tikslios informacijos apie save ir vaiką neteiks. Taip pat, pastebima, jog tėvai negeba užtikrinti sklandų dukros ugdymo įstaigos lankomumą, nei vienas iš tėvų nemato problemos, jog vaikas be svarbios priežasties nelanko darželio. 2023-07-18 Šilutės rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. Ml-203, mažametei šalių dukrai nustatyta laikinoji globa, nustatant vaiko laikiną globos vietą laikinųjų globėjų gyvenamojoje vietoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis).

Esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, teismo posėdžio metu šalių atstovų duotų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovai yra nepilnametės L. G., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Duomenų, kad atsakovas turėtų kitų nepilnamečių vaikų nėra, o atsakovė turi dar tris nepilnamečius vaikus, iš kurių dviejų atžvilgiu nustatyta gyvenamoji vieta kartu su jų biologiniais tėvais, o trečiajam Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-06-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1429-351/2017 neterminuotai apribota motinos valdžia. 2023-07-18 Šilutės rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. Ml-203, mažametei atsakovų dukrai yra nustatyta laikinoji globa, nustatant vaiko laikiną globos vietą laikinųjų globėjų gyvenamojoje vietoje.

Iš 2024-01-25 Šilutės socialinių paslaugų centro motyvuoto siūlymo Nr. MS1 nustatyta, kas per pastarųjų 3 mėnesių laikotarpį, socialinių paslaugų teikimas abiem tėvams yra realiai sustojęs, nes tėvai ignoruoja socialinį darbuotoją, nurodytais telefonu numeriais prisikambanti neina, atsakovės namuose išvis nė karto nepavyko rasti, o atsakovas kartais randamas namuose, bet jis atsisako bendrauti, skundžiasi, kad ir taip turi rūpesčių, neturi lėšų pragyvenimui, be to turi sveikatos problemų. Bet kokius siūlymus dėl pašlijusios sveikatos kreiptis į Priklausomybių centrą ar į Reabilitacijos centrą, atsakovas kategoriškai atmeta. Abu tėvai veda asocialų gyvenimo būdą ir nieko nesiruošia keisti. Dėl ryšio su dukra palaikymo, dar iki lapkričio mėnesio tėvai domėjosi vaiku, bet po to išvis jokių iniciatyvų turimais duomenimis neberodė. Abu tėvai žodžiu atsisako socialinės pagalbos, ją ignoruoja. Atsakovė keturis kartus lankėsi pas priklausomybių specialistą, o atsakovas tik buvo užregistruotas, bet jis nė kartą neapsilankė Psichikos sveikatos centre, dėl savo priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms, teigdamas jog jis viską (net metadoną) nutraukęs ir jam daugiau jokių problemų nekyla.

Iš administracinių nusižengimų registro duomenų nustatyta, kad per penkerių metų laikotarpį atsakovė ne kartą bausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalį, 484 straipsnio 1 dalį. Atsakovas ne kartą baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 1 dalį, 108 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 1-2 dalis, 417 straipsnio 7-8 dalis, 423 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 2-3 dalis, 432 straipsnio 1 dalį, 446 straipsnio 4 dalį. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį nustatyta, kad atsakovė nėra teista, o atsakovas yra. Sodros duomenų bazės išrašo duomenų bazėje nėra informacijos apie atsakovų šiuo metu gaunamas su darbine veikla susijusias pajamas.

Dėl neterminuotos tėvų valdžios apribojimo.

CK 3.155 straipsnyje nurodyta, jog tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis vaikų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą.

Pagal CK 3.180 straipsnio 3 dalį laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys tėvų veiksmai.

Įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad atsakovai neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, turi priklausomybę alkoholiui, o atsakovas ir psichotropinėms medžiagoms, dėl turimos priklausomybės atsakovai negali tinkami įgyvendinti savo kaip tėvų pareigų ir užtikrinti saugią aplinką vaikui.

Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių atsakovų šeima dėl socialinių įgūdžių stokos alkoholio vartojimo problemos ilgą laiką buvo taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos bendrosios ir specialiosios socialinės paslaugos. Taip pat nustatyta, kad atsakovai nepriimdavo jiems teikiamos pagalbos, nedėjo maksimalių pastangų bendradarbiaudama su institucijomis, kurios stengėsi padėti, kad atsakovai iš esmės pakeistų savo gyvenimo būdą. Atsakovai net po vaiko paėmimo ir žinodami, kad yra nagrinėjama civilinė byla dėl tėvų valdžios apribojimo savo gyvenimo būdo nepakeitė, tai yra nesiėmė jokių aktyvių priemonių, kad susigrąžintų dukrą. Duomenų, kad atsakovų elgesys ir gyvenimo būdas gali pasikeisti nėra. Atsakovei motinos valdžia dėl analogiškų priežasčių yra apribota ir kito jos vaiko atžvilgiu, kas tik patvirtina, kad atsakovė netinkamai vykdo savo kaip motinos teises. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovų tėvų valdžią jų dukters L. G. atžvilgiu.

Išaiškintina atsakovams, kad apribojus tėvų valdžią, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jeigu tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Atsakovams pakeitus gyvenimo būdą ir sąlygas, pateikus pasikeitimus patvirtinančius įrodymus, jie gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).

Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo

Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis).

2023-07-18 Šilutės rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. M1-230, atsakovų dukrai nuo 2023-07-18 yra nustatyta laikinoji globa, o jos laikinais globėjais paskirti G. ir P. R.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovų dukrai pas laikinus globėjus yra sudarytos netinkamos buities ir gyvenimo sąlygos. Kaip patvirtino laikini globėjai teismo posėdžio metu, atsakovų dukra pas juos namuose jaučiai gerai, juos vadina tėvais.

Duomenų apie tai, kad laikinieji globėjai netinkamai atlieka globėjų pareigas, nėra, kitų kandidatūrų nepateikta, todėl, vaiko tėvams neterminuotai apribojus tėvų valdžią, siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, atsakovų nepilnametės dukters gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jos globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina pas laikinus globėjus (CK 3.257 straipsnio 3 dalis, CK 3.265 straipsnio 3 punktas, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą, inicijuotina civilinė byla dėl nuolatinės globos nepilnametei L. G. nustatymo ir globėjo paskyrimo (CPK 496¹ straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ši pareiga išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis), todėl iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilname teis dukrai S. V. (CK 3.192 straipsnio l dalis, 3.194 straipsnio l, 3 dalys).

Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, leisdamas teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo bei tėvų galimybių pusiausvyrą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą vaikams, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Atsakomybė už rūpinimąsi vaikais, būtinų sąlygų vaikams vystytis ir augti sudarymą tenka vaikų tėvams. Pažymėtina, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeimyninių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.

Ieškovas ieškiniu prašo iš atsakovų dukrai priteisti išlaikymą, iš atsakovės mokamą po 150,00 Eur kas mėnesį, o iš atsakovo, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę – 100,00 Eur. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovai šiuo metu nedirba, negauna jokių oficialių pajamų, tačiau yra darbingo amžiaus. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui nustatytas nedarbingumo lygis, dėl ko jo galimybės dirbti ir gauti pajamas yra iš dalies apribotos. Duomenų, kad atsakovė turėtų sveikatos problemų byloje nėra. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktinės aplinkybes, atsakovų dukters amžių, jos poreikius, į tai, kad atsakovė yra darbingo amžiaus ir nėra nustatyta jokių objektyvių priežasčių dėl ko atsakovė negali dirbti ir gauti pajamas, darytina išvada, kad ieškovo prašoma 150,00 Eur suma vaikui būtų tinkama ir atitinkanti vaikų interesus bei atsakovės galimybes išlaikyti vaiką. Tai, kad atsakovė šiuo metu nedirba ir negauna jokių oficialių pajamų ir turi dar tris nepilnamečiu vaikus, nesudaro pagrindo mažinti prašomo išlaikymo dydžio, nes atsakovė turi dėti maksimalias pastangas ir dirbti bei gauti pajamas, nes jokių objektyvių priežasčių dėl ko atsakovė to padaryti negalėtų nėra. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo galimybės dirbti yra apribotos, laikytina, kad dėl objektyvių priežasčių iš atsakovo negali būti priteisiamas tokio paties dydžio išlaikymas kaip iš atsakovės, kuri yra darbingo amžiaus ir sveika, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteisiamas 100,00 Eur per mėnesį išlaikymas dukrai. Ieškinys dalyje dėl išlaikymo tenkintinas pilna apimtimi ir išlaikymas iš atsakovų dukrai priteistinas nuo ieškinio pateikimo dienos, tai yra nuo 2024-03-20 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Dėl reikalavimų neterminuotai/terminuotai apriboti tėvų valdžią, priteisti išlaikymą ieškovas ir atsakovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų yra atleisti, be to atsakovams buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų ir iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, 400?406 straipsniais, 496¹ straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovų D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvų valdžią jų nepilnametės dukters L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nepilnametės L. G. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl jos nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti pas laikinus globėjus G. R. ir P. R.

Priteisti iš atsakovės D. B., išlaikymą nepilnametei L. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2024-03-20 iki vaiko pilnametystės, išlaikymui priteistą sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo L. G., išlaikymą nepilnametei L. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2024-03-20 iki vaiko pilnametystės, išlaikymui priteistą sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnametei L. G. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti laikinus globėjus G. R. ir P. R.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnametei L. G. nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.