Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui V. D., jo atstovui Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ atstovui D. B., atsakovo – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei D. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno AVPK dėl šio įvykio atliko tarnybinį patikrinimą ir 2015-09-04 buvo patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-198, joje nedetalizuojant ir objektyviai netiriant visų reikšmingų faktinių aplinkybių. Išvadoje nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas atlikdamas tarnybines pareigas Kauno AVPK Patrulių rinktinėje, 2015-04-12 apie 13.53 val. atvykęs į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), kur galimai neblaivus vairuotojas automobiliu įvažiavo į šalia parduotuvės „Aibė“ esantį dviračių stovą, nesiėmė neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką (t. y. tinkamai neįformino eismo įvykio, nesurinko įrodymų, nenustatė su eismo įvykiu susijusių asmenų ir liudytojų, nepaėmė jų rašytinių paaiškinimų, nesudarė eismo įvykio vietos schemos, nesiaiškino įvykio aplinkybių, nenustatė įvykio kaltininko, nepatikrino vairuotojo blaivumo ir nesurašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolo).

Pareiškėjo nuomone, tarnybinis patikrinimas atliktas paviršutiniškai, neišsiaiškinus visų tyrimui reikšmingų aplinkybių ir nesurinkus objektyvių bei patikimų įrodymui pareikštam kaltinimui pagrįsti. Tarnybinė atsakomybė pareiškėjui iš esmės taikyta todėl, kad 2015 m. balandžio 12 d. (duomenys neskelbtini), šalia parduotuvės „Aibė“ neva netinkamai atliko Policijos įstatyme, Policijos patrulių veiklos instrukcijoje bei pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, t.y. nesurašė ATP protokolo asmeniui, kuris neva apgadino šalia parduotuvės esantį dviračių stovą. Nors pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu pateikė išsamius ir argumentuotus paaiškinimus, kodėl minėtoje įvykio vietoje elgėsi būtent taip, o ne kitaip, 2015 m. rugsėjo 4 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje tai visai neanalizuota, o padarytos išvados dėl pareiškėjo kaltės yra nemotyvuotos. Pareiškėjas tinkamai reagavo į įvykį, apie galimai padarytą kelių eismo įvykį, apklausė netoli pranešimo vietos, šalia automobilio buvusią parduotuvės „Aibė“ atstovę (kuri atsisakė rašyti pareiškimą), tačiau nenustatęs, nei, kad automobilyje miegojęs jaunuolis neblaivus vairavo automobilį, nei, kad dviračių stovui padaryta žala padarė pagrįstą išvadą, jog rašyti protokolo nėra jokio teisinio pagrindo. Priešingai nei teigia atsakovas tarnybinio patikrinimo išvadoje, Administracinių teisės pažeidimo kodekso tikslams pasiekti nebuvo sutrukdyta, nes Kodeksas numato atsakomybę tik pažeidimą padariusiems asmenims, be to numato išsamias taisykles kaip, kokiu būdu turi būti užfiksuojami administraciniai teisės pažeidimai, kokie yra leistini įrodymai asmenų kaltei pagrįsti.

Iš tyrimo metu surinktų dokumentų buvo matyti, kad į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai galbūt neatliko savo pareigų ar, vykdydami įgaliojimus, galbūt paėmė kyšį, dėl ko tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas, o tarnybinio patikrinimo medžiaga buvo persiųsta Kauno AVPK Imuniteto skyriui spręsti dėl procesinio sprendimo priėmimo. 2015-08-21 buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nenustačius pareigūnų veiksmuose nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 225 str. ir 229 str., požymių, todėl tarnybinio patikrinimo atlikimas 2015-08-31 buvo atnaujintas.

Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareigūnas V. D. 2015-04-12 13.53 val. aiškiai suvokdamas, kad buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl kurio buvo sukeltas eismo įvykis, padaryto teisės pažeidimo nefiksavo, nesiėmė neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką (t. y. tinkamai neįformino eismo įvykio, nesurinko įrodymų, nenustatė su eismo įvykiu susijusių asmenų ir liudytojų, nepaėmė jų rašytinių paaiškinimų, nesudarė eismo įvykio vietos schemos, neišsiaiškino eismo įvykio aplinkybių, nenustatė įvykio kaltininko, nepatikrino vairuotojo blaivumo ir nesurašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolo), t. y. aplaidžiai vykdė savo pareigas ir šiais veiksmais pažeidė Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p., Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau ir - Instrukcija) 44.5 p., 44.8 p., 47 p., 49 p., 63.2 p., 63.4 p. - 63.7 p. reikalavimus, nevykdė Kauno AVPK Patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyr. patrulio pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno AVPK viršininko 2014 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 20-V-113, 7.3 p. bei 7.11 p. numatytų funkcijų ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą. Dėl išvardytų aplinkybių V. D. buvo paskirta tarnybinė nuobauda - papeikimas.

Atsakovas pažymėjo, kad pareiškimas dėl apgadinto dviračių stovo buvo gautas po penkių dienų nuo įvykio Kauno AVPK Kauno rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Vilkijos policijos nuovados viršininko V. F. iniciatyva, tikslinant pareigūnų reagavimo į įvykį ir jo fiksavimo rezultatus. Be to, automobilį „Renault Lagūna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs ir į parduotuvės aikštelėje esantį dviračių stovą atsitrenkęs pil. V. B. 2015-09-16 nutarimu buvo nubaustas 50 Eur bauda, už Kelių eismo taisyklių 9, 16 punktų ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 8 d., 127 str. 2 d. pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui V. D., Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus Žaliakalnio grupės vyriausiajam postiniui, atsižvelgiant į Kauno APVK 2015-09-04 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-198, Kauno AVPK viršininko 2015 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 20-TE-968 (toliau ir – skundžiamas Įsakymas) buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – už Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (toliau ir – Policijos įstatymas) 21 str. 1 d. 2 p., Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau ir – Instrukcija) 44.5 p., 44.8 p., 47 p., 49 p., 63.2 p., 63.4-63.7 p., bei Kauno AVPK patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno AVPK viršininko 2014 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 20-V-113 (toliau ir – Pareigybės aprašymas), 7.3 p. reikalavimų nesilaikymą, numatytų funkcijų nevykdymą.

Byloje yra kilęs ginčas dėl Kauno AVPK viršininko 2015 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 20-TE-968, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – teisėtumo bei pagrįstumo.

Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl sprendžiant jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (toliau ir - Vidaus tarnybos Statutas). Vidaus tarnybos statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje (toliau ir – Tvarka).

Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalis tarnybinį nusižengimą apibrėžia kaip šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimą ar pareigūno pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą, padarytą priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y., turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (LVAT 2008-12-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, LVAT 2013-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013).

Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Tvarkos 6, 20 p.).

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi būti nurodyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A146–700/2010, Nr. A62–200/2011). Taigi, motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto motyvuojamoji dalis, todėl teismas, spręsdamas tokio administracinio akto pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados turinį (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A143–956/2010, Nr. A146–1459/2010, LVAT 2011-02-23 sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2126/2011).

Ginčijamas įsakymas yra grindžiamas Kauno AVPK 2015-09-04 Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-198 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų poskyrio Žaliakalnio grupės ir Kauno rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų“ (toliau ir – Patikrinimo išvada). Patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas pareigūnas V. D., pagal gautą pil. G. Š. pranešimą, apie tai, jog (duomenys neskelbtini), „Aibės“ parduotuvės stovėjimo aikštelėje į dviračių stovą įvažiavo automobilis „Renault“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio neblaivus vairuotojas miega automobilyje, 2015-04-12 apie 13.53 val. atvykęs į įvykio vietą, nesiėmė neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką (t. y. tinkamai neįformino eismo įvykio, nesurinko įrodymų, nenustatė su eismo įvykiu susijusių asmenų ir liudytojų, nepaėmė jų rašytinių paaiškinimų, nesudarė eismo įvykio vietos schemos, nesiaiškino įvykio aplinkybių, nenustatė įvykio kaltininko, nepatikrino vairuotojo blaivumo ir nesurašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolo).

Pareiškėjui inkriminuoto tarnybinio nusižengimo esmė – V. D., atvykęs į įvykio vietą ir peržiūrėjęs vaizdo įrašą bei pabendravęs su parduotuvės atstove, t. y. išsiaiškinęs eismo įvykio aplinkybes, nenustatė įvykio kaltininko, neįformino eismo įvykio, nerinko įrodymų, neapklausė su eismo įvykiu susijusių asmenų ir liudytojų, nesudarė eismo įvykio vietos schemos, nepatikrino vairuotojo blaivumo ir nesurašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su jam skirta tarnybine nuobauda, nurodė, kad jis tinkamai atliko jam skirtas pareigas, t. y., atvykęs į įvykio vietą, apie galimai padarytą kelių eismo įvykį, apklausė parduotuvės „Aibė“ atstovę, apžiūrėjo dviračių stovą ir automobilio priekinį bamperį, bet akivaizdžiai matomų apgadinimų nenustatė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad parduotuvės atstovė atsisakė rašyti pareiškimą dėl įvykio ir padarytos žalos, nors jai tai buvo pasiūlyta, o nesant duomenų, kad automobilyje miegojęs jaunuolis neblaivus vairavo automobilį, nusprendė, jog surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, prieštaraujančius kitiems byloje esantiems įrodymams ir vertina juos kaip pareiškėjo siekį išvengti atsakomybės.

Pareiškėjo Pareigybės aprašymo 7.3 punkte numatyta, kad patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis vykdo Policijos patrulių veiklos instrukcijoje numatytas funkcijas, tame tarpe, vykdo nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, užkardymą ir išaiškinimą.

Byloje apklausta liudytoja parduotuvės „Aibė“ direktorė G. Š. paneigė pareiškėjo paaiškinimus apie tai, kad jai policijos pareigūnai pasiūlė rašyti pareiškimą apie įvykį, tačiau ji atsisakė. G. Š. paaiškino, kad peržiūrėjusi vaizdo medžiagą ir pamačiusi, kad vairuotojas įvažiavęs ir apgadinęs parduotuvės įrangą, liko miegoti automobilyje, priėjo prie automobilio ir bandė pažadinti vairuotoją, tačiau jis ją iškoneveikė ir ji iš nerišlios jo kalbos suprato, jog vairuotojas neblaivus. Atvykus policijos pareigūnams, ji jiems paaiškino, kad atvyko girtas vairuotojas ir sukėlė eismo įvykį. Taip pat pareigūnams nurodė, kad parduotuvei padaryta žala, tačiau nei pareiškėjas, nei kartu su juo buvęs kitas pareigūnas, jai nesiūlė rašyti pareiškimo apie įvykį bei padarytą žalą, nesiėmė jokių kitų veiksmų dėl pažeidimo išaiškinimo, įforminimo ir išvažiavo. Be to liudytoja paaiškino, kad pareiškėjas pasakė, jog jie patys nematė jo vairuojant, todėl girtumo nustatinėti neturi teisės. Liudytoja G. Š. nurodė, kad ji ir parduotuvės personalas buvo pasipiktinusios tokiu pareigūnų neveikimu ir abejingumu, dėl ko vėliau ji parašė pareiškimą apie tai, kad parduotuvei dėl šio įvykio buvo padaryta 25 Eur turtinė žala. Iš esmės aplinkybes apie tai, kad atvykę policijos pareigūnai, nesiėmė jokių veiksmų pažeidimui išaiškinti, jam įforminti, patvirtino ir kita parduotuvės darbuotoja N. A. apklausta byloje liudytoja. Šie liudytojų parodymai analogiški jų paaiškinimams esantiems byloje. Netikėti liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Be to, šiuos liudytojų parodymus patvirtina ir tas faktas, kad vėliau, kitiems policijos pareigūnams atlikus šio įvykio tyrimą (apžiūrėta įvykio vieta, padaryta fotolentelė, paimti vaizdo įrašai, gauti asmenų paaiškinimai) buvo surašytas eismo įvykį sukėlusiam V. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jis 2015-09-16 nutarimu buvo nubaustas 50 Eur bauda pagal ATPK 124¹ str. 8 d., ir 127 str. 2 d. (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)). Nutarimas yra įsiteisėjęs, bauda sumokėta. Byloje apklausto kito policijos pareigūno E. M. paaiškinimai apie tai, kad V. D. siūlė parduotuvės atstovei rašyti pareiškimą dėl įvykio, tačiau ji atsisakė, teismo vertinami, kaip nepagrįsti, prieštaraujantys aptartiems įrodymams. Atsižvelgiama ir į tai, kad E. M. yra suinteresuotas šios bylos nagrinėjimu, nes buvo nubaustas jo kolega, o be to jis ir pats nesiėmė jokių veiksmų įvykio išaiškinimui, jo įforminimui.

Dėl išvardintų priežasčių, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, pagal gautą pil. G. Š. pranešimą, apie tai, jog (duomenys neskelbtini), „Aibės“ parduotuvės stovėjimo aikštelėje į dviračių stovą įvažiavo automobilis „Renault“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio neblaivus vairuotojas miega automobilyje, atvykęs į įvykio vietą, turėjo imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai (Policijos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p.). Be to, pareiškėjas, atvykęs į eismo įvykio vietą, privalėjo: nustatyti transporto priemonių vairuotojus, su eismo įvykiu susijusius asmenis ir liudytojus, paimti jų rašytinius paaiškinimus, o jeigu tokios galimybės nėra, užsirašyti jų vardus, pavardes, adresus, telefono numerius ar elektroninio pašto adresus (Instrukcijos 63.2. p.); sudaryti eismo įvykio vietos schemą (Instrukcijos 63.4. p.); apžiūrėti transporto priemones, kurios dalyvavo eismo įvykyje, ir aprašyti jų apgadinimus (Instrukcijos 63.5. p.); išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes, nustatyti įvykio kaltininką ir surašyti jam administracinio teisės pažeidimo protokolą (Instrukcijos 63.6. p.); surašyti tarnybinį pranešimą dėl eismo įvykio, kuriame nurodyti eismo įvykio vietoje nustatytas aplinkybes (Instrukcijos 63.7. p.).

Visų šių veiksmų pareiškėjas nepagrįstai ir neteisėtai neatliko. Pareiškėjo paaiškinimai, kad jis neturėjo teisės nustatinėti miegančiam vairuotojui blaivumą, nes nematė kaip jis vairuoja, bei, kad vairuotojas galėjo jau automobilyje išgerti alkoholinius gėrimus, yra visiškai nepagrįsti. Pažymėtina, kad gavus pranešimą apie eismo įvykį (nagrinėjamu atveju taip ir buvo), visiškai nesvarbu, matė ar nematė policijos pareigūnas kaip asmuo vairuoja automobilį, tačiau jis privalėjo atvykęs į eismo įvykio vietą nustatyti jo blaivumą, nes alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo prilygintas transporto priemonių vairavimui, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis (ATPK 126 str. 4 d.).

Visiškai nepagrįstas ir kitas pareiškėjo argumentas, kad parduotuvės „Aibė“ pareiškimas apie žalą padarytą dviračių stovui buvo gautas po 5 dienų, todėl tarnybinio patikrinimo išvada nepagrįsta objektyviais duomenimis. Teismas pažymi, kad dėl to pareiškėjas ir nubaustas, jog jis atvykęs į įvykio vietą, nepriėmė pareiškimo dėl padarytos žalos (nors parduotuvės atstovė G. Š. iš karto buvo nurodžiusi jog parduotuvei padaryta žala), nesiaiškino kitų su įvykiu susijusių aplinkybių, jo neįformino, o šiuos veiksmus vėliau jau turėjo atlikti kiti policijos pareigūnai. Dėl to, išlieka nepaneigta aplinkybė, kad V. D. nepatikrinus vairavusiam asmeniui blaivumo, V. B. galimai išvengė žymiai griežtesnės administracinės atsakomybės (t. y. atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą neblaiviam).

Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas neveikė taip, kaip teisės aktais jis buvo įpareigotas veikti, todėl jo veikoje yra tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė. Atvykęs į įvykio vietą, nenustatęs įvykio kaltininko, neįforminęs eismo įvykio, nerinkęs įrodymų, neapklausęs su eismo įvykiu susijusių asmenų ir liudytojų, nesudaręs eismo įvykio vietos schemos, nepatikrinęs vairuotojo blaivumo ir nesurašęs jam administracinio teisės pažeidimo protokolo, pareiškėjas nesilaikė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p., Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 44.5 p., 44.8 p., 47 p., 49 p., 63.2 p., 63.4-63.7 p., bei Kauno AVPK patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno AVPK viršininko 2014 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 20-V-113 7.3 p. reikalavimų ir tuo pačiu padarė tarnybinį nusižengimą.

Nepagrįsti pareiškėjo paaiškinimai, kad tarnybinis patikrinimas atliktas paviršutiniškai, neišsiaiškinus visų tyrimui reikšmingų aplinkybių ir nesurinkus objektyvių bei patikimų įrodymui kaltinimui pagrįsti, kadangi tarnybinio patikrinimo išvadoje aiškiai nurodyta, kad V. D. atvykęs į eismo įvykio vietą, padaryto teisės pažeidimo nefiksavo, nesiėmė neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką (t. y. tinkamai neįformino eismo įvykio, nesurinko įrodymų, nenustatė su eismo įvykiu susijusių asmenų ir liudytojų, nepaėmė jų rašytinių paaiškinimų, nesudarė eismo įvykio vietos schemos, neišsiaiškino eismo įvykio aplinkybių, nenustatė įvykio kaltininko, nepatikrino vairuotojo blaivumo ir nesurašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolo), t. y. aplaidžiai vykdė savo pareigas ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą.

Byloje nenustatyta, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas iš esmės pažeidžiant nustatytą tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką, todėl teismui nėra pagrindo pripažinti, jog šios Patikrinimo išvados pagrindu priimtas ginčijamas įsakymas yra neteisėtas.

V. V. tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalimi, tarnybinės nuobaudos rūšis parenkama, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes. Atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą, nepažeidė Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, atsižvelgė į pareiškėjo stažą, į tai, kad jis buvo skatintas 5 kartus, galiojančių nuobaudų neturi, charakterizuojamas gerai, tačiau ne visuomet gali savarankiškai pasirinkti darbo metodus, iškilusių problemų su vadovais spręsti nelinkęs, į pastabas neįsiklauso, kolektyvo apibūdinamas, kaip sunkaus charakterio asmenybė, autoriteto neturi ir paskyrė sekančią po švelniausios tarnybinę nuobaudą – papeikimą, todėl ir šiuo atveju (dėl tarnybinės nuobaudos parinkimo rūšies) naikinti ginčijamo įsakymo nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.