Telšių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjusi P. D., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausto, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. D. 2016 m. balandžio 18 d. 20.25 val., Akmenės r. sav., (duomenys neskelbtini), telefonu tyčia žinomai melagingai pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką ir iškvietė policiją, panaudojo tėvo valdžią priešingai vaiko interesams, dėl ko vaikas išsigando, tuo padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 straipsnyje, 181 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas P. D. teismo posėdyje nurodė, kad su padarytu pažeidimu nesutinka. Paaiškino, kad 2016 m. balandžio 18 d. ryte jam paskambino jo vaikų mokytoja V. K. ir pasiteiravo, kodėl jo sūnaus nėra mokykloje. Apie 9.30 val. parvykęs į namus (duomenys neskelbtini) kaime žmoną ir vaikus rado miegančius. Namie jautėsi alkoholio kvapas, buvo šalta, krosnis nekūrenta. Prižadinęs žmoną pasakė, kad kreipsis į Vaiko teisių apsaugos skyrių ir nieko nelaukdamas nuvyko ten pranešti apie tą įvykį. Pažymėjo, jog tai buvo ne pirmas kartas, todėl žinodamas žmonos gyvenimo būdą, norėjo užkirsti kelią tokiam vaikų gyvenimui, kad vaikai būtų saugūs ir išeitų į mokyklą laiku. Tą pačią dieną 11.30 val. grįžęs namo, nei žmonos, nei vaikų namie neberado ir nebuvo informuotas, kur yra vaikai. Apie 18.00 val., į namus (duomenys neskelbtini) k. parėjo sūnus E. ir pasakė, kad nori susirinkti mokyklinius daiktus. Per langą pamatė kieme stovintį automobilį (duomenys neskelbtini). Matė, kad sūnus išsigandęs, susigūžęs, nesavas, todėl paklausė, ar viskas gerai. Skaudančia širdimi išleido sūnų į tą automobilį, kuris buvo atvykęs su vaiku. Kai manė, kad sūnus išvažiavo, į namus atėjo kartu su sūnumi atvykęs asmuo, grasino susidoroti. Dėl to patyrė šoką, išsigando dėl tokio žmogaus elgesio, pabūgo dėl sūnaus. Kai tas asmuo puolė prie jo, siekdamas išvengti konflikto, atsitraukė. Norėdamas, kad sūnus nebevažiuotų su tuo asmeniu, iškėlė sūnų iš automobilio ir pasakė, kad jis liks su juo. Bijojo, kad sūnus važiuos su tuo agresyviai nusiteikusiu vyriškiu. Tas žmogus rėkė, kad sūnus tikrai važiuos, ir kad jis nieko nepadarys. Tuomet pasakė sūnui, kad šis liptų lauk, nes neleis jam su tuo vyriškiu važiuoti ir iškėlė sūnų iš mašinos. Sūnaus neklausė, ar šis nori su jį atvežusiu vyriškiu važiuoti. Pažymėjo, kad to asmens nepažinojo ir anksčiau nebuvo matęs, pats vaikas apie tą vyriškį taip pat nieko nesakė. Apsižodžiavus su atvykusiu vyriškiu, sūnus vėl savo noru įlipo į automobilį. Iškart jiems išvykus, būdamas streso būsenoje ir susirūpinęs dėl sūnaus saugumo, vieną kartą paskambino policijai ir prašė surasti jo sūnų. Po 10-15 min. atvyko pirmasis ekipažas, kuriems paaiškino aplinkybes ir jie išvyko ieškoti sūnaus. Po to, 20.30 val. atvyko dar vienas policijos ekipažas, kurio pareigūnai pranešė, kad vaikai yra (duomenys neskelbtini), jau miega, o žmona yra blaivi.

Liudytojas V. M. teismui paaiškino, kad tą dieną L. D. paprašė nuvežti jos vaiką į (duomenys neskelbtini), kad šis pasiruoštų ir pasiimtų daiktus mokyklai. Jo santykiai su L. – draugiški. Nuvažiavus ten, namie buvo P. D., kuris, ištraukęs vaiką iš mašinos, nebeišleido sūnaus važiuoti atgal. Dėl tokio P. D. elgesio, išlipęs iš mašinos pasakė, kad tokių dalykų šis nedarytų. Pažymėjo, kad jautė pareigą parvežti vaiką ten, iš kur paėmė, t. y. iš mamos. P. D. paėmė iš mašinos vaiko batus, su kuriais vaikas eidavo į mokyklą, ir jų neatidavė. Jie apsižodžiavo, bet paskui jis išvažiavo atgal. Vaikas matė jų konfliktą. Važiuojant atgal matė, kad vaikas patyrė stresą. Patikino, kad jei vaikas būtų pasakęs, kad nenori važiuoti, būtų paskambinęs L. D. ir pasiteiravęs, ar gali palikti vaiką. Pažymėjo, kad konfliktas prasidėjo, kai P. D. traukė vaiką iš mašinos, nors vaikas šito nenorėjo. Nurodė, jog P. D. negrasino, tik nesulaukęs išeinančio vaiko, buvo užėjęs į namus kur apsižodžiavo. Su P. D. susitiko pirmą kartą, pažinojo jį tik iš matymo.

Liudytoja L. D. teismui paaiškino, kad vaikas iš (duomenys neskelbtini) grįžo išsigandęs ir papasakojo apie tėvelio elgesį. Pasakojo, kad tėvelis batus įmetė į balutę, bandė jį tempti iš mašinos. Vaikas grįžo nusiminęs, labai nustebęs, kad tėvas taip elgiasi. Vaikas neišsakė noro grįžti į (duomenys neskelbtini). Ir dabar jis to nenori. Nurodė, jog sūnų į (duomenys neskelbtini) nuvežė draugas V. M., su kuriuo jos santykiai yra labai geri. P. D. matė, su kuo vaikas yra. Atkreipė dėmesį, kad saikas svetimo žmogaus neprašytų parvežti kuprinės ir batukų. Paaiškino, kad tą dieną vaikų neišleido į mokyklą, nes turėjo tokią teisę, kadangi jiems buvo stresas dėl skyrybų.

Liudytojas E. S. teismui paaiškino, kad P. D. yra jo kolega. Jis minėjo, kad baigęs darbą ir ryte grįžęs namo rado žmoną neblaivią. Pasakė jai, kad kreipsis į vaikų teises, kur ir nuvyko. Paskui jį parvežė namo, kur jis neberado žmonos ir vaikų. Vakare tarp 18 ir 19 val. paskambinęs P. D. pasakė, kad buvo atvykęs nepažįstamas jam asmuo, atsivežė jo vaiką, kuriam liepė susirinkti mokyklinius daiktus ir rūbus. P. D. sakė, kad išsikvietė skubiąją pagalbą, pranešė, kad jo mažametį sūnų išsivežė jam nepažįstamas asmuo. Kai atvažiavo pas P. D. policijos dar nebuvo, tračiau jiems bendraujant atvyko policijos pareigūnai ir pranešė, kad vaikai yra rasti. P. D. atrodė pasimetęs, matėsi įtampa, gal ir išsigandęs.

Liudytojas Žydrūnas Gedžius teismo posėdyje nurodė, jog yra Akmenės rajono PK vyriausiasis patrulis. Patvirtinto, kad balandžio mėnesį, dienos nepamena, vakare buvo iškvietimas dėl pagrobto vaiko. Kaip operatyvinės grupės vairuotojas su kolege A. S. išvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą. Ten kolegė A. S. bendravo su asmeniu P. D., o jam buvo pavesta nustatyti girtumą. Pokalbyje nedalyvavo, sprendimo nepriėmė. Asmuo P. D. pokalbio metu buvo pakankamai ramus, gal šiek tiek susijaudinęs. Išgąsčio ar baimės neįžvelgė. Mažeikių rajono policijos komisariato paregūnai pranešė, kad vaikai yra su motina ir miega

Liudytojas Audrius Klišauskas nurodė, jog yra Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausias specialistas. P. D. asmeniškai nepažįsta, teko susitikti tik 2016 m. balandžio 22 d. Žino, kad buvo konfliktas ir buvo kviesta policija. Pranešimo iš policijos negavo, nes policija vaiko teisių aosaugos skyriui praneša tik tuomet, kai pažeidžiamos vaiko teisės. Nurodė, jog P. D. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Apie šeimą sužinojo, kai P. D. žodžiu kreipėsi į vaiko teisių apasuagos skyrių dėl galimai pažeistų jo vaiko teisių. Po to kreipėsi raštu ir prašė išsiaiškinti, kur gyvena vaikai. Konflikto šalys buvo pakviestos į skyrių ir pasiaiškintos aplinkybės, be to, buvo lankytasi L. D. dabartinėje gyvenamojoje vietoje.

Liudytojas Donatas Grigorevičius teismui paaiškino, jog yra tyrėjas. P. D. pažįsta darbo reikalais. Pagal gautą iškvietimą su kolege V. K. vyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, nes buvo pranešta, kad vyksta skyrybų procesas ir, kad pagrobtas vaikas. Tikslaus pranešimo turinio neprisimena. Iškvietimas buvo 20.20 val., darbo pabaigoje. Išlipus iš tarnybinio automobilio, į kiemą išėjo du vyriškiai. P. D. išdėstė problemą, paaiškino, kad tarp jo ir žmonos vyksta skyrybų procesas, kad vaikas vieną ar du mėnesius gyveno su mama. Pats jis namuose tuo laikotarpiu negyveno. Tą rytą grįžęs jis rado žmoną su nauju draugu, todėl nusprendė pasilikti savo namuose. Žmona su vaiku išvyko į (duomenys neskelbtini). Viskas buvo gerai, kol neatvažiavo žmonos naujasis draugas kartu su jo vaiku pasiimti vaikui reikalingų daiktų. P. D. nurodė tą asmenį kaip M. ar M., nurodė adresą, kur gali būti vaikai. Kalbantis dėl pagrobimo, paaiškėjo, kad pagrobimo nėra. Cituodamas P. D., nurodė, kad pastarasis jam pasakę: „kaip jums atrodytų, jei kažkoks svetimas vyras atvažiuoja su jūsų vaiku, pasiima daiktus, gal mama tuo metu girta; jei kartu būtų mama, aš nebūčiau kvietęs policijos.“ P. D. paaiškino kad, jei mama bus blaivi ir vaikas prižiūrėtas, policijos pareigūnai nesiims priemonių, kad vaikas būtų grąžintas P. D.. Jis su tuo sutiko. Įvykio vietoje P. D. elgėsi ramiai, be isterijos.

Liudytoja V. K. paaiškino, kad dirbo su tyrėju Donatu Grigorevičiumi. 20.30 val. gavo pranešimą dėl vaiko pagrobimo ir nuvyko į įvykio vietą. P. D. paaiškino, kad vaiką išsivežė žmonos sugyventinis M. ar M. Atvyko tik atlikti pirminius veiksmus, paaiškino, kad toliau veiksmus atliks kiti pareigūnai. Kiek atsimena, pranešimas buvo dėl vaiko pagrobimo. Dėl grasinimo neatsimena. P. D. nurodė, kad vaikas gali būti (duomenys neskelbtini), socialiniame būste. P. D. atrodė sumišęs, „pasimetęs“, negalėjo nei vaiko, nei žmonos gimimo metų nurodyti. Sakė, kad vyksta skyrybų procesas.

Liudytoja Asta Sidabraitė paaiškino, jog yra policijos komisariato tyrėja. P. D. pažįsta iš matymo tame įvykyje. Pranešimo teksto tiksliai neprisimena, tačiau pamena, kad tai buvo susiję su vaiko pagrobimu, išvežimu. Įvykio vietoje kieme buvo P. D., kuris papasakojo, kad skiriasi su žmona, kad buvo užleido namą žmonai gyventi, kad atvažiavo vaikas pasiimti daiktų. Į namą užėjo vyriškis ir tarp jų kilo konfliktas. Jis ėjo traukti vaiko, kad svetimas žmogus vaiko neišsivežtų. Sakė, kad moteris buvo (duomenys neskelbtini) su sugyventiniu, asocialiame būste. Paprašius tai patikrinti, buvo pranešta, kad moteris yra blaivi, vaikai prižiūrėti ir miega. P. D. tą vakarą buvo blaivus, neišsiblaškęs, tvarkingas. Klausė P. D., kodėl skambino į pagalbos centrą. Sakė, kad nežino, ką daryti, neturi su kuo pasikalbėti.

Liudytojas Donatas Gurskis nurodė, jog yra Akmenės r. PK vyresnysis tyrėjas, P. D. pažįsta darbo reikalais. Tyrė medžiagą pagal operatyvinės darbuotojos Astos Sidabraitės pranešimą, apklausė liudytojus ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pažymėjo, kad P. D. sūnus išvažiavo su jam pažįstamu asmeniu. Liudytojai davė parodymus, kad P. D. žino, kas yra tas žmogus, kad ne kartą matė. P. D. nusikalstamą veiką įvardijo kaip vaiko pagrobimą, nors puikiai žinojo, kad taip nėra. Praktiškai ten policijos nereikėjo, nes žmogus atvažiavo su vaiku pasiimti daiktų. Iš jo žmonos ir jos draugo parodymų nustatyta, kad P. D. pažįsta tą asmenį, nurodė, kad vyksta skyrybų procesas, kad jie draugauja.

ATPK 186 straipsnis saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir pan. Esminę reikšmę sprendžiant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialioms, nematerialioms ar kitoms vertybėms ir iškviesti (išsikviesti) atitinkamas specialiąsias tarnybas, gali būti pripažįstamas teisės pažeidimu ATPK 186 str. aspektu, įgauna pagalbos prašymo aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto ir sąmoningo piktnaudžiavimo teise. Straipsnio dispozicijoje esantis terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-476-312/2014).

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2016 m. balandžio 18 d. 20.25 val. bendruoju pagalbos telefono numeriu gautas P. D. pranešimas, kad jo sūnų pagrobė, išsivežė svetimas žmogus. Nurodė, kad jis skiriasi su žmona, o atvažiavo „kaip ir svetimas žmogus“, žmonos naujas sugyventinis, prisistatęs kaip M.. Jis su vaiku atvažiavo pasiimti daiktų į mokyklą. P. D. nurodė, kad norėjo, jog vaikas liktų pas jį, o atvykęs asmuo vaiką įsisodino „praktiškai jėga“, neleido vaikui išlipti ir išvažiavo.

Sprendžiant dėl atsakomybės pagal ATPK 186 straipsnį privalu nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suprato, jog kreipdamasis į Bendrąjį pagalbos centrą, iš esmės kurio pagrindinė pareiga yra užtikrinti neatidėliotiną ir tikslų reagavimą į asmenų pagalbos prašymus, pateikė žinomai tikrovės neatitinkančias žinias apie kito asmens – jo žmonos sugyventinio tariamai daromą teisės pažeidimą ir (arba) nusikalstamą veiką, ir suvokdamas tokio pranešimo esmę, sąmoningai pranešė apie nebūtą įvykį.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai: Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato tyrėjos Astos Sidabraitės tarnybinis pranešimas (4-5 b. l.); vyresniojo tyrėjo Donato Gurskio tarnybinis pranešimas (7 b. l.); L. D. paaiškinimas (8 b. l.); V. M. paaiškinimas (9 b. l.); BIRT duomenų ataskaitų žiūryklės išrašas (10-12 b. l.); administracinio teisės pažeidimo protokolas (2 b. l.) ir kiti duomenys, įvertinus juos pakankamumo ir tarpusavio susietumo aspektais, pagrindžia išvadą dėl P. D. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 straipsnyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje paaiškino, kad Bendrajam pagalbos centrui paskambino susirūpinęs dėl vaiko saugumo, nes nepažinojo asmens, atvežusio vaiką pas jį pasiimti daiktus. Tačiau iš liudytojų parodymų, byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad P. D. suprato, jog jo sūnų atvežęs asmuo yra jo žmonos naujas draugas, sugyventinis, pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, jog minėtas asmuo jam prisistatė, nurodydamas savo pavardę. Iš P. D. pranešimo pagalbos centrui garso įrašų matyti, kad jis naudoja formuluotes „kaip ir svetimas žmogus, sugyventinis“, „kaip ir pagrobė“, kas rodo, jog pats pranešėjas nėra tikras dėl pagalbos reikalingumo. Pastebėtina, kad klausimas dėl sūnaus vykimo ar nevykimo su jį atvežusiu asmeniu nekilo iki to momento, kol V. M., nesulaukęs E. D. gįžtant į automobilį, neišlipo iš jo ir tarp abiejų vyriškių neįvyko žodinis konfliktas. Kaip nurodė pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jam ištraukus vaiką iš automobilio, sūnus į automobilį vėl įlipo savo noru, jokios prievartos jo atžvilgiu naudojama nebuvo, „viskas atrodė ramiai“. Aplinkybių, jog nepilnametis vaikas išreiškė nenorą vykti atgal su jį atvežusiu V. M., nenustatyta. E. D. į (duomenys neskelbtini) kaimą su V. M. vyko savo motinos L. D. sutikimu ir leidimu (8, 9 b. l.). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2-1028-1007/2016) abiejų P. D. ir L. D. nepilnamečių vaikų – E. D. ir A. D., gyvenamoji vieta nustatyta su jų mama jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje iki sprendimo byloje dėl santuokos nutraukimo priėmimo, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo pagrindo reikalauti, kad vaikas liktų jo gyvenamojoje vietoje. P. D. nurodytos aplinkybės, kad L. D. galimai vartoja alkoholį, netinkamai rūpinasi vaikais nėra pagrįstos jokiais įrodymais, todėl vien konfliktiški besiskiriančių sutuoktinių santykiai nesudaro pagrindo nepasitikėti nepilnamečio E. D. motinos L. D. sprendimais dėl vaiko priežiūros, galimybės jam vykti į netolimą kelionę su kitu, nei tėvai, asmeniu.

Iš aptartų galimybių teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suvokė, kad nagrinėjamu atveju policijos pagalba nėra reikalinga, nes žinojo, jog jo nepilnametis sūnus atvyko su jam pažįstamu ir pačiam P. D. žinomu asmeniu, pagrindo manyti, jog šis asmuo, kuris saugiai atvežė jo vaiką pasiimti jam reikalingų daiktų, turi neteisėtų ketinimų jo sūnaus atžvilgiu, neturėjo. Teismo vertinimu, P. D. suprato, kad joks realus pavojus jo sūnui negresia, o kreipdamasis į bendrąjį pagalbos centrą ir nurodydamas, kad E. D. į V. M. automobilį buvo įsodintas jėga, jam neleista išlipti, jis imasi neadekvačių priemonių įsitikinti vaiko saugumu, jei, kaip nurodo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tokių abejonių jam buvo kilę. Esant minėtoms aplinkybėms jis, veikdamas tyčia žinomai melagingai, iškvietė policijos pareigūnus, kad pastarieji ieškotų jo pagrobto sūnaus, todėl padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 straipsnyje.

Pagal ATPK 181 straipsnį P. D. administracinėn atsakomybėn traukiamas už tai, kad panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams, dėl ko vaikas išsigando.

Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, o konfliktai ir neigiamų emocijų reiškimas vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinis teisės pažeidimas, kai jis pasižymi tam tikro pavojingumo lygiu įvertinus susidariusios situacijos aplinkybių visumą, konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusiojo asmens priežastis, tikslą ir panašiai.

Iš rašytinių bylos duomenų, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, liudytojo V. M. paaiškinimų matyti, kad P. D. ir V. M. konfliktas įvyko nepilnamečio E. D. akivaizdoje. Nors pats konfliktas tarp dviejų suaugusiųjų buvo tik žodinis, akivaizdu, kad nepilnametis buvo įtrauktas į konfliktinę situaciją, jam sudaryta galimybė suprasti, kad būtent jis yra konflikto priežastis. Nepilnametis E. D. neišreiškė noro nevykti atgal su V. M., ko neneigė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tačiau tėvo jis buvo iškeltas iš automobilio, jam liepta išlipti lauk. Dėl įvykio vaikas patyrė stresą, buvo nusiminęs ir išsigandęs. Toks nepilnamečio vaiko tėvo P. D. elgesys, kai neigiamos emocijos reiškiamos vaiko akivaizdoje, jis įtraukiamas į konfliktines suaugusiųjų situacijas nesugebant pasirinkti tinkamo jų sprendimo būdo, laikytina veiksmais, priešingais vaiko interesams ir pažeidžiančiais jo teisę į saugią aplinką, užtikrinančią visapusišką ir harmoningą jo vystymąsi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, P. D. pripažintinas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą administracinėn atsakomybėn traukiamam P. D. surašęs policijos pareigūnas nurodė, jog P. D. padarė du administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 186 straipsnyje, tačiau visapusiškai ir išsamiai ištyrus bylos medžiagą, konstatuotina, kad P. D. į bendrąjį pagalbos centrą 2016 m. balandžio 18 d. skambino tik vieną kartą, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl antrojo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 186 straipsnyje, nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Administracinės nuobaudos tikslai yra užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).

P. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus visas bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – administracinėmis nuobaudomis nebaustas, neteistas, dirbantis, teigiamai charakterizuojamas (duomenys neskelbtini) gimnazijos; tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, jam skirtina švelniausia administracinė nuobauda, numatyta ATPK 181 straipsnio 1 dalyje – įspėjimas, bei minimalaus dydžio administracinė nuobauda – bauda, numatyta ATPK 186 straipsnyje (ATPK 30² straipsnis). Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirtinos administracinės nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą;

ATPK 186 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 86 € (aštuoniasdešimt šešių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti ir nustatyti galutinę nuobaudą – 86 € (aštuoniasdešimt šešių eurų) dydžio baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.9.-303-1008/2016 teisenos dalį dėl antrojo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 186 straipsnyje, P. D. atžvilgiu nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Išaiškinti P. D., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai):

1) Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900, SWIFT kodas INDULT2X;

2) Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB banke, banko kodas 40100, SWIFT kodas AGBLLT2X;

3) Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, SWIFT kodas CBVILT2X;

4) Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią banke AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800, SWIFT kodas CBSBLT26;

5) Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią banke „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas, banko kodas 74000, SWIFT kodas SMPOLT22;

6) Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X;

7) Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banke „Swedbank", AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22;

8) Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300, SWIFT kodas MDBALT22.

Baudas galima sumokėti kredito įstaigose ir įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose:

AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose;

per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt;

per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/;

SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose;

UAB „Mažeikių butų ūkis“;

UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX;

UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose;

UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

baudos paskyrimo dokumento numerį (A2.9.-303-1008/2016) (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje);

– įmokos kodą 1001;

– gavėją – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752.

Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teismo nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.