- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-05
- Bylos Nr.
- ATP-476-312/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00107-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Kategorijos
- 48.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal O. A. skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarimo, kuriuo O. A. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 186 str. paskirta 300,00 Lt (trijų šimtų litų) bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. A. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 186 str. už tai, kad ji 2014 m. sausio 23 d., 17.02 val., pagalbos telefonu iškvietė policijos pareigūnus, nurodydama, kad tėvas prieš ją smurtauja, ranka trenkė į veidą. Atvykę policijos pareigūnai smurto atvejo nenustatė, buvo nustatyta, kad žinomai melagingai iškviestos specialiosios tarnybos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu O. A. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog nedalyvavo administracinės bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu, nes nebuvo gavusi jokio pranešimo apie teismo posėdį. Teigia tik 2014 m. vasario 20 d. gavusi teismo nutarimą, kuriuo jai skirta 300,00 Lt bauda. Su administracine nuobauda nesutinka. Nurodo, kad gyvena viename bute su savo tėvais - motina A. A., tėvu I. (I.) A. ir savo sūnumi D. R., gim. (duomenys neskelbtini). Sūnus yra neįgalus nuo gimimo, jam nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Ji (apeliantė) taip pat neįgali, jos darbingumas siekia 40 proc., serga psichikos liga, ligos kodas F20.0.
Apeliantė teigia, kad jos tėvas I. A. dažnai girtauja, dėl to su juo kyla nesutarimai, konfliktai. Ji labai jautriai reaguoja į jo girtavimus, kadangi jai reikia ramybės, o to bute nėra dėl tėvo netinkamo elgesio. Nurodo, kad 2014 m. sausio 23 d. jos sūnus sirgo, ir todėl buvo su apeliante namuose. Apie 17.00 val. grįžęs namo, neblaivus tėvas I. A. pradėjo kelti skandalą, rodos, dėl vaiko maitinimo, o paskui be jokios priežasties jai trenkė ranka per veidą. Kadangi niekuo jam nenusikalto, o tėvas sudavė be jokio pagrindo, ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai paėmė jos pareiškimą, iš tėvo ir motinos paaiškinimus ir išvažiavo. Tėvo neišsivežė, jis liko namuose. Po kelių dienų į apeliantės butą atvyko policijos pareigūnas ir surašė protokolą, nurodė pasirašyti dviejose vietose. Dėl savo sveikatos būklės (psichikos sutrikimo) ji nepajėgė įsigilinti į protokolo turinį, nesuprato protokolo esmės, manė, kad protokolas rašomas dėl 2014 m. sausio 23 d. įvykio, kai prieš ją smurtavo tėvas, nes perskaitė protokolo pradžią, kur buvo rašoma apie tai, kad ji iškvietė policiją dėl smurto. Ji pasirašė, o vėliau gavo teismo nutarimą, kuriuo jai paskirta didelė bauda. Su teismo nutarimu nesutinka, nes jokio administracinės teisės pažeidimo nepadarė. Tėvas jos atžvilgiu panaudojo smurtą, trenkė į veidą, dėl to ji iškvietė policiją. Administracinio pažeidimo byloje yra policijos pareigūno tarnybinis pranešimas ir BIRT žiūryklė, kurioje užfiksuota, kuriuo laiku, t. y. 2014 m. sausio 23 d., 17.02 val., apeliantė kvietė policiją, pranešime yra informacija, kad tėvas trenkė jai per veidą (b. l. 5). Pareiškime taip pat nurodyta, kad jai trenkė tėvas (b. l. 6). Tėvo I. A. paaiškinime yra užfiksuota, kad „konflikto metu dukters nepastūmiau (tačiau paaiškinime pradžioje buvo įrašytas žodis „pastūmiau“, bet šis žodis užbrauktas (b. l. 7). Mamos A. A. paaiškinime teigiama, kad tėvas I. A. dažnai vartoja alkoholį. 2014 m. sausio 22 d. Trakų rajono PK policijos pareigūnas surašė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, motyvuodamas tuo, kad nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, o 2014 m. sausio 28 d. surašė apeliantei administracinio teisės pažeidimo protokolą, neva dėl melagingo policijos iškvietimo. Tačiau policiją ji kvietė ne be pagrindo, o dėl patirto fizinio smurto, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas nepagrįstai. Mano, jog policijos pareigūnas, I. A. neprisipažinus, kad apeliantei sudavė, pasinaudodamas tuo faktu, kad ji neįgali ir ne viską gali tinkamai suprasti, padarė nepagrįstą išvadą, kad nebuvo pagrindo kviesti policiją. Apie priimtą 2014 m. sausio 22 d. nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ji nebuvo informuota, todėl nepasinaudojo galimybe jį apskųsti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau tekste - VPK) Trakų rajono policijos komisariato (toliau tekste - institucija) Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas prašo palikti nepakeistą Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarimą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad O. A. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, jai pateikta šio protokolo kopija, už kurią ji pasirašė. Administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta teismo posėdžio vieta ir laikas, bei kita su įvykiu susijusi informacija, taigi, asmuo galėjo susižinoti laiką ir vietą, pasiskambinęs į instituciją, surašiusią administracinio teisės pažeidimo protokolą, ar atvykusi į Trakų rajono apylinkės teismą, be to, turėjo ir privalėjo perskaityti/susipažinti su administracinio teisės pažeidimo protokolu. Apeliantės padaryta veika yra viena iš opiausių, didžiausią žalą visuomenės interesams, darančių veikų. Lietuvos Respublikos ATPK 186 str. nustatytos gan plačios galimos baudos ribos, taip sudarant galimybę kiekvienu atveju individualizuoti bausmę, o jei yra lengvinančių aplinkybių, baudos dydį sumažinti iki minimumo. Priimant nutarimą, buvo laikomasi ATPK 256 str., 257 str. reikalavimų, renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, buvo įvertinti kiekvienas įrodymas atskirai bei jų visuma. Pažeidimo pobūdis rodo, kad nėra pagrindo pažeidėjai švelninti administracinę atsakomybę.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Administracinėn atsakomybėn patraukta O. A. apeliaciniame skunde neigia padariusi jai inkriminuotą pažeidimą, iš esmės argumentuodama tuo, kad policijos iškvietimas buvo pagrįstas, nes jos tėvas 2014 m. sausio 23 d. prieš ją smurtavo.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad O. A. padarė jai inkriminuotą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 186 str. saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir pan. Esminę reikšmę sprendžiant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialioms, nematerialioms ar kitoms vertybėms ir iškviesti (išsikviesti) atitinkamas specialiąsias tarnybas, gali būti pripažįstamas teisės pažeidimu Lietuvos Respublikos ATPK 186 str. aspektu, įgauna pagalbos prašymo aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto ir sąmoningo piktnaudžiavimo teise. Straipsnio dispozicijoje esantis terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga.
Nagrinėjamu atveju, O. A. specialiųjų tarnybų iškvietimą grindė tuo, kad 2014 m. sausio 23 d., apie 17.02 val., tėvas jai trenkė ranka per veidą, vyksta konfliktas, namuose yra mažametis (b. l. 2). Institucijos pareigūnas savo 2014 m. sausio 23 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad įvykio vietoje jį su kolega pasitiko O. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti tuo pačiu adresu bute, kuriame gyvena jos tėvas I. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnus D. R.. Iš pilietės O. A. elgsenos ir bendravimo būdo aiškiai matėsi, kad bendrauja keistai, neaiškiai bandė nurodyti, ko nori iš policijos, jokių smurto žymių ant jos veido nesimatė. Tėvas paaiškino, kad jo dukra neseniai grįžo iš psichiatrinės ligoninės, kurioje gydėsi ne pirmą kartą, gydytojo prirašytų vaistų nevartoja. Dukros vaiką prižiūri jis arba žmona. Šį kartą dukros nestumdė ir nemušė, o ji nori apšmeižti savo tėvus. Iš konflikto dalyvių paimtas paaiškinimas bei pareiškimas, pilietis I. A. buvo blaivus (b. l. 2).
Apeliantė savo 2014 m. sausio 23 d. pareiškime nurodė, kad jos sūnaus D. R. jos tėvai neleidžia jai prižiūrėti, be jos leidimo nežinia kam atidavė jos daiktus (kamuolį, stovą). 2014 m. sausio 21 d. paėmė vaiką ir jau antrą kartą nuvežė į Santariškes, į vaikų ligoninę, atlikti tyrimus. Bekalbant, įvykus žodiniam konfliktui, tėvas jai trenkė. Pasakė, kad be jos atliks vaikui operaciją. Prašo su tėvu pravesti profilaktinį pokalbį, kad tėvai leistų jai rūpintis vaiku. Sugrįžusi namo iš ligoninės, pamatė vaiką susilpnėjusį ir visą laiką liežuvis buvo iškištas, kad jai nedavė rūpintis vaiku. Pridavė vežimą, kurį buvo užpirkusi. Sakė, kad jos niekas niekur nenori matyti, nei Santariškėse, nei poliklinikoje, nei darželyje, o pats geria. Prašo duoti prižiūrėti ir rūpintis savo vaiku (b. l. 3).
2014 m. sausio 23 d. paaiškinime I. A. nurodė, kad 2014 m. sausio 23 d. jam būnant namuose kartu su dukra O. A. ir D. R., kilo žodinis konfliktas su dukra dėl vaiko priežiūros. Konflikto metu dukros nepastūmė ir į veidą netrenkė. Jo dukra ne vieną kartą gulėjo psichiatrinėje ligoninėje ir sausio 10 d. iš ten grįžo, dažnai elgiasi neprognozuojamai, prirašytų vaistų nevartoja, vaiką prižiūri jis su žmona. Dėl šiandieninio policijos iškvietimo dukra jį apšmeižė (b. l. 4).
BIRT ataskaitų žiūryklės išraše kaip papildoma patikrinimo informacija apie patikrinimą nurodyta, kad smurtas nebuvo naudotas, žodinis konfliktas tarp blaivaus tėvo ir dukros, gautas pareiškimas nuo O. A., gim. (duomenys neskelbtini). (b. l. 2).
Pažymėtina, jog O. A. ir I. A. pareiškimo turinys patvirtina, institucijos pareigūno 2014 m. sausio 23 d. tarnybinio pranešimo turinį bei paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog apeliantės tėvas įvykio metu buvo neblaivus. Iš O. A. pareiškimo visiškai neaišku, dėl ko ji kreipiasi į policijos pareigūnus, jame nenurodyta nei kaip, nei kur jai buvo trenkta. Iš pareiškimo matyti, kad apeliantė nepatenkinta, kaip yra prižiūrimas jos vaikas, nori pati juo rūpintis, o su tėvu prašo pravesti profilaktinį pokalbį, tačiau ne jį nubausti. Akcentuotina, kad institucijos pareigūnas jokių smurto žymių pas apeliantę nepastebėjo, nurodė, kad I. A. buvo blaivus, netikėti šiais pareigūno teiginiais apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Juo labiau, kad ir I. A. neigė apeliantės atžvilgiu naudojęs smurtą. Be to, kita administracinio pažeidimo bylos medžiagoje surinkta informacija suponuoja išvadą, jog apeliantė yra linkusi savo asmeninius konfliktus su tėvu, ypač šiam esant neblaiviam, spręsti pasitelkusi policijos pagalbą, o prieš tai nurodžius, kad buvo mušama. Byloje esančiame Institucijos Prevencijos poskyrio 2014 m. sausio 22 d. nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nurodyta, kad 2014 m. sausio 14 d. Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariate buvo gautas O. A., gyv. (duomenys neskelbtini), Trakų raj., pareiškimas dėl to, kad namuose tėvas konfliktuoja, lenda muštis. Pareiškime prašoma imtis priemonių dėl tokio tėvo elgesio. Į įvykio vietą atvykusiems policijos patruliams O. A. paaiškino, kad su tėvu I. A. įvyko žodinis konfliktas dėl buitinių priežasčių, tėvas buvo neblaivus, smurto nebuvo (b. l. 8). Institucijos Prevencijos poskyrio 2012 m. lapkričio 4 d. nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną 2012 m. lapkričio 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariate buvo gautas O. A. gyv. (duomenys neskelbtini), Trakų raj., telefoninis pranešimas dėl to, kad namuose tėvas konfliktuoja, mušasi. Pranešėja norėtų, kad tėvą paguldytų į psichiatrinę ligoninę. Į įvykio vietą atvykusiems policijos patruliams O. A. paaiškino, kad su tėvu I. A. įvyko žodinis konfliktas, smurto nebuvo, pareiškimą ji rašyti atsisakė (b. l. 9). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, pagrįstai padarė išvadą, jog O. A. žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus bei padarė Lietuvos Respublikos ATPK 186 str. numatytą pažeidimą.
Apeliantė savo skunde taip pat nurodo, jog nagrinėjant administracinio pažeidimo bylą, teismo posėdyje nedalyvavo, nes jai nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, tačiau 2014 m. sausio 28 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vienas egzempliorius liko apeliantei, yra aiškiai nurodyta teismo posėdžio vieta bei laikas, t. y. (duomenys neskelbtini) (teismas), 2014 m. vasario 18 d., 08.30 val. Jai buvo išaiškintos Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. teisės ir pareigos. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad apeliantė apie pirmosios instancijos teismo posėdį nebuvo informuota ir nesuprato administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio. Kartu su apeliaciniu skundu teismui taip pat nebuvo pateikta duomenų, kad apeliantė būtų pripažinta neveiksnia ir reikalinga globos, dėl ko nesuprastų savo veiksmų reikšmės ir negalėtų jų valdyti, nemokėtų skaityti ar panašiai.
Esant nurodytų aplinkybių visumai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
O. A. apeliacinio skundo netenkinti ir Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.