Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-05-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-897-598/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-05-04
Bylos Nr.
1-897-598/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48167-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Banga Bartkienė
Kaltinamasis
K. R.
Nukentėjusysis
V. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-897-598/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48167-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; (S) 1.1.9.9; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 4 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Banga Bartkienė,Sekretoriaujant Evaldui Liaučiui,dalyvaujant prokurorui Artūrui Bužavui,

kaltinamajam K. R., jo gynėjui advokatui Petrui Lileikai, nukentėjusiajam V. R., jo atstovei advokatei E. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Širvintų r. , Lietuva, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) , Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) , Lietuva, dirba UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. R. 2020 m. birželio 21 d. apie 14.00 val., keliuke esančiame prie sodybos, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančios K. R., tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su artimuoju giminaičiu - broliu V. R. metu, tyčia pagaliu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam V. R. į nugarą ir vieną smūgį į krutinę,- tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam V. R. fizinį skausmą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. R. kaltu prisipažino pilnai. Parodė, kad 2020 m. birželio 21 d. apie 14 val. buvo jam priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini). Ėjo paimti žoliapjovės į mamai priklausantį sklypą, kuris yra šalia. Pamatė brolį V. R., išeinantį iš savo sklypo, esančio šalia, adresu (duomenys neskelbtini). Brolis paėmęs nuo keliuko pagalį gadino jo metalinio tinklo tvorą, į tvorą kaišiodamas pagalį. Kilo konfliktas. Kai jis iš tvoros ištraukė pagalį, brolis jį paėmė ir dūrė į pilvo kairę pusę. Dūrus pagalys nukrito. Tuomet jis pakėlęs trenkė nukentėjusiajam į į kairį žastą, bet gal pataikė į krūtinę. Atbėgo brolio šuo, pagaliu apsigynęs nuo šuns, pagalį išmetė. Su broliu susikibo mamos sklype, nukrito ant žemės ir galimai tuo metu , broliui ranka sudavė į nugarą. Incidento niekas nematė. Savo elgesį, dėl nusikalstamos veikos padarymo vertina blogai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta teisiamojo posėdžio sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų įrodymų visetu:

Liudytojo V. R. parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Jo brolis K. R. turi sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jame nėra gyvenamojo namo jame yra tik garažas kuriame K. remontuoja automobilius. Priešais jo sklypą, už keliuko, kurio naudojasi jie visi, yra jų trijų asmenų, t.y. jo, brolio K. ir jo mamos sklypas, jis adreso neturi. Su broliu K. nesutarimai vyksta jau apie 3 metus, jie negali bendrauti, tarp jų kyla konfliktai. 2020 m. birželio 21 d. apie 14.00 val. tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu K. sudavė jam du smūgius. V. R. buvo savo kieme, kai pamatė kaip K. būnant savo žemėje už tvoros numetė ant kelio pagalį, tiksliau medžio šaką, apie 70 cm ilgio. Numetęs šaką jis nuėjo į jų bendrą sklypo teritoriją. V. R. nuėjo, paėmė pagalį nuo kelio ir priėjęs prie tvoros šį pagalį įkišo į tvoros segmentą. Pamatęs tai, K. priėjo prie V. R. ir paklausė : "Ką tu čia darai"?. V. R. atsakė "grąžinu tavo šiukšles". Tada K. ištraukė pagalį iš tvoros ir numetė ant kelio. V. R. pakėlė pagalį nuo kelio ir padavė K. jį į rankas. K. paėmė pagalį ir su juo sudavė V. R. smūgį per nugarą, nes jis pamatęs kad jis užsimojo pagaliu, nuo jo nusisuko, pasilenkė. Pagalys nuo smūgio lūžo. Matė, kad jo rankoje liko pagalio dalis. Sudavęs jam smūgį K. nubėgo link pavėsinės esančios, jų bendrame sklype. V. R. nubėgo paskui jį. Kai priartėjo prie pavėsines K. likusia pagalio dalimi, sudavė V. R. smūgį į krūtinę. Jis ranka suėmė už pagalio ir jį iš jo atėmė, paklausė: " ką darai, kas darosi?". K. jam nieko neatsakė, tik pradėjo šaukti "muša" ir panašiai. Jis elgėsi neadekvačiai, kažką šaukė, buvo agresyvus. Jis daugiau su juo nekalbėjo, o nuėjo namo. V. R. pažymėjo, kad K. sudavė jam du smūgius su pagaliu, vieną per nugarą, kitą į krūtinę. Į medikus dėl sužalojimų jis nesikreipė, nes medikų pagalbos jam nereikėjo. Nuo suduotų smūgių liko kraujosruvos ant nugaros ir ant krūtinės šalia spenelio, jis jautė fizinį skausmą. Padarė savo sužalojimų nuotraukas. Byloje civilinio ieškinio nereikš, tik nori teismo prašyti uždrausti K. artintis prie jo, jo šeimos ir jo gyvenamosios vietos. (b.l. 30-31)

Liudytoja S. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra V. R. sutuoktinė. 2020 birželio 21 d. dienos metu, valandos nurodyti negalėjo, nes neprisimena, tarp V. ir jo brolio K. įvyko konfliktas, kurio metu nukentėjo V. Jis ,atėjęs namo, pasakė, kad K. eilinį kartą mėto šiukšles ir kad jis tas šiukšles jam grąžino. Sakė, kad K. pagaliu sudavė jam smūgį per nugarą ir smūgį į krutinę. Kiek tiksliai smūgių sudavė į nugarą ir į krutinę, jis nesakė. Prie kokių aplinkybių tai įvyko, kurioje tiksliai vietoje, ir ar V. atliko kokius nors veiksmus K. atžvilgiu, S. R. nežino, V. apie tai neminėjo, nedetalizavo. Tik paminėjo, kad jam K. sudavė prie mūsų vartų. Tuo metu pas S. R. buvo nėštumo pradžia, dėl blogos savijautos, ji nesigilino į brolių konfliktą. Ji tik nufotografavo sužalojimus. Jų buvo du, nubrozdinimai ant nugaros ir ant krūtinės, spenelio srityje. V. sakė, kad jam skauda, todėl ir paprašė apžiūrėti žaizdas. Tarp V. ir K. nesusitarimai vyksta jau apie 3 metus. Ji negalėjo tiksliai pasakyti, dėl kokios priežasties jie nesutaria, tačiau ji neišsako savo nuomonės, jų konfliktų nekomentuoja. Kadangi asmeniškai konflikto kurio metu nukentėjo V. ji nematė, todėl apie jį nieko daugiau paaiškinti negalėjo (b.l. 68-69).

Apklausta teisiamajame posėdyje kaip kandidatė būti laiduotoja R. R., paaiškino, kad įvykio metu namuose nebuvo. Viską žino iš sūnaus K. R. žodžių. Ji su sūnum V. R. nebendrauja apie keturis metus. Su sūnum K. R. bendrauja artimai, dirba tame pačiame darbe, Jonavoje gyvena gretimose gatvėse. Sūnus jai pagelbsti buityje. Mano, kad galės paveikti sūnų K. R., kad šis kuo mažiau bendrautų su broliu ir taip bus išvengta konfliktų.

Apžiūros protokolu nustatyta, kad 2021 m. birželio 21 d. apžiūrėta įvykio vieta- teritorija, esanti (duomenys neskelbtini) ( b.l. 20)

Vaizdo įrašo ir nuotraukų apžiūra nustatyta, kad apžiūrėjus V. R. pateiktus vaizdo įrašus ir nuotraukas nustatyta, kad K. R. einant sodybos teritorijoje nuo žemės pakelė pagalį, priėjo prie tvoros, permetė pagalį per tvorą ant keliuko, nuėjo į priešais esančią sodybos teritoriją. V. R., priėjęs prie numesto pagalio jį pakėlė, įkišo į tvorą. Prie jo priėjo K. R., ištraukė iš tvoros įkištą pagalį, numetė jį ant žemės, šalia V. R.. V. R. pakėlė pagalį ir numetė jį link K. R. kojų. K. R. pakėlė pagalį ir su juo sudavė smūgį V. R. per nugarą ir pabėgo nuo jo. V. R. jį nusivijo, paskui juos nubėgo ir šuo, kuris stovėjo netoli vyrų, kieme, kuriame įrengta kamera. (b.l. 41 -47) Iš pateiktų nuotraukų kopijų nustatyta, kad užfiksuoti vaizdai, panašūs į nubrozdinimus ant žmogaus kūno. (b.l. 48-50)

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

K. R. savo kaltę dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Įvertinus įrodymų visumą nustatyta, kad kaltinamasis keliuke esančiame prie sodybos, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančios K. R., tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su artimuoju giminaičiu - broliu V. R. metu, tyčia pagaliu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam V. R. į nugarą ir vieną smūgį į krutinę,- tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam V. R. fizinį skausmą.

Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais. Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad K. R. padarė nusikaltimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėjas pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį laiduotojo atsakomybėn be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Veika padaryta tiesioginės tyčios kaltės forma, veika baigta. Kaltinamasis neteistas (b. l. 83), administracine tvarka baustas ( b. l. 84-90), Jonavos PSPC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (b. l. 96-97), dirbantis ir darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b.l.153).

Prašymą kaltinamąjį K. R. perduoti pagal laidavimą be užstato jo atsakomybėn pareiškė kaltinamojo mama R. R. Vertindamas laiduotojos, R. R., asmenines savybes, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, kad K. R. ir R. R. artimai bendrauja. R. R. dirba UAB (duomenys neskelbtini) padalinio vadove, vadovų charakterizuojama teigiamai. R. R. praeityje neteista (b. l. 155). Iš jos parodymų teismui matyti, kad R. R. pasirengusi padėti sūnui, gali jam daryti teigiamą įtaką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. R. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, esantis autoritetu kaltinamajam ir turintis galimybę jam daryti teigiamą įtaką.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad kaltinamajam K. R. yra pagrindas taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes yra nustatytos visos tam būtinos sąlygos ir pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl kaltinamasis K. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą be užstato laiduotojos R. R. atsakomybėn. Baudžiamoji byla kaltinamojo K. R. atžvilgiu nutrauktina.

Pažymėtina, jog užstatas skiriamas tuo atveju, kai manoma, kad jį taikant bus labiau užtikrintas tinkamas laidavimo vykdymą ir padidės asmens motyvacija tinkamai elgtis. Nagrinėjamu atveju K. R. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, jokių administracinių nusižengimų, susijusių su žala žmogaus sveikatai, nėra padaręs, todėl yra pagrindas manyti, kad vien ikiteisminio tyrimo atlikimas, teisminis procesas bei atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, žinant, kokiais atvejais jis gali būti panaikintas, K. R. turės teigiamos įtakos. Teismo įsitikinimu, K. R. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikant užstatą, neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, jo darbo užmokestis nėra didelis.

BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tačiau šio straipsnio 2 dalis leidžia baudžiamojo poveikio priemones taikyti ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais, t.y. ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas paliekamas spręsti teismo nuožiūra ir ši teismo diskrecija turi būti argumentuota. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (kasacinė nutartis Nr. 2K-14-511/2018).

Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą, vadovaujantis BK 72¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nesiartinti prie nukentėjusiojo V. R. gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), 5 metrų atstumu. Skiriant aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę bei nustatant jos apimtį, būtina įvertinti ne tik padarytos veikos pobūdį, jos pavojingumą ir padarymo aplinkybes, tačiau ir kaltininką charakterizuojančias aplinkybes – tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, anksčiau teistas nebuvo, administracine tvarka už panašaus pobūdžio veikas nebaustas. Be to, baudžiamosios bylos duomenys patvirtina ir tai, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo prisipažino, dėl priešingo teisei elgesio nuoširdžiai apgailestavo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmena su vaizdo įrašu – nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

K. R., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą be užstato laiduotojos R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn.

Nustatyti laidavimo terminą – 1 (vienerius) metus, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72¹ straipsniu, įpareigoti K. R. vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nesiartinti prie nukentėjusiojo V. R. gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), 5 metrų atstumu.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmena su vaizdo įrašu – nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

K. R. išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui R. R., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Banga Bartkienė