- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-04
- Bylos Nr.
- 2A-825-125/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08300-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Irma Čuchraj, Audrius Saulėnas
- Atsakovas
- E. T.
- Ieškovas
- „Lex System GmbH“
- Trečiasis asmuo
- „If P&C Insurance AS“
Teisėja Jolanta Gailevičienė Proceso Nr. 2-06-3-08300-2010-5
NUTARTIS
2011 m. lapkričio 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Audriaus Saulėno, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo E. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „Lex System GmbH“ ieškinį atsakovui E. T., tretieji asmenys „If P&C Insurance AS“ filialas (buvęs „If draudimas“) ir UAB „Danske lizingas“ dėl žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas „Lex System GmbH“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo E. T. 10 264,33 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis atlygino trečiajam asmeniui UAB „Danske lizingas“ turtinę žalą, atsiradusią dėl 2009-07-24 atsakovo sukelto eismo įvykio, todėl vadovaujantis CK 6.280 str. 1 d. įgijo teisę pareikšti regresinį reikalavimą žalą padariusiam asmeniui, t. y. atsakovui E. T.. Ieškovas nurodė, kad dėl atsakovo transporto priemonės nepataisomo sugadinimo patyrė 10 264,33 Lt turtinę žalą, kurią sudaro 6 384,01 Lt (36 763,48 Lt – 23 615 Lt – 6 764,46 Lt, t. y. skirtumas tarp turto balansinės vertės bei gautos draudimo išmokos ir turto liekanų pardavimo kainos be PVM) ir 3 860,32 Lt (patikslinus turto PVM ataskaitą dėl turto žuvimo sumokėtas papildomas 3 860,32 Lt PVM).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-01-05 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, iš atsakovo E. T. ieškovui „Lex System GmbH“ priteisė 6 384,01 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos 6 384,01 Lt sumos nuo bylos iškėlimo (2010-06-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 231,15 turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Remdamasis bylos medžiaga teismas nustatė, kad „Lex System GmbH“ su UAB „Danske lizingas“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Sampo banko lizingas“) sudarė nuomos sutartį, kurios pagrindu UAB „Danske lizingas“ perdavė ieškovui naudotis ir valdyti 2006 m. transporto priemonę „Ford Transit“. 2009-07-24 kelių eismo įvykio metu minėtas automobilis buvo nepataisomai sugadintas. Atsakingu už kelių eismo įvykio kilimą buvo pripažintas nuomojamojo turto valdytojo ieškovo „Lex System GmbH“ darbuotojas atsakovas E. T., kuriam už šį eismo įvykį taikyta administracinė atsakomybė. Dėl 2009-07-24 eismo įvykio metu nuomojamam turtui padarytos žalos atlyginimo UAB „Danske lizingas“ kreipėsi į šio turto KASKO draudiką. Draudikas, atlikęs žalos sureguliavimo procedūrą, išmokėjo UAB „Danske lizingas“ 23 615 Lt draudimo išmoką, tačiau gauta draudimo išmoka nepadengė visos UAB „Danske lizingas“ dėl turto sunaikinimo padarytos žalos, todėl, UAB „Danske lizingas“ pareikalavus, ieškovas sumokėjo tai, ko nepadengė draudimo išmoka. Dėl regresinės prievolės teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą ir nustatęs, jog atsakingu už kelių eismo įvykio kilimą buvo pripažintas nuomojamojo turto valdytojo ieškovo „Lex System GmbH“ darbuotojas atsakovas E. T., kuriam už šį eismo įvykį taikyta administracinė atsakomybė, konstatavo, jog dėl to ginčo tarp šalių nėra. Dėl ieškovo prašomos priteisti iš atsakovo 6 384,01 Lt turtinės žalos, su kuria atsakovas nesutiko nurodydamas, jog visą žalą turėjo atlyginti draudikas, teismas pažymėjo, jog toks atsakovo argumentas yra nepagrįstas, deklaratyvaus pobūdžio, nes jis nepateikė duomenų, leidžiančių daryti tokią išvadą. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, padarė išvadą, jog byloje buvo pateikta pakankamai duomenų, kad automobilis buvo sugadintas nepataisomai, todėl atsakovo teiginius, kad abejotina yra situacija dėl automobilio nepataisomo sugadinimo, nes jo niekas į automobilio defektaciją nekvietė ir jis tuo klausimu negalėjo pareikšti jokios pozicijos, atmetė bei pažymėjo, kad atsakovas turėjo galimybę domėtis šia procedūra, be to, atsakovas nepateikė duomenų, leidžiančių abejoti, kad jo dalyvavimas žalos sureguliavimo procedūroje būtų šią procedūrą kaip nors įtakojęs. Tačiau teismas pripažino, jog ieškovo prašoma priteisti iš atsakovo 3 860,32 Lt turtinė žala dėl sumokėto papildomo PVM yra nepagrįsta, kadangi ieškovas neįrodė šios žalos priežastinio ryšio su 2009-07-24 kelių eismo įvykiu, be to, ieškovo atstovė pripažino, kad papildomo PVM suma būtų sumokėta nepriklausomai nuo to, ar būtų eismo įvykis, ar ne, todėl šį ieškovo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą. Todėl teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas yra 2009-07-24 eismo įvykio kaltininkas, kurio metu buvo sugadintas nuomojamas turtas, į tai, kad minėto eismo įvykio metu buvo nepataisomai sugadintas nuomojamas turtas, į tai, kad draudimo išmoka nepadengė visos nuomojamo turto (automobilio) sunaikinimu padarytos žalos, taip pat atsižvelgęs į ieškovo pareigą kompensuoti susidariusį skirtumą nuomojamo turto savininkui UAB „Danske lizingas“, į tai, kad ieškovas atlygino 6 384,01 Lt turtinę žalą trečiajam asmeniui UAB „Danske lizingas“, taip pat į tai, kad nustatinėjant dėl šio turto nepadengtą vertę, iš balansinės vertės pagrįstai buvo minusuota turto liekanų vertė be PVM, ir į tai, kad atsakovo ir jos atstovo argumentai nėra pakankami daryti kitokią išvadą, teismas padarė išvadą, kad ieškovas įrodė patirtą žalą (jų faktą, kilmę, sudėtį ir dydį), priežastinį ryšį tarp eismo įvykio ir žalos bei neteisėtus veiksmus, sudariusius pagrindą žalai atsirasti, ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovo priteisė 6 384,01 Lt žalos atlyginimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-05 sprendimą panaikinti, priimti naują – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į svarbias faktines aplinkybes, į tai, kad buvo pažeistos jo procesinės teisės, netinkamai vadovavosi bendrąja draudimo sutarties samprata ir pažymi, jog draudimo taisyklėse įtvirtinta draudiko pareiga kviesti autoįvykio kaltininką į transporto priemonės techninę apžiūrą, nepranešimas kaltininkui apie apžiūros laiką ir vietą yra įrodinėjimo taisyklių pažeidimas, todėl ieškovui pažeidus šią taisyklę, atsiradusios abejonės spręstinos ieškovo nenaudai. Apeliantas teigia, kad ieškovas privalėjo informuoti apie transporto priemonės techninę apžiūrą, apie atsiradusios žalos dydį bei apie tai, už kokią sumą bus realizuojamas apgadintas automobilis, tačiau to nepadarė. Kadangi avarija buvo pripažinta draudžiamuoju įvykiu, o ieškovo turtas buvo draustas KASKO draudimu, apeliantas nurodo, kad visą žalą turėjo atlyginti draudikas, nes padaryta žala neviršijo draudimo sumos. Tačiau draudikas nurodė, jog draudimo sutarties šalis UAB „Danske lizingas“ per CK 1.125 str. 7 d. numatytą terminą nepateikė jokių pretenzijų draudikui „If P&C Incurance AS filialas“ ir kodėl UAB „Danske lizingas“ be jokių ginčų atlygino nuostolius, neaišku, todėl apeliantas teigia, kad jam nežinoma, kokie egzistuoja ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Danske lizingas“ tarpusavio susitarimai, ir jis negali būti atsakingas už kitų šalių tarpusavio susitarimus. Taip pat apeliantas pažymi, jog jis pateikė teismui Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „TRANSEKSTA“ 2010-10-15 pažymą Nr. 75, iš kurios matyti, kad automobiliui „Ford Transit“ 2010-06-23 buvo atlikta techninė apžiūra, o iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilis 2010-06-17 yra įregistruotas A. C. vardu, todėl šie duomenys paneigia teismo padarytą išvadą, jog automobilis buvo sugadintas nepataisomai, tačiau teismas šių duomenų visiškai nevertino.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo „If P&C Incurance AS“ filialas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-05 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad jis „If P&C Incurance AS“ filialui dėl išmokėtos draudimo išmokos nėra pateikęs jokių pretenzijų, todėl laikytina, kad ieškovas sutiko su draudimo išmokos dydžiu, o „If P&C Incurance AS“ filialas savo pareigą atlyginti nuostolius, patirtus dėl draudžiamojo įvykio, įvykdė. Ieškovas pažymi, jog apeliantas nebuvo transporto priemonių draudimo sutarties, kurią sudarė UAB „Danske lizingas“ ir „If P&C Incurance AS“ filialas, šalis, todėl „If P&C Incurance AS“ filialas neturėjo pareigos pranešti apie eismo įvykyje sugadintos transporto priemonės apžiūrą, be to, pareigos pranešti apie transporto priemonės apžiūrą nenumato nei galiojantys LR teisės aktai, nei Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 001, kurių pagrindu buvo sudaryta draudimo sutartis, 2009-05-26 redakcija, galiojusi draudimo sutarties sudarymo metu. Taip pat ieškovas atkreipia dėmesį, jog draudimo išmoka buvo apskaičiuota remiantis draudimo sutarties ir taisyklių nuostatomis, sugadintos transporto priemonės vertinimą atliko atestuotas draudiko ekspertas R. B., jokių pretenzijų dėl draudimo išmokos dydžio nebuvo pareikšta, todėl nekyla abejonių, kad draudimo išmoka apskaičiuota tinkamai. Dėl apelianto teiginių, jog jis pateikė pažymas, kad transporto priemonė yra įregistruota A. C. vardu, todėl tai reiškia, kad ji nebuvo sugadinta nepataisomai, ieškovas nurodo, kad transporto priemonės remonto išlaidos buvo didesnės nei 75 proc. transporto rinkos vertės iki eismo įvykio, todėl teismas padarė pagrįstas išvadas, jog transporto priemonė buvo sugadinta nepataisomai.
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-05 sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kurios nėra identiškos ar iš esmės panašios į bylą, kurioje priimtas teismo sprendimas skundžiamas apeliacine tvarka. Ieškovas pažymi, jog apeliantas nepateikė jokių duomenų, kodėl jis neturėtų atlyginti eismo įvykio metu padarytos žalos, taip pat nepateikė duomenų, leidžiančių teigti, kad jo dalyvavimas žalos sureguliavimo procedūroje būtų šią procedūrą kaip nors paveikęs. Sugadinto automobilio vertinimą atliko atestuotas ekspertas, byloje buvo pateikta pakankamai duomenų, jog automobilis buvo sugadintas nepataisomai, t. y. daugiau nei 75 proc. atstatymo kaštų, todėl apelianto teiginiai, susiję su žalos dydžiu, yra nepagrįsti. Taip pat ieškovas nurodo, jog apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas visiškai nevertino jo pateiktų įrodymų, nes teismas vertino atsakovo pateiktas pažymas ir padarė išvadą, kad automobilis buvo sugadintas nepataisomai, todėl apelianto argumentai dėl įrodymų vertinimo yra nepagrįsti.
Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog tarp „Lex System GmbH“ ir UAB „Danske lizingas“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Sampo banko lizingas“) buvo sudaryta nuomos sutartis, pagal kurią UAB „Danske lizingas“ perdavė ieškovui „Lex System GmbH“ naudotis ir valdyti 2006 m. transporto priemonę „Ford Transit“. 2009-07-24 kelių eismo įvykio metu automobilis buvo nepataisomai sugadintas. Atsakingu už kelių eismo įvykio kilimą buvo pripažintas nuomojamojo turto valdytojo ieškovo „Lex System GmbH“ darbuotojas atsakovas E. T.. Dėl 2009-07-24 eismo įvykio metu nuomojamam turtui padarytos žalos atlyginimo UAB „Danske lizingas“ kreipėsi į šio turto KASKO draudiką – „If P&C Incurance AS“ filialą. Draudikas, atlikęs žalos sureguliavimo procedūrą, išmokėjo UAB „Danske lizingas“ 23 615 Lt draudimo išmoką. Gauta draudimo išmoka nepadengė visos UAB „Danske lizingas“ dėl turto sunaikinimo padarytos žalos, todėl UAB „Danske lizingas“ pareikalavo ieškovą sumokėti tai, ko nepadengė draudimo išmoka. Ieškovas sumokėjo UAB „Danske lizingas“ reikalaujamą sumą ir kreipėsi į teismą su atgręžtinio reikalavimo teise prašydamas išmokėtą sumą priteisti iš eismo įvykio kaltininko – atsakovo E. T.. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovo ieškinį, atmesdamas ieškinio dalį, susijusią dėl sumokėto papildomo 3 860,32 Lt PVM.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir konstatuoja, kad CK 6.280 str. 1 d. įtvirtinta bendroji nuostata, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgyja regreso teisę, t. y. teisę reikalauti išmokėtos sumos iš žalos padariusio asmens. Regresinė prievolė turi būti atlyginama žalai padengti sumokėta suma ir priteistinos žalos dydis nustatomas pagal tai, kiek žalos atlyginimo yra sumokėjęs asmuo ir kiek tokio dydžio priteisimo neriboja įstatymas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas prašė priteisti darbuotojo – atsakovo E. T. – eismo įvykio metu padarytą žalą, todėl šiuo atveju aktualus ne tik ir ne tiek CK 6.280 str., bet ir DK normos, reglamentuojančios darbuotojo pareigą atlyginti darbdaviui padarytą žalą (DK 255 str. 3 p., 256 str., 257 str.1 p., 3 p., 4 p.). DK 255 str. 3 p. nustato, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Iš bylos duomenų nustatyta, jog tarp darbdavio – ieškovo „Lex System GmbH“ – ir darbuotojo – atsakovo E. T. – 2009-06-17 buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, iš kurios matyti, kad pagal sutarties 1 p. darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę už jam perduotas vertybes, tarp kurių nurodyti ir automobiliai (t. 1, b. l. 49). Pagal minimos sutarties 3 p. darbuotojui dėl savo kaltės neišsaugojus jam patikėtų materialinių vertybių, darbdaviui padarytos ir atlygintinos žalos dydis sudaro 100 proc. Taigi iš šalių sudarytos materialinės atsakomybės sutarties darytina išvada, jog atsakovas privalo atlyginti ieškovui 2009-07-24 eismo įvykio metu padarytą žalą. Pažymėtina, jog DK 246 str. numatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Materialinės žalos atlyginimas atsiranda tik kartu esant visoms DK 246 str. nurodytoms sąlygoms. Bylos duomenys patvirtina, kad dėl 2009-07-24 eismo įvykio kaltu buvo pripažintas atsakovas, ginčo, kad dėl jo kaltės darbdaviui buvo padaryta žala, nėra, todėl konstatuotina, jog yra visos sąlygos atsakovo materialinei atsakomybei atsirasti. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog darbdavys atlygino UAB „Danske lizingas“ padarytą žalą, susijusią su draudimo išmoka dėl atsakovo sukelto eismo įvykio, todėl pagal DK 257 str. 4 d. darbdavys įgijo teisę regreso teise reikalauti iš darbuotojo atsakovo E. T. padarytos žalos atlyginimo. DK 257 str. 4 d. numato, jog atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad tiek CK 6.280 str. 1 d., tiek DK 257 str. 4 d. įtvirtintos nuostatos nereiškia, jog regreso tvarka reikalaujama žalos atlyginimo suma negali būti ginčijama ar peržiūrima. Taigi tokiu atveju asmuo, kuriam pareikštas regresinis reikalavimas, turi teisę ginčyti atgręžtinio reikalavimo tvarka prašomos priteisti iš jo žalos dydį, be to, jis turi teisę įrodinėti aplinkybes, dėl kurių atlygintinos žalos dydis gali būti teismo mažinamas (CK 6.251 str. 2 d., 6.282 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovas, nesutikdamas su pareikštu ieškiniu, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigia, jog visą žalą turėjo atlyginti draudikas, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas tokių savo argumentų jokiais duomenimis nepagrindė. Pažymėtina, kad iš atsakovo nereikalaujama visos draudimo išmokos, o tik viršijusios draudimu nepadengtos dalies. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas aiškindamas draudiko prievoles apeliaciniame skunde rėmėsi Aukščiausiojo Teismo nutartimi (3K-3-140-2008), kurioje kilusio ginčo faktinės aplinkybės nėra identiškos šios bylos aplinkybėms. Todėl apelianto argumentai, kad visą žalą turėjo atlyginti draudikas, atmestini kaip nepagrįsti (DK 257 str. 4 d., CK 6.251 str. 2 d., 6.282 str. CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Be to, apeliantas nesutinka su nustatytos žalos dydžiu ir pažymi, jog ieškovas jo atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, neinformavo jo apie žalos sureguliavimo procedūrą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje nepateikė įrodymų, pagrindžiančių kitokį žalos dydį, negu buvo nustatyta vertinimo metu, neprašė skirti ekspertizės. Taip pat apeliantas nepagrindė jokiais įrodymais, kas būtų pasikeitę, jeigu jis būtų buvęs kviestas nustatant padarytos žalos dydį, be to, pažymėtina, jog nei draudimo sutartis, nei kiti teisės aktai nenumato, kad darbuotoją privaloma kviesti į žalos sureguliavimo procedūrą. Todėl apelianto argumentai, susiję su žalos dydžiu, atmestini kaip nepagrįsti. Dėl tų pačių motyvų atmestini ir apelianto teiginiai, kad automobilis nebuvo sugadintas nepataisomai, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, vertinimą atliko atestuotas vyriausiasis žalų ekspertas R. B. (1 t. b. l. 71), iš Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ rašto matyti, kad automobilio techninės apžiūros, atliktos 2008-11-12, galiojimas buvo sustabdytas Klaipėdos apskrities VPK KPB 2009-07-24 po eismo įvykio esant dideliems sugadinimams (t. 2, b. l. 19), o apeliantas nepateikė jokių, tai paneigiančių duomenų, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog automobilis buvo sugadintas nepataisomai, t. y. daugiau nei 75 proc. atstatymo kaštų. Dėl apelianto argumentų, kad automobilis 2010-06-17 yra įregistruotas A. C. vardu, todėl tai patvirtina, jog automobilis nebuvo sugadintas nepataisomai, pažymėtina, kad anksčiau paminėti duomenys patvirtina, jog vertinant padarytos žalos dydį ir likutinę vertę, automobilio atstatymo kaštai siekė daugiau nei 75 proc., todėl apelianto teiginiai, jog automobilis nebuvo sugadintas nepataisomai, yra nepagrįsti ir teismas pagrįstai juos atmetė (CPK 177 str., 185 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantas, nesutikdamas su padarytos žalos dydžiu, nepateikė teismui jokių argumentų dėl jos netinkamo nustatymo.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 800 Lt teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui „Lex System GmbH“ iš atsakovo E. T. 800 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.