- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-01
- Bylos Nr.
- 1A-47-919/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Judita Sungailaitė
- Nuteistasis
- A. H., R. K., E. V., L. K., D. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės, Aušros Vingilės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V., nuteistojo L. K. gynėjo advokato A. R., nuteistojo D. K., nuteistojo R. K., nuteistojo A. H. gynėjos advokatės D. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. liepos 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. H. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme 10 MGL (500 eurų) bauda, tai yra prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėta visa neatlikta bausmė pagal ankstesnį baudžiamąjį įsakymą ir paskirta A. H. galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dviem) metams ir 10 MGL (500 eurų) bauda.
Bausmė paskirta atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo A. H. faktinio sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.
A. H. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktas galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
R. K. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 (dviejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis 2022 m. birželio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės ir R. K. paskirta galutinė subendrinta – 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas jo bausmės laikas, iš dalies atliktas pagal 2022 m. birželio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį.
Bausmė paskirta atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo R. K. faktinio sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.
R. K. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktas galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
D. K. pripažintas kaltu pagal 259 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsniu, prie 2022 m. sausio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė, ją keičiant į laisvės atėmimo bausmę, bausmes visiškai sudedamos ir D. K. paskirta galutinę subendrinta 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2022 m. sausio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį.
Bausmė paskirta atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio sulaikymo, vykdant šį nuosprendį.
D. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktas galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
L. K. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (disponavimą amfetaminu) ir nuteistas 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.
L. K. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (disponavimą kanapėmis) ir nuteistas 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė 75 (septyniasdešimt penkios) paros arešto.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmė.
Arešto bausmė paskirta atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo L. K. faktinio sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.
L. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktas galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
E. V. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 3 (trijų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
E. V. pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme.
E. V. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir 6 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, griežčiausia bausme, paskirta už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, apėmus bausmę, paskirtą už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir prie šios bausmės pridėjus dalį bausmės, paskirtos už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, E. V. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trims) metams 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės, pridėta dalis 2021 m. gruodžio 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirta E. V. galutinė subendrinta bausmė – 3 (trys) metai laisvės atėmimo. Į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2021 m. gruodžio 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį.
Bausmė paskirta atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo E. V. faktinio sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.
E. V. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktas galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. A. H. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. liepos 21 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2021 m. lapkričio 17 d., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo ir laikė, narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminių dalių), kurios masė yra 0,606 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose nuo 0,6 iki 14,9 % ir psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė 4,503 g, iš kurios 2021 m. lapkričio 17 d., apie 20.40 val., (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) ligoninės aikštelėje, du polietileninius maišelius, kuriuose psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė 0,791 g., už 20 eurų pardavė A. M., o kitą dalį narkotinės medžiagos kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,606 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 0,6 iki 14,9 % ir psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios masė yra 3,712 g, kurias jis laikė neteisėtai savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) ir automobilyje (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. lapkričio 18 d. kratų metu policijos pareigūnai rado ir paėmė, tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
2. R. K. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. liepos 21 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2021 m. gegužės 13 d., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo ir su savimi laikė psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė 6,526 g, iš kurios 2021 m. gegužės 13 d., apie 17.00 val., prie degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), vieną polietileninį maišelį su trimis folijos rutuliukais, kuriame psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė 6,375 g, už 250 eurų pardavė E. M., o kitą dalį psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios masė yra 0,151 g, kurią jis laikė neteisėtai su savimi, 2021 m. gegužės 13 d., apie 17.58 val., (duomenys neskelbtini), asmens kratos metu policijos pareigūnai pas jį rado ir paėmė, tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
3. D. K. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. liepos 21 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2021 m. vasario 26 d., apie 21.00 val., prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš K. M. už 30 eurų neteisėtai įgijo ir laikė prie savęs psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios masė yra 0,329 g., iki kol 2021 m. vasario 26 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai, jo dalinės apžiūros metu, jas rado, tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
4. L. K. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. liepos 21 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2021 m. vasario 27 d., apie 00.15 val., prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš E. V. už 30 eurų neteisėtai įgijo ir laikė prie savęs psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios masė yra 0,321 g., iki kol 2021 m. vasario 27 d., apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai jo dalinės apžiūros metu jas rado; be to, jis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu, laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 20 eurų, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir laikė prie savęs nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių, kurių masė yra 0,724 gramo, ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose nuo 5,8% iki 11,2 %, iki kol 2021 m. vasario 27 d., apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai jo dalinės apžiūros metu jas rado, tokiu būdu padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, BK 259 straipsnio 2 dalyje.
5. E. V. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. liepos 21 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo, narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2021 m. vasario 27 d., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo ir savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 1,251 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 13,7 iki 35 %, psichotropinės medžiagos ? 9-tetrahidrokanabinolio, kurio masė yra 0,171 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 9,2 % ir psichotropinės medžiagos, amfetamino, kurios masė yra 0,321 g, iš kurios 2021 m. vasario 27 d., apie 00.15 val., prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), du polietileninius maišelius, kuriuose psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė 0,321 g., už 30 eurų pardavė L. K., o kitą dalį narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 1,251 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 13,7 iki 35 %, psichotropinės medžiagos ? 9-tetrahidrokanabinolio, kurio masė yra 0,171 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 9,2 %, kurias jis laikė neteisėtai savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), iki kol 2021 m. vasario 27 d. kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė; be to, jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu bei laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai už 20 eurų įgijo ir laikė prie savęs narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 1,535 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 18,1 %, iki kol 2021 m. spalio 2 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai jo dalinės apžiūros metu jas rado; be to, jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu bei laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo tris vienetus, 9 mm kalibro, centrinio įskėlimo, pistoletinius šovinius – priskirtus prie C kategorijos šaudmenų, skirtus šaudyti iš pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, centrinio skėlimo pistoletų, šaudančių dujiniais bei signaliniais (garsiniais šoviniais), kuriuos neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iki kol 2021 m. vasario 27 d. kratos metu policijos pareigūnai juos rado ir paėmė, tokiu būdu padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, BK 253 straipsnio 1 dalyje, BK 259 straipsnio 2 dalyje.
6. Nuteistasis A. H., nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. liepos 21 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam, priverčiamąsias medicinos priemones arba pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. liepos 21 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam minimalią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.
6.1. Skunde nurodoma, kad nuteistasis padarė sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta laisvės atėmimo bausmė, tačiau atkreipiamas teismo dėmesys į tai, kad nuteistasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailėjosi, pripažino, kad dėl narkotikų vartojimo turi bėdų, nori gydytis, todėl mano, kad būtų tikslinga jam taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Paskyrus nuteistajam A. H. priverčiamąsias medicinos priemones būtų užtikrinamas ne tik nuteistojo A. H. nubaudimo įgyvendinimas (paskyrus stacionarinį stebėjimą ir izoliavus nuteistąjį nuo visuomenės), bet ir būtų nedelsiant pradėta nuteistojo reabilitacija, siekiant padėti pasveikti nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms. Skunde nurodoma, kad neskyrus nuteistajam A. H. priverčiamųjų medicinos priemonių, nuteistasis negaus kvalifikuotos medikų pagalbos laisvės atėmimo vietoje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, patirs dideles fizines ir emocines kančias, negalėdamas vartoti narkotinių medžiagų ir patirdamas abstinencijos sindromą, o atlikęs laisvės atėmimo bausmę vėl darys naujas nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių medžiagų vartojimu, laikymu ir platinimu, nes, kaip nurodė pats nuteistasis, buvusių narkomanų nebūna.
Šalies argumentai
6.2. Skunde apeliantas nurodo, kad teismo nuosprendis yra neteisingas, iš esmės prieštaraujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo principams ir negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, nes paskirta bausmė yra akivaizdžiai per griežta. Atsižvelgiant į teismų praktiką ir į nuteistojo A. H. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, į tai, kad nuteistasis padarė vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, už analogišką veiką nėra teistas, vykdo individualią veiklą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, į tai, kad nuteistasis visiškai prisipažino dėl nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailėjosi, manoma, kad nuteistajam A. H. turėjo būti paskirta minimali BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė - dviejų metų laisvės atėmimo bausmė.
7. Nuteistasis R. K., nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo jį peržiūrėti, kadangi mano, jog nebuvo pilnai išsiaiškintos visos aplinkybės bei nesutinka su atliktu sutrumpintu įrodymų tyrimu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat prašoma neskirti griežčiausios bausmės – laisvės atėmimo arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Skunde nuteistasis nurodo, kad nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, turi šeimą – žmoną ir vaiką. Praeityje buvo priklausomas nuo psichotropinių medžiagų, tačiau jau kurį laiką jų nevartoja. Prašo suteikti galimybę likti laisvėje.
Žemesnės instancijos teismas
8. Nuteistasis D. K., nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. liepos 21 d. nuosprendį jo atžvilgiu kaip teisiškai nepagrįstą dalyje dėl bausmių sudėjimo, subendrinimo ir galutinės laisvės atėmimo bausmės paskyrimo taisyklių taikymo bei BK 75 straipsnio netaikymo.
Šalies argumentai
8.1. Skunde apeliantas nurodo, kad teismo nuosprendis yra neteisingas, iš esmės prieštaraujantis teisingumo, proporcingumo ir protingumo principams ir negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, kadangi nuosprendyje buvo netinkamai taikytos bausmių sudėjimo, subendrinimo ir galutinės laisvės atėmimo bausmės paskyrimo taisyklės bei dėl BK 75 straipsnio netaikymo.
8.2. Skunde atkreipiamas teismo dėmesys į tai, kad apeliantas yra bedarbis, turi du mažamečius vaikus, žmoną. Be to, namuose nuolat slaugo močiutę R. K., kuri turi visišką negalią ir jos specialių socialinės slaugos poreikių apimtis yra viena iš didžiausių. Apeliantas mano, kad esant tokioms aplinkybėms, buvo galimybė jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį. Apeliantas teigia, kad būdamas nelaisvėje praras socialinius ryšius su savo artimaisiais, o pataisos įstaigoje negaus tinkamos resocializacijos, todėl mano, kad yra svarstytinas klausimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo, paskiriant visus įmanomus teismo įpareigojimus.
9. Nuteistasis L. K., nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. liepos 21 d. nuosprendžio dalį dėl paskirtos bausmės ir pakeisti L. K. paskirtą bausmę - 50 parų arešto į piniginę baudą 4 600 EUR sumai, leidžiant išmokėti ją per 9 mėnesius.
Šalies argumentai
9.1. Skunde apeliantas nurodo, kad teismo nuosprendis dalyje dėl bausmės skyrimo yra neteisingas, iš esmės prieštaraujantis teisingumo principui. Apelianto nuomone teismas šioje dalyje skyrė per griežtą bausmę dėl arešto ir netinkamai taikė baudžiamojo poveikio priemonę, įvertinus visas bylos aplinkybes galėjo skirti piniginę baudą vietoje arešto. Apeliantas yra dirbantis asmuo (pateikė darbo sutartį), pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, sutiko, kad byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, savo elgesį vertina blogai ir labai gailisi. Dirba sandėlininku maisto logistikoje ir gauna 850 EUR sumą, gyvena su drauge. Nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, tačiau apeliantas atkreipia teismo dėmesį, kad šiuo atveju supranta, kad atliko nusikalstamas veikas būnant recidyvistu, tačiau vis tiek pilnai pripažino savo nusikalstamas veikas ir padėjo jas išsiaiškinti, todėl mano, kad yra pagrindas keisti nustatytą bausmę iš arešto į piniginę baudą. Apelianto nuomone pirmosios instancijos teismas priėmė šališką nuosprendį jo atžvilgiu, o paskirta bausmė yra neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai.
Žemesnės instancijos teismas
10. Nuteistasis E. V., nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. liepos 21 d. nuosprendį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trijų) metų terminui.
10.1. Skunde apeliantas nurodo, kad realus paskirtos laivės atėmimo bausmės vykdymas, tiek ir dalinis bausmės vykdymo atidėjimas, pasiunčiant apeliantą dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikti įkalinimo įstaigoje aiškiai prieštarautų teisingumo principui, o bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, gali būti pasiekti taikant maksimalų bausmės vykdymo atidėjimo terminą.
Šalies argumentai
10.2. Skunde apeliantas nurodo, kad šaudmenys,. t. y. 9 mm kalibro, centrinio įskėlimo, pistoletiniai šoviniai – priskirti prie C kategorijos šaudmenų, skirtų šaudyti iš pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, centrinio skėlimo pistoletų, šaudančių dujiniais bei signaliniais šoviniais, pas apeliantą atsirado atsitintinai, jis juos rado dirbdamas, griaunant pastatą (duomenys neskelbtini) ir pasiliko kaip suvenyrą. Apelianto nuomone, nustatytos faktinės aplinkybės parodo, kad jo padaryta nusikalstama veika BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtį atitinka tik formaliai, nėra pasiekusi tipinio tokio nusikaltimo pavojingumo laipsnio ir paskirta bausmė yra akivaizdžiai per griežta ir neatitinka padarytos veikos pavojingumo. Taip pat apeliantas pažymi, kad išskyrus šį atvejį jokių narkotinių medžiagų niekam nėra pardavęs. Jo nuomone, byloje nustatytos faktinės aplinkybės parodo, kad padaryta veika BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtį taip pat atitinka tik formaliai ir nėra pasiekusi tipinio tokio nusikaltimo pavojingumo laipsnio. Pažymi, kad teismas už šio nusikaltimo padarymą skyrė net 1 metais 8 mėnesiais didesnę laisvės atėmimo bausmę nei yra numatyta šios normos sankcijoje.
10.3. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas spręsdamas atsakomybės klausimą nepakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes ir nepakankamai individualizavo skirtiną bausmę. Kaip matyti iš skundo, apeliantas prisipažino dėl visų inkriminuojamų veikų, bendradarbiavo su ikiteisminį tyrimą atlikusiais pareigūnais ir nuoširdžiai gailėjosi. Apelianto nuomone teismas neatsižvelgė į jo sveikatos būklę, nors patirtą traumą ir blogą sveikatos būklę patvirtinantys dokumentai buvo pateikti bylą nagrinėjusiam teismui. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, kadangi nuosprendyje nepasisakyta dėl baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatų taikymo galimumo/negalimumo, nors šio straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta galimybė su tam tikrais apribojimas taikyti laisvės atėmimo bausmės atidėjimą ir asmenims, nuteistiems už sunkaus nusikaltimo padarymą, o visos kitos baudžiamojo įstatymo nuostatos įpareigoja teismą kiekvienu konkrečiu atveju paskirti teisingą ir proporcingą bausmę. Apelianto nuomone paskirta bausmė yra neteisinga, nes yra akivaizdžiai per griežta ir neatitinka padarytų nusikalstamų veikų numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje pavojingumo.
11. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo E. V. gynėjas advokatas M. S. prašė E. V. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo L. K. gynėjas advokatas A. R. prašė L. K. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo D. K. gynėja advokatė A. L. K. prašė D. K. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis R. K. ir jo gynėjas advokatas K. G. prašė R. K. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis A. H. ir jo gynėja advokatė D. V. prašė A. H. apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, kaip nepagrįstus.
Nuteistojo E. V., nuteistojo L. K. gynėjo advokato A. R., nuteistojo D. K., nuteistojo R. K., nuteistojo A. H. gynėjos advokatės D. V. apeliaciniai skundai atmetami.
Žemesnės instancijos teismas
12. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Dėl nuteistojo A. H. apeliacinio skundo
13. Nuteistasis A. H. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei jos teisinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skunde prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę arba taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - skirti jam priverčiamąjį gydymą nuo narkotinių medžiagų.
Dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo
14. BK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priverčiamąsias medicinos priemones teismas gali taikyti asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų ar jų valdyti. Teismas gali taikyti vieną iš baudžiamajame įstatyme (BK 98 straipsnio 1 dalies 1-4 punktai) nustatytų priemonių: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.
15. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas – išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint arba izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, tokiu būdu siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo asmens galimų pavojingų veikų, tiek uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. Teismas, svarstydamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą, turi nustatyti jų taikymo sąlygas: 1) asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią BK specialiojoje dalyje nustatytą veiką; 2) asmuo veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar bausmės paskyrimo; 3) veiką padaręs asmuo pagal veikos pobūdį ir savo psichikos būseną yra pavojingas visuomenei (BPK 395 straipsnis). BK ir BPK nenustato, už kokias konkrečiai padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kurią nors iš BK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytų priverčiamųjų medicinos priemonių. Teismas turi diskreciją spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti jų rūšį. Kita vertus, BK 98 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyti pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas turi atsižvelgti parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, t. y. į psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą bei pavojų, kurį asmuo gali kelti savo arba kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.
16. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teisme ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nebuvo sprendžiamas nuteistojo A. H. nepakaltinamumo, riboto pakaltinamumo ar psichikos sutrikimo klausimas, kadangi byloje nebuvo jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą apskritai tokį klausimą spręsti, todėl analogiškai nebuvo svarstomas ir priverčiamųjų medicinos priemonių, numatytų BK 98 straipsnyje, taikymo klausimas. Tokių duomenų byloje nėra ir apeliacinio skundo nagrinėjimo metu. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo svarstyti klausimo dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nuteistajam A. H.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo A. H. dėmesį į tai, kad laisvės atėmimo vietoje yra užtikrinamos tinkamos sveikatos priežiūros sąlygos, suteikiama savalaikė medicininė pagalba ir priežiūra, todėl, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis A. H. gaus visą reikalingą gydymą. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems teikiamos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka. Pirminio lygio ambulatorinę terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūrą užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 90 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina ir tai, kad BVK 90 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta, jog kai laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, šių paslaugų teikimą pataisos įstaigų patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje veikia pataisos įstaiga, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Tuo tarpu antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos laisvės atėmimo vietų ligoninėje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (BVK 90 straipsnio 4 dalis).
Dėl bausmės
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
19. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. H. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skirdamas bausmę išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.
20. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. H. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kas sąlygojo galimybę teismui taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Nustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės - A. H. padarė šį tyčinį nusikaltimą turėdamas neišnykusį teistumą, taigi šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas, ir tai sunkina jo atsakomybę (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad A. H. praeityje teistas vieną kartą (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymūs sveikatos sutrikdymas, neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti). Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 1 metus matyti, kad A. H. baustas administracine tvarka 13 kartų (12 t., b. l. 69-80). Nuteistasis vykdo individualią veiklą. Nors praeityje A. H. buvo skiriama laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, je tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, bei bauda, tačiau akivaizdu, jog šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Tad galima daryti išvadą, kad dabartinis nusikaltimas yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.
21. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. H. skyrė tokią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Bausmių bendrinimo klaidų Kauno apylinkės teismas taip pat nepadarė. Be to, subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Todėl, įvertinus A. H. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl paskirtą bausmę A. H. pagrindo mažinti nėra.
Dėl nuteistojo R. K. apeliacinio skundo
22. Nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl netinkamai atlikto įrodymų tyrimo bei nesutinka su atliktu sutrumpintu įrodymų tyrimu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, skunde prašoma sušvelninti jam paskirtą bausmę arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
Dėl kaltės
23. Apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu buvo daromos išvados dėl R. K. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, su skundo argumentais sutikti negali ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų taisyklių. Iš skundžiamo nuosprendžio argumentų ir motyvų matyti, kad teismas, darydamas teisines išvadas, rėmėsi ta dalimi įrodymų, kurie tarpusavyje sutapo, buvo patvirtinti kitais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
24. Sutrumpintas įrodymų tyrimas – supaprastintas įrodymų tyrimo proceso dalies atlikimas, esant BPK 273 straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą sutaupomas teismo, proceso dalyvių ir kitų teismo posėdžių salėje esančių asmenų laikas, sumažinamos proceso išlaidos. Tačiau svarbu pažymėti tai, kad siekiant proceso greitumo ir ekonomiško, jokiais būdais negali nukentėti proceso kokybė. Todėl, BPK 273 straipsnyje įtvirtinta, jog sutrumpintas įrodymų tyrimas gali būti atliekamas tik esant šioms sąlygoms: 1) jei kaltinamasis nėra padaręs labai sunkaus nusikaltimo; 2) jei kaltinamasis visiškai prisipažįsta kaltas; 3) jei sutinka proceso šalys – prokuroras ir gynėjas; 4) kaltinamasis sutinka, jog būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas; 5) sutrumpintas įrodymų tyrimas atliekamas teismo sprendimu. Taigi, sutrumpintas įrodymų tyrimas gali būti atliekamas tik tuo atveju, kai nusikalstamos veikos aplinkybės yra pakankamai aiškios ir dėl jų neegzistuoja jokių prieštaravimų.
25. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog visos paminėtos sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimo sąlygos teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu egzistavo. R. K. įvykdyta nusikalstama veika, vadovaujantis BK 11 straipsnio nuostatomis nepriskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Nuteistasis pripažino kaltę dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos, padarymo ir dėl jos įvykdymo nuoširdžiai gailėjosi. Iš bylos medžiagos matyti, jog tiek nuteistasis, tiek prokurorė neprieštaravo, kad įrodymų tyrimas būtų atliktas BPK 273 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka. Pažymėtina, jog 2022 m. birželio 29 d. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu R. K. patvirtino sutinkantis, jog nagrinėjant jo bylą teisme būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Įvertinus minėtas aplinkybes, sprendžiama, jog egzistavo tinkamai išreikštas BPK 273 straipsnio 1 dalyje nurodytų proceso dalyvių (t. y. kaltinamojo ir prokuroro) sutikimas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nuteistasis neprašė atnaujinti įrodymų tyrimo.
26. Be to, nuteistojo R. K. kaltę dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo, įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai: tarnybiniai pranešimai, elektroninio ryšio priemonėmis gauti duomenys, slapto sekimo metu gauti duomenys, įvykio vietos apžiūra, liudytojų parodymai, kratos protokolai, kito kaltinamojo E. M. parodymai, specialisto išvada, kurioje nurodyta, kokios narkotinės medžiagos ir koks jų kiekis. Taigi, įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismui pagrįstai jokių abejonių, jog nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, nekilo, todėl byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Dėl bausmės
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
28. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. K. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skirdamas bausmę išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.
29. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kas sąlygojo galimybę teismui taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Nustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės - R. K. padarė šį tyčinį nusikaltimą turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, taigi šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas, ir tai sunkina jo atsakomybę (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad R. K. praeityje teistas 8 kartus (plėšimai, vagystės, viešosios tvarkos pažeidimas, išžaginimas, neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, sukčiavimas). Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 1 metus matyti, kad R. K. baustas administracine tvarka 20 kartų (vairavimas esant neblaiviam, greičio viršijimas ir kt.) (9 t., b. l. 83-102). Nuteistasis vykdo individualią veiklą. Pažymėtina, kad nusikalstamas veikas daro neparėjus ilgam laiko tarpui. Be to, pastebėtina, kad R. K. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti pakankamai jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Pažymėtina, kad nors praeityje R. K. buvo skiriamos arešto, laisvės atėmimo bausmės, taip pat buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, jog šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Tad galima daryti išvadą, kad dabartinis nusikaltimas yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.
Dėl 75 straipsnio taikymo
30. BK 75 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Minėto straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
31. Nagrinėjant baudžiamąją bylą teismo posėdyje apeliacine tvarka, nuteistojo R. K. gynėjas advokatas K. G. iškėlė klausimą dėl BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo nuteistojo atžvilgiu. Šis prašymas taipogi negali būti tenkinamas, nes tam nėra įstatyminio pagrindo. Atkreipiamas dėmesys, kad R. K. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi ir šiuo metu tebegaliojanti (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojusi 2020 m. liepos 1 d.) BK 75 straipsnio redakcija nenumato galimybės atidėti bausmės vykdymą už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Taigi šiuo atveju nėra net formalaus pagrindo spręsti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistojo atžvilgiu.
32. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. K. skyrė tokią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Bausmių bendrinimo klaidų Kauno apylinkės teismas taip pat nepadarė. Be to, subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Todėl, įvertinus R. K. asmenybę, padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, o BK 75 straipsnio taikymas negalimas, nes tam nėra įstatymo pagrindo.
Dėl nuteistojo D. K. apeliacinio skundo.
33. Nuteistasis D. K., neginčydamas byloje nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo bei teismo išvadų dėl jo kaltės, apeliaciniame skunde nesutinka su paskirta bausme, nurodo, kad teismas galėjo skirti švelnesnę bausmę. Teigia, kad priimant skundžiamą nuosprendį buvo netinkamai taikytos bausmių sudėjimo, subendrinimo ir galutinės laisvės atėmimo bausmės paskyrimo taisyklės ir netaikytos BK 75 straipsnio nuostatos dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo.
Dėl bausmės
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
35. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. K. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skirdamas bausmę išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.
36. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad D. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kas sąlygojo galimybę teismui taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Nustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės - D. K. padarė šį tyčinį nusikaltimą turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, taigi šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas, ir tai sunkina jo atsakomybę (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad D. K. praeityje teistas 6 kartus (plėšimas, neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, nesunkus sveikatos sutrikdymas). Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad D. K. baustas administracine tvarka 5 kartus (vairavimas esant neblaiviam, greičio viršijimas ir kt.) (4 t., b. l. 195-198). Nuteistasis nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje (4 t., b. l. 197). Pažymėtina, kad nusikalstamas veikas daro neparėjus ilgam laiko tarpui. Be to, pastebėtina, kad D. K. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti pakankamai jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Pažymėtina, kad nors praeityje D. K. buvo skiriamos arešto, laisvės apribojimo, laisvės atėmimo bausmės, taip pat buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, jog šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Tad galima daryti išvadą, kad dabartinis nusikaltimas yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.
37. Skunde nuteistasis nurodo, kad turi du mažamečius vaikus, žmoną. Be to, namuose nuolat slaugo močiutę R. K., kuri turi visišką negalią ir jos specialių socialinės slaugos poreikių apimtis yra viena iš didžiausių. Nuteistasis teigia, kad būdamas nelaisvėje praras socialinius ryšius su savo artimaisiais, o pataisos įstaigoje negaus tinkamos resocializacijos. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su šeima egzistavo ir nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryšiai analizuojamu atveju yra tokios reikšmingos aplinkybės, kurių egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje D. K. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su D. K. šeiminėmis aplinkybėmis nesudaro pagrindo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Kiekvieno nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės daro tam tikrą įtaką jo šeimos narių gyvenimui, tačiau visuomenės saugumas bei paskirtos bausmės tikslų įgyvendinimas yra svarbesnis nei nuteistojo siekis kuo greičiau sugrįžti į jam priimtiną aplinką.
Dėl paskirtų bausmių bendrinimo
38. Skunde nuteistasis, be kita ko, teigia, kad priimant skundžiamą nuosprendį buvo netinkamai taikytos bausmių sudėjimo, subendrinimo ir galutinės laisvės atėmimo bausmės paskyrimo taisyklės. Teisėjų kolegija su šiuo teiginiu nesutinka ir pažymi, kad iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad iki priimant skundžiamą nuosprendį, D. K. buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžiu ir jam skirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant D. K. - neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; gydytis nuo alkoholizmo; per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, 72² straipsniu, D. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (13 t., b. l. 174-175). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, šis nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. vasario 18 d.
39. BK 63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti. BK 63 straipsnio 9 dalyje numatytas bausmių bendrinimo būdas taikomas tuo atveju, kai nauju nuosprendžiu asmuo pripažįstamas kaltu ir nuteisiamas už veikas, kurias jis padarė iki pirmojo (ankstesniojo) nuosprendžio priėmimo, tokiu atveju galutinė subendrinta bausmė asmeniui skiriama tokia, kokia ji būtų paskirta vienu nuosprendžiu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013). Aptartų reikalavimų pirmosios instancijos teismas, bendrindamas D. K. skirtingas nuosprendžiais skirtas bausmes, nepažeidė. Nustatęs, kad BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo padaryta iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo (nusikalstamą veiką nuteistasis padarė 2021 m. vasario 26 d., ankstesnis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendis priimtas 2022 m. sausio 27 d.), teismas pagrįstai bausmių bendrinimui taikė BK 63 straipsnio nuostatas ir prie griežčiausios iš jam paskirtų bausmių - 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžiu, pridėtina skundžiamu nuosprendžiu skirta 30 parų arešto bausmė (ją pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio nuostatas pakeičiant į laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1). Teisingai subendrinęs nuteistajam skirtas bausmes ir paskyręs galutinę subendrintą 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas į subendrintą bausmę įskaitė dalį bausmės, kurią nuteistasis jau buvo atlikęs pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendį, kaip tai numato BK 63 straipsnio 9 dalis. Nenustačius bausmių bendrinimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų pažeidimo, keisti šią nuosprendžio dalį nėra pagrindo. Tokia pridedamos bausmės dalis, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankama įgyvendinti bausmės tikslus ir užtikrinti proporcingumo principo reikalavimų laikymąsi.
Dėl 75 straipsnio taikymo
40. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Minėto straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
41. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas.
42. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-132-942/2016, 2K-372-697/2017). Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, negali būti atsižvelgiama vien į nuteistojo interesus ir ignoruojami nukentėjusiųjų (civilinių ieškovų) teisėti interesai ir panašiai, ne mažiau svarbu įvertinti ir nusikaltimo padarymo aplinkybes.
43. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad D. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kas sąlygojo galimybę teismui taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Nustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės - D. K. padarė šį tyčinį nusikaltimą turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, taigi šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas, ir tai sunkina jo atsakomybę (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad D. K. praeityje teistas 6 kartus (plėšimas, neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, nesunkus sveikatos sutrikdymas). Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad D. K. baustas administracine tvarka 5 kartus (vairavimas esant neblaiviam, greičio viršijimas ir kt.) (4 t., b. l. 195-198). Nuteistasis nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje (4 t., b. l. 197). Pažymėtina, kad nusikalstamas veikas daro neparėjus ilgam laiko tarpui. Be to, pastebėtina, kad D. K. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti pakankamai jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Pažymėtina, kad nors praeityje D. K. buvo skiriamos arešto, laisvės apribojimo, laisvės atėmimo bausmės, taip pat buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, jog šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Tad galima daryti išvadą, kad dabartinis nusikaltimas yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.
44. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris išties įtikina, jog pasitikėjimas juo gali būti pagrįstas ir rezultatyvus. Šiuo atveju nuteistasis nepasinaudojo galimybe įrodyti, kad jis padarė teigiamas išvadas iš savo ankstesnių teistumų bei pritaikytų bausmių ir kad jis esmingai pakeitė savo elgesį teisinga linkme. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad anksčiau skirtos bausmės neįtakojo D. K. elgesio teigiama linkme, todėl nėra pagrindo vertinti, kad teismo rodomas pasitikėjimas ir bausmės vykdymo atidėjimas galėtų padėti nuteistajam pakeisti jau susiformavusias įstatymo reikalavimams priešingas nuostatas ir prisidėti prie D. K. nusikalstamo elgesio užkardymo.
45. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. K. skyrė arešto bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Bausmių bendrinimo klaidų Kauno apylinkės teismas taip pat nepadarė. Šiuo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę (keičiant į laisvės atėmimo bausmę) pagrįstai pridėjo prie griežtesnės Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. paskirtos ir neatliktos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, bausmes visiškai sudedant. Todėl, įvertinus D. K. asmenybę, padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Taip pat atsižvelgiant į ankstesnius D. K. teistumus bei į besikartojantį jo daromų nusikalstamų veikų pobūdį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra, todėl prašymas taikyti nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatas negali būti tenkinamas.
Dėl nuteistojo L. K. apeliacinio skundo.
46. Nuteistasis L. K., neginčydamas byloje nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo bei teismo išvadų dėl jo kaltės, apeliaciniame skunde nesutinka su paskirta bausme, nurodo, kad teismas galėjo skirti baudos bausmę.
47. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
48. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.
49. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs L. K. kaltu dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, skyrė jam 60 parų arešto bausmę, bei dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymo, skyrė jam 30 parų arešto bausmę, kurias, vadovaujantis BPK 63 straipsnio 1, 4 dalimi subendrino iš dalies sudedant ir skyrė jam subendrintą bausmę – 75 paras arešto bei esant BK 64¹ straipsnio taikymo sąlygoms, sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė 50 parų arešto bausmę. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą nuosprendį, kadangi galėjo skirti piniginę baudą, tačiau teisėjų kolegija tokiam apelianto vertinimui nepritaria.
50. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta ne tik arešto bausmė, bet ir bauda bei laisvės atėmimas iki 2 metų. BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta ne tik arešto bausmė, bet ir bauda, laisvės apribojimas bei viešieji darbai. Nors skundžiamu nuosprendžiu L. K. buvo paskirta antra pagal griežtumą bausmė – areštas (BK 259 straipsnio 1 dalis), bei pirma pagal griežtumą bausmė – areštas (BK 259 straipsnio 2 dalis) teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis, aplinkybių, teikiančių pagrindą išvadai, kad bausmė nuteistajam buvo paskirta nesilaikant bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų, neįvertinus bausmės individualizavimui reikšmės turinčių aplinkybių ar jas įvertinus netinkamai, dėl to nuteistasis buvo nubaustas aiškiai per griežtai, nenustatė.
51. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą paskirti L. K. arešto bausmę grindė ne tik su padaryta nusikalstama veika susijusiomis, bet ir su nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, jas nuosprendyje pakankamai aptarė ir teisingai įvertino. Nors nuteistojo L. K. padarytas nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikomi nesunkiais, vis tik jie yra tyčiniai. Be to, buvo įvertinta ir tai, kad L. K. praeityje teistas 4 kartus (viešosios tvarkos pažeidimai, plėšimas, sukčiavimas, netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis, neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas) (6 t., b. l. 130-135). Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 1 metus matyti, kad L. K. baustas administracine tvarka 14 kartų (smulkaus svetimo turto pasisavinimai, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo ir kt.) (6 t., b. l. 135-147). Nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kas sąlygojo galimybę teismui taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Nustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės - L. K. padarė šį tyčinį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, taigi šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas, ir tai sunkina jo atsakomybę (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, kad nors L. K. buvo skiriamos arešto, laisvės apribojimo bausmės, laisvės atėmimo bausmė, taip pat buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, jog šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Nuteistasis kartu su apeliaciniu skundu pateikė darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad jis nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d. dirba pagalbiniu darbuotoju įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs padaryto nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo pavojingumą bei su nuteistojo asmenybe susijusias ir L. K. teigiamai charakterizuojančias, aplinkybes konstatuoja, kad yra pagrindas spręsti, kad bausmės tikslai negali būti įgyvendinti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Nors padarytas nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas yra nesunkūs vis tik skirti nuteistajam švelniausios rūšies baudos bausmę šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo. Be to, kaip matyti iš Sodros išrašo už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 1d. duomenų apie tai, kad nuteistasis dirba nėra. Teisėjų kolegija nuomone, nuteistajam neturint darbo ir pastovaus pajamų šaltinio, jo turtinei padėčiai esant sunkiai, nėra pagrindo manyti, kad paskyrus 4 600 eurų dydžio baudos bausmę, nuteistasis turės galimybę finansinius įsipareigojimus realiai ir savalaikiai įvykdyti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors nuteistajam buvo paskirta antra pagal griežtumą bausmė – areštas, skirdamas šios rūšies bausmę pirmosios instancijos teismas BK 54, 62 straipsnio nuostatų nepažeidė ir paskyrė nuteistajam teisingą bausmę. Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartiniai nusikaltimai nebuvo padaryti atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Pastebėtina, kad L. K. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti pakankamai jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti išvadą, kad dabartiniai nusikaltimai yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.
52. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo, atimti ar apriboti galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį, kad jis daugiau nenusikalstų. Taigi bausme siekiam ir prevencinių tikslų. Be to, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui bausmė negali būti skiriama bausmių skyrimą reglamentuojančias BK normas taikant tik formaliai. Bausmė turi būti paskirta tokia, kuri ne tik užtikrintų BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį ir tikslus, bet ir kurią nusikaltimą padaręs asmuo galėtų realiai įvykdyti, kadangi tik faktiškai atlikta (įvykdyta) bausmė gali būti veiksminga. Pirmosios instancijos teismas arešto bausmės skyrimą nuosprendyje tinkamai motyvavo.
53. Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo argumentai dėl per griežtos bausmės, nuosprendyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad paskiriant arešto bausmę, nuteistasis L. K. buvo nubaustas aiškiai per griežtai. Nuteistojo subjektyvus jam skirtos bausmės, kaip per griežtos, vertinimas, byloje nenustačius bausmių skyrimą reglamentuojančių normų ar kitų procesinių pažeidimų, nelaikytinas teisiškai reikšminga aplinkybe, sudarančia pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, todėl nuteistojo skundas dėl bausmės švelninimo atmetamas.
54. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas priėmė šališką nuosprendį nuteistojo atžvilgiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus pateiktą bylos medžiagą, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų pirmosios instancijos teismo šališkumą, neobjektyvumą, išankstinį nusistatymą. Be to, byloje nėra pateikta šiuos L. K. teiginius pagrindžiančių dokumentų. Taigi, byloje nenustatyta jokio pirmosios instancijos teismo išankstinio nusistatymo, šališkumo ir neobjektyvumo, taip pat ir kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Jokių kitų, objektyviais duomenimis grindžiamų aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti pirmosios instancijos teismo šališkumu, apeliantas skunde nenurodė. Vien tik tai, kad teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip pageidavo nuteistasis, bei priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, su kuriuo apeliantas nesutinka, negali būti pagrindas spręsti dėl teismo šališkumo. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo teiginiams, jog buvo pažeista nuteistojo teisė į nešališką teismą.
55. Esant aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumai, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam arešto bausmę, atsižvelgė į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnio nuostatas dėl bausmės skyrimo esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį ir tikslus, ir paskyrė teisingą bausmę, kuri nelaikytina aiškiai per griežta. Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti, paskiriant baudos bausmę vietoje arešto bausmės, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.
Dėl nuteistojo E. V. apeliacinio skundo.
56. Nuteistasis E. V., neginčydamas byloje nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo bei teismo išvadų dėl jo kaltės, apeliaciniame skunde nesutinka su paskirta bausme, nurodo, kad teismas galėjo skirti švelnesnę bausmę arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejų) metų terminui.
Dėl bausmės
57. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
58. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. V. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skirdamas bausmę išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati jo padarytiems nusikaltimams ir baudžiamajam nusižengimui, ir atitinka bausmės paskirtį.
59. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. V. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų ir apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) bei baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kas sąlygojo galimybę teismui taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Nustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės - E. V. padarė šį tyčinį nusikaltimą turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, taigi šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas, ir tai sunkina jo atsakomybę (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad E. V. praeityje teistas 4 kartus (vagystė, viešosios tvarkos pažeidimus, neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, sukčiavimai). Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad E. V. baustas administracine tvarka 11 kartų (narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo, pašalinių asmenų ramybės ir poilsio trikdymas ir kt.) (7 t., b. l. 81-92). Nuteistasis dirba. Be to, pastebėtina, kad E. V. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti pakankamai jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Pažymėtina, kad nors praeityje E. V. buvo skiriamos baudos, laisvės apribojimo bausmė, tačiau akivaizdu, jog šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Tad galima daryti išvadą, kad dabartinis nusikaltimas yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.
Dėl 75 straipsnio taikymo
60. BK 75 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Minėto straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
61. Nuteistasis E. V. apeliaciniu skundu, be kita ko, prašė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 (trejų) metų terminui. Šis prašymas taipogi negali būti tenkinamas, nes tam nėra įstatymo pagrindo. Atkreipiamas dėmesys, kad E. V. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi ir šiuo metu tebegaliojanti (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojusi 2020 m. liepos 1 d.) BK 75 straipsnio redakcija nenumato galimybės atidėti bausmės vykdymą už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Taigi šiuo atveju nėra net formalaus pagrindo spręsti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistojo atžvilgiu.
62. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. V. skyrė tokią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Bausmių bendrinimo klaidų Kauno apylinkės teismas taip pat nepadarė. Be to, subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Todėl, įvertinus E. V. asmenybę, padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, o BK 75 straipsnio taikymas negalimas, nes tam nėra įstatymo pagrindo.
Dėl proceso išlaidų
63. Byloje gautos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą nuteistajam R. K., kurias sudaro 290,00 Eur (14 t., b. l. 158) ir nuteistajam D. K., kurias sudaro 430,00 Eur (14 t., b. l. 151). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Tačiau išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas taip pat į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.
64. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal nuteistojo R. K. ir D. K. apeliacinius skundus, kurie atmetami, kaip nepagrįsti. Nuteistieji R. K. ir D. K. apie galimybę išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas buvo informuoti išsiunčiant jiems Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartį dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkto gynėjo paskyrimo (14 t., b. l. 93). Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nuteistiesiems R. K. ir D. K. ir buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, taip pat į nuteistųjų turtinę padėtį, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistųjų išieškojimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl jos neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistųjų A. H. gynėjos advokatės D. V., R. K., D. K., L. K. gynėjo advokato A. R. ir E. V. apeliacinius skundus atmesti.
Neišieškoti iš nuteistųjų R. K. 290,00 Eur ir iš D. K. 430,00 Eur valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus pateiktas pažymas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.