Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-10-09 · Civilinė byla Nr. 2S-780-440/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-09
Bylos Nr.
2S-780-440/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Suinteresuotas asmuo
S. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-780-440/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02974-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.2.; 3.1.9.6.; 3.2.4.4.; 3.2.4.9.3.3.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.5.24. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens S. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-5223-1003/2017 pagal pareiškėjo antstolio T. U. prašymą dėl baudos skyrimo S. D., suinteresuoti asmenys S. D. ir bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Siuzanos studija“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Rancas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl paskirtos baudos pagrįstumo ir teisėtumo. Antstolis T. U. prašė skirti baudą skolininkei S. D. už teismo įpareigojimų nevykdymą. Nurodė, kad antstolio T. U. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 19 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. B2-400-440/2017 dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau ? UAB) ,,Siuzanos studija“ vadovės S. D. įpareigojimo per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus. Skolininkė perdavė bankroto administratorei UAB „RANCAS“ įmonės dokumentus, tačiau iki šiol neperdavė trumpalaikio turto, t. y. 2 300 Eur piniginių lėšų. 2017 m. kovo 9 d. S. D. buvo atvykusi į antstolio kontorą ir įsipareigojo iki 2017 m. balandžio 1 d. perduoti 2 300 Eur vertės pinigines lėšas, tačiau iki šiol to nepadarė, todėl antstolis 2017 m. balandžio 3 d. priėmė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (b. l. 1?2).Suinteresuotas asmuo S. D. prašė antstolio prašymą atmesti. Nurodė, kad iškėlus bankroto bylą įmonės dokumentus perdavė bankroto administratorei UAB „RANCAS“. Paaiškino, kad nežinodama apie bankroto bylos iškėlimą jos vadovaujamai įmonei UAB ,,Siuzanos studija“ ji atliko tam tikras finansines operacijas ir 2 300 Eur paėmė iš įmonės kasos, šios piniginės lėšos buvo panaudotos atsiskaityti su įmonės kreditoriais.Suinteresuotas asmuo bankrutavusios UAB ,,Siuzanos studija“ bankroto administratorė UAB „RANCAS“ prašė antstolio prašymą tenkinti. Nurodė, kad skolininkė S. D. iki šiol nėra perdavusi 2 300 Eur piniginių lėšų ir su bankroto administratore nebendradarbiauja. Pažymėjo, kad S. D. kaip įmonės vadovė žinojo apie pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo jos vadovaujamai įmonei, aktyviai naudojosi procesinėmis teisėmis, pateikė atsiliepimą, todėl jai turėjo būti žinoma apie iškeltą bankroto bylą ir teismo nustatytą įpareigojimą pateikti bankroto administratorei įmonės dokumentus ir turtą, įskaitant kasoje esančias pinigines lėšas. S. D. nevykdant teismo įpareigojimų antstolis pagrįstai kreipėsi į teismą prašydamas skirti baudą skolininkei (b. l. 5).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. birželio 5 d. nutartimi tenkino antstolio T. U. prašymą, skyrė S. D. 20 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną išieškotojos bankrutavusiai UAB „Siuzanos studija“, atstovaujamai bankroto administratorės UAB „RANCAS“, baudą pradedant skaičiuoti nuo nutarties priėmimo dienos iki visiško Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 19 d. išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. B2-400-440/2017 įvykdymo (b. l. 34?36).Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismui 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi iškelta bankroto byla UAB „Siuzanos studija“, bankroto administratore paskirta UAB „RANCAS“. Antstolio T. U. 2017 m. sausio 23 d. patvarkymu užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 19 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. B2-400-440/2017 dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriuo UAB ,,Siuzanos studija“ vadovė S. D. buvo įpareigota ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (nutartis įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 30 d.) perduoti bendrovės administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, taip pat visus dokumentus. Antstolis 2017 m. sausio 23 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą, kuriuo pareikalavo, kad skolininkė per 10 dienų nuo šio raginimo gavimo dienos perduotų bankrutavusios UAB ,,Siuzanos studija“ administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus. Raginimas buvo išsiųstas skolininkei S. D. jos gyvenamosios vietos adresu. Iš įmonės skolininko 2017 m. sausio 2 d. gautą 2 300 Eur sumą S. D. paėmė iš įmonės kasos. Skolininkė įmonės dokumentus pateikė bankroto administratorės atstovui, sutiko, kad 2 300 Eur piniginės lėšos taip pat turi būti perduotos, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė. Vykdomojoje byloje skolininkė antstoliui pateikė prašymą sumokėti pinigines lėšas dalimis, tačiau to nepadarė, todėl antstolis T. U. 2017 m. balandžio 3 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipėsi į teismą baudos skyrimo skolininkei. Teismas pabrėžė, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584 straipsnis, 586 ir 587 straipsnio). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d., CPK 585 str. 1 d.). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Įstatymų leidėjo valia už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą gali būti skiriama bauda, kuri be baudinio pobūdžio procesinės teisinės sankcijos funkcijos taip pat atlieka ir kompensacinę funkciją, t. y. skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu skatindama skolininką įvykdyti prievolę. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Taigi minėtos teisės normos formuluotė suteikia teismui diskreciją kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma iki 300 Eur. Teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas klausimą dėl sankcijų taikymo skolininkui, teismui būtina svarstyti, ar tokios poveikio priemonės yra tikslingos ir gali pasiekti jų taikymo tikslus, ar dėl sprendimo neįvykdymo yra tik jį privalančio įvykdyti asmens kaltė. Teismas padarė išvadą, kad antstolio T. U. raginimas įteiktas skolininkei S. D., kad skolininkė vengia įvykdyti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 19 d. vykdomąjį raštą Nr. B2-400-440/2017, nebendradarbiauja su antstoliu ir bankroto administratore, tokiais savo veiksmais skolininkė vilkina vykdymo veiksmus bei iki šiol visiškai neįvykdė įsiteisėjusios Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutarties. Byloje nėra nustatyta jokių neįvykdymą pateisinančių svarbių priežasčių, todėl, teismas konstatavo, kad yra pagrindas skolininkei S. D. skirti baudą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį.Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus, skolininkei S. D. už sprendimo nevykdymą skyrė 20 Eur baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną išieškotojos bankrutavusios UAB „Siuzanos studija“ naudai, baudą pradedant skaičiuoti nuo nutarties priėmimo dienos.Teismas išaiškino, jog baudos skyrimo tikslas yra ir paskatinti skolininkę įvykdyti teismo procesinį sprendimą, ji skaičiuojama tol, kol skolininkė įvykdys prievolę, taigi baudos skyrimas neatleidžia skolininkės nuo pareigos atlikti teismo sprendime numatytus veiksmus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo S. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės ? netenkinti antstolio prašymo (b. l. 47). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas nepagrįstai skyrė baudą, nes skolininkė perdavė įmonės dokumentus bankroto administratorei. Liko neįvykdyta tik vykdomojo dokumento dalis, susijusi su 2 300 Eur piniginių lėšų perdavimu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad minėta pinigų suma 2017 m. sausio 2 d. buvo išmokėta S. D., kuri šiuos pinigus panaudojo atsiskaityti su įmonės kreditoriais už 2016 m. gruodžio mėn. suteiktas prekes ir paslaugas. Todėl vykdomojo rašto išdavimo metu (2017 m. sausio 19 d.) 2 300 Eur neegzistavo kaip įmonės turtas.

11.2. Pažymėjo, kad bankroto administratorė pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą. Administratorė turi teisę kreiptis į teismą reikalaudama, kad S. D. kaip įmonės vadovė grąžintų 2 300 Eur sumą bankrutavusiai UAB „Siuzanos studija“, nes iškėlus bankroto bylą ji negalėjo atlikti finansinių operacijų. Tenkinus tokį bankroto administratorės ieškinį, įmonei būtų priteista 2 300 Eur suma bei procesinės palūkanos.

11.3. Teismo paskirta 20 Eur bauda už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną yra nepagrįstai didelė, nes tai atitiktų 317 procentų metinių palūkanų.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo bankrutavusi UAB „Siuzanos studija“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „RANCAS“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą (b. l. 53?54). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

12.1. Atskirasis skundas nepagrįstas. S. D. žinojo apie tai, kad UAB „Siuzanos studija“ kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, aktyviai dalyvavo procese, teikė paaiškinimus, todėl jai turėjo būti žinoma, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalima laisvai disponuoti įmonės turtu, įskaitant galimybę atsiskaityti su kitais įmonės kreditoriais. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju S. D. iš įmonės kasos paėmė pinigus jau įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo. Skolininkė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ji paimtus pinigus panaudojo atsiskaityti su įmonės kreditoriais, todėl išsimokėdama pinigus sau ir jų nepalikdama bankrutavusios įmonės sąskaitoje ji pažeidė atsiskaitymų su įmonės kreditoriais tvarką, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi UAB „Siuzanos studija“ iškelta bankroto byla, administratore paskirta UAB „RANCAS“ . Minėtoje nutartyje numatyta, kad per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos UAB „Siuzanos studija“ valdymo organai privalo perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 30 d., todėl bankrutavusios UAB „Siuzanos studija“ valdymo organai turėjo iki 2016 m. sausio 14 d. perduoti bankroto administratorei UAB „RANCAS“ įmonės turtą ir dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad S. D. nuo įmonės įsteigimo 2009 m. rugpjūčio 10 d. iki bankroto bylos iškėlimo ėjo UAB „Siuzanos studija“ vadovės pareigas, todėl ji kaip vienasmenis UAB „Siuzanos studija“ valdymo organas privalėjo perduoti įmonės turtą bei dokumentus bankroto administratorei UAB „RANCAS“.Bankroto administratorės prašymu Šiaulių apygardos teismas 2017 m. sausio 19 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl įpareigojimo UAB „Siuzanos studija“ vadovei S. D. perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Minėtas vykdomasis raštas buvo perduotas priverstiniams vykdymui, todėl antstolio T. U. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis 2017 m. sausio 23 d. priėmęs vykdyti vykdomąjį raštą išsiuntė raginimą skolininkei per 10 dienų terminą įvykdyti teismo įpareigojimus (vykdomoji byla, b. l. 7, 8). Nepavykus antstolio procesinių dokumentų įteikti skolininkei jos gyvenamosios vietos adresu, todėl apie užvestą vykdomąją bylą paskelbta CPK 660 straipsnyje nustatyta tvarka antstolių informacinėje sistemoje (vykdomoji byla, b. l. 9, 10). Pakartotinai antstolis 2017 m. vasario 2 d. išsiuntė raginimą skolininkei S. D. per 10 dienų terminą įvykdyti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 19 d. vykdomajame rašte numatytus įpareigojimus (vykdomoji byla, b. l. 12). Skolininkė prašė leisti trumpalaikį turtą, t. y. 2 300 Eur vertės pinigines lėšas, sumokėti dalimis (vykdomoji byla, b. l. 17). Antstolis T. U. 2017 m. balandžio 3 d. priėmė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S008261, kuriuo konstatavo, jog skolininkė S. D. neperdavė bankroto administratorei UAB „RANCAS“ įmonės turto pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną, dokumentų bei nepateikė viso turimo turto, ir kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo (vykdomoji byla, b. l. 19–20).Bylos duomenimis bankrutavusios UAB „Siuzanos studija“ 2016 m. gruodžio 31 d. balanse nurodoma, kad įmonės turtą sudaro 2 300 Eur vertės trumpalaikis turtas, t. y. per vienerius metus gautinos sumos (b. l. 23). Išrašas iš bankrutavusios UAB „Siuzanos studija“ kasos knygos patvirtina, kad 2017 m. sausio 2 d. R. P. įmonė atsiskaitė už prekes/paslaugas pagal PVM sąskaitą faktūrą STD Nr. 236 ir sumokėjo 2 300 Eur sumą UAB „Siuzanos studija“ (b. l. 19, 21). Tą pačią dieną (t. y. 2017 m. sausio 2 d.) S. D. kasos orderiu Nr. 229 paėmė iš UAB „Siuzanos studija“ kasos 2 300 Eur sumą ir nurodė, kad pinigų paėmimo pagrindas skola atskaitingam asmeniui (20, 21).Bankroto administratorė patvirtino, kad vykdant teismo įpareigojimą perduoti bankrutavusios įmonės turtą ir dokumentus S. D. perdavė bankroto administratorei 2016 m. gruodžio 31 d. balansą ir visus įmonės dokumentus, liko neperduotos tik 2 300 Eur vertės piniginės lėšos, t. y. įmonės trumpalaikis turtas, bankroto administratorei UAB „RANCAS“. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad po Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. nutarties skirti baudą priėmimo, vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. D. 2017 m liepos 5 d. ir 2017 m. rugpjūčio 1 d. mokėjimo nurodymais pervedė 2 300 Eur sumą bankrutavusios UAB „Siuzanos studija“ bankroto administratorei UAB „RANCAS“ (vykdomoji byla, b. l. 29), todėl antstolis T. U. 2017 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu užbaigė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomąjį dokumentą grąžino teismui (vykdomoji byla, b. l. 30).

Dėl baudos skyrimo

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Taigi šiame straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas, pagal kurį tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu CPK nustatyta tvarka, t. y. pasinaudojant galimybe skųsti teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui.Teismo procesinio sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas (nutartis) – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis, 771 straipsnio 6 dalis). Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis, remdamasis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, t. y. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. CPK 771 straipsnio 5 dalyje (nuo 2017 m. sausio 1 d. CPK 771 straipsnio 6 dalis) nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui; sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje; teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Taigi, sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016). Atsižvelgiant į tai, kad S. D. bankroto administratorei perdavė visus bankrutavusios UAB „Siuzanos studija“ dokumentus, todėl konkrečiu atveju sprendžiamas klausimas dėl skolininkės S. D. atsakomybės už pareigos perduoti bankroto administratorei įmonės turtą, t. y. 2 300 Eur sumą, neįvykdymą.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK reglamentuotas vykdymo procesas yra savarankiškas nuo bankroto proceso, o Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatyta išbaigta, savarankiškai nuo CPK reglamentuoto vykdymo proceso funkcionuojanti, bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo sistema, kurioje šio įstatymo priskiriamas funkcijas atlieka įmonės administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2009; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-259/2009), todėl daroma išvada, kad ĮBĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir jų tarpusavio konkurencijos atveju turi prioritetą. ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte numatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą teismas privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 2 896 Eur baudą (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Taigi ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtinta atsakomybė už ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte numatyto įpareigojimo neįvykdymą. Aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad ĮBĮ įtvirtinta bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto pardavimo sistema, todėl išdavus bankroto administratorei vykdomąjį raštą ir pradėjus vykdymo veiksmus, o vėliau sprendžiant ir sankcijų taikymo klausimą pagal CPK 771 straipsnį nėra galimas lygiagretus CPK nuostatų taikymas, nes už tą patį pažeidimą atsakomybė numatyta specialiajame įstatyme, t. y. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1374-381/2017). Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju bankroto administratorė, siekdama iš S. D. atgauti 2 300 Eur sumą, t. y. bankrutavusios įmonės turtą, pasirinko netinkamą savo teisių įgyvendinimo būdą. Pažymėtina, kad pagal ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalį įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės turtą valdo naudoja ir juo disponuoja tik bankroto administratorė, todėl įsiteisėjus minėtai nutarčiai įmonės vadovas netenka teisės disponuoti įmonės turtu, atlikti finansines operacijas, susijusias su įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimu. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo buvusi įmonės vadovė S. D. iš bankrutavusios UAB „Siuzanos studija“ kasos paėmė 2 300 Eur sumą, daroma išvada, kad skolininkė atliko veiksmus, kurių remiantis ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalimi, negalėjo atlikti. Esant tokiai situacijai bankroto administratorė turėjo teisę kreiptis į teismą dėl galimai S. D. neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Iš vykdomosios bylos matyti, kad S. D. 2 300 Eur sumą grąžino bankrutavusiai UAB „Siuzanos studija“ (vykdomoji byla, b. l. 29). Konkrečiu atveju bylos duomenimis bankroto administratorė dėl baudos skyrimo S. D. pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą nesikreipė. Įvertinus naujai formuojamą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, daroma išvada, kad skolininkei S. D. (buvusiai bankrutavusios UAB „Siuzanos studija“ vadovei) nevykdant įpareigojimų pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą (neperdavus bankroto administratorei 2 300 Eur sumos) nėra galimas baudos skyrimas pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį.

Dėl bylos procesinės baigties

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos skyrimo už teismo įpareigojimų nevykdymą, vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis, netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, nepagrįstai pripažino, kad šiuo atveju egzistuoja CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytas pagrindas S. D. skirti baudą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – antstolio prašymas netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės ? netenkinti antstolio T. U. prašymo dėl baudos skyrimo S. D..

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teisėja Vilija Valantienė