Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-03 · Administracinė byla Nr. I-4221-739/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-10-03Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-01-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-03
Bylos Nr.
I-4221-739/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00562-2019-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Pranckienė
Pareiškėjas
J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4221-739/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00562-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; 51.4.; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 3 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. (J.) Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. (J.) Ž. (toliau – pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Marijampolės PN), 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2) nurodė, kad jis nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio buvo laikomas Marijampolės PN netinkamomis sąlygomis. Nurodė, kad nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio buvo laikomas 22-to būrio 2-oje gyvenamojoje patalpose, kurioje buvo laikomi 24 nuteistieji. Patalpos plotas buvo 50 kv.m. Gyvenamojoje patalpoje buvo daug dviaukščių lovų, o tai dar labiau suvaržė jo judėjimo laisvę. Gyvenamojoje patalpoje buvo tarakonų. Nurodė, kad 22-to būrio prausykloje buvo 5 kranai, 3 tupiami tualetai, skirti 64 nuteistiesiems. Dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus norint pasinaudoti prausykla, tualetu tarp nuteistųjų kyla ginčai, norint nusiprausti ar atlikti gamtinius reikalus reikia anksčiau atsikelti.

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Marijampolės pataisos namai atsiliepimu į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 10–13) nurodė, kad pareiškėjas Marijampolės PN 22-jame būryje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. iki 2019 m. vasario 24 d. Pareiškėjas 2019 m. vasario 25 d. buvo perkeltas į 19-tą būrį. Nurodė, kad 22-to būrio 2-osios gyvenamosios plotas yra 144,92 kv.m, joje yra įrengtos 46 miegamosios vietos, todėl kiekvienam nuteistajam tenka 3,15 kv.m ploto. Pareiškėjo teiginys apie gyvenamojoje patalpoje esančius tarakonus yra nepagrįstas. Teigė, kad Marijampolės PN yra sudarę sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Dezinfa“, kuri nuolat prižiūri ir tikrina patalpas ir esant poreikiui atlieka parazitų naikinimo darbus. Pareiškėjo teiginys dėl per mažai įrengtų sanitarinių įrenginių dėl ko pareiškėjas galėjo patirti sunkumus prieinant prie įrenginių yra deklaratyvus ir nepagrįstas. Nurodė, kad 22-ajame būryje yra 3 sėdimi unitazai, 2 pisuarai ir 5 vandens čiaupai, kurie pagal paskaičiavimą skirti 75 nuteistiesiems. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsiliepime teigė, kad pareiškėjas nenurodė, kokius išgyvenimus jis asmeniškai patyrė, kokiais faktais ta žala pasireiškė ir kaip pasireiškė priežastinis ryšys. Be to, Marijampolės PN neteisėtų veiksmų neatliko, o nenustačius bent vienos iš būtinų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei nekyla prievolė atlyginti žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN, atlyginimo.

Remiantis atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 10), Marijampolės PN direktoriaus 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakyme Nr. 7/07-727 (b. l. 14), 2019 m. vasario 25 d. įsakyme Nr. 7/07-188 (b. l. 15) nurodytais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas Marijampolės pataisos namų 22-tame būryje buvo laikomas nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. iki 2019 m. vasario 24 d. Kadangi iš pateikto pareiškėjo skundo nustatyta, kad pareiškėjas skundžia netinkamas laikymo sąlygas tik Marijampolės PN 22-jame būryje, byloje sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. iki 2019 m. vasario 24 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Pareiškėjas skunde (b. l. 2) nurodė, kad jam trūko gyvenamojo ploto.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1 papunktis nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programa įgyvendinama 2014–2022 metais (minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 12 punktas).

Pareiškėjas skunde teigė, kad 22-to būryje buvo laikomi 64 nuteistieji, o 2-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas apie 50 kv. m., buvo laikomi 24 nuteistieji.

Remiantis atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 10–11), Marijampolės PN Socialinės reabilitacijos skyriaus specialisto 2019 m. balandžio 9 d. pažymoje (b. l. 17) nurodytais duomenimis, nustatyta, kad 22-ajame būryje iš viso gali būti laikoma iki 64 nuteistųjų, 2-ojoje gyvenamojoje patalpoje yra įrengtos 46 miegamosios vietos. Iš atsakovės atstovo pateiktos 2-to būrio schemos (b. l. 18) nustatyta, kad 2-a gyvenamoji patalpa yra 144,92 kv. m ploto. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo spręsti, kad atsakovės atstovo pateikti duomenys apie 2-os gyvenamosios patalpos plotą ir šioje patalpoje apgyvendintų nuteistųjų skaičių yra neteisingi, todėl vadovaujasi šiais duomenimis.

Remiantis minėtais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 15–16, 23, 58), nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 22-to būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 144,92 kv. m, kurioje iš viso galima taikyti 46 asmenis, todėl pareiškėjui teko 3,15 kv. m ploto (144,92 / 46 = 3,15). Atsakovės atstovo nurodytais duomenimis, 22-to būrio 2-oji gyvenamoji vieta buvo bendrabučio tipo (b. l. 11). Iš aukščiau nurodytų duomenų apie pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą teismas daro išvadą, kad Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 papunktyje įtvirtinta minimali gyvenamojo ploto norma pataisos įstaigos bendrabučio tipo patalpai (3,1 kv. m vienam asmeniui) nebuvo pažeista, kadangi pareiškėjui teko 3,15 kv. m gyvenamojo ploto.

Dalį ploto pareiškėjo gyvenamosiose patalpose užėmė dviaukštės lovos, tačiau Vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas turi būti neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas asmenų skundus dėl jų laikymo sąlygų pataisos įstaigose atitikties teisės aktų reikalavimams (2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje A-2922-492/2016). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tik tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas, t. y. nustatomi neteisėti veiksmai (neveikimas), ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinamas asmeniui realiai tenkantis asmeninės erdvės plotas (2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017). Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas byloje faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus analizuojamu aspektu. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo skundo argumentą dėl gyvenamojo ploto trūkumo.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2) nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje buvo tarakonų.

Higienos normos HN 134:2015 20 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Marijampolės PN yra sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri nuolat prižiūri ir tikrina Marijampolės PN patalpas ir esant poreikiui atlieka parazitų naikinimo darbus (b. l. 11). Šią aplinkybę patvirtina 2014 m. gruodžio 30 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 27/10-157(KN-P-2014/422), sudarytos Marijampolės PN su UAB „Dezinfa“ ir jos priedo (b. l. 23–28), 2018 m. kovo 20 d paslaugų teikimo sutarties Nr. 27/10-28, sudarytos Marijampolės PN su ta pačia bendrove (b. l. 19–22) kopijos. Šią aplinkybę, kad UAB „Dezinfa“ Marijampolės PN atliko kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugas, taip pat patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016 m. lapkričio 14 d. patikrinimo akto (b. l. 32–34), 2018 m. lapkričio 15 d. patikrinimo akto (b. l. 29-31) duomenys. Prieš tai nurodyti bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad Marijampolės PN yra efektyviai taikomos kenkėjų monitoringo ir naikinimo priemonės. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo šiuo aspektu (dėl kenkėjų buvimo) konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstą aptartą pareiškėjo skundo argumentą.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2) nurodė, kad 22-to būrio prausykloje buvo 5 kranai, 3 tupiami tualetai, skirti 64 nuteistiesiems. Dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus norint pasinaudoti prausykla, tualetu tarp nuteistųjų kyla ginčai, norint nusiprausti ar atlikti gamtinius reikalus reikia anksčiau atsikelti.

Sanitarinių įrenginių skaičių nuo 2017 m. birželio 8 d. reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – 2017 m. Aprūpinimo normos).

2017 m. Aprūpinimo normų 7.4 papunktis numato, kad prausykla, tualetas aprūpinami praustuve (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų).

Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 22-tame būryje (b. l. 14, 15). Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus viršininko 2019 m. balandžio 9 d. pažymoje (b. l. 17) nurodytais duomenimis, ginčo laikotarpiu 22-tame būryje buvo 52-63 nuteistieji. Iš fotografijos (b. l. 38) matyti, kad sanitariniame mazge įrengti 5 vandens čiaupai (kranai) ir viena ilga praustuvė. Teismas sprendžia, kad tai atitinka ne mažiau kaip 5 praustuves, kuriose nuteistieji galėjo nusiprausti. Iš nurodytų duomenų daroma išvada, kad atsakovės atstovas nepažeidė 2017 m. Aprūpinimo normų 7.4 papunkčio reikalavimų aprūpinti sanitarinį mazgą praustuve (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), kadangi nagrinėjamu atveju 63 asmenims (įskaitant pareiškėją) teko 5 praustuvių, tad 13 asmenų teko 1 praustuvė (63 / 5 = 12,6 ? 13). Todėl teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus dėl to, kad nebuvo pakankamai praustuvių ir šis pareiškėjo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

2017 m. Aprūpinimo normų 7.6 papunktis numato, kad prausykla, tualetas aprūpinami klozetu (kuris gali būti ir tupiamas) arba pisuaru (tik vyrams) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų).

Kaip prieš tai buvo nurodyta, byloje nustatyta, kad 22-ajame būryje ginčo laikotarpiu iš viso buvo nuo 52 iki 63 nuteistųjų, šio būrio nuteistiesiems buvo skirtas naudotis 1 sanitarinis mazgas. Atsakovės atstovo duomenimis, sanitariniame mazge buvo 3 sėdimi unitazai ir 2 pisuarai. Iš atsakovės atstovo pateiktų fotografijų (b. l. 36–37) matyti, kad sanitariniame mazge buvo 3 unitazai ir 2 pisuarai. Todėl daroma išvada, kad atsakovės atstovas nepažeidė 2017 m. Aprūpinimo normų 7.6 papunkčio reikalavimų aprūpinti sanitarinį mazgą klozetu arba pisuaru (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), kadangi nagrinėjamu atveju 63 asmenims (įskaitant pareiškėją) buvo skirta naudotis 3 unitazai ir 2 pisuarai, todėl 13 asmenų teko 1 unitazas arba pisuaras (63 / 5 = 12,6 ? 13). Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės nepakankamai įrengiant unitazų ir pisuarų.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą). Nenustačius neteisėtų Marijampolės PN ir šios institucijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos 2019 m. balandžio 4 d. pažymos (b. l. 39) duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl pablogėjusios sveikatos ar netinkamų kalinimo sąlygų į šią tarnybą nesikreipė. Psichologinės tarnybos (b. l. 40) duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl psichologinės būklės, pablogėjusios dėl gyvenimo sąlygų, į šią tarnybą taip pat nesikreipė. Taigi, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo sveikata pablogėjo dėl netinkamų laikymo sąlygų. Pareiškėjas skunde nenurodė aplinkybių, patvirtinančių neturtinės žalos atsiradimą, jo teiginiai, kad patyrė dvasinius, moralinius pažeminimo išgyvenimus yra deklaratyvaus pobūdžio, nedetalizuoti. Todėl daroma išvada, kad byloje nenustatyta ir kita būtina civilinės atsakomybės sąlyga – neturtinės žalos padarymo faktas.

Nenustačius visų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl to pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Dalia Pranckienė