Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Virbickaitei, kaltinamajai R. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) , gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. 2014 m. gegužės mėn. 6 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, pagrobė automobilį GAZ 21, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), buvusį (duomenys neskelbtini) kieme, priklausantį R. B. tuo padarydama nukentėjusiajam R. B. turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji R. J. kaltę pripažino visiškai. Ji patvirtino, kad 2013 metų gegužės mėn. pažįstamas R. B. paprašė, jog ji leistų savo sodybos kieme (duomenys neskelbtini) mėnesį palaikyti automobilius, nes jis neturėjo kur jų pasidėti. Ji sutiko ir R. B. atvarė 6-8 automobilius. Nuo 2013 m. vasaros ji ne kartą prašė, kad R. B. pasiimtų iš jos kiemo savo automobilius, bet tik 2014 m. sausio mėn. jis savo automobilius išsivežė, išskyrus vieną. Jos kieme liko automobilis GAZ 21 (Volga). Kadangi R. B. niekaip nepasiėmė šio automobilio, o ji norėjo jo kuo greičiau atsikratyti, tai 2014 m. gegužės mėn. 6 d. jis pardavė šį automobilį į Leipalingyje esančią metalo laužo supirkutvę. Automobilį, kartu su sūnaus motociklu IŽ, išsivežė metalo supirktuvės darbuotojas. Kokia yra automobilio vertė ji nežino ir nesidomėjo, pardavė kaip metalo laužą. R. B. atlyginti žalos iki šiol jos neprašė.

Kaltinamosios kaltę patvirtina ne tik jos prisipažinimas, bet ir kiti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 273 str. tvarka ištir­ti įrodymai:

2016-01-19 protokolas - pareiškimas patvirtina, kad R. B. nurodė, jog 2014 m. balandžio mėn. 30 d. pastebėjo, jog yra pavogta jam priklausanti transporto priemonė, automobilis GAZ 21, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo (duomenys neskelbtini), R. J. gyvenamosios sodybos kieme, kurį vertina 2000 eurų (T 1, b. l. 15-16).

Nukentėjusiojo R. B. apklausos protokolas patvirtina, kad apie 2001 m. jis nusipirko automobilį GAZ 21, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tačiau šio automobilio savo vardu nebuvo registravęs. Šį automobilį po truputį restauruodavo ir nuo 2013 m. gegužės mėn. pabaigos jis šį automobilį laikė (duomenys neskelbtini), R. J. gyvenamosios sodybos kieme. Automobilis buvo važiuojantis. 2014 m. apie balandžio 30 d. jis paskambino R. J. ir su ja bekalbėdamas pasakė, jog atvažiuos pasiimti jam priklausančio automobilio GAZ 21, tačiau ji jam pasakė, jog visa savaitė nėra namuose, todėl ji nieko nežinanti. Šie jos žodžiai jam sukėlė abejonių, todėl iškart su sūnėnu A. K. nuvyko į R. J. namus, tačiau atvykus automobilio GAZ 21 kieme nebuvo. Jis iškart skambino R. J., tačiau ji telefonu neatsakė, su ja susisiekti nepavyko. Po keleto dienų nuvažiavo į Leipalingio miestelyje esančią metalo supirktuvę, kurioje jam pasakė, jog tokią transporto priemonę kaip metalo laužą pridavė R. J., tačiau tuo metu transporto priemonės nebuvo, nes ji jau buvo parduota asmeniui vardu (duomenys neskelbtini), kurį jis iš matymo pažįsta ir kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Jis iškart su sūnėnu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas asmenį vardu Ž. ir kieme rado stovinčią jam priklausančią transporto priemonę GAZ 21 be valstybinio numerio. Kaip jam nurodė Ž. jis šią transporto priemonę įsigijo iš Leipalingio miestelyje esančios metalo supirktuvės. Tuo metu į policiją nesikreipė ir nepranešė dėl iš jo įvykdytos transporto priemonės vagystės, kadangi bendravo su R. J. sūnumi E. J., todėl nenorėjo pakenkti draugiškiems santykiams ir galvojo, jog viską išsispręs taikiai. Tačiau R. J. su juo susisiekusi nebuvo, apie transporto priemonės vagystę kalbėti vengia. Transporto priemonę jis vertina 2 000 eurų (T 1, b. l. 26-28).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolas, patvirtina, kad R. B. parodė vietoje ir paaiškino aplinkybes apie automobilio GAZ 21 dingimą ir suradimą (T 1, b. l. 44-50).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad R. B. pateikė apžiūrai automobilį GAZ 21 (T 1, b. l. 51-53).

Apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas ir aprašytas bei nufotografuotas automobilis GAZ 21, esantis (duomenys neskelbtini), prie esančio garažo (T 1, b. l. 54-63).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad UAB "Leipmetalas" direktorius V. L. pateikė 2014-05-06 metalo laužo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją ir 2014-05-06 krovinio važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) (T 1, b. l. 67-71).

Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopija ir 2014-05-06 krovinio važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 2014-05-06 sudaryta metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartis LEI Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB "Leipmetalas", kurią atstovauja direktorius V. L. ir R. J.. Iš sutarties matyti, jog R. J. parduoda kaip juodą metalą Volga kėbulą, prie sutarties esančiame pinigų išmokėjimo kvite yra duomenys patvirtinantis, jog R. J. gavo pinigus už parduotą turtą, tai yra grafoje "Pinigus gavau" yra įrašas ranka "R. J." ir asmens parašas. Iš krovinio važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog krovinio - juodo metalo 1600 kg siuntėjas R. J., vežėjas ir gavėjas UAB "Leipmetalas", pakrovimas 2014-05-06 15.00 val. - iškrovimas 2014-05-06 17.00 val. (vežė vairuotojas V. P.) (T 1, b. l. 70, 71).

Liudytojo R. G. apklausos protokolas patvirtina, kad jis 1995 m. liepos mėn. 18 d. Kaune įsigijo automobilį GAZ 21, valst. nr. (duomenys neskelbtini) su kuriuo važinėjo apie 5 metus. Maždaug 2000 metais minėtą automobilį pardavė. Kadangi viskas vyko seniai, todėl pardavimo neįregistravo. Su automobilį pirkusiu asmeniu susirašė laisvos formos pardavimo aktą ant paprasto lapo. Asmens, pirkusio automobilį duomenų įvardinti negali, nes pradėjo daug laiko ir jis to laisva forma surašyto akto neranda. Tuo metu už minėtą automobilį pardavęs gavo apie 1000 litų t. y. apie 300 eurų (T 1, b. l. 79).

Liudytojo Ž. V. apklausos protokolas patvirtina, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2014-05-08 jis Leipalingio mstl. esančioje metalo laužo supirktuvėje pamatė stovintį automobilį GAZ 21 ir paklausė supirktuvės darbuotojų ar jo neparduotų, nes galvojo šį automobilį nusipirkti dėl detalių. Supirktuvės darbuotojai pasakė, jog šį automobilį jam gali parduoti ir sutarė dėl kainos. Kiek tiksliai už šį automobilį sumokėjo pasakyti negali, tačiau tai buvo apie 500 litų. Sekančią dieną t. y. 2014-05-09 jis su tralu pasiėmė šį GAZ 21 automobilį ir jį parsivežė pas save į namus. Po keleto valandų, tą pačią dieną, pas jį į sodybą atvažiavo jo pažįstamas R. B. ir pasakė, jog automobilis GAZ 21 priklauso jam, kad šis automobilis yra jo. R. B. jam jokių automobilio dokumentų nepateikė, tačiau kadangi jis šį asmenį pažinojo, todėl patikėjo jo žodžiais ir pasakė, jog jis šį automobilį gali pasiimti. Tačiau R. B. pasakė, jog šiuo metu neturi kur šio automobilio padėti, todėl paprašė, jog automobilis kurį laiką pabūtų pas jį. Tik 2016 m. vasario mėn. pradžioje R. B. pasiėmė šį automobilį ir išsivežė (T 1, b. l. 82-84).

Liudytojo V. L. apklausos protokolas patvirtina, kad jis yra UAB "Leipmetalas", esančios Druskininkų sav., Leipalingio mstl., Vytauto g. 43, direktorius. 2014 m. balandžio mėn. pabaigoje ar gegužės mėn. pradžioje, į įmonės abonentinį numerį (duomenys neskelbtini) paskambino moteris ir pasakė, jog ji nori priduoti bei išvežti į metalo laužą utilizavimui seną automobilį. Tada jis su ja sutarė, jog kai bus laisva mašina, kuri veža metalo laužą, galės atvažiuoti paimti iš jos tą automobilį. Po jų pokalbio praėjus keletui dienų automobilis buvo laisvas, todėl jis paskambino tai moteriai ir pasakė, jog vairuotojas gali atvažiuoti paimti išvežti metalo laužą. Po kurio laiko vairuotojas grįžo į įmonės teritoriją ir su juo kartu buvo moteris, kuri ir pridavė utilizavimui seną Volga markės automobilį bei IŽ markės motociklo kėbulo dalis. Kiek pamena, moteris paaiškino, jog šis Volga markės automobilis priklausė jos seneliui, tačiau, jokių registravimo dokumentų ji neturinti ir jam jų nepateikė. Su automobilį pridavusia moterimi buvo pasirašyta metalo laužo pirkimo - pardavimo sutartis. Pagal šią sutartį metalo laužą pridavusi moteris buvo R. J., kadangi ji jam pateikė savo asmens tapatybės dokumentą, pagal kurį jis supildė dokumentus. Po kelių dienų jis šį automobilį pardavė nepažįstama asmeniui už 500 litų ir šis jį sekančią dieną atvažiavęs išsivežė. Po kurio laiko į supirktuvės teritoriją atvažiavo asmuo, kuris pasakė, jog buvo priduota jam priklausanti sena transporto priemonė GAZ 21. Tada jis suprato, jog asmuo kalba apie transporto priemonę, kurią prieš keletą dienų pridavė R. J.. Jis jam pasakė, kur ši transporto priemonė šiuo metu yra ir kas ją nusipirko, o asmeniui, kuris ją nusipirko kiek pamena grąžino jo sumokėtus 500 litų (T 1, b. l. 94-97).

Liudytojo V. P. apklausos protokolas patvirtina, kad jis dirba UAB "Leipmetalas" vairuotoju - kroviku. 2014 m. gegužės mėn. pradžioje įmonės direktorius V. L. pasakė, jog turės važiuoti į (duomenys neskelbtini) k., kadangi moteris nori priduoti metalo laužą. Jis nuvyko į (duomenys neskelbtini) k. teritorijoje, vienkiemyje esančią sodybą, kurios kieme stovėjo senas Volga GAZ 21 automobilis. Moteris pasakė, jog šį automobilį norinti priduoti, kiek pamena ji nurodė, jog ši transporto priemonė priklausė jos seneliui. Transporto priemonę įsidėjo į automobilį, taip pat kiek pamena dar buvo keletas IŽ markės motociklo kėbulo detalių. Visą šį metalo laužą parvežė į įmonės teritoriją. Su juo kartu taip pat važiavo ir moteris, kuri šį metalo laužą pridavė (T 1, b. l. 101-104).

Liudytojo A. K. apklausos protokolas patvirtina, kad R. B. yra jo dėdė. 2014 m. pavasarį, tiksliau laiko nepamena jis atvyko iš Lazdijų r. PK paimti R. B. ir paėmęs jį važiavo į Veisiejus. Bevažiuojant R. B. paskambino E. J. mamai ir pasakė, jog norės atvažiuoti pasiimti GAZ 21 automobilio, kurį buvo palikęs pas ją. Tačiau pokalbio metu R. B. kilo kažkoks įtarimas, todėl jis pasakė, jog nuvažiuotų pas J. į sodybą pažiūrėti. Nuvažiavus į sodybą kieme nesimatė GAZ 21 markės automobilio. Kiek pamena po to jis su R. B. nuvažiavo į Leipalingio mstl. esančią metalo supirktuvę, kadangi norėjo pažiūrėti ar ši transporto priemonė nėra priduota į metalo laužą. Kadangi metalo supirktuvė jau nedirbo, todėl pažiūrėję pro tvorą supirktuvės teritorijoje automobilio GAZ 21 nematė. Po to nuvažiavo į Druskininkų miestą ir susitiko su E. J., kuris pasakė, jog automobilį GAZ 21 į Leipalingyje esančią metalo supirktuvę pridavė jo mama J.. Sekančią dieną nuvažiavo į Leipalingio mstl. esančią metalo supirktuvę ir darbuotojai pasakė, jog tokį automobilį jiems pridavė ir jie nurodė, jog šį automobilį pardavė kažkokiam asmeniui. Šį asmenį R. B. pažinojo, todėl jie iškart nuvažiavo pas jį į namus (duomenys neskelbtini) k. ir atvykę kieme rado stovintį GAZ 21 markės automobilį. Tas asmuo pasakė, jog jį nusipirko iš Leipalingyje esančios metalo supirktuvės. Tai ir buvo tas automobilis, kuris priklauso R. B. (T 1, b. l. 110-113).

Visuma ištirtų įrodymų patvirtina, kad kaltinamoji pagrobė svetimą turtą ir juo disponavo savo nuožiūra, kaip šio turto savininkė. Automobilio pardavimą patvirtina tiek UAB "Leipmetalas" darbuotojų parodymai, tiek šios įmonės pateikti jo pirkimo ir transportavimo dokumentai, iš kurių matyti, kad pardavėja yra kaltinamoji R. J.. Pats automobilis buvo rastas pas liudytoją Ž. V., kuris automobilį nusipirko būtent iš UAB "Leipmetalas". Nukentėjusiojo ir liudytojų R. G. bei A. K. parodymai patvirtina, kad kaltinamosios parduotas automobilis GAZ 21 priklausė nukentėjusiajam R. B.. Visų šių įrodymų visuma patvirtina kaltinamosios kaltę pardavus svetimą automobilį, kuris priklauso nukentėjusiajam.

Tokie veiksmai, kai kaltinamoji, suvokdama, jog jos kieme stovintis automobilis priklauso nukentėjusiajam, šį turtą pardavė ir tokiu būdu neteisėtai pasisavino svetimą turtą ir juo disponavo savo nuožiūra, be savininko žinios ir be jo valios, suvokdama, kad dėl to nukentėjusiajam bus padaryta turtinė žala, kvalifikuotini kaip vagystė pagal BK 178 str. 2 d., nes vagystės dalykas yra automobilis. Tokia veikos kvalifikacija atitinka ir teismų praktiką analogiškose bylose (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-596-175/2015). Tačiau priimant nuosprendį iš kaltinimo pašalintinas konkretus turtinės žalos dydis, nes byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių tikslią pavogto automobilio vertę ir tikslų padarytos žalos dydį. Šiuo atveju veikos kvalifikavimui automobilio vertė neturi reikšmės, nes baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 str. 2 d. atsiranda dėl automobilio pagrobimo, nepriklausomai nuo jo vertės, jeigu ji neviršija 250 MGL (9 415 Eur), kuomet atsakomybė numatyta BK 178 str. 3 d. Todėl atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis automobilį vertina 2 000 Eur suma, kuri yra žymiai mažesnė nei 250 MGL, o automobilis akivaizdžiai reikalauja didelio remonto ir investicijų, nuosprendžiui priimti pagrobto automobilio tikslios vertės ir tikslaus padarytos turtinės žalos dydis neturi įtakos. Tuo tarpu nukentėjusiajam byloje nepareiškus ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo ir nepateikus jokių įrodymų dėl automobilio vertės, nėra pakankamai duomenų, kad būtų galima neabejotinai konstatuoti 2 000 Eur pagrobto automobilio vertę ir tokį padarytos turtinės žalos dydį. Vien tik nukentėjusiojo subjektyvios nuomonės dėl galimos automobilio vertės nepakanka konstatuoti automobilio vertę, o kitų įrodymų byloje dėl jo vertės nėra. Pažymėtina, kad ankstesnis savininkas, iš kurio nukentėjusysis pirko automobilį, nurodė daug mažesnė sumą, už kurią automobilis buvo parduotas - apie 300 Eur. Nuosprendis negali būti grindžiamas spėlionėmis ir prielaidomis, todėl konstatuotinas tik faktas, kad nukentėjusiajam šiuo nusikaltimu buvo padaryta turtinė žala, bet nekonstatuojant konkretaus turtinės žalos dydžio. Priešingu atveju, t. y. nesant pakankamai įrodymų automobilio vertei ir turtinės žalos dydžiui pagrįsti, bet nuosprendžiu konstatavus tikslų žalos dydį, būtų pažeistas teisingumo principas, kadangi toks prejudicinis faktas, kurio nereikėtų įrodinėti civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo (Civilinio proceso kodekso 182 str. 3 p.), užkirstų kelią civilinio proceso tvarka nustatyti kitokį žalos dydį ir apribotų kaltinamosios teises įrodinėti kitokią automobilio vertę.

Kadangi baudžiamojoje byloje nukentėjusysis R. B. nereiškė ieškinio dėl turtinės žalos ir tai neturi įtakos veikos kvalifikacijai, pripažintina, kad automobilio vertės nenustatymas nekliudo priimti nuosprendį, o žalos atlyginimo klausimą nukentėjusysis turi teisę spręsti civilinio proceso tvarka.

Kaltinamoji padarė apysunkį nusikaltimą, ji pirmą kartą teisiama, jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Ji dirba ir gauna nuolatines pajamas, todėl remiantis BK 55 str. jai skirtina sankcijoje numatyta bausmė – bauda.

Nustatant bausmės dydį atsižvelgiama į tai, kad yra tik atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių, į tai, kad kaltinamoji viena išlaiko du nepilnamečius vaikus, todėl už pirmą kartą padarytą nusikaltimą bausmės dydis nustatytinas žemiau bausmės vidurkio.

Kadangi kaltinamoji prisipažino kalta ir byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, skiriamos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., teisėjas

nusprendžia:

R. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., ir nuteisti ją 75 MGL (septyniasdešimt penkių minimalaus gyvenimo ly­gio) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (penkiasdešimties minimalaus gyvenimo ly­gio) dydžio, t. y. 1 883 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų) baudą.

Baudą sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsitei­sė­ji­mo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finan­sų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas – 6801. Baudą galima sumokėti bet kuria­me ban­ke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Per­lo“ ter­minale. Po baudos sumokėjimo kvitą būtina pateikti Laz­di­jų rajono apylinkės teismo raštinės tar­nau­tojui.

Išaiškinti, kad laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panai­kin­­ti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.