- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-13
- Bylos Nr.
- e2-20267-545/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14570-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Bražinskienė
- Ieškovas
- „Julianus Inkaso“
- Atsakovas
- I. V.
- Kategorijos
- 3.2.6.4Preliminarus sprendimas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo „Julianus Inkaso“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui I. V., –
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas „Julianus Inkaso“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo I. V. 682,87 Eur skolos, 31,88 Eur delspinigius, 5 procentus metines palūkanas bei 83,84 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovas nurodė, kad pirminis kreditorius ir atsakovas 2018-05-25 sudarė vartojimo kredito sutartį VFN80525GPPA, (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 500,00 Eur vartojimo kreditas 24 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 116,56 Eur palūkanas bei 96,00 Eur dydžio sutarties mokestį ir vykdyti kitus Sutartyje numatytus įsipareigojimus. Taip pat nurodė, kad ieškovo „Julianus Inkaso“ ir pirminio kreditoriaus buvo pasirašyta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kurios pagrindu pirminis kreditorius perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą ieškovui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškovas prašo ieškinį tenkinti.
Ieškovo reikalavimai yra grindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, todėl, atsižvelgiant į ieškovo prašymą, byla nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka (CPK 424 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pirminis kreditorius UAB „Mokilizingas“ su atsakovu 2018-05-25 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. VFN80525GPPA, kurios pagrindu UAB „Mokilizingas“ atsakovui 500,00 Eur paskolos sumą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti gautą paskolą Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.
Atsakovui nevykdant įsipareigojimų pirminis kreditorius 2018-10-23 nutraukė sutartį ir išsiuntė atsakovui pranešimą, kad dėl atsakovo padarytų Sutarties esminių pažeidimų Sutartis nutraukta. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir liko skolingas 682,87 Eur, nesumokėtų įmokų.
Taip pat nustatyta, kad 2017-03-06 ieškovas ir UAB „Mokilizingas“ pasirašė Sutartį dėl reikalavimo perleidimo, kurios pagrindu ieškovas 2018-11-23 įgijo reikalavimo teisę į atsakovo susidariusį įsiskolinimą pagal 2018-05-25 Vartojimo kredito sutartį VFN80525GPPA.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, ieškovas 2018-11-28 pranešimu informavo atsakovą apie kreditoriaus pasikeitimą po reikalavimo perleidimo.
Dėl skolos priteisimo.
Civilinio kodekso 6.38 straipsnio l dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis ir kitomis įmokomis. Kadangi atsakovas nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal Sutartį, dėl to reikalavimas priteisti iš atsakovo iš viso 682,87 Eur negrąžintų įmokų sumą ieškovui yra tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).
Dėl delspinigių priteisimo.
CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Taigi netesybos yra civilinės atsakomybės forma, kuri gali būti taikoma, inter alia, šalių susitarimo pagrindu už sutartinės prievolės pažeidimą. Sutarties nuostatos, įtvirtinančios netesybas, yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi viena sutarties šalis turi teisę jų reikalauti iš kitos šalies, pažeidusios sutartį. Be teisinio pagrindo nukentėjusios šalies teisė į netesybas apskritai neegzistuotų. Nurodytam pagrindui esant, kreditorius turi teisę reikalauti arba nereikalauti netesybų ir pagal sutartyje nustatytas ribas savo nuožiūra apibrėžti kitos šalies atsakomybės apimtį. Dėl to šalis, siekdama įgyvendinti sutartyje nustatytą teisę į netesybas, turi kitai šaliai išreikšti valią dėl teisės į apibrėžtą netesybų sumą įgyvendinimo, pateikdama reikalavimą sutartį pažeidusiai šaliai jas sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017). Pirminio kreditoriaus ir atsakovo sudarytoje Sutartyje buvo numatytas 0,05 proc. per dieną delspinigių dydis nuo uždelstos sumokėti sumos (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.3, 8.6, 8.7 punktai). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė Sutartį, praleido nustatytus mokėjimų terminus, ieškovo reikalavimas dėl priskaičiuotų 31,88 Eur delspinigių, ne daugiau nei už 180 dienų, iki kreipimosi į teismą dienos tenkintinas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo preliminariu sprendimu priteistą 714,75 Eur sumą (682,87 Eur + 31,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-05-13) iki teismo preliminaraus sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistina 83,84 Eur bylinėjimosi išlaidų – 8,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 75,00 Eur teisinei advokato pagalbai apmokėti ir 0,84 Eur už Gyventojų registro tarnybos išrašą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktai, 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 262, 424- 428 straipsniais, teismas, –
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo „Julianus Inkaso“, į. k. 300115639, naudai 682,87 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt du Eur 87 ct) skolos, 31,88 Eur (trisdešimt vieną Eur 88 ct) delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 714,75 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-05-13) iki teismo preliminaraus sprendimo visiško įvykdymo bei 83,84 Eur (aštuoniasdešimt tris Eur 84 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo kopijos įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.
Įvykdžius preliminarų teismo sprendimą per dvidešimt dienų nuo jo įteikimo ir raštu pateikus teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi preliminarų sprendimą panaikins ir bylą nutrauks.
Jeigu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.
Preliminarus teismo sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas.