Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių fakto nustatymų, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsni 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuokos metu susilaukė dukters A. D. (mergautinė pavardė – Š.). Pareiškėjos A. D. mamos O. Š. tėvai (pareiškėjos seneliai) buvo J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjos seneliai J. K. ir J. K. gyveno (duomenys neskelbtini). Jie buvo pasistatę gyvenamąjį namą ir ūkinės paskirties pastatus, gyvenamojo namo statyba buvo baigta apie (duomenys neskelbtini). Byloje pateikta Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialo 2025 m. kovo 7 d. pažyma apie turėtus pastatus Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad „Tauragės rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo 1961-1985 m., Tauragės rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės liaudies savivaldybės administracijos seniūnijų archyvinio fondo 1986-1990 m. ir Tauragės rajono savivaldybės administracijos seniūnijų archyvinio fondo 1991-2002 m. Tauragės rajono (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose yra įrašas apie J. K. ir J. K. turėtus pastatus <...>“. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjos seneliams priklausiusiems pastatams niekuomet nebuvo atlikti kadastriniai matavimai ir jie nėra įteisinti bei įregistruoti viešajame registre. Iš pateiktų archyvinių dokumentų (ūkio knygų) matyti, kad ūkiui priklausė vienas gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai (tvartas, daržinė, klėtis, sklepas) bei ūkio privati žemė, ūkio adresas – (duomenys neskelbtini).

6. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos senelis J. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjos senelio J. K. mirties palikėjo sutuoktinė (pareiškėjos močiutė) J. K. liko gyventi sutuoktiniams priklausančiame name, prižiūrėjo jį ir kitus pastatus. Tai patvirtina byloje pateikti minėti archyviniai dokumentai. Pareiškėjos atstovė kreipėsi su 2025 m. kovo 5 d. prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2025 m. kovo 6 d. prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) į VĮ Registrų centrą, kad išduotų duomenis apie pareiškėjos senelio J. K. paskutinę gyvenamąją vietą, duomenis apie palikimo (ne)priėmimą ir kt. Tačiau atsakydamas VĮ Registrų centras savo rašte nurodė, kad Registro išrašo pateikti negali, nes prašyme nebuvo nurodytas Registro duomenų paieškos kriterijus. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjos senelis J. K. mirė dar tuo laikotarpiu, kai nebuvo suteikti asmens kodai, VĮ Registrų centras neišdavė jokių duomenų apie senelį, nes jų neturi.

7. Iš byloje pateikto mirties liudijimo (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad palikėjo J. K. sutuoktinė J. K. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašo duomenimis nustatyta, kad po J. K. mirties nei pareiškėja, nei palikėjos dukra O. Š. dėl palikimo priėmimo į notarus nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, palikėjas testamento nepaliko. Pareiškime nurodoma, kad po pareiškėjos močiutės J. K. mirties palikimą priėmė viena pareiškėjos mama O. Š., kadangi ji su šeima nuolat gyveno kartu su močiute ir liko gyventi po jos mirties. Pareiškėjos mama O. Š. močiutei priklausiusius pastatus valdė ir naudojo, juos tvarkė, prižiūrėjo, remontavo, mokėjo reikiamus mokesčius iki savo mirties. Byloje pateikta Lietuvos TSR Tauragės raj. (duomenys neskelbtini) apylinkės Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1988 m. lapkričio 25 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pateikta pareiškėjos mamos O. Š. šeimos sudėtis ir nurodyta gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini).

8. Iš byloje pateikto medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjos mama O. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, nepraleisdama įstatymo nustatyto termino, kreipėsi į notarę ir parašė pareiškimą, kad palikimą po mamos O. Š. mirties priima. Tauragės rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarė V. V. (duomenys neskelbtini) liudijime nurodė, kad A. D. yra savo motinos O. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), įpėdinė.

9. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą.

10. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Palikėjų J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), ir J. K., mirusios (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso keturiasdešimt devinto skirsnio nuostatos, kadangi palikimas po jo mirties atsirado iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.). 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis).

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Kasacinio teismo praktika bylose dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.).

12. CPK 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

13. Teismo vertinimu, pateikti į bylą įrodymai ir pareiškime nurodytos aplinkybės laikytinos pakankamomis įsitikinti pareikštų reikalavimų pagrįstumu. Kaip jau buvo minėta, po pareiškėjos senelio J. K. mirties, nei jo sutuoktinė J. K., nei jo vaikai įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas niekam nebuvo išduotas, taip pat po pareiškėjos močiutės J. K. mirties nei pareiškėja, nei pareiškėjos mama O. Š. įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas niekam nebuvo išduotas. Tačiau pareiškėjos močiutė J. K. (palikėjo J. K. sutuoktinė) iš karto po sutuoktinio mirties palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti palikėjui priklausiusį visą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, ir valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos močiutė liko gyventi namų valdoje, kurioje gyveno su sutuoktiniu, pareiškėjos teigimu, močiutė pastatuose liko gyventi ir juos valdė, prižiūrėjo, išlaikė iki pat savo mirties. Taip pat pareiškėjos mama O. Š. (palikėjos J. K. dukra) iš karto po mamos mirties palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti palikėjai priklausiusį visą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, ir valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos mama su šeima nuolat gyveno kartu su močiute ir liko gyventi po jos mirties jai priklausiusiame gyvenamajame name. Pareiškėjos teigimu, pareiškėjos mama O. Š. močiutei priklausiusius pastatus valdė ir naudojo, juos tvarkė, prižiūrėjo, remontavo, mokėjo reikiamus mokesčius iki savo mirties. Netikėti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, teismas neturi pagrindo. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta.

14. 1964 m. Civilinio kodekso redakcijoje buvo numatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Iš teisme ištirtų rašytinių įrodymų teismas daro išvadą, kad po palikėjo J. K. mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė J. K., pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, o po palikėjos J. K. mirties palikimą priėmė jos dukra (pareiškėjos mama) O. Š., pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti (1964 m. CK 587 straipsnis). Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktus, kurie nustatytini tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

15. Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu ir remiantis paminėtu teisiniu reguliavimu, pareiškimas tenkintinas nustatant juridinę reikšmę turinčius faktus, kad J. K. (palikėjo sutuoktinė) po palikėjo J. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė visą jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, ir kad O. Š. (palikėjos dukra) po palikėjos J. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė visą jos palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po palikėjo J. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė visą jo palikimą faktiniu valdymu.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po palikėjos J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė visą jos palikimą faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.