Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovės atstovei A. K., atsakovės atstovei advokatei Dianai Višinskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomis“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 23 d. priėmė teismo įsakymą išieškoti iš skolininkės UAB „Tomis“ kreditorei Kauno miesto savivaldybei 46 739,51 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. kovo 20 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, valstybei – 306 Eur žyminį mokestį (civilinės bylos Nr. L2-9036-800/2015).

2015 m. gegužės 5 d. skolininkė UAB „Tomis“ pateikė prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo ir priimto teismo įsakymo.

2015 m. gegužės 29 d. ieškovė Kauno miesto savivaldybė pareiškė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės UAB „Tomis“ 46 739,51 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso administracinis pastatas 92B1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir pastatas–sandėlis 93F1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. vasario 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-203/2010 nusprendė iškeldinti atsakovę iš nurodytų pastatų, tačiau atsakovė iki šiol neatlaisvino šių pastatų, neperdavė jų teisėtam savininkui, toliau jais naudojasi. Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 14 d. išduotas vykdomasis raštas dėl atsakovės iškeldinimo iš minėtų patalpų Kauno miesto savivaldybės mero 2010 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. (A27V128)R-5864 buvo perduotas vykdyti antstolio R. S. kontorai, tačiau iki šiol atsakovės nepavyko iškeldinti. Kad pastatai užimti atsakovės, užfiksuota 2015 m. vasario 25 d. apžiūros akte Nr. 60-12-102. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė negali eksploatuoti ginčo pastatų, t. y. išnuomoti jų teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovė, negaudama pajamų, patiria nuostolius, negautos pajamos nepatenka į biudžetą, taip pažeidžiant ir Kauno miesto gyventojų interesus. Nagrinėjamu atveju yra nustatytinos visos privalomos civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovė sąmoningai tyčia nevykdo įsigaliojusio teismo sprendimo, kuriuo yra konstatuota faktinė aplinkybė dėl neteisėto daikto valdymo, ir neatlaisvina ginčo pastatų, nors teismo sprendimas iškeldinti atsakovę yra įsigaliojęs ir yra privalomas visiems fiziniams, juridiniams asmenims bei privalomai vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kadangi pastatai yra neteisėtai užimti atsakovės, jų savininkė Kauno miesto savivaldybė negali jų išnuomoti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl negauna jai priklausančių teisėtų pajamų už nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto nuomą. Jei atsakovė būtų įvykdžiusi Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimą ir išsikėlusi iš ginčo pastatų, ieškovė būtų galėjusi jį išnuomoti ir gauti pajamų, todėl yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir ieškovės negautų pajamų. Administracinio pastato 92B1p, esančio (duomenys neskelbtini), nuompinigiai yra 3,04 Eur už 1 kv. m per mėnesį (be PVM), iš viso 324,37 kv. m pastato nuompinigiai per mėnesį – 986,07 Eur (be PVM). Pastato – sandėlio 93F1p, esančio (duomenys neskelbtini), nuompinigiai yra 1,32 Eur už 1 kv. m per mėnesį, iš viso 209,97 kv. m pastato nuompinigiai per mėnesį – 277,16 Eur (be PVM). Abiejų pastatų nuompinigiai sudarytų 1 263,23 Eur per mėnesį (be PVM), per metus – 15 158,76 Eur (be PVM). Nuompinigių skaičiavimas atliktas vadovaujantis Savivaldybės ilgalaikio nekilnojamojo turto nuompinigių skaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. T-614, kuris yra galiojantis, todėl privalomas. Atsakovė už naudojimąsi ginčo patalpomis laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m. vasario 1 d. ieškovei yra skolinga 46 739,51 Eur (be PVM).

Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 9 d. priėmė ieškinį, panaikino Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-9036-800/2015, nustatė atsakovei 14 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Atsakovei procesiniai dokumentai buvo siųsti jos buveinės ir atsakovės įmonės vadovo gyvenamosios vietos adresais. Nepavykus atsakovei įteikti procesinių dokumentų jos buveinės vietoje ir atsakovės įmonės vadovo gyvenamosios vietos adresais, procesiniai dokumentai 2015 m. rugpjūčio 20 d. pakartotinai išsiųsti atsakovės buveinės adresu ir laikyti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo, t. y. 2015 m. rugpjūčio 31 d. (CPK 123 straipsnio 4dalis). Per nustatytą 14 dienų terminą atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi buvo priimtas sprendimas už akių.

2015 m. spalio 28 d. atsakovė padavė prašymą atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.

Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 30 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti atnaujinimo.

Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį, atnaujino atsakovei terminą pareiškimui dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, perdavė Kauno apygardos teismui spręsti atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą.

Atsakovė pateikė patikslintą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-2036-221/2015. Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi pareiškimą tenkino – panaikino Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės

Nagrinėjant bylą iš esmės, ieškovės atstovė palaikė ieškinį, jame išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad atsakovė nevykdo 2010 m. spalio 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo. Ginčo patalpos iki šiol ieškovei nėra perduotos. Vykdomasis raštas dėl atsakovės iškeldinimo iš ginčo pastatų 2010 m. gruodžio 14 d. buvo perduotas antstolio R. S. kontorai. Kadangi antstolis R. S. netinkamai atliko vykdymo veiksmus, vykdomasis raštas buvo perduotas antstolio V. Z. kontorai. Pripažino, kad antstolio R. S. neveikimo neskundė. Aiškino, kad ginčo pastatai yra savivaldybės nuomojamas turtas. Kad šis turtas yra paklausus, atstovės nuomone, rodo tai, jog atsakovė pastatų iki šiol neatlaisvina. Kad pastatai atsakovės neatlaisvinti, patvirtina jos atstovės rašyti raštai dėl termino išsikelti pratęsimo. Nuostolius sudaro minimalus nuomos mokestis, kuris būtų nurodytas pastatus išnuomojant konkurso tvarka, apskaičiuotas vadovaujantis Savivaldybės ilgalaikio nekilnojamojo turto nuompinigių skaičiavimo tvarkos aprašu. Nesutinka, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, nes ėmėsi priemonių dėl atsakovės iškeldinimo, atsakovės neteisėti veiksmai negali būti ginami.

Atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko, pripažįsta, kad atsakovė turėjo išsikelti ir teigia, jog tą padarė, tačiau negali pasakyti, kaip UAB „Tomis“ pastatus grąžino ir perdavė savivaldybei. Raštuose išdėstyta jos nuomonė atsakant į antstolio V. Z. skambutį, nežinant tikrosios padėties. Pripažįsta, kad veikia atstovaujamojo vardu. Jos nuomone, ieškinys neįrodytas, nes nėra pateikta įrodymai apie norinčius patalpas išsinuomoti, savivaldybė elgėsi neprotingai, neatsakingai, be to, praleido ieškinio senaties terminą, kurį prašo taikyti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Išklausius šalių atstovių paaiškinimus, išnagrinėjus byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimu buvo panaikintas Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 9 d. sprendimas, priimtas naujas sprendimas ir ieškinys patenkintas: pripažinta negaliojančia 2005 m. gruodžio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. 19KU-8664), sudaryta UAB „Tomis“ ir V. B., pripažintas negaliojančiu 2005 m. gruodžio 30 d. turto perdavimo–priėmimo aktas (notarinio registro Nr. 19KU-8665), sudarytas UAB „Tomis“ ir V. B., taikyta restitucija ir iš atsakovės UAB „Tomis“ V. B. priteisti 320 000 Lt; pastatai, esantys Kaune 91G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini); 92B1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini); 93F1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini); 287G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini); 239F1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 240H1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 241F1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 243F1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), perduoti Kauno miesto savivaldybei, atsakovė UAB „Tomis“ iškeldinta iš pastatų, esančių Kaune 91G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini); 92B1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini); 93F1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini); 287G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini); 239F1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 240H1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 241F1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 243F1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 14 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl atsakovės iškeldinimo, kuris 2010 m. gruodžio 21 d. buvo pateiktas vykdyti antstolio R. S. kontorai (2 t., b. l. 104). Šis vykdomasis raštas 2014 m. kovo 5 d. buvo perduotas vykdyti antstolio V. Z. kontorai (2 t., b. l. 103). Antstolis priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (2 t., b. l. 102), atliko eilę vykdymo veiksmų (2 t., b. l. 93, 97–101). Savivaldybės administracijos Turto skyrius 2015 m. vasario 25 d. apžiūrėjo nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) (287G1p), 15C (92B1p), 15D (91G1p), 15E (93F1p), 25 (239F1p, 240H1p, 241F1p, 243F1p), ir nustatė, kad 2010 m. vasario 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas neįvykdytas (1 t., b. l. 9). Atsakovei neatlaisvinus patalpų, ieškovei negalint naudotis patalpomis, jas išnuomoti, kreipėsi į teismą dėl nuostolių išieškojimo CK 4.93, 6.245, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249, 6.263 straipsnių pagrindu.

CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.

Ieškovė 46 739,51 Eur reikalavimą grindė tuo, kad atsakovė dėl neteisėtų veiksmų, t. y. savavališkai neišsikeldama iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų, padarė ieškovei žalą, nes ji negalėjo išnuomoti savivaldybei priklausančių ir atsakovės neteisėtai užimtų patalpų.

Dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės

Kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

Byloje neginčytinai nustatyta, kad pastatas 92B1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini); ir pastatas 93F1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovė iš jų privalo išsikelti. Šios aplinkybės nustatytos Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimu, kuris privalo būti vykdomas (CPK 18 straipsnis). Ieškovės aiškinimu, Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas iki šiol neįvykdytas. Kad atsakovė geranoriškai neišsikėlė iš patalpų, matyti jau iš to, jog Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 14 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl atsakovės iškeldinimo, kuris 2010 m. gruodžio 21 d. buvo pateiktas vykdyti antstolio R. S. kontorai (2 t., b. l. 104), o 2014 m. kovo 5 d. perduotas vykdyti antstolio V. Z. kontorai (2 t., b. l. 103). Savivaldybės administracijos Turto skyrius 2015 m. vasario 25 d. apžiūrėjo nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) (287G1p), (duomenys neskelbtini) (92B1p), (duomenys neskelbtini) (91G1p), (duomenys neskelbtini) (93F1p), (duomenys neskelbtini) (239F1p, 240H1p, 241F1p, 243F1p), ir nustatė, kad 2010 m. vasario 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas neįvykdytas (1 t., b. l. 9). Antstolis ėmėsi priverstinio iškeldinimo veiksmų (2 t., b. l. 7–33, 34–45, 49, 52, 54–57,61–63, 68–93), tačiau, kaip spręstina iš bylos medžiagos, iškeldinimas nėra baigtas ir ginčo patalpos nėra atlaisvintos iki šiol. Nesutiktina su atsakovės atstove, kad atsakovė patalpas atlaisvinusi ir perdavusi ieškovei, nes tai pagrindžiančių įrodymų nepateikia. Priešingai, atstovė, atstovaudama atsakovės interesus, gavusi antstolio 2016 m. kovo 2 d. patvarkymą dėl priverstinio iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų (tame tarpe ir ginčo patalpų 92B1p ir 93F1p, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) 2016 m. kovo 10 d. prašymu kreipėsi į antstolį, prašydama pratęsti terminą, nurodydama, kad UAB „Tomis“ sutinka geranoriškai išsikelti iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau dėl didelio turto kiekio ir apimties neturi galimybių išsikelti iki patvarkyme nurodyto termino (2 t., b. l. 51). Nesutiktina su atstove, kad prašymas negali būti vertinamas kaip įrodymas, pagrindžiantis neišsikėlimo faktą, nes, pasak atstovės, jį surašė nežinodama tikrosios padėties. Pažymėtina, kad atstovė teismo posėdžio metu pripažino atstovaujanti atsakovę. Be to, atkreiptinas dėmesys į atstovės ieškovei pateiktą 2016 m. gruodžio 14 d. prašymą dėl taikos sutarties sudarymo, kuriame pateikiamos taikos sutarties sąlygos. Viena iš sąlygų, kad UAB „Tomis“ įsipareigoja per tris mėnesius nuo nutarčių patvirtinti taikos sutartis išsikelti iš eilės atsakovės patalpų (tame tarpe yra ir šio ginčo patalpos). Šios nurodytos aplinkybės ir aptarti įrodymai tik patvirtina, kad atsakovė iš ginčo patalpų nėra išsikėlusi iki šiol. Atsakovės veiksmai nevykdant teismo sprendimo, t. y. neišsikeliant iš patalpų, pripažintini neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Atsakovė savo kaltę paneigiančių įrodymų nepateikė (CK 6.248 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Dėl žalos ir priežastinio ryšio

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641-313/2015; kt.). Be to, kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos sprendžiant dėl negautų pajamų priteisimo, konstatavo, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).

Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis iš tikro asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos sprendžiant dėl negautų pajamų priteisimo, konstatavo, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą, taip pat yra nurodęs, kad bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014). Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).

Nagrinėjamu atveju negautų pajamų už nuomos dydį ieškovė apskaičiavo vadovaudamasi Savivaldybės ilgalaikio nekilnojamojo turto nuompinigių skaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. T-614 (1 t., b. l. 8). Atsakovė pateikto skaičiavimo neginčijo, tačiau atstovės nuomone, nėra įrodymų, kad ginčo pastatai būtų buvę išnuomoti. Nors tokių įrodymų byloje nėra, tačiau sutiktina su ieškovės atstove, kad savivaldybės turtas nuomojamas konkurso tvarka, kadangi jis nebuvo atlaisvintas, todėl nebuvo pagrindo skelbti konkursą dėl patalpų nuomos (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnis, 15 straipsnio 8 dalis, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T-759 patvirtinto (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. T-769 redakcija) Savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos tvarkos aprašo 2, 19.5 punktai). Paskelbus konkursą, tikėtina, kad nustatyta nuomos kaina būtų pakelta. Teismas sutinka su ieškovės atstove, kad apie ginčo turto patrauklumą galima spęsti jau iš to, jog atsakovė keletą metų šio turto neatlaisvino. Todėl iš nurodytų aplinkybių spręstina, kad ieškovė įrodė realią pajamų gavimo tikimybę, nuomos mokesčio dydžio skaičiavimo atsakovė neginčijo.

Sutiktina su ieškovės atstove, kad atsakovei UAB „Tomis“ neišsikeliant iš ginčo patalpų, ieškovė negalėjo sudaryti pelningo sandorio (išnuomoti patalpų), taigi tarp atsakovės UAB „Tomis“ neteisėtų veiksmų (neišsikėlimo) ir pasekmių (ieškovės negalėjimo sudaryti pelningų sandorių dėl jai priklausančio nekilnojamojo turto) yra priežastinis ryšys (CPK 6.247 straipsnis).

Dėl ieškinio senaties termino

Ieškovė prašo iš atsakovės UAB „Tomis“ priteisti 46 739,51 Eur nuostolių už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m. vasario 1 d.

Atsakovės atstovė prašo taikyti ieškinio senatį (2 t., b. l. 106). Teismas nesutinka su ieškovės atstove, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas netaikytinas, nes atsakovė, pasak atstovės, neišsikeldama iš patalpų atlieka neteisėtus veiksmus, o tokie veiksmai neturi būti ginami. Teismas pažymi, kad ieškinio senaties terminas nesiejamas su pažeidėjo veiksmais. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas terminas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis).

Sutiktina su atsakovės atstove, kad reikalavimams priteisti nuostolius (padarytos žalos atlyginimą) pareikšti nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), kuris taikytinas ir nagrinėjamu atveju. Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo pagal sutartį atlikti), tai ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Byloje neginčytinai nustatyta, kad apie savo teisių pažeidimą ieškovė žinojo jau 2010 m. gruodžio 21 d., kuomet kreipėsi į antstolį dėl priverstinio atsakovės iškeldinimo iš ginčo patalpų. Teismo vertinimu, pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį, 1.131 straipsnio 1 dalį patirti nuostoliai skaičiuotini už paskutinius trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2014). Nagrinėjamu atveju tai sudarytų 45 476,28 Eur (be PVM) (1 263,23 Eur x 36 mėn.).

Teismas pažymi, kad CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Pagal to paties straipsnio 5 dalį nukentėjusiojo asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Byloje ieškovės atstovė nurodė, kad antstolis R. S. netinkamai vykdė iškeldinimą, tačiau atstovė pripažino, kad antstolio veiksmų (neveikimo) neskundė, nėra pateikta duomenų apie ieškovės domėjimąsi vykdomąja byla. Kaip minėta, antstoliui R. S. vykdomasis raštas buvo pateiktas vykdymui 2010 m. gruodžio 21 d., tačiau kitam antstoliui (V. Z.) buvo perduotas tik 2014 m. kovo 5 d., o priverstinis iškeldinimas pradėtas tik 2016 metais. Teismo vertinimu, nepaneigiant šioje byloje padarytos išvados, kad ieškovė neišnuomojo ginčo pastatų dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, svarbu atsižvelgti į byloje nustatytą aplinkybę, kad ieškovės neveikimas prisidėjo prie to, jog nebuvo gauta pajamų iš pastatų nuomos. Teismo nuomone, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti CK 6.253 straipsnio 1, 5 dalis ir atsakovę iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų, negautų pajamų dydį sumažinant iki 30 000 Eur, t. y. 34 procentais.

Pripažinus, kad ieškovės reikalavimas pagrįstas, tenkintinas reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovės valstybei priteistinas 889 Eur (nuo priteistos sumos) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas.), taip pat 3, 83 Eur (5,98 Eur visos x 64 proc.) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovei Kauno miesto savivaldybei (kodas 111106319) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomis“ (įmonės kodas 133096938) 30 000 Eur nuostoliams atlyginti, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. kovo 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomis“ (įmonės kodas 133096938) 889 Eur žyminį mokestį, 3,83 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, šias sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.