- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-10
- Bylos Nr.
- e2-5996-783/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00493-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Skaraitis
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- A. U.
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Virginijus Skaraitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. (toliau – Ieškovė) ieškinį atsakovui A. U. (toliau – Atsakovas) dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti iš Atsakovo 327,67 Eur turtinės žalos ir 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
Procesiniai dokumentai Atsakovui įteikti 2019 m. birželio 19 d. (29 b. l.). Atsakovas per teismo nustatytą terminą (per 15 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos) nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Priimamas sprendimas už akių, nes Ieškovė yra pateikusi prašymą dėl sprendimo už akių priėmimo (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso Toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).
Ieškinys tenkinamas iš dalies. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų procesinį dokumentą pateikusios šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus pateiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Atsakovo veiksmuose yra visos sąlygos, būtinos civilinės atsakomybės taikymui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249, 6.250, 6.263 straipsniai). Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2019 m. balandžio 30d. Vilniaus apylinkės regioninio teismo Švenčionių rūmų baudžiamuoju įsakymu Atsakovas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Atsakovas nuteistas už tai, kad 2019 m. vasario 28 d. 23.30 val. savo namuose (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė smūgį ranka į galvą Ieškovei, dėl ko ši atsitrenkė galva į kietą , buką paviršių, padarė jai kirstinę žaizdą kaktoje ir poodinę kraujosruvą galvos plaukuotoje dalyje, taip nežymiai sutrikdė Ieškovės sveikatą. Ieškovė gyvena Anglijoje, ir turėjo į ją grįžti 2019 m. kovo 6 d., tam buvo įgijusį lėktuvo bilietą, bet dėl patirto sužalojimo, akivaizdaus veido sumušimo, blogos savijautos nebuvo įleista į lėktuvą. Dėl patirtų sužalojimų lankėsi pas gydytojus ir turėjo sumokėti už suteiktas medicinines paslaugas. Dėl ikiteisminio tyrimo turėjo vykti į policijos komisariatą kitame mieste, dėl ko patyrė transporto išlaidas. Taip pat Jungtinėje Karalystėje lankė pradedančiųjų gitaros kursus už kuriuos sumokėjo 134 Eur, bet dėl sumušimo, negalėjo laiku grįžti į Angliją ir lankyti užsiėmimų. Iš 12 užsiėmimų ji dalyvavo tik 6, todėl mano, kad dėl Atsakovo kaltės patyrė 67 Eur nuostolį. Viso dėl nusikalstamų Atsakovo veiksmų ji patyrė 327,67 Eur materialinę žalą. Tyčia suduodamas Ieškovei smūgius, ne tik ją sužalojo, bet ir pažemino, įžeidė, demonstravo savo fizinę jėgą ir nebaudžiamumą. Ieškovė patyrė pažeminimą iš žmogaus, kuris pats pasikvietė ją į svečius, kas dar labiau įskaudino Ieškovę. Dėl sumušto veido ir rando, Ieškovei sumažėjo bendravimo galimybės, ji patyrė skausmingus dvasinius išgyvenimus. Ieškovė patyrė neturtinę žalą kuria įvertino 5000,00 Eur ir prašo ją priteisti iš Atsakovo. Priimant baudžiamąjį įsakymą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimai nebuvo išspręsti.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, Ieškovės reikalaujamos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydžio neginčijo.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra CK 6.249 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Sveikatos grąžinimo išlaidos nukentėjusiam asmeniui atlyginamos kaip tiesioginės, t. y. turėtos papildomai, išlaidos, kurios buvo būtinos dėl suluošinimo jo patirtiems turtiniams praradimams kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis Nr. 3K-3-38/2007).
Žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis, t. y. siekiama asmenį grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Taigi teismas, spręsdamas dėl nuostolių priteisimo, turi nustatyti tikslų jų dydį.
Ieškovė pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad dėl Atsakovo jos atžvilgiu padaryto nusikaltimo patyrė 327,67 Eur turtinę žalą, kadangi dėl sumušimo kreipėsi į Teismo med. ekspertizę už kurią turėjo susimokėti (12-13 b. l.), dėl ženkliai pablogėjusios savijautos kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybės polikliniką ir Respublikinę Panevėžio ligoninę, kur jai buvo teikiamos mokamos medicininės paslaugos. (14, 15, 16 b. l.) Taip pat dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo turėjo iš Panevėžio vykti į Švenčionių rajono policijos komisariatą, dėl ko patyrė papildomų transporto išlaidų. Ieškovė pateikė teismui šias išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijas. (19-20 b. l.) Ieškovė turėjo įgijusi lėktuvo bilietą 2019 m. kovo 6 d. skrydžiui iš Vilniaus į Londoną, bet dėl sveikatos būklės negalėjo išskristi todėl patyrė 90,00 Eur žalą. (21-22 b. l.) Ieškovė Anglijoje lankė pradedančiųjų groti gitara kursus suaugusiems. Dėl jos atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo ji negalėjo laiku grįžti į Jungtinę Karalystę, todėl nebaigė kursų. Iš 12 užsiėmimų Ieškovė dalyvavo tik 6. Už kursus Ieškovė sumokėjo 134,00 Eur. (23, 24 b. l.) Kadangi Ieškovė sumokėjusi už kursus, galėjo dalyvauti tik pusėje užsiėmimu, reikalauja iš Atsakovo priteisti pusę sumos jos sumokėtos už kursus – 67,00 Eur. Teismas vertindamas ieškovės patirtos turtinės žalos dydį, remiasi Ieškovės pateiktais čekiais, bei kitais mokėjimo dokumentais, kurie nėra nuginčyti, teismas neturi pagrindo abejoti pateiktų išlaidų būtinumu ir realumu (CK 6.249 straipsnio 5 dalis). Atsakovui ieškovės ieškinys su priedais buvo įteiktas tinkamai, tačiau jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė, savo nuomonės dėl turtinės žalos dydžio bei jokių priešpriešinių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl teismas įvertinęs byloje pateiktų rašytinių dokumentų ir juose nurodytų aplinkybių visumą, pripažįsta, jog egzistuoja įstatyme nustatytų sąlygų visuma civilinei Atsakovo atsakomybei kilti, o ieškovė pagrįstai reikalauja 327,67 Eur turtinės žalos atlyginimo. Ieškovės reikalavimas priteisti 327,67 Eur turtinės žalos atlyginimą tenkinamas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-410/2013).
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Motyvuojamoji dalis
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, sukeliant jam kūno sužalojimą, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį.
Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo atlyginti turėtą neturtinę žalą dėl jai sukelto fizinio skausmo, sveikatos pablogėjimo, patirtų dvasinių išgyvenimų ir bendravimo galimybių sumažėjimo. Įsiteisėjusiu Vilniaus apylinkės regioninio teismo Švenčionių rūmų 2019 m. balandžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu Atsakovas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. Pripažinta, jog Atsakovas įvykdė tyčinį nesunkų nusikaltimą Ieškovės atžvilgiu, todėl šiuo atveju turi būti atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnis, 6.283 straipsnis, 6.285 straipsnis), kaip asmens patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumas, emocinė depresija ir kt. Ieškovei turėtą neturtinę žalą dėl sutrikdytos sveikatos, patirtų dvasinių išgyvenimų ir bendravimo galimybių sumažėjimo turi atlyginti kalti asmenys. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Teismo teisė yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, patirta žala turi būti atlyginama vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Ieškovė ieškinyje nedetalizavo, kodėl reikalauja tokios sumos, iš pridėtų įrodymų nustatyta, jog ieškovei buvo sužalota galva, prakirsta kakta, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl sveikatos sutrikdymo lankėsi pas neurochirurgą konsultacijai, patyrė nepatogumų dėl veide buvusios kraujosruvos, kirstinės žaizdos. Taip pat nustatyta, jog prieš konfliktą, kurio metu buvo sužalota, ieškovė girtavo su atsakovu, konflikto metu nebuvo pasyvi stebėtoja. Atsižvelgus į tai, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgus į teismų praktiką priteisiant neturtinės žalos dydžius už nežymų sveikatos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377/2014; 2014 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–453/2014; Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-341-300/2018 ir kitos), ieškovės prašymą dėl neturtinės žalos tenkina iš dalies, iš Atsakovo Ieškovės naudai priteisia 1000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nors ieškovė nurodė, jog patyrė 5000 Eur dydžio neturtinę žalą, tokio dydžio žalą patvirtinančių įrodymų nepateikė, o kai kurie įrodymai, pavyzdžiui, 2019 m. kovo 21 d. išrašas iš medicinos dokumentų su jame nurodytomis Ieškovės diagnozėmis, vargiai susijęs su prieš ją atliktais Atsakovo veiksmais.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus, jog už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 300,00 Eur. (25 b. l.) Ieškinį tenkinus iš dalies (tenkinta 60 % reikalavimų (turtinis reikalavimas tenkintas 100 %, neturtinis – 20 %)), iš Atsakovo Ieškovei priteisiami 180 Eur.
Iš Atsakovo valstybei priteisiamas 30 Eur žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista, bei 1,05 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą. (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 142 straipsnio 4 dalimis, 285 bei 286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 327,67 Eur (trijų šimtų dvidešimt septynių eurų 67 ct) turtinės žalos atlyginimą, 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) išlaidų už teisinę pagalbą ieškovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. U. 31,05 Eur (trisdešimt vieną eurą 5 ct) bylinėjimosi išlaidų (lėšas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją biudžeto sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmams pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.