Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės G. S. 2019 m. sausio 21 d. nutarimo nutraukti iki teisminį tyrimą, be kita ko, nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-42163-18 nutrauktas M. L. atžvilgiu, nes nepadaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje.

Nutarimas šioje administracinio nusižengimo byloje priimtas ne teismo tvarka. Juo M. L. paskirta 200 eurų administracinė nuobauda už tai, kad ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje. Nutarime nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d., 18.00 val. iki 2018 m. rugpjūčio 18 d., 08.00 val., su grupe pažįstamų jaunuolių neteisėtai patekę į svečių namus adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. 3, bendrai sugadino turto, kurio vertė 150 eurų.

Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaudamasis įstatymu bei savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, tikrina teismas (ANK 569 straipsnio 4 dalis, 641 straipsnis). Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės ir įrodymų šaltinių patikimumas. Bylos išnagrinėjimui bei bausmės skyrimui aktualias aplinkybes, ikiteismine tvarka privalo nustatyti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjantis pareigūnas (ANK 617 straipsnio 1 dalis).

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019).

ANK 115 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliktų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą ir trukmę, dėl jų kilusius padarinius ir veikos padarymo vietos specifiką.

Iš M. L. skundo bei duotų paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu (apklausta kaip liudytoja) matyti, kad ji nepripažįsta padariusi jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, nurodė, kad su ja telefonu 2018 m. rugpjūčio 17 d. apie 22.15 val. susisiekė draugė J. A. ir pasiūlė susitikti su ja ir iš matymo pažįstamu vaikinu, kurio vardo ji neprisimena prie prekybos centro „BIG“ Klaipėdoje. Adreso tikslaus nežino ir važiuoti į išnuomotą butą. Susitikę apie 22.30 val. jie nuvažiavo autobusu į išnuomotą butą, kurio adreso nežino. Atvažiavus prie to namo juos pasitiko K. Š. su 3-5 vaikinais, tikslaus skaičiaus neprisimena ir vardų nežino, jie buvo iš matymo pažįstami. Vaikinai grįžo atgal į butą, o ji su merginomis liko lauke ir neužilgo atėjo į išnuomotą butą, kuris buvo atrakintas ir jame buvo minėti iš matymo pažįstami vaikinai. Nuomojamame bute linksminosi, klausėsi muzikos, visi išskyrus ją vartojo alkoholinius gėrimus, visi rūkė cigaretes balkone, vonios kambaryje ir lauke prie įėjimo. Iš kur jie gavo alkoholio ji nežino, nes atėjusi į butą visas alkoholis jau buvo nupirktas, o kur įsigijo ir už kieno pinigus nesidomėjo. Tapetai, tualetinio popieriaus laikiklis, stalčiaus bėgeliai buvo apgadinti jai atėjus, o sienų apmėtytų šlapiu popieriumi ji nematė. Kadangi lovoje negulėjo, ji nematė ar buvo apgadintas čiužinys ir lovos užvalkalai, o jeigu juos apgadinto nematė, kas ir kaip tai padarė. Ji minėtame bute užmigo ant sofos ir atsikėlusi paryčiais išgirdo, kaip rėkia buto savininkas. Atsikėlusi pamatė, kad bute liko J. A., K. Š. ir du vaikinai, kurių duomenų nežino. Savininkas rėkė ir klausė: kaip jie čia pateko, neleido išeiti iš kambario, nurodė kad apgadintas butas, o tiksliau sugadinta spintelė, suplėšyti tapetai ir nurodė atlyginti padarytą turtinę 200 eurų žalą. Kadangi žalos neatlygino, buvo iškviesta policija.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sutinka su skundo argumentais, kad administracinio nusižengimo byloje, jokių duomenų, kad būtent M. L. bendrai su kitais ar viena butų atlikusi kokius nors administracinio nusižengimo veiksmus, kurie lemtų atsiradusią žalą, nenustatyta. Sutiktina, kad vien ta aplinkybė, jog M. L. neteisėtai buvo patalpoje, kurioje buvo įvykdytas galimas administracinis nusižengimas nėra pakankamas pagrindas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Iš esmės tokią išvadą leidžia daryti ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės G. S. 2019 m. sausio 21 d. nutarime nutraukti iki teisminį tyrimą konstatuotos įvykio aplinkybės iš kurių, be kita ko, seka, kad apklausus liudytojus šių parodymai buvo prieštaringi, kadangi apklausti buvę paaugliai ir jaunuoliai neigia gadinę turtą. Liudytoja D. Ž. parodė, jog prie jo kambario niekas negadino, baldų nelaužė, tapetų neplėšė, matė tik kaip T. T. mėtė šlapius popierius į sieną. Liudytojas M. S. nurodė, jog daiktų niekas negadino, atplyšusį tapetą pamatė tik kai tai parodė nukentėjusysis. Liudytojas A. C. parodė, kad daiktų negadino, ryte kambarys buvo sujauktas, bet daiktai nesugadinti. Liudytoja J. A. parodė, jog matė, kaip T. T. mėtė šlapią popierių. Tą patį nurodė ir I. V. , K. Š.. Pastaroji taip pat nurodė, jog matė, kaip D. Ž. netyčia prapylė alkoholio ant lovos, girdėjo T. T. trankant spintą. Liudytoja M. L. parodė, jog tualetinio popieriaus laikiklis, stalčiaus bėgeliai jau buvo apgadinti jai atėjus į kambarį. Liudytojas H. T. nurodė, jog matė, kad D. Ž. spardė rūbų spintą, mėtė šlapią tualetinį popierių. Kaip buvo minėta, apklaustų liudytojų parodymai prieštaringi, tačiau nurodo, jog T. T. mėtė į sieną šlapią tualetinį popierių, trankė spintą. Nors nei vienas nenurodė kas ir kaip galėjo būti sugadintas tualetinio popieriaus laikiklis, tačiau tikėtina, jog jaunuoliai, vartodami alkoholį bendrais veiksmais galėjo padaryti įvykio vietoje fiksuotus apgadinimus. Iš šių teiginių negalima vienareikšmiškai teigti, kad M. L. bendrai su kitais ar viena butų atlikusi kokius nors kambario apgadinimus. Be to, iš minėto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, matyti, kad nukentėjusysis nurodė, jog tualetinio popieriaus laikiklio vertė - 20 Eur., stalčiaus bėgelio - 10 Eur, atplėšto tapeto neįvertino, nurodydamas, jog jį priklijavo pats. Papildomos apklausos metu nukentėjusysis nurodė, jog be šių apgadintų daiktų buvo apgadinti užvalkalai - 35 Eur vertės, paklodė - 15 Eur vertės, apipiltos pagalvės - 30 Eur vertės, apipiltas čiužinio užvalkalas -50 Eur vertės. Venok, šie sugadinti daiktai, Įvykio vietos apžiūros metu nebuvo fiksuoti kaip sugadinti, tyrimo metu nukentėjusysis jų nepateikė ikiteisminiam tyrimui apžiūrėti ir jie nebuvo apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmes nusikalstamai veikai tirti. Nukentėjusysis nurodė, jog jam teko pirkti naujus užvalkalus, paklodes ir kt., bet jis nepateikė nei vieno kvito, galinčio patvirtinti šią padarytą žalą, nors žinojo apie tai, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas ir jis turi tam tikrų turtinių pretenzijų. Taigi, nukentėjusiojo nurodyti sugadinti daiktai, nebuvo apžiūrėti, todėl lieka neaišku kokiu būdu jie buvo sugadinti ir, ar jie buvo sugadinti nepataisomai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nėra jokių objektyviai patvirtinančių duomenų, jog užvalkalai, paklodė, pagalvės, čiužinio užvalkalas apskritai buvo sugadinti, todėl nėra pagrindo kaltinti jaunuolius šių daiktų sugadinimu.