- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-08-19
- Bylos Nr.
- 1-1769-1123/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- N. S.
- Advokatai
- Silva Mardosaitė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pensininkas, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
N. S., 2022 m. vasario 7 d., apie 13.14 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „KIA PICANTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.69 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais N. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis N. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), automobilis yra jo, šis stovėjo stotelėje. Įvykio dieną (sausio 7 d.), dienos metu jis (N. S.) buvo išvažiavęs į (duomenys neskelbtini) g., kur yra valdyba, jam viršininkas turėjo sumokėti už darbą, bet nesumokėjo. Jie susibarė ir jam (N. S.) skaudėjo širdį ir jis su automobilyje įjungtais avariniais signalais 20-30 km/h greičiu parvažiavo namo, pastatė automobilį. Pastatė automobilį negeroje vietoje ir nuėjo išgerti, nes jam buvo didelis stresas dėl nesumokėtų pinigų. Vėliau atsilaisvino gera vieta ir jis perstatė automobilį, paskui atvažiavo policija ir davė jam pūsti į alkotesterį, ir jis pripūtė. Kai policija atvažiavo, jis prisipažino, kad yra išgėręs, jam buvo nustatytas 1,6 ar 1,7 prom. girtumas. Buvo stipriai išgėręs, jis gėrė vyną, nes jam skaudėjo širdį. Jis prisipažįsta, kad vairavo automobilį girtas, bet reikėjo perstatyti automobilį. Jis supranta, kad taip daryti negalima, daugiau taip nedarys ir visai negers, po įvykio visiškai nevartoja alkoholio. Tikrai gailisi dėl savo veiksmų. Jis nėra priklausomas nuo alkoholio, jam tik širdį skauda dėl tų nervų, šiaip jis visai negeria. Įvykio dieną išgėrė mažą buteliuką vyno, pusę litro. Jo sveikata nėra gera, turės gultis į ligoninę ir daryti operaciją. Automobilis priklauso jam, jis yra senas, apie 15 metų, jam reikia daryti didelį remontą. Jis neturi jokio turto. Jis nuomojasi butą už 100 Eur ir 50 už komunalines paslaugas, žiemą už butą moka daugiau, apie 120-150 Eur.
Kaltinamasis N. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2022 m. vasario 7 d. su draugu V. L. išėjo iš (duomenys neskelbtini) darbo, nes jiems už kažkurį laiką nesumokėjo. Kadangi jų nervai buvo sugadinti, jie nusprendė išgėri. Susitiko apie 10-11 valandą. Jie su V. L. ant suoliuko namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), išgėrė du butelius vyno, kuriuos atsinešė V. L., kokio tiksliai vyno, nežino, balto po du eurus. Jis išgėrė vieną butelį, kitą išgėrė V. L.. Išgėrę vyną, jie nuėjo į jam (N. S.) priklausantį automobilį „KIA“ ir ten klausė muzikos ir žinių. Jis tikrai automobilio nevairavo, o V. L. nemoka vairuoti. Neprisimena, kurią tiksliai valandą V. L. paskambino jo žmona ir šis išėjo namo. Kaimynė iš (duomenys neskelbtini) namo iškvietė jam (N. S.) policiją, nes jis nedirbo, tačiau kaimynė nežinojo, kad jis jau išėjęs iš darbo. Jis apie dvi valandas miegojo automobilyje, kai atvažiavo policijos pareigūnai. Jam pareigūnai liepė papūsti į alkotesterį, priežasties nenurodė. Jis įpūtė 1.6 promilės. Taip pat pareigūnai jam surašė protokolą dėl to, kad vairavo automobilį išgėręs. Jis tikrai automobilio nevairavo neblaivus, automobilio variklis buvo išjungtas, jis niekur nesiruošė vairuoti, automobilio vietos aikštelėje nekeitė. Patvirtinti, kad į kiemą atvažiavo blaivus, gali V. M. ir V. P., nes jie stovėjimo aikštelėje remontavo automobilį, kai jis atvažiavo. Be pareigūnų prie jo daugiau žmonių priėjusių nebuvo. Jo automobilį išsivežė tralas, jam pareigūnai išrašė šaukimą atvykti į policijos komisariatą (b. l. b.l.79-81; 138-141).
Liudytojas A. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. vasario 7 d., apie 13 valandą jis su žmona važiavo automobiliu namo. Automobilį vairavo jo žmona Y. P.. Jiems įvažiavus į daugiabučių namų kiemus, pamatė vyrą, kuris, bandydamas išvažiuoti automobiliu iš kiemo, daužosi į ledo provėžas ir negali išvažiuoti. Žmona, pamačiusi, kad vyras keistai vairuoja, sustojo. Kokį automobilį vairavo vyras, neprisimena. Vyras buvo maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Vyras automobilyje buvo vienas. Jis suprato, kad vyras yra neblaivus, nes, bandydamas išvažiuoti, net nežiūrėjo į langą ar veidrodėlius, o tik stebėjo spidometrą. Jis išlipo iš savo automobilio ir, priėjęs prie vairuotojo, pro atidarytą automobilio langą iš spynelės ištraukė automobilio raktą. Vyras pradėjo jo prašyti grąžinti raktelius. Jis (A. G.) paskambino 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Matė, kad prie automobilio gulėjo pigaus vyno tušti buteliai. Vyras buvo labai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis nesugebėjo atsidaryti automobilio durelių ir pats išlipti iš automobilio. Atvykus policijos pareigūnams jis parašė paaiškinimą (b. l. 24-27).
Liudytojas M. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. vasario 7 d. jis dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu S. K.. Apie 13.14 val. gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) asmuo sulaikė neblaivų vairuotoją. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko vyras, kuris nurodė neblaivų asmenį. Jis priėjo prie automobilio, kuriame sėdėjo N. S.. Nuo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo. Jis N. S. paklausė, ar šis vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau vyras sakė, kad nei šiandien, t. y. 2022 m. vasario 7 d., nei vakar jų nevartojo. Asmuo, kuris pranešė apie įvykį, jam (M. K.) papasakojo, kad asmuo su savo automobiliu „Audi Q7“ važiavo į kiemą adresu (duomenys neskelbtini). Asmeniui įvažiavus, kieme buvo automobilis „KIA“, kuris vos nekliudė jo automobilio. Taip pat „KIA“ vos nekliudė ir kitų automobilių, buvusių kieme. „Audi“ vairuotojas iš „KIA“ automobilio manevravimo suprato, kad vairuotojas yra neblaivus. „Audi“ vairuotojas išlipo iš savo automobilio, atidarė „KIA“ automobilio dureles ir atėmė iš vairuotojo automobilio raktelius. „Audi“ vairuotojas surašė paaiškinimą ir išvažiavo. Tuomet jis (M. K.) nuėjo prie N. S., šis nuolat neigė vairavęs automobilį. N. S. automobilyje buvo vienas. Aplink automobilį nebuvo žymių, kad automobilis būtų važiavęs, nes aplink buvo ledas, sniego šalia automobilio nebuvo. Pirmu pūtimu N. S. įpūtė 1,72 promilės, o antru – 1,69 promilės. Jis iškvietė tralą, kuris automobilį „KIA“ išsivežė. N. S. visą laiką tvirtino, kad jis alkoholio nevartojo nei vakar, nei šiandien, taip pat tvirtino, kad alkotesteris blogai rodo. Taip pat N. S. neprisipažino, kad vairavo automobilį. Jis (M. K.) ir jo kolega automobilio vairavimo fakto nematė. N. S. buvo išrašytas šaukimas atvykti į policijos komisariatą apklausai (b. l. 15-18).
2021 m. vasario 7 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad N. S. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad jis eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – negali. Atlikus asmens neblaivumo patikrinimą alkotesteriu Drager Alcotest 6810 ARZH-0075, pirmo tikrinimo metu 2022 m. vasario 7 d., 13.34 val. N. S. buvo nustatytas 1,72 promilių girtumas, antro tikrinimo metu 13.53 val. jam buvo nustatytas 1,69 promilių girtumas (b. l. 31). Alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 6810 Nr. ARZH-0075 rodmenyse užfiksuoti analogiški N. S. neblaivumo patikrinimo rezultatai tiems, kurie nurodyti neblaivumo nustatymo akte (b. l. 29-30). 2021 m. lapkričio 10 d. AB „Vilniaus metrologijos centro“ patikros sertifikate Nr. 1540463 užfiksuota, kad alkotesteris Drager Alcotest 6810 Nr. ARZH-0075 yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galiojo įvykio metu (iki 2022 m. gegužės 10 d.) ( b. l. 28).
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2022 m. vasario 7 d., 13.14 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini, pranešėjas sulaikė neblaivų automobilio „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris bandė išvažiuoti iš kiemo, vos nekliudė pranešėjo automobilio (b. l. 3).
2022 m. kovo 9 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas BPC garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 91536522104, skambu io prad ia 2022-02-07 13 14 06)“. Įraše užfiksuota, kai pranešėjas bendrauja su BPC operatoriumi, pranešėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini), automobilio „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas yra visiškai girtas automobilyje ir bando išvažiuoti iš vietos, vos neatsitrenkė į pranešėją. Pranešėjas nurodo, kad dabar stovi prie automobilio, vairuotojas sėdi automobilyje, jis net nežiūri, kur jis, ką jis daro. Pranešėjas sako, kad situacija pavojinga, jis neleis vairuotojui išvažiuoti.
Toliau apžiūrimas BPC garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 91536522104, skambu io prad ia 2022-02-07 13 24 00)“. Įraše užfiksuota, kaip pranešėjas bendrauja su BPC operatoriumi, nurodo, kad neseniai turėjo iškvietimą į (duomenys neskelbtini) dėl girto vairuotojo, kuris bando išvažiuoti. BPC informuoja, kad policija važiuoja, skuba, pranešėjas nurodo, kad neleidžia vairuotojui išvažiuoti (b. l. 52-54).
2022 m. vasario 22 d. – 2022 m. kovo 8 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti BODY kameros vaizdo įrašai.
Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0207_133216_007.MP4“. Kairiajame apatiniame kampe matomas užrašas „VLN_KPV_619702 2022/02/07“. Vaizdo įrašas prasideda 13:32:14. Vaizdo įraše policijos pareigūnas (toliau – PP_ išlipa iš tarnybinio automobilio ir pradeda bendrauti su pranešėju, kaip vėliau nustatyta – A. G. (toliau – AG). AG nurodo, kad asmuo bandė išvažiuoti, vos į juos neįvažiavo (paduoda policijos pareigūnui automobilio raktelius). Pareigūnas klausia, ar asmuo važiavo, AG nurodo, kad asmuo važiavo ir asmuo išvažinėjo, gazavo, daužėsi į bordiūrą.
Policijos pareigūnas prieina prie vyro, sėdinčio automobilyje, kaip vėliau nustatyta, N. S. (toliau – NS), ir pradeda su juo bendrauti.
NS: Što takoe? (vertimas: kas yra?)
PP: Zdraste. Vašy dakument kakoj est? Prava ili pasport? (vert.: sveiki. Ar turite kokį nors savo dokumentą? Vairuotojo pažymėjimą ar pasą?
NS: Počemu kam ne.. (toliau nesigirdi) (vert. kodėl prie manęs...)
PP: Patamu što vy vadytel. (vert. Nes jūs esate vairuotojas)
PP: Daite dokument svoj. (vert. Duokite savo dokumentą.
NS: Da (Vyras traukia iš striukės dokumentą.) V čiom dela? Ja nipanimaju (toliau nesuprantama) (vert. Taip. Kas yra? Aš nesuprantu)
NS: O?
PP: Vaše imia kakoj? (vert. kuo Jūs vardu?)
NS: (Nesuprantama ką sako).
PP: Daite svoj dokument. (vert.Duokite savo dokumentą)
NS: Tak, palauk.
PP: Eta vaša mašina N.? (vert. Ar tai Jūsų mašina?)
PP: Atkuda vy sjechali atjechali? (vert. Iš kur Jūs atvažiavote?)
NS: Ja prijechal s (duomenys neskelbtini) i prijechal siuda. V čiom dela? (vert. Aš atvažiavau iš (duomenys neskelbtini) ir čia atvažiavau)
PP: Sevodnia pyli? (vert. Šiandien gėrėt ?)
NS: Net. (vert. Ne)
PP: Sevodnia nepyli vy? (vert. Šiandien Jūs negėrėt?)
NS: Net. (vert. Ne)
PP: A včera? (vert. O vakar?)
NS: Net. (vert. Ne)
PP: I včera nepyli? (vert. Ir vakar negėrėt?)
NS: Da. Čto za.. vyzav.. Jest adin mudak takoj, žyviot na protiv, vsio imu nenravitsa.. Da pašli (necenzūrinis žodis), mne uže nadajela vsio. (nesuprantama ką sako). Čto on palycyju vyzval? (vert. Taip .Kas čia...iškvietimas...Yra vienas mulkis toks, gyvena priešais, niekas jam nepatinka. ??Keiksmažodis, man jau viskas pabodo. Ką jis policiją iškvietė?)
PP: Da. N. raspakujte sibe trubačku. (vert. Taip. N., išsipakuokite sau vamzdelį)
Vaizdo įraše pareigūnas duoda alkotesterį N. S., aiškina kaip reikia pūsti, asmeniui daug kartų nepavyksta papūsti į alkotesterį. Vaizdo įrašas baigiasi 13:37:16.
Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0207_133717_008.MP4“. Vaizdo įrašas prasideda 13:37:16. Vaizdo įraše policijos pareigūnas bendrauja asmeniu sėdinčiu automobilyje – N. S.. N. S. vėl bando pūsti į alkotesterį. 13.38.17 N. S. papūtus, alkotesteris parodo 1,72 promilės girtumą.
PP: Adin sem dva. Vy naduli. (vert. Vienas septyni du.Jūs įpūtėte)
NS: Ja s vami (nesuprantama ką sako). Net. Ninada mne. (vert. Aš su Jumis....Ne. Nereikia man)
Policijos pareigūnai asmeniui praneša, kad reikės palaukti 15 minučių iki antro pūtimo. Pareigūnas bendrauja su įvykio liudytoju, padeda jam surašyti paaiškinimą. Liudytojas surašęs paaiškinimą išvažiuoja. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įrašas baigiasi 13:42:15.
Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0207_134216_009.MP4“. Vaizdo įrašas prasideda 13:42:15. Vaizdo įraše policijos pareigūnas bendrauja asmeniu sėdinčiu automobilyje – N. S.. Tyrimui reikšmingos informacijos vaizdo įraše nėra. Vaizdo įrašas baigiasi 13.47.14.
Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0207_134715_010.MP4“. Tyrimui reikšmingos informacijos vaizdo įraše nėra. Vaizdo įrašas baigiasi 13:49:14.
Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0207_135431_011.MP4“. Vaizdo įrašas prasideda 13:54:02. Vaizdo įraše policijos pareigūnas vėl bendrauja su N. S. ir duoda jam pūsti antrą kartą.
PP: Začem pjanij za rūliom sadites? (vert. Kodėl girtas sėdiote už vairo?)
PP: Nu kak vy pjanyj nesadylys, a seičas vy nepjanyj? (vert. Nu kaip jūs girtas nesėdot, o dabar jūs negirtas?)
PP: Adin sem dva pervyj raz. (vert. vienas septyni du pirmą kartą)
NS: Kakuju (nesuprantama ką sako). Vapše ja nypjūščij. Savsem. A vy.. (nesuprantama ką sako). (vert. Apskritai aš esu negeriantis. Visiškai. O jūs).
Pareigūnas iš N. S. paima automobilio raktelius. Antru pūtimu N. S. nustatomas 1.69 promilių girtumas. Policijos pareigūnas balsu nurodo, koks girtumas nustatytas ir siūlo pasižiūrėti į alkotesterį, tačiau N. S. atsisako žiūrėti. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos vaizdo įraše nėra. Vaizdo įrašas baigiasi 13:59:31.
Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0207_140059_013.MP4“. Vaizdo įrašas prasideda 14:00:29. Pareigūnas N. S. paklausia, kur jis važiavo, ir šis pasako, kad atvažiavo namo. Asmuo pasako, kad važiavo iš darbo, dirba (duomenys neskelbtini). Asmuo ir toliau neigia vairavęs neblaivus, teigia, kad pareigūnų alkotesteris blogas. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įrašas baigiasi 14:05:58.
Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0207_144927_016.MP4“. Vaizdo įrašas prasideda 14:49:25. N. S. pasirašo alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale ir ant alkotesterio kvitų. N. S. įteikiamas šaukimas atvykti į policijos komisariatą. Neblaivumo nustatymo akte asmuo parašo, kad nesutinka ir pasirašė. Vaizdo įrašas baigiasi 14:54:25.
Kituose apžiūrėtuose vaizdo įrašuose bylai reikšmingos informacijos nebuvo (b. l. 57-69).
VĮ „Regitra“ išraše užfiksuota, kad automobilio „KIA Picanto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra N. S. (b. l. 36).
VšĮ „Emprekis“ pateiktoje pažymoje užfiksuota, kad vidutinė automobilio „KIA Picanto“, 2007 metų gamybos, kaina Lietuvoje 2022 m. vasario mėnesį buvo 1 210 eurų su PVM (b. l. 37).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino N. S. pareikštą kaltinimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, N. S. savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino, teigdamas, kad automobilio neblaivus nevairavo. Tačiau teisiamojo posėdžio metu N. S. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad įvykio dieną jis parvažiavo namo ir pastatė automobilį negeroje vietoje, po ko nuėjo išgerti dėl streso. Vėliau atsilaisvino gera vieta ir jis perstatė automobilį, po ko atvažiavo policija ir davė jam pūsti į alkotesterį, jam buvo nustatytas 1,6 ar 1,7 prom. girtumas. Jis prisipažįsta, kad vairavo automobilį girtas, bet reikėjo perstatyti automobilį.. Tai, kad N. S. vairavo automobilį „KIA Picanto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 1,69 promilės etilo alkoholio koncentracija, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojo A. G., kuris matė, kaip kaltinamasis vairavo automobilį ir apie tai pranešė policijai, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojo policijos pareigūno M. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rodmenys, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenis, vaizdo bei garso įrašų apžiūros protokolai bei kita bylos rašytinė medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad N. S., 2022 m. vasario 7 d., apie 13.14 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „KIA PICANTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.69 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pažymėtina, kad kaltinamajame akte suformuluotame kaltinime yra padaryta klaida, nurodant nusikalstamos veikos padarymo datą kaip 2022 m. sausio 7 d., nors iš bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2022 m. vasario 7 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas šį netikslumą laiko rašymo apsirikimu ir jį ištaiso. Toks klaidos ištaisymas nekeičia kaltinimo esmės.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis N. S. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis N. S. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, susijusį su transporto eismo saugumu – vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių turtui, sveikatai ir gyvybei. Kaltinamojo N. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – anksčiau neteistas (b. l. 114-115), baustas administracine tvarka tris kartus už KET pažeidimus, be kita ko, ir už automobilio vairavimą, kuomet patikrinimo metu vengė pasitikrinti blaivumą, paskirtos baudos sumokėtos, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 111-112), šiuo metu nedirbantis, tačiau iki (duomenys neskelbtini) dirbo UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 108).
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą vieną iš švelnesnių bausmių – baudą, jos dydį nustatant artimą BK numatytam minimaliam baudos, skirtinos už nesunkaus nusikaltimo padarymą, dydžiui. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė yra proporcinga N. S. padaryti nusikalstamai veikai.
Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka, kaltinamajam N. S. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė bausmė.
Kaltinamojo gynėja teisiamojo posėdžio metu pateikė prašymą išdėstyti N. S. paskirtą baudą 2 metų laikotarpiui, kadangi asmuo yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, pensininkas, turto neturi, nuomoja butą, už nuomą moka 200 Eurų, už paslaugas apie 60 Eurų, žiemos metu ir daugiau, turi problemų su sveikata laukia operacijos, galimybių papildomai uždirbti pajamų neturi.
Pažymėtina, kad nei BK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) nenumato galimybės išdėstyti baudos bausmę dalimis. Tačiau, remiantis BVK 22 straipsnio nuostatomis, teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. T-188-485/2015). Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra sulaukęs pensinio amžiaus, šiuo metu nedirbantis, paties teigimu turto neturintis, tokiu būdu darytina išvada, kad baudos sumokėjimas per įstatyme nustatytą dviejų mėnesių terminą jam būtų neproporcingai didelė finansinė našta. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamojo prašymas tenkintinas ir jam nustatytinas ilgesnis – 24 mėnesių – baudos bausmės įvykdymo laikotarpis.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis N. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad N. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 prom. girtumas, tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, be to, automobilį vairavo dienos metu, mieste, netoli gyvenamųjų namų, kur bet kuriuo metu galėjo būti kitų asmenų ar transporto priemonių, todėl tik laimingo atsitiktinumo dėka nekilo sunkesnių tokio jo poelgio padarinių. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis N. S. anksčiau yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, nors galiojančių nuobaudų ir neturi, tačiau vieną kartą buvo baustas už atsisakymą pasitikrinti neblaivumą po automobilio vairavimo, kas rodo tam tikrą tokio kaltinamojo elgesio pakartotinumą. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga N. S. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams – mažesniam, nei vidutiniam BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad 2022 m. vasario 8 d. kaltinamajam N. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonę) sustabdymas, tokiu būdu N. S. realiai nebegalėjo naudotis teise vairuoti transporto priemonę nuo 2022 m. vasario 8 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. vasario 8 d.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis N. S. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „KIA Picanto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Remiantis bylos duomenimis, minėtas automobilis priklauso N. S.. Taigi, nekonfiskavus minėto automobilio, priklausančio N. S., susidarytų situacija, kad kaltinamasis jam priklausantį automobilį galėtų panaudoti darydamas analogišką nusikaltimą. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad N. S. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. VšĮ „Emprekis“ duomenimis šio automobilio vidutinė vertė yra 1 210 Eur su PVM. Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamojo teisėtus interesus. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo N. S. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo N. S. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „KIA Picanto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam N. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (b. l. 82-90) – panaikintinos šiam nuosprendžiui įsiteisėjus. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtas dokumentas – N. S. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos viršelio – perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su BPC ir BODY kamerų įrašais, saugoma voke prie bylos viršelio – paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 MGL, tai yra 2550 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti N. S. paskirti galutinę bausmę – 34 MGL, tai yra 1700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų baudą.
Paskirti N. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 8 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, N. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „KIA Picanto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
Kaltinamajam N. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – panaikinti šiam nuosprendžiui įsiteisėjus. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtą dokumentą –N. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos viršelio – perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su BPC ir BODY kamerų įrašais, saugomą voke prie bylos viršelio – palikti saugoti byloje.
Baudos bausmė savanoriškai turi būti įvykdyta per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele“ bankas Lietuvos filialas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas); LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“ AB bankas; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas), (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801).
Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.