Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Ieškinyje nurodytu atveju apdraustas butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo stovo, kuris priskirtas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai, avarijos. Ventilis, esantis ant bendrojo naudojimo šalto vandens vamzdžio, yra bendro naudojimo (žr. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1149-640/2018, 21 punktas). Atsakovė nepateikė duomenų, ar buvo nustačiusi defektus, ar apie juos buvo informavusi gyventojus, nepateikė įrodymų, kaip ji prižiūrėjo bendrojo naudojimo vamzdynų sistemą, kokius profilaktinius darbus atliko, ar buvo vertinta vamzdynų būklė ir pan.

Atsakovės atsiliepime nurodytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

7. Įvertinus ieškovės pateiktus įrodymus, mano, kad ieškovė tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio. Taigi tinkamai neištyręs draudiminio įvykio aplinkybių, draudikas pats prisiėmė riziką dėl galimybės išieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Pažymėtina, kad ieškovė pateiktame ieškinyje neįrodinėja būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.

8. Atsakovė nurodo, kad dalis bendrosios inžinerinės įrangos įrengta/sumontuota privačios nuosavybės teise priklausančiose daugiabučio namo bendrasavininkų patalpose – butuose, todėl vadovaujantis teisės aktais, numatančiais, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo bendrai valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (LR CK LR 4.83 straipsnio 3 dalis), tai suponuoja ir patalpų savininkų prievolę rūpintis, kad jų patalpose esanti inžinerinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, apie pastebėtus defektus pranešant namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiūrą vykdantiems asmenims, taip pat prievolę nepažeidžiant teisės aktų bei kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų naudotis bendrojo naudojimo objektais.

9. Ieškovė nurodo, kad trūkęs karšto vandens stovas yra buto savininko techninėje spintoje, todėl apžiūrėti minėto vamzdžio ieškovė neturėjo galimybės. Tokie vamzdžiai rūdija iš vidaus, ir to pamatyti, neišardžius sienos, nepavyksta, todėl atsakovė neturėjo jokios objektyvios galimybės vizualiai įvertinti vamzdžio būklę. Todėl mano, kad atsižvelgiant į tai, namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus (CK 4.83 straipsnis).

10. Be to, atsakovės vertinimu, vien į bylą pateikti pranešimai apie įvykį, turto apžiūros aktai, lokalinės sąmatos ir kiti dokumentai savaime nepatvirtina, kad ieškovė realiai patyrė atitinkamas išlaidas. Į bylą nepateikiamos įvykio fotonuotraukos, kurios vienareikšmiškai patvirtintų apie realiai padarytą žalą ir jos dydį. Pažymėtina, kad su ieškiniu pateiktos fotonuotraukos darytos jau po įvykio, tačiau jose neužfiksuotas apliejimo židinys. Mano, kad ieškovės įrodymai yra prieštaringi, nes nepateikti defektiniai aktai, duomenys apie tai, kaip atrodė turtas iki apliejimo, nėra aišku, ar lokalinėse sąmatose nurodyti darbai buvo atlikti būtent siekiant pašalinti padarytą žalą, o ne atliekant einamąjį remontą, prisidengiant minėtu įvykiu. Prašoma priteisti suma nėra detalizuojama. Ieškovė, skaičiuodama žalos dydį, neskaičiuoja nusidėvėjimo.

11. Byloje susiklostė situacija, kad 2020 m. lapkričio 20 d. buvo priimtas teismo sprendimas už akių, atsakovei nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Atsakovė CPK 287 straipsnio tvarka pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teigdama, kad atsiliepimą į bylą per EPP įkėlė, tačiau negali paaiškinti, kodėl byloje jo nėra. Įvertinus tai, kad LITEKO sistemos priežiūros teismas taip pat nevykdo, nustatyti, dėl kokių priežasčių byloje nebuvo gautas atsakovės keltas atsiliepimas į ieškinį, teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartimi priėmė atsakovės pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikino teismo sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą. Byloje buvo paskirtas teismo posėdis 2020 m. kovo 10 d. 16:00 val., kuris buvo perskirtas. 2020 m. kovo 17 d. gavus ieškovės prašymą dėl bylos nagrinėjimo CPK 441 straipsnio tvarka, buvo išsiųstas pranešimas atsakovei, ar ji sutinka, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė į teismo pranešimą nereagavo, teismas 2020 m. kovo 26 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti CPK 441 straipsnio tvarka 2020 m. birželio 4 d.

12. Iki teismo posėdžio negavus atsakovės prieštaravimų dėl rašytinio proceso, teismas sprendžia, kad atsakovė neprieštarauja dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vadovaujantis CPK 441 straipsnio 2 dalimi ir nutaria bylą nagrinėti.

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išdėstyti teismo motyvai

13. Byloje nustatyta, kad 2017 m. vasario 4 d. daugiabučiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), įvyko avarija, kurios metu dėl virš esančiame bute (duomenys neskelbtini), sprogusio vamzdžio buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ką patvirtina teismui pateiktas pranešimas apie įvykį (t. 1, b. l. 60). Pranešime apie įvykį nurodyta, kad 2017 m. vasario 4 d. šeštame aukšte (duomenys neskelbtini) bute trūkus vamzdžiui, buvo užlietas butas trečiame aukšte (Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo pranešta avarinei tarnybai „Mano būstas“. Įvykio apžiūros akte nurodoma, kad buvo aplietos buto sienos, kurios buvo dažytos, atsilupo dažai, atsirado pūslės, apgadinta palangė – atsilupo dažai, atsirado pūslės, taip pat apgadintos medinės grindys (t. 1, b. l. 62).

14. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad bute (duomenys neskelbtini), trūko vamzdis, t. y. karšto vandens ventilis prieš apskaitą, užpilta iki I-o aukšto, buvo nupjauta šalto vandens spyna, atjungtas karštas vanduo namui, pakeitus karšto vandens ventilį prieš apskaitą, karštas vanduo namui pajungtas (t. 1, b. l. 58).

15. Draudiko žalos įvertinimo skaičiuotėje defektinio akto priede žalos suma nurodyta 667,05 Eur, kurią sudaro – 213,12 Eur – lubų dažymas, 310,09 Eur – sienų dažymas, 159,84 Eur – grindų šlifavimas ir lakavimas, 10 Eur – patalpų išklojimas apsaugine plėvele / patalpų valymas, 34 Eur – statybinių šiukšlių pakrovimas ir išvežimas (t. 1, b. l. 64).

16. Draudiko pateiktas išmokos aktas patvirtina draudiko nurodytas aplinkybes dėl priimto sprendimo išmokėti draudėjui 667,05 Eur draudimo išmoką pripažinus įvykį draudiminiu pagal su E. B. 2016 m. balandžio 5 d. sudarytą Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. 19056/9055809, atskaičius 60 Eur besąlyginę išskaitą (franšizę) (t. 1, b. l. 21, 22, 64). Išmoka (667,05 Eur) buvo išmokėta 2017 m. balandžio 10 d. (t. 1, b. l. 63).

17. Byloje nekilo ginčo, kad atsakovė yra daugiabučio namo, kuriame įvyko avarija, bendrojo naudojimo objektų administratorė ir valdytoja (LR CPK 187 straipsnis, CK 4.236 straipsnis).

18. Tarp šalių kilęs ginčas nagrinėjamas vadovaujantis CK 4.83-4.84, 4.236-252, 6.245-6.249, 6.263, 6.1015 straipsnių, reglamentuojančių bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, priežiūrą, žalos atlyginimą, draudiko teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), ir t. t. nuostatas.

19. Byloje kilo ginčas atsakovei neigiant prievolę atlyginti draudiko išmokėtą draudimo išmoką dėl atsakovės administruojame name trūkus karšto vandens ventiliui prieš apskaitą ir užliejus daugiabučio gyvenamojo namo pas draudiką apdraustą butą.

20. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė (įvyksta prievolės asmenų pasikeitimas – subrogacija) reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.1015 straipsnį, yra nurodęs, kad subrogacija – tai įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje; subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos.

21. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte nustatyta, kad bendrosios pastato inžinerinės sistemos yra pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą vandentiekio, kanalizacijos vamzdynai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo butų savininkams.

22. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduojama arba nutraukiama jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis).

23. Ginčo byloje nustatyta, kad namo adresu (duomenys neskelbtini), savininkai savo teises ir pareigas įgyvendina per administratorių – atsakovę. Ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė namo administratoriui. Prašoma priteisti žala (nuostoliai) atsirado ieškovei išmokėjus draudėjui draudimo išmoką. Taigi, šiuo atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (netaikant CK 6.266 straipsnyje išdėstytų nuostatų), žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos atsiradimo asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).

24. Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos CK numatytos sąlygos – skolininko neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, kaltė ir žala (CK 6.245-6.249 straipsniai). Įrodyti skolininko neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, žalos dydį yra ieškovo pareiga. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje reglamentuota neteisėtų veiksmų samprata – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas turi įvertinti, kad nuostoliai pagal civilinės atsakomybės prigimtį būtų skolininko neteisėtų veiksmų rezultatas. Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, civilinei atsakomybei įtakos turi tik toks priežastinis ryšys, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo neteisėtų veiksmų ir yra pakankama sąlyga atsirasti atsakovo nurodytiems nuostoliams. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (CK 6.249 straipsnis). Taigi, nesant vienai iš įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

25. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai (pranešimas apie įvykį, turto apžiūros aktas, turto žalos įvertinimo skaičiuotė, trūkusio vamzdžio, dėl kurio buvo užlieti butai nuo šešto iki pirmo aukšto, atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas) sąlygoja išvadą, kad ieškovė išmokėjo draudimo išmoką dėl apdrausto buto patalpoms padarytos žalos, nes dėl pylimo buvo apgadintos sienos, lubos ir grindys. Atliktų darbų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad trūko vamzdis, t. y. trūko karšto vandens ventilis prieš apskaitą, todėl sutiktina su ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose išdėstyta pozicija, kad trūkęs karšto vandens ventilis prieš apskaitą priklauso namo bendrojo naudojimo įrangai (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1149-640/2018, 21 punktas, CK 4.82 straipsnis, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis).

26. Vertinant atsakovės kaip ginčo namo administratoriaus argumentus nesutinkant su ieškiniu, pirmiausia būtina nustatyti ir paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą, numatytą CPK 12, 178 straipsniuose, numatančiuose, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Minėta, kad ieškovė, pareiškusi ieškinį dėl žalos (nuostolių) atlyginimo turi pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas žalos faktas, dydis, taip pat atsakovės veiksmai, esantys priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala. Sprendimo 13-16 punktuose aptarti ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad pateikusi nurodytus įrodymus, ieškovė toliau įrodinėjimo pareigą permetė atsakovei, nes pastaroji, būdama ginčo namo administratorė, kuriai CK 4.242 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdydama savo prievoles, turi laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių, turi pateikti įrodymus, kad jai priskirtas funkcijas ir pareigas vykdė tinkamai, t. y. kaip ji vykdė ir užtikrino tinkamą bendrojo naudojimo vamzdynų, ginčo atveju, karšto vandens vamzdyno (ir jo sudėtinių dalių) tinkamą priežiūrą. Teismas pažymi, kad atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, apsiribojo tik formaliais teiginiais apie civilinės atsakomybės sąlygas, nepagrįsdama savo pozicijos jai tenkančios pareigos tinkamu (į)vykdymu ginčo atveju, t. y. nesutiko su ieškiniu, tačiau nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytą žalos kilimo lokalizaciją bei nurodytą priežastį (t.y., kad užpylimo priežastis buvo trūkęs karšto vandens ventilis prieš apskaitą), nepateikė duomenų dėl bendrųjų konstrukcijų tinkamos priežiūros, t. y. kaip ji vykdo jai norminiais aktais priskirtą pareigą rūpintis administruojamu turtu, tame tarpe kaip tai numatyta LR Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose. Atsakovė nepateikė įrodymų, kada paskutinį kartą buvo apžiūrėtas karšto vandens vamzdynas, kokia jo būklė, nepateikė duomenų, ar jis keistas nuo namo pastatymo, ar remontuotas ir pan. Todėl šiuo atveju teismas pažymi, kad ieškovei pateikus įrodymus dėl žalos fakto, vietos ir priežasties, įrodinėjimo pareiga buvo permesta atsakovei, ir atsakovė, kuriai tenka vykdyti įstatymu nustatytas pareigas tinkamai rūpintis administruojamu turtu, neįrodė, kad ji rūpinosi bendrojo naudojimo karšto vandens vamzdynais tinkamai (CPK 12, 178, 179 straipsniai). Todėl, vadovaujantis CPK įtvirtintu rungimosi principu, teismui ieškovės pateikti įrodymai bei atsakovės pozicija neteikiant įrodymų sąlygoja išvadą, kad šiuo atveju žala atsirado būtent dėl atsakovės neteisėto neveikimo (CPK 177, 185 straipsniai).

27. Teismo išvadą, kad atsakovė nepagrindė savo atsiliepime nurodytų atsikirtimų, sąlygoja aplinkybė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kaip ji tinkamai atliko vamzdynų priežiūrą, kada organizavo bendrojo naudojimo vamzdynų pralaidumo ar sandarumo patikrinimus pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (TAR, 2016-12-30, Nr. 2016-30156) reikalavimus ir pan. Teismas pabrėžia, kad ginčo byloje atsakovė, neginčydama jai įstatymu nustatytų pareigų, neteikia įrodymų, patvirtinančių tinkamą šių pareigų vykdymą.

28. Aukščiau teismo nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai sąlygoja išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkinamas pilna apimtimi 2020 m. kovo 10 d. pareiškimu ieškovei patikslinus reikalavimą, t. y. ieškovei priteisiant 658,90 Eur žalos atlyginimo, atėmus 8,15 Eur ieškovės paskaičiuotą nusidėvėjimo sumą reaguojant į atsakovės argumentą dėl nusidėvėjimo paskaičiavimo. Kiti teismo neaptarti atsakovės nurodyti pasisakymai nekeičia teismo padarytų išvadų, todėl teismas atskirai jų neaptaria. Teismas pažymi, kad atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstytas prašymas dėl jos draudiko įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu netenkinamas, nes pirma, pati atsakovė nenurodo duomenų apie savo draudiką, nepateikia įrodymų, kad savo civilinę atsakomybę ginčui aktualiu laikotarpiu buvo apdraudusi ir kur, nepateikė įrodymų, kad ji, 2017 m. vasario 4 d. gavusi pranešimą apie avariją, būtų apie tai informavusi savo draudiką, todėl nėra pagrindo tokį prašymą spręsti.

29. Ieškovei atsisakius nuo 8,15 Eur sumos priteisimo teismas, vadovaudamasis CPK 42 straipsnio ir 293 straipsnio 4 punkto nuostatomis priima ieškovės atsisakymą nuo reikalavimo dalies ir bylą toje dalyje nutraukia. Šalims išaiškinama, kad bylą nutraukus vėl kreiptis dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

30. Ieškinį tenkinus, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 88, 93 straipsniai).

31. Ieškinį tenkinus, iš atsakovės į valstybės biudžetą teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro šalių ir teismo procesinių dokumentų siuntimas, nepriteisiamos, nes jos nesiekia 5 Eur (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259-270 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pagal patikslintus reikalavimus.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“, j. a. k. 121452091, ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, j. a. k. 304080146, naudai 658,90 Eur žalos atlyginimo ir 15 Eur žyminio mokesčio.

Bylą dalyje dėl 8,15 Eur priteisimo nutraukti priėmus ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalies.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.