Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2020-06-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-246-1117/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-06-25Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2020-10-22Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-06-25
Bylos Nr.
1-246-1117/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34197-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aida Stulpinienė
Nukentėjusysis
F. J., K. J.
Kaltinamasis
V. D., A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-246-1117/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34197-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.7.2.5; (S) 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.8; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 25 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė,sekretoriaujant Odetai Krasauskienei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Gailiui,nukentėjusiesiems F. J., K. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini).(duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB „R.“ darbininku statybose, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) mokinys, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. D. ir A. S., veikdami kartu, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais iš chuliganiškų paskatų demonstravo nepagarbą aplinkiniams, o būtent: jie 2019 m. rugpjūčio 9 d. apie 23 val., viešoje vietoje, prie ,,Masčio” ežero pakrantės (prieplauka), esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, A. S. provokuojant konfliktą ir ieškant mažareikšmės dingsties konfliktui tarp jų ir nukentėjusiųjų V. B., K. J. ir F. J. metu, A. S. dėl chuliganiškų paskatų tyčia vieną kartą iš kojos spyrus F. J. į kairės rankos dilbį ir po ko jam pačiam dėl girtumo neišlaikius pusiausvyros pargriuvus ant žemės, V. D. iš chuliganiškų paskatų, tyčia iš nugaros abiem rankomis apkabino F. J. ir jį laikė, kol A. S. toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tyčia vieną kartą iš kumščio trenkė F. J. į veido sritį, ir taip jie, veikdami kartu, padarė F. J. veido sumušimą su dvigubu apatinio žandikaulio lūžiu dešinio kampo-šakos srityje ir žandikaulio kūno kairėje, poodinėmis kraujosruvomis lūžių projekcijoje, t. y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų.

Kaltinamasis V. D. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2019 m. vasarą, tiksliai datos nepamena, galėjo būti rugpjūčio mėn., susitiko su draugu A. S. pakrantėje ar mieste ir ėjo į kavinę, vartojo alkoholinius gėrimus. Buvo pakankamai neblaivus, išgėrė daug alaus, savo girtumą vertintų virš 2 promilių. Paskui trise (jis, A. S. ir dar vienas visai jiems nepažįstamas asmuo, su kuriuo susipažino kavinėje) vaikščiojo pakrante, norėjo „susišaudyti cigarečių“, nes norėjo rūkyti, o parduotuvės jau nedirbo. Jis su A. S. priėjo prie Masčio ežero pakrantėje, prieplaukoje buvusių vaikinų paprašyti cigarečių ir gavosi žodinis konfliktas. Kitas kartu su jais buvęs vaikinas stovėjo nuošalyje, prašyti cigarečių nėjo. Nepamena kaip atrodė tie vaikinai, gali būti, kad tai yra salėje sėdintys nukentėjusieji. Pripažįsta, kad atliko kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, nors tiksliai įvykio aplinkybių nepamena dėl girtumo ir dėl to, kad praėjo daug laiko. Viskas vyko labai greitai, taip tiesiog gavosi. Paskui visi išsiskirstė į skirtingas puses ir jis turbūt ėjo namo, tiksliai nepamena. Su nukentėjusiojo F. J. ieškiniu sutinka iš dalies, sutiktų su 400 Eur suma. Jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, juos tvirtina. Atsiprašo nukentėjusiųjų.

Ikiteisminio tyrimo metu V. D. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio mėn., tikslios dienos nepamena, po pietų susitiko su A. S. ir šio draugu D. G.. Nuvyko į kavinę ,,(duomenys neskelbtini) ", esančią Masčio ežero pakrantėje, ten vartojo alkoholinius gėrimus. Po to išėjo į kitą šalia esančią kavinę ,,(duomenys neskelbtini)“, ten toliau vartojo alkoholinius gėrimus. D. G. alkoholinių gėrimų nevartojo, gėrė jis ir A. S.. Paskui vakare D. G. išėjo namo, o jis su A. pasiliko kavinėje ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Visą vakarą gėrė alų. Nepamena kelintą valandą išėjo iš kavinės. Jiems išėjus iš kavinės, prie jų prisijungė jaunuolis, kurio nepažinojo. Jis tiesiog prie jų prisijungė, taip būna, kai ,,baliavoji", susirandi draugų. Išėjus jiems iš kavinės nebeturėjo parūkyti, todėl norėjo cigarečių iš kur nors gauti. Tiksliai visko nepamena, nes buvo girtas. Pamena, kad buvo jis, A. ir tas jaunuolis su kuriuo susipažino. Pamena kaip išėjo visi trys ir nuėjo ežero pakrante. Didžiosios aikštelės prieplaukoje sutiko keturis jaunuolius, pamena, kaip A. juos pašaukė, paprašydamas cigarečių. Kiek pamena vienas iš keturių jaunuolių kažką ,,naglai" atsakė. Kaip vyko pokalbis jis nepamena, tik pamena, kaip A. iš rankos kumščio vienam iš jaunuolių susmūgiavo. Tačiau kiek kartų ir kam trenkė jis negali pasakyti, nes nepamena. O tas vaikinas kuris buvo prisijungęs prie jo su A., pamena, kad jis stovėjo nuošaliau jų ir prašė A., kad jis apsiramintų. Toliau pamena, kaip tie keturi jaunuoliai nuo jų pradėjo bėgti link kavinės ,,(duomenys neskelbtini)". Ar bandė juos vytis, to nepamena. Jis tikrai nepamena kas ten įvyko tą vakarą, nepamena, kad jis tyčia laikė jaunuolį, kad A. jam trenktų. Yra nekonfliktiškas ir nepamena, kad būtų tą vakarą nusiteikęs konfliktiškai. Stengiasi į muštynes nesivelti, žino, kad A. būna karšto būdo, kad jo nepatrauksi nuo muštynių, tai gal tą vakarą bandė laikyti jaunuolį bandydamas sustabdyti muštynes, bet tikrai nepamena, kad tyčia laikė jaunuolį, kad jam trenktų, iš vis nepamena kaip jį laikė. Net nepamena kaip tą vakarą grįžo namo, nepamena kur buvo po konflikto, bet jam atrodo, kad pabuvo prie ežero ir tada išvarė namo. Papildomai apklaustas parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Nors ir nepamena kaip laikė F. J., tačiau prisipažįsta, kad taip galėjo būti. Tą vakarą buvo girtas ir daug ko nepamena, todėl smulkiai negali papasakoti visų aplinkybių. Su A. S. susitarė, kad per pusę Šiaulių teritorinei ligonių kasai atlygins turtinę žalą dėl nukentėjusiojo F. J. gydymo. Todėl prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikia banko mokėjimo nurodymą, kuriame matyti, kad Šiaulių teritorinei ligonių kasai atlygino turtinę žalą (2 t., b. l. 84–86, 92, 97-98).

Kaltinamasis A. S. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2019 m. vasarą, rugpjūčio mėn., tiksliai datos nepamena, savaitgaliui buvo grįžęs iš Anglijos, susitiko su V. D.. Iš pradžių vartojo alkoholį kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, paskui nuėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Paskui jam dingo vaizdas, visiškai nieko neatsimena. Jam visada taip būna, kad kai yra girtas, paskui nieko neatsimena. Tik kitos dienos ryte iš V. D. sužinojo, kad buvo kažkokios muštynės su mažeikiškiais. Pripažįsta, kad galėjo atlikti kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, nes kai yra girtas, nevaldo savęs. Dabar alkoholio nebevartoja. Jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, juos tvirtina, nieko daugiau pasakyti negali. Sutinka su F. J. civiliniu ieškiniu. Atsiprašo nukentėjusiųjų.

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad2019 m. rugpjūčio 9 d. kartu su draugais D. G. ir V. D. nuo 17 val., kavinėje prie Masčio ežero pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Kaip kavinė vadinasi nežino, bet ją visi vadina ,,(duomenys neskelbtini)". Tą patį vakarą, jau buvo sutemę, tikslaus laiko nepamena, toliau vartoti alkoholinius gėrimus nuėjo į kitą kavinę prie Masčio ežero, pavadinimu ,,(duomenys neskelbtini)". Tiksliai visko nepamena, nes jau buvo girtas. Net nepamena kaip nuėjo iki kavinės ,,(duomenys neskelbtini)", tik pamena, kad toje kavinėje alkoholinių gėrimų jam nepardavė, nes buvo per girtas. Kiek pamena penktadienio vakarą su niekuo nekonfliktavo, tiksliai visko nepamena. Namo grįžo apie 2 val. nakties. Kitą dieną, tai yra šeštadienį, 2019 m. rugpjūčio 10 d., ryte pasportavo, buvo išėjęs į kavinę pavalgyti ir apie 16 val. arba 17 val. susitiko su V. D., D. G. ir O. Š., su kuriais nuėjo vėl į tą pačią kavinę ,,(duomenys neskelbtini) ". Kavinėje susitiko su dar vienu draugu. Visi sėdėjo prie vieno staliuko ir vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė sidrą. Kavinėje buvo maždaug iki 21 val. Toliau ,,susišaudė" dvi mašinas, kurios juos nuvežė iki (duomenys neskelbtini) gatvės iki vieno pažįstamo, kurį visi vadina ,,V.", ten toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Išbuvo iki paryčių, apie 4 val. arba 5 val. išvažiavo pas kitą draugą O. Š. toliau vartoti alkoholinius gėrimus. Daugiau nieko nepamena, atsikėlė policijos areštinėje. Jis nepamena, kad prie Masčio ežero būtų su kuo nors konfliktavęs ir kam nors sudavęs smūgius. Tokio asmens kaip F. J. nepažįsta. Ar sumušo F. J. to negali pasakyti, nes neatsimena. Papildomai apklaustas jis parodė, kad apklausoje nurodė, kad nieko nepamena, ką tą vakarą veikė ir šiandien nieko nepamena. Nepamena, kaip buvo prie Masčio ežero ir nepamena kaip sutiko V. B., K. J. ir F. J.. Ir negali pasakyti ką jiems padarė, kur ir kiek sudavė smūgių. Tą vakarą buvo girtas, todėl nieko nepamena. Nors ir nieko nepamena, tačiau prisipažįsta, kad galėjo taip padaryti, kaip yra parašyta pranešime apie įtarimą. Šiuo metu alkoholinių gėrimų nebevartoja, nes nori pasitaisyti, o seniau juos vartodamas palikdavo konfliktiškas, todėl mano, kad galėjo taip pasielgti. Seniau lankydavo sporto šaką - boksą, todėl mano, kad nuo vieno suduoto smūgio galėjo F. J. sulaužyti žandikaulį. Taip pat pamena, kad tą vakarą buvo su V. D., ką jis darė, jis to nepamena. Taip pat buvo dar vienas asmuo, tačiau kas toks buvo jis negali nurodyti, nes nepamena. Kiek teko kalbėti su V. D., tai jis sakė, kad tas trečias asmuo prie jų buvo prisijungęs tą patį vakarą, jie jo nepažinojo, todėl jis jam ir neįstrigo (2 t., b. l. 35–37, 48-50).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamiesiems ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamiesiems V. D., A. S. inkriminuojamos veikos be kaltinamųjų prisipažinimo bei parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, įrodytos kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis F. J. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. apie 23 val. iš (duomenys neskelbtini) kartu su N. Ž., K. J. ir V. B. atvažiavo į T. prie Masčio ežero pasivaikščioti pakrante. Automobilį pasistatė prie kavinės ,, (duomenys neskelbtini)" ir išėjo pasivaikščioti. Iš pradžių nuėjo link daugiabučių, po to ėjo pakrante link tilto, kur yra kavinė, ten galima išsinuomoti vandens dviračius. Kaip ta vieta vadinasi nežino. Tiksliai negali pasakyti kiek buvo valandų, einant nuo tilto prie aplink ežerą einančio pėsčiųjų tako, sutiko 3 vaikinus, kuriuos matė pirmą kartą. Vienas iš vaikinų jų paprašė žiebtuvėlio. K. J. vaikinui padavė žiebtuvėlį. Vaikinas prisidegė savo cigaretę ir jiems nebegrąžino žiebtuvėlio, laikė jį savo rankoje. Kitas vaikino draugas paprašė jų cigaretės. K. J. pasakė, kad neturi cigarečių. Tas asmuo, kuris jų paprašė cigaretės, jiems pradėjo grasinti, sakydamas, jei pas juos ras cigaretę, tada juos nuskandins. Tada tas vaikinas, kuris paprašė žiebtuvėlio, pradėjo mosikuoti rankomis ir kojomis juos gąsdindamas, kad jiems įspirs arba trenks iš kumščio. Iš pradžių vaikinas mosikavo rankomis ir kojomis, gąsdindamas kad jiems trenks. Vaikinas taip mosikuodamas rankomis ir kojomis, iš dešinės kojos įspyrė jam (F. J.) į kairės rankos dilbį. Vaikinas, įspyręs jam į rankos dilbį nuvirto ant žemės. Matėsi, kad jis buvo girtas, gal todėl, neišlaikęs pusiausvyros nuvirto ant žemės. Vaikinas bandė stotis, o jis tuo metu iš rankos kumščio norėjo trenkti vaikinui, tačiau, nespėjus suduoti smūgio, pajuto kaip iš nugaros apkabino ir suspaudė rankas. Vaikinas, kuris nuvirto ant žemės, atsistojo ir vieną kartą iš rankos kumščio trenkė jam (F. J.) į veido sritį. Tada, tiksliai nepamena kaip, jis išsivadavo iš jį laikiusio vaikino rankų ir atbulas pradėjo eiti link tilto. Vaikinas, kuris jį laikė, ir tas vaikinas, kuris jam trenkė, pradėjo eiti link jo. Prabėgo pro juos šonu, juto kad vienas iš jų vejasi, užšoko ant to tiltelio, kur yra vandens dviračiai ir toliau bėgdamas užšoko ant pėsčiųjų tako. Bėgo link savo draugų, tačiau pamatė, kad draugai bėga link jo. Susitiko su draugais, matė kaip tie trys vaikinai nuėjo į kitą pusę, o jis su draugais nuėjo link savo automobilio. Kai bėgo nuo tų vaikinų, nematė ką tuo metu veikė jo draugai, tačiau einant link automobilio, jo draugas K. J. pasakojo, kad vienas iš tų vaikinų jam trenkė į veido sritį. K. J. ant veido buvo kraujosruva. Ar V. B. su N. Ž. taip pat gavo, jis negali pasakyti. Dėl jam suduoto smūgio pajuto stiprų fizinį skausmą, buvo sulaužytas žandikaulis. Asmuo, kuris iš nugaros laikė užspaudęs jo rankas, buvo sutinusio veido, siaurų pečių, ūgis maždaug 1,80 cm, virš 18 metų, gal apie 20 metų. Šviesaus ar tamsaus gymio, nepastebėjo, nes buvo tamsoka. Plaukai buvo trumpo kirpimo. Aprangos stilius - sportinis, tą vakarą buvo su maikute ir šortais. Išskirtinių bruožų nepastebėjo, tik pastebėjo, kad ant kaklo turėjo grandinėlę. Mano, kad asmenį iš nuotraukų galėtų atpažinti. O jei neatpažintų, mano, kad K. J. galėtų labiau atpažinti, nes jis geriau įsimena veidus. Trečio asmens, kuris tik stovėjo ir nieko nedarė, turbūt neatpažintų, nes jis tik stovėjo ir žodžiais ramino, kad draugai apsiramintų. Iš pat pradžių norėjo nuo jų nueiti, ramindamas savo draugus sakė, kad eitų, nes čia bus nesąmonės, tačiau draugai (tas kuris trenkė F. J. ir tas, kuris laikė), į draugą nekreipė dėmesio. Girdėjo, kad tas jaunuolis, kuris nieko nedarė, vieną iš savo draugų pavadino A., o kaip pavadino antrą draugą, negirdėjo arba neatkreipė dėmesio. Kaip atrodė tas vaikinas, kuris ramino savo draugus, negali papasakoti, nes nepamena. A. S. kartu su savo draugu, jam padarė veido sumušimą su dvigubu apatinio žandikaulio lūžiu, dėl ko patyrė stiprų fizinį skausmą. Gydėsi Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje, žandikaulis buvo sutvirtintas metalo konstrukcija, po to kelis kartus reikėjo važiuoti atgal į ligoninę dėl tolimesnio gydymo, dėl to jam kainavo kelionė bei buvo nedarbingas, patyrė turtinę žalą. Reiškia civilinį ieškinį fizinei, turtinei bei moralinei žalai atlyginti 500 Eur sumai (1 t., b. l. 28-30, 34-40).

Nukentėjusysis F. J. asmens parodymo atpažinti metu, atpažino V. D. ir nurodė, kad V. D. stovėjo F. J. už nugaros, suspaudė jo rankas ir laikė kol jo draugas trenkė F. J. į veido sritį (1 t., b. l. 50–57).

Nukentėjusysis V. B. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio mėn., tikslios dienos nepamena, su draugais F. J., K. J. ir N. Ž., nuo 22 iki 23 val., atvažiavo į T. prie Masčio ežero. Automobilį pasistatė prie kavinės, kurios pavadinimo nežino, išėjo pasivaikščioti. Einant netoli žaidimų aikštelės (tarp automobilio aikštelės ir žaidimų aikštelės) sutiko nepažįstamą vaikiną. Vaikinas buvo akivaizdžiai neblaivus. Vaikinas jų paprašė pridegti cigaretę. K. J. padavė žiebtuvėlį. Vaikinas prisidegė cigaretę, pasakė ačiū, grąžino žiebtuvėlį ir nuėjo link miesto, ne prie ežero. Jie toliau ėjo link tilto, ten pastovėjo, pakalbėjo ir pradėjo eiti atgal. Paėjus kur baigiasi tiltas ir prasideda trinkelės, prie jų priėjo trys jaunuoliai, tarp jų buvo tas pats jaunuolis, kuriam davė pridegti cigaretę. Tas pats jaunuolis paprašė antrą kartą, kad duotų pridegti. Tiksliai nepamena, bet jam atrodo, kad K. J. padavė žiebtuvėlį. Tiksliai nepamena ar tas pats, kuris paprašė pridegti, ar kitas jo draugas paprašė parūkyti. Jie pasakė, kad nė vienas nerūko. Tie vaikinai pradėjo prie jų kabinėtis, kaip jie turi pridegti, bet kaip neturi cigarečių. Dar kartą jiems paaiškino, kad nerūko ir neturi cigarečių. Tačiau jie netikėjo ir pradėjo kilnoti prieš juos kojas. Jie buvo trys, vienas iš jų nieko nedarė, stovėjo ramiai, o kiti du, tarp jų ir tas, kuris prašė cigaretės, kilnojo kojas, sakydami, kad duotų cigarečių arba juos sukiš galvomis į ežerą. Jis stovėjo, vienas iš tų, kuris kilnojo kojas, priėjo prie jo ir paklausė ką laiko rankose savo dešinės rankos kumštį prikišdamas jam prie veido. Jis atsakė kažką panašaus, kad nieko neturi. Vaikinas atsitraukė ir vieną kartą rankos kumščiu trenkė jam į veido sritį. Jis pajuto fizinį skausmą, pasitraukė atbulas, tačiau vaikinai nuo jų neatstojo, tas pats vaikinas, kuris jam trenkė priėjo prie K. J., pradėjo stumdyti. Jis su N. Ž. pasitraukė į šoną. Tada tie du vaikinai pradėjo eiti link F. ir K.. K. su F. greitesniu žingsniu pradėjo eiti nuo vaikinų, vis žvelgdami į vaikinus, kad jie nieko nepadarytų. Tas vaikinas, kuris trenkė jam, priėjo prie F. ir pastūmė. F. bandė gintis, vaikiną atstumdamas atgal, tačiau, tas pats vaikinas, kuris trenkė jam, vieną kartą rankos kumščiu trenkė F. į veido sritį. F. atsitraukė ir pradėjo bėgti nuo to vaikino, kuris trenkė. Tuo metu matė kaip K. bėgo nuo kito vaikino, kuris pirmą kartą prašė pridegti. O tas kitas vaikinas visą laiką stovėjo ir nesikišo. K. su F..pabėgo nuo tų vaikinų, jis su N. stovėjo kitame šone, grįžo prie automobilio. Asmenį, kurį atpažino iš nuotraukų, jie buvo sutikę pirmą, tada šis buvo vienas pats, kai paprašė pridegti cigaretę, o prisidegęs cigaretę, nuėjo. Paskui, kai sutiko šį vaikiną kartu su kitais dviem, kai šie ėjo link jų, suprato, kad jie nori muštis. Jis su N. nieko nedarė, nenorėjo turėti problemų. A. priėjo arti jo ir paklausė ką turi rankose. Jis laikė rankas nuleidęs ir jose nieko neturėjo. Atsakė, kad nieko neturi, tada A. iš rankos kumščio trenkė jam į veido sritį. Tuo metu vaikinas, kurį atpažino, stovėjo šalia A.. Jis atsitraukė, tada A. su savo draugu kumščiuodami į orą priėjo prie F. su K.. K. su F. pradėjo trauktis nuo A. su draugu. Tačiau A. su savo draugu toliau ėjo link F. su K. ir A. priėjęs prie F.jį pastūmė. Nuo smūgio F. žengė atbulas ir bandė gintis A. atstumdamas atgal. Jis su N.traukėsi į šoną, buvo nuo jų atitolę apie 10 metrų ir kai pažvelgė į F., pamatė, kaip A. rankos kumščiu trenkė F. į veido sritį. Tuo metu, kai pamatė kaip A. trenkia F., jie visi, tai yra F., A., A. draugas, kurį atpažino, ir K. stovėjo šalia ir nepastebėjo ar kas nors laikė F., nes tuo metu jis su N. atsitraukinėjo ir tiksliai visko nematė. Atsitraukinėdamas pamatė, kaip F. su K. pradėjo bėgti nuo A. su jo draugu. A. su savo draugu, kurį atpažino, keliais žingsnius bandė vytis F., tačiau sustojo ir nebesivijo (1 t., b.l. 72-74, 78-80).

Nukentėjusysis V. B. asmens parodymo atpažinti metu, atpažino V. D. ir nurodė, kad V. D. buvo kartu su A. S. prie Masčio ežero. V. D. prašė jų pridegti ir cigaretę (1 t., b. l. 85–90).

Nukentėjusysis K. J. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesį, dienos nepamena, apie 22 val. ar 23 val., atvažiavo su draugais t. y. F. J., N. Ž. ir V. B. į T. prie ežero miesto centre. Vaikščiojant prie ežero, prie jų kompanijos lėtu žingsniu artėjo trys asmenys, iš kurių vienas buvo stambaus kūno sudėjimo, maždaug 180 cm ūgio, veidą buvo atkišęs į priekį, stovėjo lyg būtų pasviręs į priekį, išskirtinių požymių ar aprangos detalių nepastebėjo, kuris jo paprašė prisidegti cigaretę, akcentas buvo žemaitiškas. Vaikinui paprašius, jis davė žiebtuvėlį ir šis prisidegė cigaretę. Po to šis vaikinas jo pradėjo prašyti cigarečių, atsakė, kad neturi. Tada vaikinas sakė atiduoti elektroninę cigaretę, kurią turėjo F.. Vaikinas dar sakė atiduoti žolę, o jeigu nieko neturi, liepė jiems susimokėti. Jie visi į tokius prašymus žiūrėjo nerimtai, todėl nusijuokė. Pastebėjo, kad asmuo, kuris prašė duoti turimus daiktus, pradėjo agresyviai elgtis, tuo tarpu ir su juo vienas iš draugų vardu A. (liekno kūno sudėjimo, maždaug 180 cm ūgio). Jo vardą sužinojo iš trečio asmens kuris buvo kartu su jais, nes trečiasis asmuo liepė šaukdamas vardu "A.", kad nustotų agresyviai elgtis. A. pradėjo eiti link V. ir N. smūgiuodamas į orą, ketindamas juos fiziškai sužaloti. Tuo metu V. ir N. nieko nedarė, dėl ko A. artėjo prie F. ir pradėjo kilnoti kojas jam prie galvos. Tada minėtas asmuo F. įspyrė viena kartą koja, kurios pusės atsakyti negali, o į kurią vietą jis nematė. F. tuo metu smūgiavo arba jį pastūmė, dėl ko A. nukrito ant žemės. Asmuo, kuris davė prieš tai jiems reikalavimus, apsikabino iš nugaros abejomis rankomis F. ir jį laikė, kol A. atsikels ir smūgiuos jam į veidą. Jis visą tai matė. Buvo vienas smūgis kumščiu, kuris buvo suduotas į kairę veido pusę. Tuo metu jis bėgo prie A. draugo, kuris buvo jį apsikabinęs ir bandė patraukti jį nuo F.. T. A. ir K. J. užsipuolė, norėdamas jam suduoti rankomis, kadangi agresyviai link jo artėjo, jis palaikydamas ištiestos rankos atstumą atsitraukinėjo, o jis rankomis bandė pasiekti. Palaikydamas atstumą, žiūrėdamas į F., bei į jį laikiusį asmenį, stebėjo jo judesius, kad jis neateitų prie jo ir jo nesužalotų. Pamatęs, kad F. bėga, jis atsitraukinėjo, o kol žiūrėjo nepamatė A. ir atsisukęs į jį, pajuto rankos smūgį kumščiu į jo veido kairę pusę. A. jam sudavė vieną smūgį. Po šio smūgio kartu su F. bėgo link mašinos, kuri buvo pastatyta nuo įvykio vietos apie 300 metrų atstumu. Automobilis buvo pastatytas prie kavinės šalia ežero, kurios pavadinimo nežino. Buvę kartu jų draugai N. ir V. jau prieš tai šalinosi link automobilio. Jiems bėgant link automobilio pastebėjo, kad buvę trys asmenis juos vejasi, bėgdami lėtu bėgimu. Tuo metu N. sušaukė, kad vejasi, dėl ko jis paspartino bėgimą link automobilio. Sugrįžus visiems prie automobilio, susėdo į jį ir išvažiavo į(duomenys neskelbtini) apie tai niekam nepranešdami. Grįžus prie automobilio ant jo kairės pusės žandikaulio prie akies buvo mėlynė, kuri jam skaudėjo. Ant kitų jo draugų išorinių sužalojimų nesimatė. Jis asmeniškai matė, kaip F. iš karto po įvykio spjaudėsi kraujais. Kai įsėdo į automobilį, trijų asmenų kompanijos, kurie juos užsipuolė nebematė. Iš buvusių trijų asmenų, likęs vienas draugas, ūgio apie 170 cm, liekno kūno sudėjimo, kuris mano, net neturėjo 18 metų, viso to laikotarpio metu nieko nedarė, tik žodžiu bandė numalšinti A. agresijos protrūkį. Po įvykio, kol dar buvo (duomenys neskelbtini) mieste, nuvažiavo į degalinę, nusipirko šalto gėrimo, kad sušaldytų sužeistą, sumuštą vietą (1 t., b. l. 114-115).

Nukentėjusysis K. J. asmens parodymo atpažinti metu atpažino V. D. ir nurodė, kad V. D. laikė jo draugą F., kol kitas asmuo tuo metu smūgiavo F. J. (1 t., b. l. 119–121).

Liudytojas N. Ž. parodė, kad tą dieną apie 23-24 val. atvažiavo prie Masčio ežero su draugais F. J., V. B. ir K. J.. Automobilį pasistatė prie kavinės, kurios pavadinimo nežino. Ėjo Masčio ežero pakrante link (duomenys neskelbtini) kavinės. Nuėjo iki tilto, ant tilto galo, ten pasidarė nuotraukų ir išsiuntė draugams, kad yra (duomenys neskelbtini). Pradėjo eiti nuo tilto, buvo beveik prie galo, kai prie jų priėjo trys nežinomi vaikinai. Prieš einant ant tilto, nuo automobilio paėjus apie 60 metrų, sutiko vaikiną, kuris jų paprašė pridegti. K. padavė žiebtuvėlį, prisidegė ir grąžino atgal, o jie nuėjo prie tilto. Prie tilto grįžo tas pats jaunuolis kuris jų prašė pridegti, tik dabar jis buvo ne vienas, o trys. Iš tų vaikinų, vienas iš jų paprašė cigarečių, paprašė ne tas pats jaunuolis, kuriam ankščiau davė pridegti. Pasakė kad neturi, tada jų paprašė pridegti. K. padavė žiebtuvėlį, vienas iš jų prisidegė cigaretę ir žiebtuvėlio K. nenorėjo grąžinti. K. paprašė, kad grąžintu žiebtuvėlį, tačiau jaunuolis K. ignoravo. Jaunuolis žiūrėjo į F.. Jie visi, t. y. V., F., K. ir jis stovėjo horizontaliai. Prieš juos stovėjo visi trys asmenys. Vienas iš jų buvo labai ramus, net ramino savo draugus, antras pradėjo kilnoti savo kojas, o trečias, kuris pirmą kartą paprašė pridegti, stovėjo netoli jo. Trečias vaikinas jam kažką pasakė, bet nesuprato ką, tačiau nieko rimto. Tada jis su juo pradėjo kažką kalbėti. Atsisuko ir pamatė kaip antras vaikinas, kuris kojas kilnojo, nuo F. atitraukia koją, bet nematė ar įspyrė F., tik pamatė, kaip nuo jo atitraukia koją. F. užsimojo ranka ir trenkė antram vaikinui, kur pataikė nepastebėjo. Tada tas trečias vaikinas, kai pamatė, kad F. trenkė jo draugui, pribėgo prie F. iš nugaros pusės ir pradėjo laikyti rankas, kad nebegalėtų nieko daryti. Antras vaikinas užsimojo ranka ir vieną kartą rankos kumščiu trenkė F. į žandikaulį (skruostą). K. pradėjo bėgti ir nustūmė tą vaikiną, kuris laikė. K. pradėjo gaudyti tas antras vaikinas, o F. tas trečias. F. pradėjo bėgti tilto pakraščiu, nušoko ant žolės. Jis su V. pradėjo eiti link F., K. tuo pačiu metu peršoko turėklus ir pradėjo eiti su jais. Tie du vaikinai jų nebesivijo. F. pradėjo spjaudytis krauju ir nuėjo iki mašinos. D. F. nustatė žandikaulio lūžį trijose vietose ir vienam dančiui kažkas buvo. Jis matė kaip trenkė F. ir V.. V. trenkė iš pat pradžių, prieš tai kai pradėjo kilnoti kojas. V. trenkė taip pat tas antras vaikinas. Jis priėjo prie V. ir daugiau nei vieną kartą pakumščiavo į V. pilvo sritį. Jis buvo per 10 metrų ir jam neatrodė, kad pakumščiavo smarkiai (1 t., b.l. 136–138).

Liudytojas D. G. parodė, kad A. S. yra jo draugas, o V. D. yra tik pažįstamas. 2019 metų vasarą, rugpjūčio mėnesį, tikslios dienos nepamena, apie 16 val. susitiko su A. S.. Kartu nuėjo į kavinę ,, (duomenys neskelbtini)", maždaug už valandos laiko prie jų prisijungė V. D.. Kavinėje pavalgė, pasėdėjo, A. vartojo alų, ar V. vartojo alkoholinius gėrimus, to tiksliai nepamena. Jis pats alkoholinių gėrimų nevartojo. Kavinėje sėdėjo gana ilgai, tačiau nepamena kelintą valandą iš jos išėjo į miestą pasivaikščioti. Jam 22 val. reikėjo būti namie, nes yra įtrauktas į probacijos skyriaus įskaitą, todėl netoli Masčio ežero jie išsiskirstė ir jis išėjo namo. Ką toliau veikė A. su V., jis nežino, nes jie pasiliko prie turgaus. Kai kitą dieną susitiko su A., jis pasakojo, kad buvo grįžę į kavinę, buvo girtas, su kažkuo susimušo, bet nieko nepamena. O su V. apie tai nieko nekalbėjo (1 t., b.l. 142-143).

Įvykio registracijos kortelėje nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 10 d. į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių kreipėsi F. J., kuriam diagnozuotas apatinio žandikaulio lūžis, tolimesniam gydymui išsiųstas į Klaipėdos universitetinę ligoninę. F. J. paaiškino, kad buvo sumuštas (duomenys neskelbtini) prie ežero (1 t., b. l. 22).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1851/2019 (03), nurodyta, kad F. J. nustatytas veido sumušimas su dvigubu apatinio žandikaulio lūžiu dešinio kampo-šakos srityje ir žandikaulio kūno kairėje, poodinėmis kraujosruvomis lūžio projekcijoje. Sužalojimas padarytas paveikus F. J. veidą kietu buku daiktu ir kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 155-156).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016). Byloje ištirtų ir anksčiau aptartų, tarpusavyje sutampančių ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad V. D. ir A. S., veikdami kartu, padarė nukentėjusiajam F. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų. Tai, jog F. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas įrodo pačių įtariamųjų V. D., A. S., nukentėjusiųjų V. B., K. J., F. J., liudytojo N. Ž. parodymai, asmens parodymo atpažinti protokolai, specialisto išvada. Tai, jog nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl chuliganiškų paskatų patvirtina tai, jog V. D. ir A. S. provokavo konfliktą, kaip pretekstą savo veiksmams panaudojo mažareikšmę dingstį, t. y. prašė pridegti turimą cigaretę, paskui prašė cigaretės, elektroninės cigaretės, kitų daiktų, jų negavus grasino nukentėjusiesiems, jog nuskandins, demonstratyviai kilnojo kojas, mosikavo rankomis imituojant smūgius. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji iki įvykio nukentėjusiųjų nepažinojo, juos matė pirmą kartą, jokių asmeninių santykių iki tol tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų nėra buvę, pirmas kontaktas tarp jų įvyko tik dėl prašymo duoti cigarečių. Taigi, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji V. D. ir A. S., veikdami kartu, padarė nukentėjusiajam F. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Bausmių skyrimas

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

Kaltinamasis V. D. anksčiau neteistas (2 t., b. l. 65-66), yra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą BK 93 straipsnio pagrindu (2 t., b. l. 68-69), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 71-74), jo padarytas nusikaltimas priskiriamas tyčinių apysunkių nusikaltimų kategorijai. Už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymą V. D. skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes tik tokia bausmės rūšis numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo V. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, skiriant bausmę atsižvelgtina į nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, sukeltas pasekmes, į tai, jog nusikalstama veika padaryta žala, tačiau dalis žalos, t. y. žala Šiaulių teritorinei kasai yra atlyginta (2 t., b. l. 103) (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis V. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (LR BK 64¹ straipsnis). Kaltinamasis V. D. yra jauno amžiaus, neteistas, padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, gailisi dėl padarytos veikos, atsiprašė nukentėjusiųjų, yra dirbantis. Dėl šių priežasčių yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5, 7, 10 punktai).

Kaltinamasis A. S. anksčiau neteistas (2 t., b. l. 1-5), yra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą BK 38 straipsnio pagrindu (2 t., b. l. 7-8), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 10-15), jo padarytas nusikaltimas priskiriamas tyčinių apysunkių nusikaltimų kategorijai. Už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymą A. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes tik tokia bausmės rūšis numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, skiriant bausmę atsižvelgtina į nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, sukeltas pasekmes, į tai, jog nusikalstama veika padaryta žala, tačiau dalis žalos atlyginta (kaltinamasis V. D. pateikdamas mokėjimo kvitą nurodė, kad žalą Šiaulių teritorinei ligonių kasai atlygino abu su A. S.) (2 t., b. l. 97, 103) (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis A. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (LR BK 64¹ straipsnis). Į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 11 d. 11 val. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. 15.44 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (2 t., b. l. 16-17, 18, 19). Kaltinamasis A. S. yra jauno amžiaus, neteistas, padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, gailisi dėl padarytos veikos, yra dirbantis. Dėl šių priežasčių yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti mokslą, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5, 7, 10 punktai).

Civilinis ieškinys, kardomosios priemonės

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi, nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. CK 6.251 straipsnyje yra įtvirtintas visiško nuostolių (turtinės žalos) atlyginimo principas, t. y. padaryta turtinė žala turi būti atlyginta visa.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.

Nukentėjusysis F. J. byloje pareiškė civilinį ieškinį fizinei, turtinei bei moralinei žalai atlyginti 500 Eur sumai. Teisiamojo posėdžio metu, aiškindamas aplinkybes dėl civilinio ieškinio, nukentėjusysis F. J. nurodė, jog jam buvo sulaužytas žandikaulis, patyrė fizinį skausmą, dantys buvo sutvirtinti metaline konstrukcija, kurį laiką negalėjo kramtyti, valgė tik trintą maistą, gėrimus, buvo daug nepatogumų. Lankėsi pas gydytojus, kainavo kelionės, taip pat dėl sveikatos sutrikdymo nebegalėjo lankyti sporto klubo, liko nepanaudotas abonementas, nebeįsidarbino, nors buvo suplanavęs tai daryti. Nors nukentėjusysis, nei pateikdamas civilinį ieškinį, nei teisiamojo posėdžio metu nepateikė įrodymų dėl konkretaus patirtos turtinės žalos dydžio, tačiau jo nurodytos aplinkybės dėl neturtinės žalos, įvertinus sužalojimo mastą, yra įtikinamos ir akivaizdu, jog dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų jis patyrė skausmą, nepatogumus, buvo apribotos jo galimybės kalbėti, valgyti, atlikti kitus veiksmus, užsiimti sportu ir t. t. Šitie išgyvenimai pripažintini neturtine žala ir įvertintini pinigais, todėl iš kaltinamųjų priteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, kad F. J. sveikata buvo sutrikdyta iš chuliganiškų paskatų, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nulėmęs jau minėtus nepatogumus, skausmą, teismo vertinimu 500 Eur civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, atitinkantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl tenkintinas. Nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis F. J. nurodė, kad 500 Eur sumą prašo priteisti tik iš kaltinamojo A. S., nes šis sudavė smūgį į žandikaulį, tačiau byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad žala F. J. buvo padaryta bendrais kaltinamųjų veiksmais (V. D. iš nugaros laikė apkabinęs F. J. tam, kad A. S. galėtų trenkti šiam į veidą), todėl iš abiejų kaltinamųjų solidariai nukentėjusiajam F. J. priteistina 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250, 6.263, 6.279 straipsniai, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Kol nuosprendis bus pradėtas vykdyti kaltinamajam V. D. paliktina ta pati kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Kol nuosprendis bus pradėtas vykdyti kaltinamajam A. S. paliktina ta pati kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 10 punktais, V. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Kol nuosprendis bus pradėtas vykdyti nuteistajam V. D. palikti tą pačią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 11 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 10 punktais, A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti mokslą, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Kol nuosprendis bus pradėtas vykdyti nuteistajam A. S. palikti tą pačią kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą.

Iš V. D. ir A. S. priteisti F. J., solidariai žalos atlyginimą 500 Eur (penkis šimtus Eur) neturtinei žalai atlyginti, įpareigojant žalos atlyginimą sumokėti iki 2020 m. rugsėjo 1 d.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Aida Stulpinienė