- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-07
- Bylos Nr.
- e2A-214-407/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00363-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Būsto švara“
- Ieškovas
- Lazdijų rajono savivaldybės administracijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto švara“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Lazdijų rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto švara“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Lazdijų rajono savivaldybės administracija prašė priteisti iš atsakovės UAB „Būsto švara“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Lazdijų butų ūkis“) 61 486,07 Eur nesumokėto nuomos mokesčio; 4 476,19 Eur delspinigių, procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2003 m. lapkričio 3 d. ieškovė su atsakove sudarė Nuomos mokesčio rinkimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo rinkti iš nustatyta tvarka išnuomotų neprivatizuotų butų, kurie yra Lazdijų rajono savivaldybės administracijos balanse, nuomininkų nuomos mokestį ir 95 proc. surinkto nuomos mokesčio pervesti į ieškovės nurodytą sąskaitą. Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktais atsakovė pripažino susidariusius įsiskolinimus ieškovei. Ieškovė ragino atsakovę sumokėti skolą, tačiau atsakovė savo prievolės neįvykdė. Atsakovė 2016 m. rugpjūčio 11 d. raštu nepagrįstai neigia susidariusią skolą, nesąžiningai siekdama išvengti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad tarp šalių susiformavo ydinga praktika – nors šalys susitarė, kad ieškovei pervedama 95 proc. faktiškai surinkto nuomos mokesčio (likę 5 proc. lieka atsakovei), tačiau šalys skaičiuodavo visą teoriškai iš nuomininkų surinktino nuomos mokesčio dydį ir tokį dydį įformindavo byloje pateiktais tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktais. Atsakovei nebuvo suteiktas įgaliojimas ar pavedimas veikti ieškovės vardu prisiteisiant ir priverstinai išieškant nuomos mokestį iš nuomininkų. Dėl nuo atsakovės valios nepriklausančių priežasčių, faktiškai surinktas nuomos mokestis niekada nebūdavo lygus teoriškai surinktinam nuomos mokesčio dydžiui. Atsakovė tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinį. Be to, atsakovei pareiga pervesti faktiškai surinkto nuomos mokesčio dalį kilo nuo 2003 m. gruodžio 1 d., todėl ieškovė praleido ieškinio senaties terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai – priteisė ieškovei Lazdijų rajono savivaldybės administracijai iš atsakovės UAB „Būsto švara“ 61 486,07 Eur skolos, 4 476,19 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (65 962,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 2 938 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas sprendė, kad ieškovės pateikti tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktai, kurie pasirašyti abiejų šalių atstovų (išskyrus paskutinį 2015 m. lapkričio 11 d. aktą, kuris atsakovės atstovo nepasirašytas), atspindi tikrus tarp šalių susiklosčiusius atsiskaitymus pagal šalių sudarytą Sutartį, todėl teismas vadovavosi šiais aktais. Pasak teismo, skolų suderinimo aktuose nurodytus skolų dydžius patvirtina kiti įrodymai, tiek rašytiniai, t. y. atsakovės kas mėnesį teiktos ataskaitos apie surinktą mokestį ir pervestas sumas, tiek ir liudytojų parodymai.
6. Teismo vertinimu, rašytiniuose įrodymuose esantys netikslumai yra neesminiai. Pagal Sutartį būtent atsakovė turėjo užfiksuoti surinktą nuomos mokesčio sumą ir apie faktiškai surinktą mokestį pranešti ieškovei kasmėnesinėse ataskaitose (Sutarties 2.4. punktas). Tai, kad lydraščiuose ir ataskaitose surinkto mokesčio sumos ne visuomet sutampa, nėra aplinkybė, kuri turėtų būti vertinama atsakovės naudai. Nors įrodymais apie surinktą mokestį disponavo būtent atsakovė, ji šioje byloje elgėsi pasyviai ir tokių įrodymų neteikė, o pateikti rašytiniai paaiškinimai (2018 m. lapkričio 14 d. pažyma ir sąskaitų išrašai) nėra tinkamas įrodymas įrodinėti pinigų surinkimo faktą, be to, šie paaiškinimai prieštarauja ieškovės pateiktoms pačios atsakovės suformuotoms kasmėnesinėms mokesčio surinkimo ataskaitoms, kuriose aiškiai nurodyta, kokie nuomininkai kokio dydžio mokestį yra sumokėję.
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovės pateikti įrodymai, t. y. ieškovės suformuotos ataskaitos, nėra pilni – ieškovė pateikė ataskaitas apie surinktą mokestį tik nuo 2007 m. sausio mėnesio, nes, kaip teigia ieškovė, dokumentai, senesni kaip 10 metų, buvo sunaikinti pagal archyvo tvarkymo taisykles. Nepaisant to, pateiktos ataskaitos sutampa su skolų suderinimo aktais, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti buvusia atsakovės skola už laikotarpį iki 2007 m.
8. Teismas taip pat pažymėjo, kad skolų suderinimo aktus teikė tiek ieškovė atsakovei, tiek ir atsakovė ieškovei, todėl, pasak teismo, negalima laikyti patikimais atsakovės argumentus, kad šalys iš esmės skirtingai suprato skolos suderinimo aktuose fiksuojamų sumų reikšmę.
9. Teismas vadovavosi liudytojos J. K., buvusios UAB „Būsto švara“ vyriausiosios buhalterės, parodymais, kad skolų suderinimo aktai buvo rengiami tiek ieškovės, tiek ir jos iniciatyva; kad skola buvo fiksuojama nuo faktiškai surinkto mokesčio, o ne nuo teorinio, t. y. įskaitant ir faktiškai nesurinktą; kad buhalterinė skola reiškė tikrą skolą, o ne skolą neatskaičius administravimui skirtą 5 proc. mokestį; kad jos darbo įmonėje metu suderinimo aktai (paskutinis liudytojos sudarytas aktas buvo 2014 m. balandžio 8 d.) apėmė tik tarpusavio apyvartą pagal konkrečią sutartį, šiuo atveju – pagal 2003 m. lapkričio 3 d. Nuomos mokesčio rinkimo sutartį. Pasak teismo, iš esmės analogiškai aplinkybes paaiškino ir liudytoja G. V., kuri kaip ieškovės darbuotoja dalyvavo sudarant skolų suderinimo aktus.
10. Teismas atmetė atsakovės prašymą taikyti ieškinio senatį, vadovaudamasis ieškovės argumentu, kad senaties termino eiga nutrūko atsakovei sudarius skolos suderinimo aktus, t. y. pripažinus reikalavimą (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.130 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Atsakovė UAB „Būsto švara“ apeliaciame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
11.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinio senaties termino eiga nutrūko šalims sudarius skolos suderinimo aktus. Nenustatęs senaties termino pradžios datos, teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė, sudarydama tarpusavio atsikaitymo suderinimo aktus, pripažino esamą prievolę. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta, nes atsakovė, kaip juridinis asmuo, niekada neišreiškė savo valios pripažįstant skolą pagal Sutartį bei neatliko kitų veiksmų, patvirtinančių ieškinio senaties termino nutraukimą. Tarpusavio skolos suderinimo aktai buvo pasirašyti atsakovės buhalterės, kuri nėra bendrovės valdymo organas. Teismas nenustatė, kad bendrovės vadovas būtų išreiškęs valią sudaryti tarpusavio atsiskaitymo aktus. Tokia šalių pareiga nėra įtvirtinta sudarytoje Sutartyje. Liudytoja G. V. patvirtino, kad tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktai buvo pasirašomi kiekvienais metais ir todėl pripažinta, kad tokiais dokumentais nebuvo siekiama nustatyti naujos senaties termino skaičiavimo pradžios ar realiai ginti tariamai pažeistas teises. Teismo posėdyje apklausus liudytojas, nebuvo pašalintos abejonės, susijusios su tarpusavio skolų suderinimo aktų trūkumais. Todėl teismas nepagrįstai rėmėsi išimtinai šiais aktais ir nepagrįstai netaikė ieškinio senaties ieškovės reikalavimams, atsiradusiems iki 2008 m. kovo 5 d.
11.2. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, vadovavosi tik ieškovės pateiktais išvestiniais įrodymais, kurie prieštarauja atsakovės pateiktiems pirminiams įrodymams. Teismas vadovavosi ieškovės pateiktais suvestiniais duomenimis, kurių teisingumas ir pagrįstumas nėra patvirtintas jokiais pirminiais įrodymais. Suvestinių duomenų lentelėje nėra nurodytas tariamos skolos apskaičiavimas pagal Sutartį už laikotarpį nuo 2003 m. lapkričio 3 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. Suvestinių duomenų lentelėje (420 eilutė) nurodyta tariama atsakovės skola 2006 m. gruodžio 31 d. – 51 806,04 Lt (15 004,06 Eur). Tačiau atsakovė nepateikė šią skolą patvirtinančių įrodymų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimas apskritai neįrodytas ir nepagrįstas. Ieškovės buhalterė G. V. nurodė, kad neturi duomenų už minėtą laikotarpį, o lentelė sudaryta kompiuterinės apskaitos pagrindu, kurios nėra galimybės pateikti. Pagal kasacinio teismo praktiką vien tik buhalterinės apskaitos dokumentai gali būti įrodymai, jei nėra kitų, pirminių dokumentų arba jei pirminiai įrodymai neprieštarauja buhalterinės apskaitos dokumentams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017). Atsakovė byloje pateikė pirminį įrodymą – banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2003 m. liepos 14 d. iki 2013 m. balandžio 24 d. ir nurodė, kad į banko sąskaitą pagal Sutartį buvo surinkta 2 661,67 Eur. Naudojant atsiskaitymo knygeles buvo surinkta 38 257,24 Eur nuomos mokesčio. Suvestinių duomenų lentelės 414 eilutėje pateikiamos tariamai atsakovės surinktos piniginės lėšos pagal Sutartį, kurių bendra suma yra 83 470,82 Eur. Tos pačios lentelės 418 eilutėje pateikiama faktiškai atsakovės ieškovei pervestų piniginių lėšų suma – 38 872,15 Eur. Skirtumas tarp minėtų sumų – 44 598,67 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė turėjo teisę pasilikti 5 proc. faktiškai surinkto nuomos mokesčio, tariama atsakovės skola negalėtų būti didesnė nei 42 368,74 Eur. Tai patvirtina ieškovės pateiktų suvestinių duomenų nepagrįstumą ir prieštaravimą tarpusavio atsiskaitymo aktams.
11.3. Teismas netinkamai vertino byloje esančius tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktus. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima įsitikinti tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktuose nurodytų duomenų tikrumu bei įrodymų, kurie pašalintų aktuose esančius prieštaravimus ir neatitikimus. Nepašalinus prieštaravimų ir neatitikimų, byloje nebuvo pagrindo remtis išvestiniais įrodymais, kuriuos paneigia atsakovės pateikti pirminiai įrodymai – banko sąskaitų išrašai. Liudytoja G. V. negalėjo įvardinti tarpusavio atsiskaitymo aktuose nurodytų sumų apskaičiavimo, pirmoje skiltyje esančių dokumentų (pvz. INV-00000590 ir kt.) bei šių dokumentų išrašymo pagrindo. Liudytoja taip pat negalėjo nurodyti, kokiu pagrindu tarpusavio suderinimo aktuose buvo nurodytos ieškovės mokėtinos sumos atsakovei. Ieškovė nepateikė pirminių duomenų, kuriuose būtų užfiksuotas tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktuose įrašytas atsakovės prievolės atsiradimo pagrindas ar dydis.
11.4. Teismas be pagrindo nesirėmė atsakovės 2018 m. lapkričio 14 d. pažyma ir banko sąskaitos išrašu, kurie patvirtina, kad nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. faktiškai buvo surinkta 369,35 Eur nuomos mokesčio. Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad suderinimo akte nurodyta ne skolos suma, o kiek visi nuomininkai turėtų sumokėti nuomos mokesčio per šį laikotarpį, t. y. 2 386,07 Eur. Nurodytu laikotarpiu piniginės lėšos buvo surenkamos per atsakovės banko sąskaitą ir todėl banko sąskaitos išrašas laikytinas pirminiu įrodymu, pagrindžiančiu Sutarties pagrindu surinktų lėšų sumą. Be to, aplinkybę, kad ataskaitoje įrašytas maksimalus surinktinas nuomos mokestis, pripažino ir pati ieškovė. Teismas nurodė, kad piniginės lėšos minėtu laikotarpiu galėjo būti renkamos ne tik per surenkamąją banko sąskaitą, bet ir kitais būdais, tačiau tokia teismo išvada nėra paremta byloje esančiais įrodymais. Atsakovės 2018 m. lapkričio 14 d. pažymoje nurodyta, kad piniginės lėšos naudojant atsiskaitymo knygeles buvo renkamos tik iki 2014 m. gruodžio 31 d. Atitinkamai, kiti nuomos mokesčio surinkimo būdai, be piniginių lėšų surinkimo į banko sąskaitą, nebuvo naudojami ir todėl pateiktas banko sąskaitos išrašas yra pirminis įrodymas, patvirtinantis surinktų lėšų sumą bei paneigiantis ieškovės pateiktus įrodymus.
11.5. Nagrinėjamu atveju ieškiniu prašomos priteisti skolos faktą ir jos dydį privalėjo įrodyti ieškovė (CPK 12 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 178 straipsniai). Ieškovė elgėsi pasyviai ir rėmėsi tik išvestiniais įrodymais, kurie nėra pakankami nustatyti objektyvią tiesą byloje. Ieškovė nenurodė, kad neturi galimybių pateikti papildomų, tačiau bylai svarbių įrodymų, nereiškė prašymų dėl įrodymų išreikalavimo ar teismo liudijimo išdavimo. Ieškovė nepašalino apeliaciniame skunde nurodytų abejonių bei prieštaravimų dėl jos pateiktų tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktų ir suvestinių duomenų lentelės, ir todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė įrodė ieškinio pagrindą.
Atsiliepimas
12. Ieškovė Lazdijų rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:
12.1. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai patvirtina, kad atsakovė (skolininkė), pasirašydama šiuos aktus, pripažino savo įsiskolinimą (prievolę) ieškovei. Kadangi atsakovė pripažino savo prievolę ieškovei ir tai padarė nepasibaigus ieškinio senaties terminui, ieškinio senaties terminas, remiantis CK 1.130 straipsnio 2 dalimi, nutrūko. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės prašymą taikyti ieškinio senaties terminą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2009 konstatavo, kad tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto pasirašymas nepasibaigus senaties terminui, senaties terminą nutraukia ir jo eiga prasideda iš naujo. Ieškovė turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad atsakovės vyr. buhalterė J. K. veikė atsakovės vardu, nes pasirašė ne vieną tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą. Be to, šie aktai patvirtinti atsakovės antspaudu. Apeliantė pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo aplinkybės, kad minėti aktai pasirašyti viršijant įgaliojimus, apie tai niekada neinformavo ieškovės, todėl ši apeliantės pozicija yra nepagrįsta.
12.2. 2009 m. gruodžio 9 d., 2011 m. gruodžio 31 d., 2014 m. balandžio 14 d. ir 2015 m. sausio 8 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai buvo parengti ieškovės arba atsakovės, be to, atsakovės atstovai šiuos aktus pasirašė ir taip patvirtino, kad šiuose aktuose pateikta informacija yra teisinga. 2015 m. lapkričio 11 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas nėra pasirašytas atsakovės, tačiau šis aktas buvo siųstas atsakovei, o atsakovė aktą ignoravo ir nepateikė įrodymų, paneigiančių šiame akte nurodytos informacijos tikslumą. Byloje esantys pačios atsakovės rengti nuomininkų, sumokėjusių ir nesumokėjusių nuomos mokesčius, sąrašai patvirtina tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktuose esančios informacijos tikslumą ir teisingumą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti ar sukelti abejones dėl minėtos informacijos tikslumo ir teisingumo.
12.3. Pagal Sutarties 2.4 punktą, atsakovė privalėjo teikti ieškovei informaciją, susijusią su nuomos mokesčio surinkimu. Ieškovė tokios atsakovės pateiktos informacijos pagrindu apskaitydavo pagal Sutartį iš atsakovės gautinas sumas bei tokios informacijos pagrindu buvo rengiami tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai. Nepaisant to, kad byloje nėra nuomos mokestį sumokėjusių ir nesumokėjusių nuomininkų sąrašų už laikotarpį nuo Sutarties sudarymo iki 2007 m. birželio 30 d., atsakovė, pasirašydama 2009 m. gruodžio 9 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, patvirtinto kad šiame akte pateikta informacija yra teisinga ir pripažino savo įsiskolinimo ieškovei dydį nuo Sutarties sudarymo iki 2009 m. lapkričio 30 d. Ieškovė nepasirašė 2015 m. lapkričio 11 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto, tačiau jame nurodyta informacija atitinka atsakovės teiktas ataskaitas apie nuomos mokesčio surinkimą (sumokėjusius ir nesumokėjusius nuomininkus). Liudytoja G. V. patvirtino, kad atsakovės įsiskolinimo ieškovei dydis buvo suderintas su atsakove pasirašant tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktus. Kad atsakovė buvo skolinga ieškovei, patvirtino ir atsakovės buvusi vyr. buhalterė J. K.. Atsakovės pateiktas banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2003 m. liepos 14 d. iki 2013 m. balandžio 24 d. pilnai neįrodo atsakovės surinko nuomos mokesčio dydžio, nes pinigai galėjo būti renkami ir kitais būdais nei pervedant į sąskaitą, be to, iš esmės prieštarauja pačios atsakovės Sutarties pagrindu parengtoms ir pateiktoms ataskaitoms.
12.4. Atsakovė nepateikė įrodymų, verčiančių abejoti Tarpusavio atsiskaitymo aktuose esančios informacijos teisingumu ir tikslumu, bei niekada neginčijo minėtuose aktuose pateiktų skaičiavimų.
12.5. Atsakovė nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. nevykdė pareigos teikti ieškovei sumokėjusių ir nesumokėjusių nuomos mokesčius nuomininkų sąrašus, kaip numatyta Sutarties 2.4 punkte. Negavusi tokios informacijos, ieškovė pati apskaičiavo, kokią sumą atsakovė privalėjo pervesti ieškovei už šį laikotarpį. Nesant minėtos informacijos, nėra galimybės patikrinti atsakovės pateikto sąskaitos išrašo tikslumą. Be to, atsakovė turėjo galimybę gauti mokėjimus ne tik į banko sąskaitą, bet ir kitais būdais (tiek per kasą grynais, tiek į kitas sąskaitas), todėl apeliantės pateiktas išrašas nepaneigia ieškovės atlikto skaičiavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje nenustatyta absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl ieškinio senaties
14. Byloje nustatyta, kad 2003 m. lapkričio 3 d. ieškovė su atsakove sudarė Sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo rinkti iš nustatyta tvarka išnuomotų neprivatizuotų butų, kurie yra Lazdijų rajono savivaldybės administracijos balanse, nuomininkų nuomos mokestį ir 95 proc. surinkto nuomos mokesčio pervesti į ieškovės nurodytą sąskaitą.
15. Ieškovė 2018 m. kovo 5 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Sutarties pagrindu surinkto nuomos mokesčio skolą. Ieškovė nurodė, kad 61 486,07 Eur dydžio skola, kurią prašo priteisti, susidarė per Sutarties vykdymo laikotarpį nuo 2003 m. lapkričio 3 d. iki 2016 m. vasario 1 d.
16. Atsakovė, nesutikdama su jai pareikštais reikalavimais, be kita ko, prašė taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu atmesti ieškinio reikalavimus, atsiradusius iki 2008 m. kovo 5 d.
17. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Reikalavimui priteisti skolą taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).
18. Pagal šalių sudarytą Sutartį, Nuomos mokesčio rinkėja (t. y. apeliantė) kiekvieną mėnesį surinkto nuomos mokesčio dalį (95 proc.) įsipareigojo pervesti į nurodytą Nuomos mokesčio gavėjos (t. y. ieškovės) sąskaitą iki kito mėnesio paskutinės dienos. Taigi, šiuo atveju prievolei įvykdyti buvo nustatytas terminas, todėl iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 2 dalis).
19. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškinio senaties termino eiga nutrūko šalims sudarius skolos suderinimo aktus. Pagal CK 130 straipsnio 2 dalį ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Ieškovė byloje pateikė 2009 m. gruodžio 9 d., 2011 m. gruodžio 31 d., 2014 m. balandžio 14 d., 2015 m. sausio 8 d. ir 2015 m. lapkričio 11 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Visi šie aktai, išskyrus paskutinįjį, pasirašyti tik apeliantės vyriausiosios buhalterės (paskutinysis aktas pasirašytas tik ieškovės vyr. buhalterės). CK 2.81 straipsnyje nustatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Uždarosios akcinės bendrovės vienasmenis valdymo organas yra bendrovės vadovas, kuris veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1, 10 dalys). Nagrinėjamu atveju minėti tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai nėra pasirašyti apeliantės vadovo, ėjusio šias pareigas atitinkamo akto sudarymo momentu, ar tam jo įgalioto asmens, todėl apeliantė pagrįstai teigia, kad šie aktai nepatvirtina atsakovės, kaip juridinio asmens, išreikštos valios pripažinti susidariusią skolą pagal Sutartį.
20. Tokios apeliacinės instancijos teismo išvados nepaneigia ieškovės atsiliepime nurodyti argumentai. Ieškovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2009, kurioje kasacinis teismas konstatavo, kad tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto pasirašymas nepasibaigus senaties terminui, senaties terminą nutraukia ir jo eiga prasideda iš naujo. Tačiau kasacinio teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (nepatikrinęs), o kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-684/2015). Iš ieškovės nurodytos kasacinio teismo nutarties matyti, kad toje byloje nebuvo keliamas klausimas dėl tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą pasirašiusio asmens įgaliojimų veikti šalies vardu ir teismas tokių aplinkybių toje byloje nenustatinėjo, skirtingai nei šioje byloje. Dėl to ieškovės nurodytu kasacinio teismo precedentu šiuo konkrečiu atveju negalima vadovautis.
Žemesnės instancijos teismas
21. Taip pat nepagrįstas ieškovės atsiliepimo argumentas, kad apeliantė pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo aplinkybės, jog minėti aktai pasirašyti viršijant įgaliojimus. Triplike apeliantė nurodė laikanti nepagrįstais ieškovės teiginius, kad atsakovė, pasirašydama skolos suderinimo aktus, pripažino prievolę ieškovei. Pirmosios instancijos teismas šiuos rašytinius įrodymus ištyrė ir įvertino, be kita ko, ir juos pasirašiusių asmenų aspektu – tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktus pasirašiusios abiejų šalių vyr. buhalterės teismo posėdyje apklaustos kaip liudytojos. Tačiau teismas neatsižvelgė į šios nutarties 19 punkte nurodytas teisės normas, todėl nepagrįstai sprendė, kad vien atsakovės vyr. buhalterės pasirašytų skolos suderinimo aktų pakanka konstatuoti esant tinkamą pačios atsakovės valios išreiškimą pripažįstant juose nurodytus įsiskolinimus. Ta aplinkybė, kad aktai patvirtinti atsakovės antspaudu, taip pat neturi reikšmės vertinant šiuos įrodymus aptariamu aspektu. Jokių kitų atsakovės veiksmų, kurie liudytų prievolės pripažinimą, ieškovė neįrodinėjo.
22. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinio senaties terminas, sudarius minėtus tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktus, nebuvo nutrauktas. Todėl ieškovė praleido ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimus dėl skolos, susidariusios iki 2008 m. kovo 5 d., o tai yra savarankiškas pagrindas atmesti šią ieškinio dalį, atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Priežasčių, dėl kurių turėtų būti atnaujinamas ieškovės praleistas ieškinio senaties terminas nurodytai ieškinio reikalavimų daliai pareikšti, nenustatyta, juolab kad ieškovė tokio prašymo net nepareiškė (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
Dėl priteistinos skolos pagrįstumo, jos dydžio
23. Pagal Sutarties 2.4 punktą, apeliantė įsipareigojo kiekvieną mėnesį teikti ieškovei nuomininkų, sumokėjusių nuomos mokestį, sąrašą ir nuomininkų, nesumokėjusių nuomos mokesčio, sąrašą, nurodant jų ataskaitinio mėnesio skolos dydį ir bendrą įsiskolinimą.
24. Ieškovė byloje pateikė pagal minėtą Sutarties sąlygą nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2015 m. gegužės mėn. (įskaitytinai) pačios atsakovės teiktus duomenis bei jų pagrindu sudarytą suvestinę. Dėl to atmestinas apeliantės argumentas, kad ieškovės suvestinėje nurodytų duomenų teisingumas ir pagrįstumas nėra patvirtintas jokiais pirminiais įrodymais.
25. Kaip minėta, pritaikius ieškinio senaties terminą, ieškovei gali būti priteisiama skola, susidariusi tik nuo 2008 m. kovo 5 d. Ieškovė skolą skaičiavo iki 2016 m. vasario 1 d., t. y. vienašališko Sutarties nutraukimo momento. Taigi, laikotarpis, už kurį ieškovei gali būti priteisiama skola, yra nuo 2008 m. kovo 5 d. iki 2016 m. vasario 1 d. Vadovaujantis ieškovės suvestinės duomenimis, iki 2008 m. kovo mėn. atsakovės skola buvo 57 909,20 Lt (16 771,66 Eur), o nutraukus Sutartį – 61 611,66 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliantės skola už minėtą laikotarpį pagal ieškovės suvestinės duomenis sudarytų 44 840 Eur (61 611,66 Eur - 16 771,66 Eur). Tačiau iš atsakovės teiktų kasmėnesinių ataskaitų ieškovei apie nuomininkams priskaičiuotas ir jų faktiškai sumokėtas sumas matyti, kad ieškovė suvestinėje atsakovės skolą skaičiavo kaip kiekvieną mėnesį nuomininkams priskaičiuotų mokėti nuomos mokesčio sumų ir atsakovės pervestų į ieškovės sąskaitą sumų skirtumą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad pagal Sutartį apeliantė įsipareigojo pervesti ieškovei 95 proc. iš nuomininkų surinkto nuomos mokesčio (Sutarties 2.2 punktas); Sutartimi apeliantei nebuvo suteiktas įgaliojimas ar pavedimas ieškovės vardu teismine tvarka išieškoti skolas iš nuomininkų. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės skola turi būti skaičiuojama kaip suvestinėje nurodytų sumų, kurias nuomininkai apmokėjo atsakovei per ginčui aktualų laikotarpį (nuo jų atskaičius atsakovei priklausančius 5 proc.), ir atsakovės pervestų į ieškovės sąskaitą sumų skirtumas.
26. Pagal pačios apeliantės ieškovei pateiktus duomenis, 2008 m. kovo mėn.–2014 m. gruodžio mėn. laikotarpiu nuomininkai sumokėjo apeliantei 213 319,92 Lt (61 781,72 Eur), 2015 m. sausio–spalio mėn. laikotarpiu – 7 011,47 Eur, iš viso – 68 793,19 Eur (95 proc. šios sumos sudaro 65 353,53 Eur). Vadovaujantis suvestinės duomenimis, kuriuos patvirtina byloje pateikti atsakovės banko sąskaitos išrašai, atitinkamu laikotarpiu apeliantė pervedė ieškovei iš viso 101 032,17 Lt (29 260,94 Eur). Taigi, apeliantės skola ieškovei už minėtą laikotarpį sudaro 36 092,59 Eur (65 353,53 Eur - 29 260,94 Eur).
27. Apeliantė 2015 m. lapkričio–gruodžio mėn. ir 2016 m. sausio mėn. nebeteikė ieškovei duomenų pagal Sutarties 2.4 punktą, todėl už šį laikotarpį ieškovė, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovės įsiskolinimą (2 386,07 Eur) taip pat skaičiavo nuo nuomininkams priskaičiuotų mokėti nuomos mokesčio sumų, atskaičius atsakovei priklausančius 5 proc.
28. Apeliantės teigimu, teismas be pagrindo nesirėmė jos pateikta 2018 m. lapkričio 14 d. pažyma ir banko sąskaitos išrašu, kurie patvirtina, kad nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. faktiškai buvo surinkta 369,35 Eur nuomos mokesčio. Teisėjų kolegija šį argumentą atmeta, nes pateiktame banko sąskaitos išraše ne visų mokėjimų paskirtis yra aiškiai detalizuota. Apeliantei nepateikus Sutarties 2.4 punkte nurodytų duomenų, nėra galimybės nustatyti, kiek kiekvienas nuomininkas turėjo sumokėti ir kiek faktiškai sumokėjo nuomos mokesčio minėto laikotarpio atitinkamą mėnesį. Abejonių dėl apeliantės nurodytos surinkto nuomos mokesčio sumos už tris mėnesius, t. y. 2015 m. lapkričio–gruodžio mėn. ir 2016 m. sausio mėn., kyla ir dėl to, kad už ankstesnius tris mėnesius pagal pačios apeliantės ieškovei pateiktus duomenis buvo surinkta 2 451,57 Eur, t. y. daugiau nei šešis kartus didesnė suma. Be to, apeliantė nepateikė svarių argumentų ir įrodymų, kurie paneigtų teismo išvadą, kad nuomos mokestis galėjo būti renkamas ne tik pervedant pinigus į sąskaitą (CPK 178 straipsnis). Įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegijos įsitikinimu, labiau tikėtina ir teisingesnė yra ieškovės nurodyta skolos suma, susidariusi už minėtą laikotarpį (CPK 185 straipsnis).
29. Bendra ieškovei priteistina skola už 2008 m. kovo mėn.–2016 m. sausio mėn. sudaro 38 478,66 Eur (36 092,59 Eur + 2 386,07 Eur). Ieškovė taip pat prašė priteisti Sutarties 2.3 punkte nustatyto dydžio delspinigius už laiku nepervestą nuomos mokestį, t. y. 0,04 proc. už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovės prašymu pritaikius sutrumpintą 6 mėn. ieškinio senaties terminą šiam reikalavimui pareikšti (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas), ieškovei priteistina 2 801,25 Eur delspinigių (38 478,66 Eur × 0,04 proc. × 182 dienos).
30. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą taikyti ieškinio senatį daliai ieškinio reikalavimų bei neteisingai nustatė ieškovei priteistinos skolos ir delspinigių dydžius, todėl visiškai tenkindamas ieškinį, neteisingai išsprendė ginčą. Tai sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą sprendimą ir ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės apeliacinės instancijos teismo nurodytas skolos ir delspinigių sumas, taip pat 5 proc. metines procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Apeliacinės instancijos teismui keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai keičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
32. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškinį tenkinant iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (62,58 proc.), o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (37,42 proc.).
33. Pagal byloje pateiktus dokumentus už advokato suteiktas teisines paslaugas ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 2 938 Eur išlaidų, o atsakovė – 3 069,36 Eur. Taigi, ieškovei priteistina 1 838,60 Eur (2 938 Eur × 62,58 proc.) išlaidų, o atsakovei – 1 148,55 Eur (3 069,36 Eur × 37,42 proc.). Atlikus šalims vienai iš kitos priteistinų nurodytų sumų tarpusavio įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 690,05 Eur bylinėjimosi išlaidų.
34. Pirmosios instancijos teismo patirtos 4,94 Eur išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą valstybei šalims nepaskirstomos, nes neviršija minimalios priteistinos tokių išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
35. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi atsakovei atidėtas 1 214 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas iki galutinio procesinio sprendimo apeliacinėje instancijoje priėmimo. Iš dalies tenkinant atsakovės apeliacinį skundą, iš atsakovės priteistina 844 Eur žyminio mokesčio.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
36. Ieškinį tenkinant iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovės turto arešto mastas mažintinas iki 41 279,91 Eur sumos ir šia apimtimi minėtos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei Lazdijų rajono savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188714992) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto švara“ (juridinio asmens kodas 165169682) 38 478,66 Eur (trisdešimt aštuonis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 66 ct) skolos, 2 801,25 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus vieną eurą 25 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (41 279,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 690,05 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt eurų 05 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto švara“ (juridinio asmens kodas 165169682) turto arešto mastą sumažinti iki 41 279,91 Eur sumos ir šia apimtimi minėtas priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.“
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto švara“ (juridinio asmens kodas 165169682) 844 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą Lietuvos valstybei. Valstybei priteistos sumos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (https://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita). Mokėjimo įrodymą reikia pateikti teismui.