Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2017-04-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-2-834/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-13
Bylos Nr.
II-2-834/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05798-2015-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Pareiškėjas
A. R.
Trečiasis asmuo
L. B.
Kategorijos
Administracinio teisės pažeidimo bylosNr. II-2-834/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05798-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 1.5.8.; 21.3.3.;
VILNIAUS RAJOBO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. balandžio 13 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant Norai Šukaitytei, Vaivai Liaubieneidalyvaujant pareiškėjos A. R. atstovui advokatui Jonui Korsakui,Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovei Simonai Gavorskaitei,

nedalyvaujant pareiškėjai A. R., trečiajam suinteresuotam asmeniui L. B.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-2-834/2017 (toliau-byla) pagal A. R. 2015-11-19 skundą dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2015m.lapkričio 2 d. sprendimo Nr. 3R-376(2.13-1),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja A. R. (toliau-pareiškėja) 2015-10-21 skundu kreipėsi į valstybinės duomenų apsaugos inspekciją ir nurodė, kad L. B., veikdama Vilniaus m. apylinkės teismo pirmininkės vardu, pažeisdama Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, rinko, tvarkė, panaudojo ir atskleidė nenuasmenintus A. R. vardą, pavardę, ypatingai asmens kodą, ir duomenis apie jos gyvenamąją vietą, o taip pat ir kitus duomenis apie A. R., be pareiškėjos sutikimo, iš Vilniaus miesto apylinkės teisme esančios civilinės bylos Nr. 2-74-872/2014 padarė jos 2014 m. rugsėjo 17 d. pareiškimo, 2014 m. rugsėjo 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, 2013 m. lapkričio 25 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. AR-01, N. G. 2014 m. rugsėjo 17 d. pareiškimo bei 2015 m. balandžio 27 d. skundo Teisėjų tarybai, kopijas, kurias pridėjo prie jos pasirašyto Vilniaus miesto apylinkės teismo blanke 2015 m. rugsėjo 21 d. rašto Nr. V2-848 ir išsiuntė trečiajam asmeniui - Advokatų tarybai.

Žemesnės instancijos teismas

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija (toliau – Inspekcija) 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2015-10-21 skundą ir nesprendė klausimo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir perdavė pareiškėjos 2015-10-21 skundą nagrinėti Vilniaus apygardos teismo pirmininkui.

Pareiškėja A. R. 2015 m. lapkričio 19 d. kreipėsi į apylinkės teismą dėl 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo Nr.3R-376(2.13-10 dėl A. R. 2015m. spalio 21 d. skundo ir prašo panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr.3R-376 (2.13-1) dėl A. R. 2015 m. spalio 21 d. skundo ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (toliau- skundas), prašydama išspręsti šios bylos teismingumo (priskirtinumo) bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimą ir kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo; P. V. duomenų apsaugos inspekcijos 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr. 3R-376 (2.13-1) dėl A. R. 2015 m. spalio 21 d. skundo, ir įpareigoti Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti A. R. 2015 m. spalio 21 d. skundą; Priteisti iš atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pareiškėjos naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu; Skundo nagrinėjimui išreikalauti iš atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos A. R. 2015 m. spalio 21 d. skundo priedus ir visą kitą surinktą medžiagą, o taip pat ir visą kitą su skundo nagrinėjimu susijusią medžiagą. Pareiškėja skundu laiko, kad L. B., vykdydama Vilniaus m. apylinkės teismo pirmininko pareigas, galimai pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą (toliau-Įstatymas), tvarkant pareiškėjos asmens duomenis. Inspekcija sprendimu pareiškėjos skundą nagrinėti atsisakė, nurodydama, kad neturi teisės kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo teismuose. Su nurodytu sprendimu pareiškėja nesutinka, mano, kad L. B. nors ir yra teisėja už administracinius teisės pažeidimus atsako bendra tvarka, todėl Inspekcija neteisingai aiškino ir netinkamai taikė Įstatymo 36 straipsnio 4 dalies nuostatas, kuo pažeidė ir (duomenys neskelbtini) straipsnio reikalavimus bei priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Vilniaus apygardos Administracinis teismas 2016 m. sausio 8 d. nutartimi priėmė pareiškėjos A. R. skundą. Į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukė Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkę L. B..

Atsiliepimas

Atsiliepime į A. R. skundą Valstybinė duomenų inspekcija prašė skundą atmesti. Nurodė, kad ADTAĮ 36 straipsnio 4 dalis numatyta, jog Inspekcija neturi teisės kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo teismuose. Pažymėjo, kad ADTAĮ 2 straipsnio 4 dalyje numatyta asmens duomenų tvarkymo sąvoka apima ir asmens duomenų teikimą, todėl L. B. veiksmai, apimantys asmens duomenų teikimą, pateko į aukščiau nurodytą apribojimą, todėl pareiškėjos skundą atsisakyta nagrinėti pagrįstai.

Suinteresuotas asmuo L. B. atsiliepime į skundą paaiškino, kad ji, kaip Vilniaus m. apylinkės teismo pirmininkė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 4 punktu 2015-09-21 kreipėsi į Advokatų tarybą, teikdama medžiagą susipažinti su advokato rengtais procesiniais dokumentais ir neprocesiniais skundais, kurie vertintini kaip neatitinkantys advokato etikai keliamų reikalavimų ir prašė Advokatų tarybos įstatymo nustatyta tvarka įvertinti šio advokato profesinę veiklą. Pažymėjo, kad Advokatų taryba nėra viešas asmuo ir ją sudaro advokatai, kuriems įstatymai draudžia atskleisti jiems teikiamas duomenis, jos veikla apibrėžta advokatūros įstatyme, jos valdoma ir tvarkoma informacija bei duomenys nėra prienami viešai visiems asmenims. 2015-09-21 pranešimu Advokatų tarybai ji nesiekė šį pranešimą atskleisti ar paviešinti pareiškėjai ir /ar/ tretiesiems asmenims ir nežino kas atskleidė jį pareiškėjai. Skunde neįvardinti tretieji asmenis kuriems neva ji neteisėtai šį pranešimą paviešino. Ji teigė, kad negali kilti administracinė atsakomybė dėl to, kad ji kreipėsi į Advokato tarybą dėl advokato neprofesinės veiklos. Ji prašė pareiškėjos skundą pripažinti nepagrįstu ir palikti galioti Valstybės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimą.

Vilniaus apygardos Administracinio teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nutarė bylą Nr. I-5056-968/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05798-2015-0) pagal rūšinį teismingumą perduoti nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui.

Byla su 2016-09-14 nutartimi Vilniaus r. apylinkės teismas iš Vilniaus apygardos administracinio teismo tolimesniam bylos nagrinėjimui gavo 2016-09-19.

2016 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo gautas Vilniaus apygardos Administracinio teismo prašymas dėl administracinės bylos Nr. I-5056-968/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05798-2015-0) pateikimo, kadangi minėtoje byloje 2016-09-19 buvo gautas pareiškėjos atstovo adv. J. K. atskirasis skundas.

2016 m. rugsėjo 26 d. vykdant Vilniaus apygardos Administracinio teismo prašymą dėl administracinės bylos Nr. I-5056-968/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05798-2015-0) pateikimo, byla (Vilniaus rajono apylinkės teismo byla Nr. II-59-834/2016) buvo išsiųsta Vilniaus apygardos Administraciniam teismui atskirojo skundo priėmimo klausimui spręsti.

2017 m. sausio 11 d. nutartimi Lietuvos vyriausias administracinis teismas išnagrinėjo pareiškėjos A. R. atskirąjį skundą ir administracinė byla Nr. I-5056-968/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05798-2015-0) (Vilniaus rajono apylinkės teismo byla Nr. II-59-834/2016) 2017 m. sausio 19 d. buvo grąžinta Vilniaus rajono apylinkės teismui.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovas advokatas J. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nagrinėjant skundą reikia atsakyti į klausimą ar L. B., nepažeisdama teisės aktų numatytos tvarkos, paėmė pareiškėjos duomenis ir dokumentus iš civilinės bylos esančios Vilniaus miesto apylinkės teismo archyve. Nurodė, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, norėdamas iš archyvo gauti dokumentus, turi kreiptis su atskiru pareiškimu, kuriame turi nurodyti tikslą kam tuos duomenis naudos. Pažymėjo, kad archyvas išduoda tik nuasmenintus dokumentus, o sprendimą išduoti ar neišduoti priima tik įgaliotas asmuo. Civilinėje byloje, kuri buvo išreikalauta iš Vilniaus miesto apylinkės teismo, nėra duomenų, kad L. B. kažkur kreipėsi ir, kad kažkas davė jai leidimą daryti dokumentų kopijas. L. B. neteisėtai atskleidė pareiškėjos A. R. asmeninius duomenis, todėl jos veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Prašė vadovautis Konstitucinio teismo 2016-06-10 nutarimu, kuris numato, kad teismas nutraukdamas administracinę bylą dėl senaties, privalo pasisakyti dėl asmens kaltės.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovė S. G. paaiškino, kad kai buvo skundžiami L. B. veiksmai, galiojo nuostata, kuri numatė, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija neturi teisės kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo teisme. Kadangi L. B., asmens duomenis tvarkė ir juos atskleidė Advokatų tarybai eidama teismo pirmininkės pareigas, todėl Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija konstatavo, kad asmens duomenys buvo tvarkomi teisme, todėl inspekcija nėra kompetentinga institucija priimti sprendimą dėl įstatymo pažeidimo ar ne pažeidimo, tuo pagrindu buvo nuspręsta atsisakyti nagrinėti pareiškėjos skundą.

Motyvuojamoji dalis

Bylos teisena nutrauktina ir skundas netenkintinas.

Pareiškėjos A. R. atstovas adv. J. K. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad teismas nutraukdamas administracinę bylą dėl senaties, privalo pasisakyti dėl asmens kaltės.

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad duomenų tvarkymas – bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys.

Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, daro išvadą, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog L. B., eidama teismo pirmininkės pareigas, padarė pažeidimus tvarkant A. R. duomenis. Iš byloje esančių duomenų, priešingai nei teigia pareiškėja, laikytina, kad visi L. B. veiksmai tvarkant pareiškėjos asmens duomenis buvo atlikti teisme, konstatuotina, kad bet kokie teismo darbuotojų su asmens duomenimis atlikti tvarkymo veiksmai yra laikytini asmens duomenų tvarkymu teisme.

Nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į skundą dėl jos atžvilgiu galimai padarytų administracinio teisės pažeidimų, Inspekcijai veikiant kaip institucijai, pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 259¹ straipsnį įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus už ATPK straipsnyje nurodytų administracinių teisės pažeidimų, susijusių su neteisėtu asmens duomenų tvarkymu, padarymą. Ginčijamu sprendimu iš esmės buvo atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną motyvuojant tuo, jog Inspekcija nėra kompetentinga nagrinėti skundą.

Atkreiptinas dėmesys, kad administracinė nuobauda turi būti skiriama per LR ATPK 35 str. numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija. Terminai turinti užtikrinti, kad administracinio teisės pažeidimo byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos A. T. kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013, 2AT-5-2014). LR (duomenys neskelbtini) str. 7 p. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 str. numatyti terminai. LR ATPK 35 str. 1 d. nustato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Minėto straipsnio 3 dalis numato galimybę pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminus, jeigu dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinės atsakomybės klausimo, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, terminus skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos. Sprendimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo terminus pratęsimo gali priimti institucija (organas), kurio žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminams pratęsti. Svarbu, kad motyvuotas sprendimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo terminų pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus LR ATPK 35 str. nustatytiems terminams. Jei administracinės nuobaudos skyrimo terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti arba administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai administracinės nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo (Lietuvos A. T. kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2012).

Kaip matyti iš bylos L. B. atšviestus dokumentų nuorašus su duomenimis pridėjo prie pasirašyto Vilniaus miesto apylinkės teismo blanko ir išsiuntė trečiajam asmeniui - Advokatų tarybai 2015 m. rugsėjo 21 d. Todėl konstatuotina, kad nuo galimo pažeidimo padarymo yra praėję daugiau nei 1 (vieni) metai 6 (šeši) mėnesiai. LR ATPK 35 str. 1 d. nustato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Nors minėto straipsnio 3 dalis numato galimybę pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminus, jeigu dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinės atsakomybės klausimo, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, terminus skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos, tačiau teismas konstatuoja, kad šešių mėnesių nuobaudos skyrimo terminas pratęstas nebuvo, todėl

byloje suėjus terminui, sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas negali būti sprendžiamas, atsižvelgus į tai kas išdėstyta bylos teisena nutrauktina ir skundas netenkintinas.

Civilinė byla Nr.2-74-872/2014 , I tomas -175 lapai, II tomas-164 lapai, III tomas -135 lapai, A/S-74 lapai, A/S-44 lapai, pareiškėjos atstovo prašymu išreikalauta skundo nagrinėjimui, nutarčiai įsiteisėjus grąžintina Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 35 str., 250 str. 1 d. 7 p., teismas

nutarė:

Administracinės bylos Nr. II-2-834/2017 teiseną nutraukti, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo šešių mėnesių terminui (ATPK 35 str.) ir pareiškėjos A. R. skundo netenkinti.

Civilinę bylą Nr.2-74-872/2014 , I tomas -175 lapai, II tomas-164 lapai, III tomas -135 lapai, A/S-74 lapai, A/S-44 lapai, nutarčiai įsiteisėjus grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vaida Sinkevičienė