Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartis

2021-10-26 · Civilinė byla Nr. e2FB-8991-867/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-26
Bylos Nr.
e2FB-8991-867/2021
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00238-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Inga Sakalauskaitė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
P. C.
Pareiškėjas
A. K., I. K.
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Admituras“, ,,Mažeikių šilumos tinklai", GNSB "Budrikių žiburiai", ,,Admituras", Stenlita, Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, "Plus Plus Capital " AS, UAB "Lietuvos dujų tiekimas", "Nt LT", "Elotus", Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, "Telšių regiono atliekų tvarkymo centras"
Civilinė byla Nr. e2FB-8991-867/2020Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00238-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.2.11.1.1.; 3.2.7.1.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. spalio 26 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė,sekretoriaujant Gabijai Norvilaitei,dalyvaujant bankrutuojančiam fiziniam asmeniui I. K.,suinteresuoto asmens P. C. AS atstovui G. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Principo reikalas“ prašymą dėl bankroto bylos pabaigos, pareiškėjams A. K. ir I. K., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Admituras“, antstolė G. Ž., GNSB „Budrikių žiburiai“, P. C. AS, antstolė E. M., uždaroji akcinė bendrovė Lietuvos dujų tiekimas, Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Elotus“, uždaroji akcinė bendrovė „Admituras“, uždaroji akcinė bendrovė „Mažeikių šilumos tinklai“, antstolė V. D., S. K., uždaroji akcinė bendrovė „NT LT“, Kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ ir antstolė B. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

bankrutuojančių fizinių asmenų bankroto administratorius pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo patvirtinti pareiškėjų I. K. ir A. K. plano įgyvendinimo aktą ir priimti sprendimą baigti fizinių asmenų I. K. ir A. K. bankroto bylą bei nurašyti nepatenkintus kreditorinius reikalavimus. Nurodo, kad kreditorių susirinkimo pirmininkas P. C. AS dėl nepagrįstų priežasčių atsisakė pasirašyti plano įgyvendinimo aktą. Motyvuodamas tuo, kad I. K. dėjo nepakankamai pastangų, kad plano įgyvendinimo metu kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, tačiau šios pastabos nepagrįstos. Nurodo, kad I. K. dirbo pagal galimybes, nes iš pradžių ji slaugė neįgalią mamą. Kadangi ilgą laiką I. K. nedirbo, mirus mamai, kurią ji slaugė, jai buvo sunku grįžti į darbo rinką. O nuo 2020 m. kovo mėn. Lietuvoje buvo įvestas karantinas, tai dar labiau apsunkino galimybę įsidarbinti. Be to, ji buvo įsidarbinusi bei kėlė kvalifikaciją. Tai pat nurodo, kad pagal patvirtintą mokumo planą buvo numatyta minimali mėnesio suma, kreditorių reikalavimams dengti, tai yra 60,00 Eur ir per visą mokumo atkūrimo plano laikotarpį kreditoriams turėjo būti išmokėta 2 160,00 Eur, tuo tarpu per visą bankroto proceso laikotarpį kreditoriams buvo skirta 4 091,02 Eur suma, kas tik patvirtina, kad asmenys dėjo pastangas padengti kreditorių finansinius reikalavimus. Nurodo, kad liko nepadengti 248 274,57 Eur kreditorių finansiniai reikalavimai, kuriuos prašo nurašyti.

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, kad 2 337,86 Eur finansinis reikalavimas būtų nurašytas ir prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo P. C. AS pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo bankroto administratoriaus prašymo netenkinti dalyje dėl I. K. bankroto bylos užbaigimo ir bylą jos atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad I. K. nepakankamai dėjo pastangas gauti didesnes pajamas, o laikotarpiu nuo 2019-08-19 iki 2020-06-01 tai yra beveik 1/3 laikotarpio ji niekur nedirbo, nors turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą (edukologijos krypties ikimokyklinio ugdymo auklėtojo profesinę kvalifikaciją), yra sveika ir darbinga bei gyvena viename iš didžiųjų Lietuvos miestų- Klaipėdoje. Pradėjusi dirbti I. K. nuolat keitė darbus. Iš Sodros duomenų matosi, kad laikotarpiu nuo 2020-12-01 I. K. nebedirba VšĮ „L. l.“, o jos galimybes dirbti apsunkina slaugomas neįgalus asmuo, tačiau nuo 2019-11-15 nei vienoje sekančioje mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaitoje nebuvo atskleista informacija apie jokį jos slaugomą neįgalų asmenį.

Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į pateiktą prašymą nepateikė.

2021-10-13 teisme gauti bankroto administratoriaus rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad iš pradžių I. K. slaugė neįgalią motiną, o jai mirus, gavo nedarbo draudimo išmoka. 2020-02-07 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi I. K. yra paskirta artimo draugo R. L. rūpintoja ir slaugo šį asmenį. I. K. buvo įsidarbinusi UAB „M. i. p.“ apskaitininkės pareigose ir dirbo nuo 2020-05-29 iki 2020 m. rugsėjo, nuo 2020-09-16 iki 2020-11-30 dirbo VšĮ „L. l.“, o nuo 2021-04-12 pagal darbo sutartį pradėjo dirbti biudžetinėje įstaigoje Klaipėdos miesto socialinės paramos lankomosios priežiūros darbuotojos pareigose ir pagal darbo sutartį buvo įsipareigojusi iki 2021-12-31 įgyti socialinio darbuotojo padėjėjo profesinę kvalifikaciją. Nurodo, kad kursai reikiamai kvalifikacijai įgyti trunka keturis mėnesius ir jų kaina 900,00 Eur, o kadangi tokių lėšų I. K. neturėjo ji nutraukė darbo sutartį. Nurodo, kad I. K. bankroto proceso metu dėjo pastangas kelti kvalifikaciją ir tai patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai.

Teismo posėdžio metu I. K. nurodė, kad ji dėjo visas pastangas susirasti darbą. Nurodė, kad ji turi pedagoginį išsilavinimą, tačiau paskutinį kartą pagal specialybę ji dirbo gal tik keturis metus ir tai buvo daugiau kaip prieš dvidešimt metų, nes ji išėjo dirbti į įmonę administratore. Paaiškino, kad dirbti pagal specialybę ji negali, nes yra netekusi kvalifikacijos, be to, ji gyvena (duomenys neskelbtini), neturi automobilio ir pati nevairuoja, todėl tai labai apsunkina jos įsidarbinimą ir būtent dėl šios priežasties ji atsisakė laikino darbo gyvena (duomenys neskelbtini) darželyje. Paaiškino, kad ji penkerius metus slaugė savo mamą ir nedirbo, nes mamai reikėjo nuolatinės priežiūros. Šiuo metu ji taip pat rūpinasi artimu draugu, kuris turi visišką negalią, tačiau tai atlieka neatlygintinai. Iš VšĮ „L. l.“ ji išėjo, nes neturėjo reikiamos kvalifikacijos, be to tai buvo neilgalaikis projektas iš darbo biržos, todėl buvo terminuota sutartis. Dirbdama, už savo lėšas 90,00 Eur, ji įsigijo kvalifikaciją - socialinio darbuotojo įžanginiai mokymai. Paaiškino, kad dėl Covid-19 taip pat buvo sunku susirasti darbą. Nurodė, kad ji buvo radusi įmonę, kuri žadėjo ją priimti po kursų baigimo, tačiau dėl karantino buvo nukelti kursai ir ji nebeįgijo reikiamos kvalifikacijos, todėl ir buvo priversta išeiti, nes buvo apskaitininkė ir gavo minimalų darbo užmokestį, nes tik suvedinėdavo sąskaitas ir gaudavo apie 250,00 Eur, tačiau neturėjo kvalifikacijos dirbti su buhalteriniais dokumentais ir jos įmonė paprašė, kad ji išeitų. Nurodė, kad nemokami kursai galimi tik per Užimtumo tarnybą, tačiau tenka laukti, nes ne visada būna reikiamų kursų. Jai buvo siūloma dirbti 0,75 etato (duomenys neskelbtini), laikinam darbui, tačiau jai nuvykti iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), labai sudėtinga, nes vien iki viešojo transporto stotelės nuo jos gyvenamosios vietos yra apie 2 km, o ji nevairuoja ir neturi automobilio. Ji bandė ieškoti darbo kavinėse, tačiau ji turi 16 metų vaiką, be to ji negali ilgai dirbti, nes visuomeninis transportas tik iki 22 val. Paaiškino, kad ji daugiau rūpinosi jos ir A. K. vaiku, todėl A. K. galėjo dirbti ir gauti didesnes pajamas ir dengti kreditorių finansinius reikalavimus, nes jie bankrutuoja kaip viena šeima ir ji dėjo visas pastangas, kad A. K. galėtų dirbti dviejose darbuose, o ji rūpinosi jų nepilnamečiu vaiku. Paaiškino, kad A. K. šiuo metu serga kritine liga ir neaišku kaip bus toliau su jo sveikata. Nurodė, kad bankas leido parduoti jiems priklausantį namą ne pagal rinkos kainą, nes mano, kad jiems priklausantį būstą buvo galima parduoti brangiau, tačiau to padaryta nebuvo ir jie liko be būsto.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašo bankroto bylą I. K. atžvilgiu nutraukti, o A. K. atžvilgiu bankroto bylą užbaigti. Mano, kad I. K. buvo nesąžininga, nes nepakankamai dėjo pastangas, kad gautų darbą ir mokumo atkūrimo laikotarpiu dirbtų ir padengtų kuo daugiau kreditorių finansinių reikalavimų, nors yra sveika ir darbinga bei gyvena Klaipėdoje. Nurodė, kad pareiškėja atsisakė užimtumo tarnybos jai siūlyto darbo, be to už tai, kad neatvyko į užimtumo tarnybą jos darbo paieška buvo nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius bedarbiu. Paaiškino, kad A. K. viso bankroto metu dirbo ir praktiškai vien iš jo gaunamų pajamų buvo tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimą, todėl neprieštarauja, kad jo atžvilgiu būtų užbaigta bankroto byla.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konsta tu o j a:

prašymas tenkintinas, baigtina fizinio asmens bankroto byla.

Iš prie prašymo baigti bankroto bylą bei fizinių asmenų A. K. ir I. K. bankroto bylos Nr. e2FB-3940-867/2018 duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-03-30 teismo nutartimi pareiškėjams A. K. ir I. K. buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Principo reikalas“. 2018-06-06 teismo nutartimi patvirtintas bankrutuojančių asmenų kreditorių sąrašas ir jų kreditoriniai reikalavimai bendrai 252 397,59 Eur sumai, o 2018-08-01 teismo nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančių asmenų A. K. ir I. K. mokumo atkūrimo planas. 2019-07-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-9021-867/2019 patvirtintas pareiškėjų A. K. ir I. K. patikslintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 252 365,59 Eur sumai. Bankroto proceso metu du kartus buvo tikslinamas bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo planas, tai yra 2019-08-22 teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-9857-867/2021 ir 2020-01-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-1281-867/2020.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau - FABĮ) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Bankroto administratorius šį aktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikia teismui, plano įgyvendinimo akto kopiją – fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui. Jeigu bent vienas iš šioje dalyje nurodytų asmenų atsisako pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, surašomas akto nepasirašymo protokolas, kuriame nurodomos nepasirašymo priežastys, ir teikiamas teismui kartu su plano įgyvendinimo aktu.

Teismas, gavęs mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, priima vieną iš dviejų procesinių sprendimų: baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 30 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog sistemiškai aiškinant nurodytas FABĮ nuostatas, darytina išvada, kad tuo atveju, kai teismas patvirtina mokumo atkūrimo planą, kuriame nėra numatyta jokių įmokų kreditoriams, bankroto byla užbaigiama ne nuo paskutinio pagal planą atlikto mokėjimo, nes tokie nėra atliekami, o nuo 3 metų termino įgyvendinti mokumo planą pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-313/2018).

Nagrinėjamu atveju bankrutuojančių A. K. ir I. K. plano įgyvendinimo aktą pasirašė bankrutuojantys asmenys ir bankroto administratorius, o kreditorių susirinkimo primininkas P. C. AS plano įgyvendinimo akto nepasirašė, todėl buvo surašytas plano įgyvendinimo akto nepasirašymo protokolas. Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl mokumo plano įgyvendinimo akto nepasirašymo, būtina įvertinti kreditorių susirinkimo pirmininko nurodytas akto nepasirašymo priežastis bei nustatyti ar buvo pasiekti mokumo atkūrimo plane numatyti tikslai, ar mokumo atkūrimo planas buvo įgyvendintas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kreditorius P. C. neprieštarauja, kad bankroto byla vieno iš bankrutuojančių fizinių asmenų, tai yra A. K., atžvilgiu būtų užbaigta, o kito bankrutuojančio fizinio asmens, tai yra I. K., atžvilgiu bankroto bylą prašo nutraukti, nes mano, kad ji netinkamai, vykdė pareigas ir elgėsi nesąžiningai, tai yra nedėjo pastangų įsidarbinti ir gauti pajamas iš kurių būtų dengusi kreditorių finansinius reikalavimus. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2019-08-19 iki pat 2020-06-01, t. y. beveik 1/3 mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpio I. K. nedirbo ir jokių pajamų iš darbinių santykių negavo, nepaisant to, jog ji turi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą (edukologijos krypties ikimokyklinio ugdymo auklėtojo profesinę kvalifikaciją), neturi nedarbingumo, gyvena viename iš didžiausių Lietuvos miestų – (duomenys neskelbtini). Kreditoriaus vertinimu, minėtu laikotarpiu I. K. nebuvo jokių kliūčių rasti tiek kvalifikuotą, tiek nekvalifikuotą darbą, tačiau dėl kreditoriams nežinomų priežasčių to padaryta nebuvo. Be to, I. K. įsidarbinus, jos gaunamą darbo užmokestį sudarė lėšos, tam tikrais laikotarpiais nesiekiančios net minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio, nustatyto Lietuvoje (atskaičius mokesčius).

Iš bankroto bylos bei I. K. paaiškinimų bei kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir teismo turimų duomenų iš VSDFV nustatyta, kad I. K. nuo 2013-06-05 iki 2017-07-17 dirbo UAB „K.“, nuo 2017-01-01 iki 2019-07-11 slaugė neįgalų asmenį, tai yra savo mamą O. T., kuri 2017-03-14 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1941-838/2017 pripažinta neveiksnia. I. K. 2017-05-31 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-6380-838/2017 buvo paskirta savo mamos globėja. Bankroto proceso metu I. K. po mamos mirties (duomenys neskelbtini)VSFDV Utenos skyriaus sprendimu buvo paskirta nedarbo draudimo išmoka. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020-06-01 iki 2020-09-09 I. K. dirbo MB „M. I. P.“. Laikotarpiu nuo 2020-09-17 iki 2020-11-30 I. K. dirbo VšĮ „L. L.“, o nuo 2021-04-13 iki 2021-09-20 dirbo biudžetinėje įstaigoje Klaipėdos miesto socialinės paramos centre. Taip pat nustatyta, kad I. K. nuo 2020-02-07 iki 2039-07-30 metų yra draudžiama valstybės lėšomis kaip asmuo, slaugantis neįgalų asmenį, nes Klaipėdos apylinkės teismo 2020-02-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-951-1032/2020 paskirta R. L. rūpintoja. Iš teismui pateikto Užimtumo tarnybos Gargždų skyriaus rašto į teismo paklausimą nustatyta, kad I. K. laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-12-31 buvo registruota Užimtumo tarnyboje Klaipėdos KAD Gargždų skyriuje ir laikotarpiu nuo 2019-08-07 iki 2020-03-06 buvo registruota bedarbio statusu ir pageidavo administratoriaus darbo. Rašte taip pat nurodyta, kad I. K. 2020-03-06 neatvykus paskirtu laiku į Užimtumo tarnybą, jai buvo nutraukta darbo paieška be teisės registruotis 6 mėnesius bedarbiu.

Nustatyta, kad bankrutuojantis fizinis asmuo A. K. viso bankroto proceso metu dirbo, ieškojo geriau apmokamo darbo, jo pajamos didėjo. Bankrutuojantys fiziniai asmenys yra buvę sutuoktiniai, kurių santuoka nutraukta 2011-11-17 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-15310-729 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Bankrutuojantys asmenys turi nepilnametį sūnų, kuriam viso bankroto metu teikė išlaikymą.

Tiek 2018-08-01 nutartimi patvirtintame mokumo atkūrimo plane, tiek 2019-08-22 teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-9857-867/2019 ir 2020-01-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-1281-867/2020 patvirtintuose patikslintuose bankrutuojančių fizinių asmenų mokumo atkūrimo planuose, nurodyta, jog bankrutuojantys asmenys neturi jokio turto, kuris galėtų būti parduodamas bankroto procedūrų metu, neturi asmenų, kurie jiems būtų skolingi, o jų mokumo atkūrimo plano laikotarpis treji metai. Mokumo atkūrimo plane taip pat numatyta, kad visos bankrutuojančių asmenų gaunamos lėšos, kurios viršija jų būtiniausiems poreikiams tenkinti nustatytą sumą bus paskirstytos kreditoriams, taip pat numatyta, kad nepaisant jų gaunamų pajamų ir būtiniems poreikiams numatytos sumos, jie kreditoriams kas mėnesį skirs ne mažiau kaip 60,00 Eur. Mokumo plano įgyvenimo pradžia laikytina 2018-08-01, kai įsiteisėjo nutartis, kuria buvo patvirtintas bankrutuojančių fizinių asmenų mokumo atkūrimo planas 36 mėnesių laikotarpiui ir baigėsi 2021-08-01, tai yra kada turėjo būti atliktas paskutinis mokėjimas pagal mokumo atkūrimo planą.

FABĮ 30 straipsnio 1 dalies norma sieja plano įgyvendinimo akto parengimą ir pateikimą teismui būtent su plane nustatytu paskutiniu fizinio asmens mokėjimu, t. y. kai fizinis asmuo įgyvendina plane nurodytus savo prisiimtus įsipareigojimus, atlikdamas reikiamus veiksmus. Nagrinėjamos bylos atveju plane aiškiai buvo nustatyta, kad paskutinis mokėjimas kreditoriams turėjo būti atliktas 2021-08-01 ir bankrutuojantys asmenys tai vykdė tinkamai, todėl pripažintina, kad bankroto administratorė pagrįstai per 10 darbo dienų nuo paskutinio mokėjimo atlikimo dienos, t. y. 2021-08-03 parengė A. K. ir I. K. plano įgyvendinimo aktą, pasirašė ir pateikė jį pasirašyti fiziniams asmenims bei kreditorių susirinkimo pirmininkui, o pastarajam jo nepasirašius surašė akto nepasirašymo protokolą ir jį kartu su plano įgyvendinimo aktu pateikė teismui. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog vien tai, jog kreditorių susirinkimo pirmininkas nepasirašė plano įgyvendinimo akto bei nepritarė kreditorių susirinkime nutarimui įpareigoti bankroto administratorių kreiptis į teismą dėl bankroto bylos baigimo, nesudaro pagrindo bankroto administratoriui nesikreipti į teismą dėl bankroto bylos baigimo ir nėra pagrindo teismui atsisakyti nagrinėti tokį prašymą, nes kaip jau minėta FABĮ nėra numatytas reikalavimas, kad mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktui turi pritarti kreditorių susirinkimas, šiuo atveju akto nepasirašius kreditorių susirinkimo pirmininkui buvo surašytas akto nepasirašymo protokolas, kaip numato FABĮ normos ir kartu su plano įgyvendino aktu pateiktas teismui. Taigi įstatymo imperatyviai nustatyta bankroto administratoriaus veiksmai, atlikus paskutinį mokėjimo plane numatytą mokėjimą (FABĮ 30 straipsnio 1 dalis).

Kaip matyti iš prie prašymo pabaigti bankroto bylą pateiktų duomenų bei kreditoriaus susirinkimo pirmininko atstovo teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kad kreditorių susirinkimo pirmininkas P. C. AS nepasirašė plano įgyvenimo akto, argumentuodamas tuo, jog I. K. netinkamai vykdė bankrutuojančio fizinio asmens pareigas, nes mirus jos mamai, tai yra nuo 2019-08-11 nedėjo maksimalių pastangų susirasti darbą ir gauti darbo užmokestį, nors yra sveika, darbinga, turinti išsilavinimą ir gyvena Klaipėdos mieste, tai yra viename iš trijų didžiausių Lietuvos miestų, tai yra elgėsi nesąžiningai ir dėl to jos atžvilgiu bankroto byla turi būti nutraukta.

Pažymėtina, jog fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka.

Bankroto administratorė pateikdama plano įgyvendinimo aktą, taip pat pateikė informaciją apie bankrutuojančių fizinių asmenų gautas pajamas, bei kokia suma jai buvo apmokėtos patirtos išlaidos, nurodė padengtų kreditorių reikalavimų dalis ir likusius nepadengtus kreditorinius reikalavimus.

Teismas konstatuoja, jog byloje pateikti duomenys patvirtina, jog bankroto administratorė teikė visus duomenis plano įgyvendinimo ataskaitose kreditorių susirinkimui, kreditoriams, teismui apie bankrutuojančių asmenų darbą, gaunamas pajamas, kreditorių reikalavimų tenkinimą bei bankroto administravimo išlaidas.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad visi bankrutuojantys asmenys privalo būti aktyvūs, t. y. imtis aktyvių veiksmų siekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, sąžiningai naudotis jiems bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis. Fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016 15 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Iš bankroto administratorės pateiktų duomenų, t. y. mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaitų, atliktų pavedimų kreditoriams banko išrašų, informacijos apie bankrutuojančio asmens pinigines lėšas sąskaitose matyti, jog po teismo nutarties įsiteisėjimo bankrutuojantys asmenys kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti pervedė 4 091,02 Eur, o liko nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų 248 274,57 Eur. Duomenų, jog per mokumo plano įgyvendinimo laikotarpį bankrutuojantys asmenys įgijo, paveldėjo, ar gavo dovanų turto, kurį būtų galima realizuoti ir iš jo padengti kreditorių reikalavimus, nėra. Bankrutuojantis asmuo A. K. dirbo, dėjo maksimalias pastangas susirasti geriau apmokamą darbą, jo darbo užmokestis didėjo. I. K. iki 2019 m. rugpjūčio mėnesio slaugė neįgalią mamą, todėl teismo vertinimu dėl objektyvui priežasčių negalėjo dirbti, ši aplinkybė kreditoriams buvo žinoma, nes I. K. mamą slaugė nuo 2017 metų, tai yra iki bankroto bylos iškėlimo.

Kreditorius P. C. AS prašo bankroto bylą I. K. atžvilgiu nutraukti FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, kai fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju susipažinus su kreditoriaus P. C. AS atsiliepimu bei kreditoriaus atstovo teismo posėdžio nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad kreditorius laiko, jog I. K. nevykdė FABĮ 16 straipsnio 10 ir 12 punktų, kurie numato, kad bankrutuojantis fizinis asmuo privalo pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą bei privalo tinkamai įgyvendinti plane numatytas priemones ir (ar) vykdyti jame numatytą veiklą. Pagal A. K. ir I. K. patvirtintą mokumo atkūrimo planą abu bankrutuojantys asmenys įsipareigojo siekti susirasti gerai apmokamus darbus, dės pastangas ir išnaudos visas galimybes gauti didesnes pajamas.

Kaip patvirtina pateikti į bylą rašytiniai įrodymai bankroto proceso metu mirus I. K. mamai, ji užsiregistravo užimtumo tarnyboje ir jai buvo suteiktas bedarbio statusas, be to, jai buvo mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka. Nustatyta, kad mirus I. K. mamai bankrutuojantys fiziniai asmenys kreipėsi į teismą su prašymu patikslinti jų mokumo atkūrimo planą, motyvuodami tuo, kad išaugo jų šeimos poreikiai ir nustatytos minimalios sumos būtiniesiems poreikiams nepakanka, todėl tenkinus prašymą 2020-01-24 teismo nutartimi buvo patvirtintas patikslintas bankrutuojančių fizinių asmenų mokumo atkūrimo planas, pagal kurį padidinta būtiniems poreikiams skirtina lėšų suma nuo 550,00 Eur iki 890,00 Eur, kuri skiriama iš esmės trijų asmenų mėnesių poreikių patenkinimui per mėnesį. 2019-12-04 teismo posėdžio metu nagrinėjant klausimą dėl pateikto prašymo patvirtinti patikslinto mokumo atkūrimo planą I. K. nurodė, kad mirus mamai ji galės aktyviai ieškoti darbo ir nori persikvalifikuoti į buhalterės profesiją, nes pagal specialybę ji nenori dirbti, be to neturi transporto priemonės ir neturi vairuotojo pažymėjimo, kad galėtų važinėtis į darbą, todėl norėtų dirbti iš namų. Taip pat nurodė, kad vasario mėnesį bus kursai ir ji galės įgyti kvalifikaciją ir susirasti darbą. Kaip patvirtina byloje surinkti duomenys I. K. buvo įsidarbinus apskaitininkės pareigose, tačiau iš šio darbo išėjo, nes kaip ji nurodė, dėl šalyje paskelbto Covid-19 karantino ji nebaigė apskaitininkės kursų, todėl nebegalėjo dirbti įmonėje, nes tam reikalingos specialios žinios. Teismas iš esmės sutinka su I. K. nurodytomis aplinkybėmis, kad jai pagal jos turimą specialybę šiai dienai dirbti yra sunku, nes pagal specialybę ji yra dirbusi daugiau nei prieš dvidešimt metų ir yra praradusi kvalifikaciją. Tai, kad I. K. atsisakė užimtumo tarnybos jai siūlomo darbo dirbti ikimokyklinio ugdymo įstaigoje nelaikytina, kaip jos nesąžiningumas, nes kaip patvirtina nustatytos aplinkybės I. K. gyvena (duomenys neskelbtini), tai yra (duomenys neskelbtini), o darbas jai buvo siūlomas (duomenys neskelbtini). Nuvykti į siūlomą darbą I. K. būtina transporto priemonė, nes tiesioginio susiekimo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nėra, o kaip nurodė I. K. ji neturi nei vairuotojo pažymėjimo, nei transporto priemonės, todėl teismo vertinimu jos atsisakymas dirbti buvo logiškas ir pagrįstas. Vėliau I. K. nors ir trumpą laiko tarpą, tačiau dirbo VšĮ „L.l.“, tačiau nebegalėjo dirbti, nes tokiam darbui neturi reikiamos kvalifikacijos. Teismo vertinimu, I. K. įsidarbinimui iš esmės sutrukdė ir paskelbtas karantinas dėl Covid-19, nes visuotinai žinoma, kad dėl paskelbto karantino buvo apribotas darbas, stabdomos įmonių veiklos, asmenų judėjimas, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti, kad I. K. nedėjo pastangų susirasti darbą, nes kreditorius nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad I. K. bankroto proceso metu elgėsi nesąžiningai nuslėpė gautas pajamas. Pateiktas pažymėjimas apie kvalifikacijos kėlimą patvirtina, kad I. K. kėlė savo kvalifikaciją.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Įvertinus tai, kad teismui nėra pateikta duomenų, jog bankrutuojančių fizinių asmenų plane buvo pateikta neteisinga informacija apie bankrutuojančių asmenų pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis; nenustatyta, kad fiziniai asmenys tapo nemokus iki bankroto bylos iškėlimo ar negalėtų atkurti mokumo iškėlus bankroto bylą dėl kreditorių teises pažeidžiančių sandorių sudarymo ar žalingų įpročių; kad po bankroto bylos iškėlimo jie būtų nuslėpę bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį; kad jie nevykdė kitų įstatymo reikalavimų. Kreditoriai nepateikė duomenų, jog bankrutuojantys asmenys būtų vengę vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, nuslėpęs turtą ar pajamas, veikę prieš kreditorių interesų užtikrinimą, ar kitaip elgėsi nesąžiningai. Taip pat byloje nenustatyta ir kreditoriai teismui nepateikė duomenų, kurie būtų pagrindas suabejoti bankrutuojančių asmenų sąžiningumo bei netinkamu mokumo atkūrimo plano vykdymu, dėl ko būtų pagrindas nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Aktas pasirašytas bankrutuojančių fizinių asmenų ir bankroto administratoriaus. Kadangi aktas nepasirašytas kreditorių susirinkimo primininko surašytas nepasirašymo protokolas. Teismas jau nurodė, kad kreditoriaus nurodytos priežastys nelaikytinos proporcingos įvertinus fizinio asmens teisę užbaigti bankroto procesą, todėl pateiktas aktas tvirtintinas.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog bankrutuojantys asmenys mokumo atkūrimo planą įvykdė. Iš bylos medžiagos matyti, jog bankrutuojantys asmenys mokumo atkūrimo plane nustatyta tvarka į depozitinę sąskaitą pervesdavo bankroto administravimo išlaidoms ir kreditorių finansiniams reikalavimams dengti skirtas lėšas, į depozitinę sąskaitą pervesdavo ne mažesnę nei mokumo atkūrimo plane nustatyto dydžio įmokas. Byloje pateikti duomenys (banko sąskaitos išrašai, bankroto administratorės ataskaitos) suponuoja pagrindą išvadai, jog bankrutuojantys fiziniai asmenys lėšas, kurios viršijo jų būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingą sumą, pervesdavo į bankroto administratorės depozitinę sąskaitą, kas atitinka FABĮ nuostatas, bankrutuojantiems fiziniams asmenims įtvirtintas pareigas (FABĮ 16 straipsnis). Iš bankroto byloje esančių bankroto administratorės mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitų matyti, jog bankroto procese gautos lėšos paskirstytos kreditorių reikalavimams ir bankroto proceso išlaidoms dengti. Byloje duomenų, jog bankrutuojantys fiziniai asmenys bankroto proceso metu elgėsi nesąžiningai, nuslėpė turtą ar atliko kitus veiksmus, kurie sudarytų pagrindą nutraukti fizinio asmens bankroto byloje, nėra priešingai, kaip patvirtina bylos medžiaga A. K. dirbo ir ieškojo geriau apmokamo darbo, o I. K. ieškojo darbo, tačiau dėl objektyvių priežasčių jai nepavyko susirasti darbo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad planas nėra įvykdytas ir nėra pagrindo nutraukti bankroto bylą I. K. atžvilgiu (CPK 185 straipsnis). FABĮ 10 straipsnyje įtvirtintų pagrindų fizinio asmens bankroto bylai nutraukti, nenustatyta (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, FABĮ 10 straipsnis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje pateiktus duomenis, bankroto bylos medžiagą, pripažintina, jog bankroto administratorės prašymas pagrįstas, todėl tenkintinas, A. K. ir I. K. bankroto byla baigtina (FABĮ 30 straipsnio 2 dalis).

Pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalimi, įvertinus akte bei bankroto administratorės pareiškime pateiktus duomenis apie patenkintus kreditorių finansinius reikalavimus ir bankroto administratorės pateiktus duomenis apie likusius nepatenkintus reikalavimus, pabaigus fizinio asmens bankroto bylą, nurašomi plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai 248 274,57 Eur sumai. Byloje nėra duomenų, jog bankrutuojantys asmenys turėjo kreditorinių įsipareigojimų, kurie baigus bankroto procesą, nėra nurašomi (FABĮ 29 straipsnio 7 dalis).

Išaiškintina, kad baigus fizinio asmens bankroto procesą, visi mokesčiai, taip pat palūkanos ir netesybos skaičiuojami nuo teismo sprendimo baigti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 30 straipsnio 4 dalis).

Bankroto administratorei išaiškintina, kad apie teismo sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą ji per 5 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos privalo pranešti pareiškėjos kreditoriams ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (FABĮ 30 straipsnio 5 dalis).

Bankroto administratorė ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo baigti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos privalo perduoti fiziniams asmenims saugotinus dokumentus, susijusius su fizinio asmens bankroto procesu ir pervesti depozitinėje sąskaitoje likusias lėšas į fizinių asmenų asmenines sąskaitas (FABĮ 30 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsniu, 30 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, teismas

nutaria:

baigti bankrutuojančių fizinių asmenų A. K. ir I. K. bankroto bylą.

Nurašyti likusius nepatenkintus A. K. ir I. K., kreditorių reikalavimus:

1. GNSB “Budrikių žiburiai” reikalavimą 1 104,02 Eur sumai;

2. A. G. Ž. reikalavimą 151,63 Eur sumai;

3. P. C. AS reikalavimą 232 715,88 Eur sumai;

4. A. E. M. reiklaavimą 229,93 Eur sumai;

5. UAB “Lietuvos dujų tiekimas” reikalavimą 10,37 Eur sumai;

6. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa reikalavimą 30,79 Eur sumai;

7. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM reikalavimą 2 337,86 Eur sumai;

8. UAB “Telšių region atliekų tvarkymo centras” reikalavimą 82,05 Eur sumai;

9. UAB “Elotus“ reikalavimą 9,72 Eur sumai;

10. UAB „Admituras“ reikalavimą 388,86 Eur sumai;

11. UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ reikalavimą 971,31 Eur sumai;

12. A. V. D. reikalavimą 95,88 Eur sumai;

13. S. K. reikalavimą 3 815,46 Eur sumai;

14. UAB „NT LT“ reikalavimą 352,95 Eur sumai;

15. Kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ reikalavimą 5 523,17 Eur sumai;

16. A. B. T. reikalavimą 454,69 Eur sumai.

Įpareigoti pareiškėjų bankroto administratorę per 5 darbo dienas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pranešti pareiškėjų kreditoriams ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie teismo sprendimą baigti fizinių asmenų bankroto bylą.

Įpareigoti pareiškėjų bankroto administratorę per 10 darbo dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti pareiškėjams A. K. ir I. K. saugotinus dokumentus, susijusius su fizinio asmens bankroto procesu ir pervesti depozitinėje sąskaitoje likusias lėšas į pareiškėjų asmeninę sąskaitą.

Įpareigoti bankroto administratorę įteikti šios teismo nutarties nuorašą bankrutuojantiems asmenims.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Inga Sakalauskaitė