Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams Ž. S., advokato padėjėjai K. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. R. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija su skundu kreipėsi į teismą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2019 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 21R1-236 (AG1-134/11-2019) dalies panaikinimo, kuria skundas tenkintas iš dalies, ir priimti naują sprendimą- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti pilnai.

Atsakovė skunde nurodė ir teismo posėdžio metu jos atstovė paaiškino, jog Komisija skundžiamu sprendimu pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos 2019 m. liepos 30 d. rašto Nr. 04-2-752 panaikinimo patenkino iš dalies, t. y. panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos 2019 m. liepos 30 d. rašto Nr. 04-2-752 dalį, kurioje buvo nurodyta, jog pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekianti vykdyti draudimo agentūrų ir brokerių veiklą (Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus kodas 66.22) gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atveju tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178, 3, 3.5 ir 11 punktais, privalo skubiai inicijuoti sprendimo priėmimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, o iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. negavusi daugiabučio namo laiptinės, kurioje esančiame bute siekia vykdyti veiklą, gyventojų sutikimo, pareiškėja draudimo agentūrų ir brokerių paslaugų teikimą privalės nutraukti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas dėl kitos Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos 2019 m. liepos 30 d. rašto Nr. 04-2-752 dalies buvo atmestas.

Atsakovė su skundžiamo sprendimo dalimi nesutinka, nes Komisija, priimdama skundžiamą sprendimą, iš esmės neįsigilino į Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos 2019 m. liepos 30 d. rašto Nr. 04-2-752 argumentus ir faktines aplinkybes. Teigė, jog Komisija savo sprendime nepagrįstai nurodė, kad atsakovė nepateikė Komisijai argumentų ar įrodymų, galinčių paneigti 2008 m. liepos 14 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų bendraturčių viešo aptarimo, balsavimo raštu, balsų skaičiavimo komisijos protokolinį nutarimą, kuriuo namo gyventojai sutiko, kad pareiškėja daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) patalpose vykdytų komercinę veiklą.

Kadangi namo (duomenys neskelbtini), butų savininkai (gyventojai) ne kartą kreipėsi su skundais į Kauno miesto savivaldybės administracijos filialą Centro seniūniją dėl pareiškėjos vykdomos komercinės veiklos gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini), nesutikdami su jose pareiškėjos vykdoma veikla, Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Centro seniūnija, atsižvelgusi į šią aplinkybę, nors 2008 m. buvo priimtas gyventojų sutikimas vykdyti komercinę veiklą bute (duomenys neskelbtini), ir nėra panaikintas, faktiškai pasikeitus gyventojų valiai, nutarė priimti skundžiamą sprendimą, ragindama UAB „(duomenys neskelbtini)“ skubos tvarka inicijuoti sprendimo, kuriuo būtų gautas gyventojų sutikimas, priėmimą CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka, jei pareiškėja sieks vykdyti draudimo agentūrų ir brokerių veiklą minėtose gyvenamosiose patalpose.

Pažymėjo, jog Tvarkos aprašo 3 punkte numatyta, kad gyvenamosios paskirties vieno buto, dviejų butų, daugiabučiame (trijų ir daugiau butų) name ar jo patalpose nepakeitus paskirties, neįrengus papildomo įėjimo, nedarant žalos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui (jei jis yra) ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžiant trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų, galima Tvarkos apraše išdėstytų rūšių veikla. Ginčo atveju trečiųjų asmenų interesai yra pažeidžiami, todėl pareiškėja privalo gauti minėtą sutikimą. Prašė skundą patenkinti.

Pareiškėja atsiliepime į skundą su atsakovės skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė bei teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai paaiškino, jog pareiškėja Juridinių asmenų registre kaip juridinis asmuo yra įregistruota nuo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos buveinės adresas, kuriuo pareiškėja vykdo veiklą, yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Teigė, kad Tvarkos aprašo 11 punkte numatyta, jog nurodytų rūšių veiklos vykdymo daugiabučio namo patalpose nepakeitus jų paskirties sprendimą priima daugiabučio namo laiptinės, kurioje esančiame bute ar kitoje patalpoje siekiama vykdyti veiklą, butų ir kitų patalpų savininkai, vadovaudamiesi CK 4.85 straipsniu, o keičiant daugiabučio namo patalpose vykdomą veiklą dėl naujos veiklos vykdymo privaloma priimti naują sprendimą.

Pabrėžė, jog pareiškėja turi sutikimą vykdyti komercinę veiklą minėtame gyvenamajame name esančiose patalpose. Komisijai buvo pateiktas 2008 m. liepos 14 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų bendraturčių viešo aptarimo, balsavimo raštu, balsų skaičiavimo komisijos protokolas, kuriuo minėto gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai sutiko, kad (duomenys neskelbtini) patalpose būtų vykdoma pareiškėjos komercinė veikla. Šia formuluote bendraturčių sprendimas iš esmės leido pareiškėjai vykdyti visas veiklas, kurios galimos vykdyti pagal galiojančius teisės aktus, šiuo atveju, kurios numatytos Tvarkos apraše.

Taigi, pareiškėja turi minėto gyvenamojo namo bendraturčių sutikimą šiame name esančiame bute vykdyti draudimo brokerių veiklą, sutikimas vis dar galioja, todėl Komisija pagrįstai ginčijamo sprendimo dalimi panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos 2019 m. liepos 30 d. rašto Nr. 04-2-752 dalį, kuria pareiškėja buvo įpareigojama vykdant kelionių agentūrų veiklą skubiai inicijuoti patalpų paskirties pakeitimą ir pakeisti paskirtį iki 2019 m. gruodžio 31 d. arba šią veiklą nutraukti, o jei vykdoma draudimo agentūrų ir brokerių veikla, gauti daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą (sutikimą) CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Prašė atsakovės skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Komisijos 2019 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 21R1-236(AG1-134/11-2019).

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. R. atsiliepimu į skundą bei teismo posėdžio metu prašė atsakovės skundą patenkinti, kadangi sutinka su atsakovės pateiktu skundu ir pritaria jame išdėstytiems motyvams. Teigė, jog pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma komercinė veikla daugiabučio namo bute pažeidžia namo gyventojų interesus. Pabrėžė, kad namo gyventojai nesutinka su pareiškėjos vykdoma komercine veikla, kadangi yra užimamos bendros patalpos, t. y. daug metų yra naudojamas namo gyventojų bendras turtas, o mokesčius moka visi namo savininkai. Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, taip pažeidžiamos namo gyventojų teisės, ribojama galimybė laisvai judėti bendrose namo gyventojų patalpose.

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos (toliau – ir Centro seniūnija) 2019 m. liepos 30 d. rašto Nr. 04-2-752 „Dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo“ (toliau- ir 2019 m. liepos 30 d. raštas Nr. 04-2-752), kuriuo viešojo administravimo subjektas (Centro seniūnija) nustatė pareiškėjai reikalavimus: 1) inicijuoti patalpų paskirties keitimo procedūras ir ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 31 d. pasikeisti patalpų paskirtį arba kelionių agentūrų veiklą nutraukti; 2) vadovaujantis Tvarkos aprašo 3, 3.5 ir 11 punktais skubos tvarka inicijuoti sprendimo priėmimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, o iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. negavus daugiabučio namo laiptinės, kurioje esančiame bute ar kitoje patalpoje vykdoma veikla, draudimo agentūrų ir brokerių paslaugos veiklą nutraukti. Atsakovė taip pat išaiškino, kad už statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir naudojant jį ne pagal paskirtį gali būti taikoma atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 359 straipsnį.

Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Centro seniūnija 2019 m. liepos 30 d. raštu Nr. 04-2-752 „Dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo“ informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad Centro seniūnija, atlikdama statinių naudojimo priežiūros funkcijas ir atsižvelgdama į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2019 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. 21R1-143(AG1-87/12-2019) bei naujai paaiškėjusias aplinkybes, nagrinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos komercinės veiklos gyvenamosiose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), teisėtumą ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalimi bei Tvarkos aprašo antrame skyriuje įvardytų galimų veiklos rūšių gyvenamosios paskirties pastatuose (jų patalpose) nedarant žalos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžiant trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų, atkreipė dėmesį, kad 2008 m. liepos 14 d. parengtoje apklausos anketoje pareiškėja prašė pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių sutikimo vykdyti komercinę veiklą, konkrečiai jos neįvardydama. Tvarkos aprašo 11 punkte įtvirtinta nuostata, kad, keičiant daugiabučio namo patalpose vykdomą veiklą, dėl naujos veiklos vykdymo privaloma priimti naują sprendimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnio nustatyta tvarka. Taip pat nurodė, kad pagal Centro seniūnijos iš kompetentingos institucijos gautą informaciją, pareiškėjos deklaruojamos veiklos yra „kelionių agentūrų veikla“, „draudimo agentų ir brokerių veikla“, o tai atsakovei sudarė prielaidą traktuoti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ Centro seniūnijai pateikta informacija apie bendrovės vykdomą veiklą neatitinka tikrovės. Rašte atsakovė nurodė pareiškėjai: „[...] jei planuojate tęsti kelionių agentūrų veiklą, reikalaujame skubiai inicijuoti patalpų paskirties keitimo procedūras ir ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 31 d. pasikeisti patalpų paskirtį arba kelionių agentūrų veiklą nutraukti. Jei siekiate vykdyti draudimo agentūrų ir brokerių veiklą (Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus kodas 66.22) vadovaujantis Aprašo 3, 3.5, 11 punktais privalote skubos tvarka inicijuoti sprendimo priėmimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. negavus daugiabučio namo laiptinės, kurioje esančiame bute ar kitoje patalpoje siekiate vykdyti veiklą, draudimo agentūrų ir brokerių paslaugos teikimą privalėsite nutraukti“. Taip pat nurodė, kad priešingu atveju pareiškėjai gali būti taikomos administracinio poveikio priemonės pagal ANK 359 straipsnį „Statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eAS-338-552/2020 2020 m. gegužės 20 d. nutartyje pažymėjo, kad Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad statinių naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Pagal Reglamento 102.3 papunktį savivaldybių administracijos atlieka gyvenamųjų namų ir kitų statinių (išskyrus išvardytus Reglamento 102.1 ir 102.2 papunkčiuose). Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybės administracija yra savivaldybės įstaiga, kurią sudaro struktūriniai padaliniai, į struktūrinius padalinius neįeinantys valstybės tarnautojai ir savivaldybės administracijos filialai – seniūnijos (savivaldybės administracijos struktūriniai teritoriniai padaliniai).

Statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus (Statybos įstatymo 49 str. 2 d.). Statinių naudojimo priežiūros atlikimo tvarką nustato aplinkos ministras. Reglamentas nustato, kad priežiūros vykdytojas, tikrindamas naudotojo atliekamą statinių techninę priežiūrą, privalo surašyti statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą (Reglamento 8 priedas), nustatyti reikalavimus trūkumams pašalinti, kontroliuoti statinio techninės priežiūros patikrinimo akte įrašytų reikalavimų įvykdymą (Reglamento 108.5–108.7 p.) bei apie patikrinimo išvadas bei reikalavimus informuoti raštu statinio naudotoją ir statinio savininką (Reglamento 109 p.).

Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. A-368 patvirtintų Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo centro seniūnijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 12.15 papunktyje numatyta, kokias funkcijas atlieka seniūnija statinių naudojimo priežiūros srityje. Pagal Nuostatus seniūnija: 12.15.1. atlieka statinių (išskyrus susisiekimo komunikacijas ir su jomis susijusius kitus inžinerinius statinius, taip pat hidrotechnikos statinius Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose) naudojimo priežiūrą; 12.15.2. įgyvendina teisės aktuose nustatytas statinių naudotojų (techninių prižiūrėtojų) atliekamos statinių techninės priežiūros kontrolės priemones; 12.15.4. kaupia informaciją apie statinių naudojimo priežiūrą, nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundus dėl netinkamos statinių priežiūros, konsultuoja statinių techninės priežiūros ir naudojimo klausimais. Taigi seniūnija yra viešojo administravimo subjektas turintis valdingus įgalinimus statinių naudojimo priežiūros srityje ir galintis duoti privalomus nurodymus.

Teismas šioje byloje pažymėjo, jog 2019 m. liepos 30 d. rašte Nr. 04-2-752 esantis nurodymas, kuriuo reikalaujama iki tam tikros datos inicijuoti patalpų paskirties keitimo procedūras arba sprendimo priėmimą CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, yra suformuluotas kaip imperatyvus reikalavimas. Nagrinėjamu atveju iš šio rašto turinio galima daryti išvadą, kad buvo nustatyta, jog pareiškėjas statinio patalpas naudoja ne pagal paskirtį, tačiau nebuvo imtasi priemonių, kad pareiškėjas būtų patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 359 straipsnį, o buvo suformuluotas reikalavimas atlikti imperatyvaus pobūdžio veiksmus.

Tokiu būdu pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ šį Centro seniūnijos 2019 m. liepos 30 d. raštą Nr. 04-2-752 apskundė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, t. y. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui, kuris pareiškėjos skundą patenkino iš dalies ir panaikino Centro seniūnijos 2019 m. liepos 30 d. rašto Nr. 04-2-752 dalį, kurioje nustatyta: „Jei siekiate vykdyti draudimo agentūrų ir brokerių veiklą (Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus kodas 66.22) vadovaujantis Tvarkos aprašo 3, 3.5, 11 punktais privalote skubos tvarka inicijuoti sprendimo priėmimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. negavus daugiabučio namo laiptinės, kurioje esančiame bute ar kitoje patalpoje siekiate vykdyti veiklą, draudimo agentūrų ir brokerių paslaugos teikimą privalėsite nutraukti“.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 dalis). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis).

Aiškindamas minėtas įstatymo nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/2014, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, dėl kurio jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas specialiųjų teisės normų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius, reikalavimų. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, 2010).

Tais atvejais, kai tikrinamas viešojo administravimo subjekto sprendimas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio aspektu, turi būti nustatyta (jei nėra besąlyginių skundžiamo individualaus administracinio akto naikinimo pagrindų), ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) leistų nepripažinti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) 47 straipsnio 1 punktas nustato, kad statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką. Gyvenamosios paskirties pastato ar jo patalpų ir negyvenamosios paskirties pastato ar jo patalpų naudojimo ne pagal paskirtį reikalavimus numato Tvarkos aprašas (nuo 2018 m. gruodžio 4 d. galiojanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 1178 redakcija).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnis (2012 m. gegužės 10 d. įstatymo Nr. XI-2005 redakcija), reglamentuojantis butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, be kita ko, nustato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (CK 4.85 str. 1 d.).

Pagal Tvarkos aprašo 11 punktą, dėl Tvarkos aprašo 3.1–3.20 ir 3.22 papunkčiuose, 3¹ punkte nurodytų rūšių veiklos vykdymo daugiabučio namo patalpose nepakeitus jų paskirties sprendimą priima daugiabučio namo laiptinės, kurioje esančiame bute ar kitoje patalpoje siekiama vykdyti veiklą, butų ir kitų patalpų savininkai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsniu. Keičiant daugiabučio namo patalpose vykdomą veiklą, dėl naujos veiklos vykdymo privaloma priimti naują sprendimą šiame punkte nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Tvarkos aprašo 3.4 papunkčiu, draudimo, perdraudimo ir pensijų kaupimo, išskyrus privalomąjį socialinį draudimą, veikla (K65) yra leistina gyvenamosios paskirties daugiabučiame (trijų ir daugiau butų) name ar jo patalpose nepakeitus paskirties ir neįrengus papildomo įėjimo, esant šioms sąlygoms: nedarant žalos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui (jei jis yra) ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžiant trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini) (paskirtis: gyvenamoji (butų), nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. S. Juridinių asmenų registre juridinis asmuo „(duomenys neskelbtini)“ yra įregistruotas nuo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresas, kuriuo pareiškėja vykdo veiklą, yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas patvirtina, jog pareiškėja, be kitų įregistruotų veiklų, vykdo ir papildomo draudimo veiklą (išraše nurodyta veiklos rūšis 67.2).

Bylos medžiaga patvirtina, kad dėl pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos komercinės veiklos 2008 m. liepos 14 d. buvo surašytas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų bendraturčių viešo aptarimo, balsavimo raštu, balsų skaičiavimo komisijos protokolas, kuriuo minėto gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai sutiko su pareiškėjos vykdoma komercine veikla minėto daugiabučio namo bute. Iš AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje 2018 m. spalio 1 d. pažymos matyti, jog pareiškėja yra šio filialo papildomos draudimo veiklos sąraše.

Taip pat bylos duomenys patvirtina, jog dėl pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos veiklos nuo 2018 metų nuolat vyksta nesutarimai dėl bendro naudojimo patalpų su daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendraturčiais.

Pažymėtina, jog pareiškėjos vykdomos komercinės veiklos daugiabučio namo gyvenamosiose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), vertinimą atsakovė atliko trečiojo suinteresuoto asmens D. R. ir kitų daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkų (gyventojų) prašymo pagrindu, nes, pasak trečiojo suinteresuoto asmens, yra pažeidžiamos gyvenamojo namo bendraturčių teisės bei teisėti interesai, niokojamas namo bendras turtas, dėl pašalinių asmenų lankymosi namo laiptinėje trikdoma gyventojų ramybė.

Nagrinėjamu atveju atsakovė nesutinka su Komisijos sprendimu panaikinti Centro seniūnijos 2019 m. liepos 30 d. rašto Nr. 04-2-752 dalį, kurioje nustatyta: „Jei siekiate vykdyti draudimo agentūrų ir brokerių veiklą (Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus kodas 66.22) vadovaujantis Tvarkos aprašo 3, 3.5, 11 punktais privalote skubos tvarka inicijuoti sprendimo priėmimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. negavus daugiabučio namo laiptinės, kurioje esančiame bute ar kitoje patalpoje siekiate vykdyti veiklą, draudimo agentūrų ir brokerių paslaugos teikimą privalėsite nutraukti“.

Atsakovės nuomone, Komisija priimdama skundžiamą sprendimą, iš esmės neįsigilino į Centro seniūnijos 2019 m. liepos 30 d. rašto Nr. 04-2-752 argumentus ir faktines aplinkybes, taip pat savo sprendime nepagrįstai nurodė, kad atsakovė nepateikė Komisijai argumentų ar įrodymų, galinčių paneigti 2008 m. liepos 14 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų bendraturčių viešo aptarimo, balsavimo raštu, balsų skaičiavimo komisijos protokolinį nutarimą, kuriuo namo gyventojai sutiko, kad pareiškėja daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) patalpose vykdytų komercinę veiklą. Pažymėjo, jog Tvarkos aprašo 3 punkte numatyta, kad gyvenamosios paskirties vieno buto, dviejų butų, daugiabučiame (trijų ir daugiau butų) name ar jo patalpose nepakeitus paskirties, neįrengus papildomo įėjimo, nedarant žalos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui (jei jis yra) ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžiant trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų, galima Tvarkos apraše išdėstytų rūšių veikla. Ginčo atveju trečiųjų asmenų interesai yra pažeidžiami, todėl, atsakovės įsitikinimu, pareiškėja privalo gauti minėtą sutikimą.

Teismas sutinka su Komisijos 2019 m. spalio 23 d. sprendimo argumentais, kad atsakovė nenustatė ir nekonstatavo nei vienos iš pirmiau minėtų Tvarkos aprašo 3 punkte nurodytų sąlygų, o privalomąjį nurodymą siejo išimtinai su Tvarkos aprašo 11 punkto nuostatomis ir aplinkybe, kad pareiškėjai 2008 m. liepos 14 d. prašant pastato (duomenys neskelbtini), sutikimo vykdyti komercinę veiklą, konkreti veikla parengtoje apklausos anketoje nebuvo įvardyta. Taip pat sutiktina, kad naują sprendimą Tvarkos aprašo 11 punkte nustatyta tvarka privaloma priimti tik dėl naujos veiklos vykdymo, keičiant daugiabučio namo patalpose vykdomą veiklą, tačiau aplinkybės, jog pareiškėja pakeitė savo vykdomą veiklą ir draudimo veiklą (EVRK kodas K65) vykdo naujai, atsakovė nagrinėjamu atveju nenustatė bei įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė. Į bylą nėra pateikta įrodymų, galinčių paneigti aplinkybę, kad pagal 2008 m. liepos 14 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų bendraturčių viešo aptarimo, balsavimo raštu, balsų skaičiavimo komisijos protokolo nutarimą, kuriuo sutinkama, kad buto patalpose būtų vykdoma komercinė veikla, pareiškėja turėjo teisę vykdyti ir vykdė draudimo veiklą (EVRK kodas K65) turėdama daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų bendraturčių sutikimą, išreikštą CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teismas, išanalizavęs minėtą teisinį reguliavimą ir įvertinęs Centro seniūnijos 2019 m. liepos 30 d. rašto Nr. 04-2-752 turinio dalį, kurioje nustatyta: „Jei siekiate vykdyti draudimo agentūrų ir brokerių veiklą (Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus kodas 66.22) vadovaujantis Tvarkos aprašo 3, 3.5, 11 punktais privalote skubos tvarka inicijuoti sprendimo priėmimą CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. negavus daugiabučio namo laiptinės, kurioje esančiame bute ar kitoje patalpoje siekiate vykdyti veiklą, draudimo agentūrų ir brokerių paslaugos teikimą privalėsite nutraukti“, sprendžia, jog minėtoje rašto dalyje nėra nustatyta nei viena iš Tvarkos aprašo 3 punkte nurodytų sąlygų, taip pat nenustatyta ir aplinkybė bei nepateikti (nenurodyti) įrodymai, jog pareiškėja pakeitė savo vykdomą veiklą ir draudimo veiklą (EVRK kodas K65) vykdo naujai.

Įvertinus skundžiamo administracinio akto neatitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams tuo aspektu, kad sprendimas yra abstraktaus pobūdžio, nes nenurodyti administracinio akto priėmimo pagrindiniai faktai, įrodymai ir individuali argumentacija, kurie pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, kad asmuo galėtų ir turėtų suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, pripažintina, kad 2019 m. liepos 30 d. rašto Nr. 04-2-752 dalies priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuotos šio rašto dalies pripažinimui teisėta.

Teismas pažymi, kad nors 2019 m. liepos 30 d. rašto Nr. 04-2-752 įvardytoje dalyje esantys viešojo administravimo subjekto patvarkymai yra suprantami, nukreipti į konkretų teisinį vienetą, tačiau faktiškai nebuvo pagrįsti. Taigi minėta teisės akto dalis priimta nesilaikant gero administravimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015), objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, nėra tinkamai motyvuotas (jame neišdėstyti konkretūs faktiniai pagrindai), o tai akivaizdžiai nesuderinama ir su Viešojo administravimo įstatymo reikalavimais. Nustatyti atsakovės 2019 m. liepos 30 d. rašto Nr. 04-2-752 dalies, kurioje nustatyta: „Jei siekiate vykdyti draudimo agentūrų ir brokerių veiklą (Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus kodas 66.22) vadovaujantis Tvarkos aprašo 3, 3.5, 11 punktais privalote skubos tvarka inicijuoti sprendimo priėmimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. negavus daugiabučio namo laiptinės, kurioje esančiame bute ar kitoje patalpoje siekiate vykdyti veiklą, draudimo agentūrų ir brokerių paslaugos teikimą privalėsite nutraukti“, trūkumai pripažintini esminiais, todėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme tai yra pagrindas Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos 2019 m. liepos 30 d. rašto Nr. 04-2-752 dalį, kuria pareiškėja buvo įpareigojama vykdant draudimo agentūrų ir brokerių veiklą gauti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą (sutikimą) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, panaikinti, nustačius, kad šio administracinio sprendimo dalis yra nepagrįsta faktais, įrodymais ir individualia argumentacija (Viešojo administravimo įstatymo 8 str.), todėl teismui yra pasunkėjusios galimybės patikrinti tokio sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio bylas, pvz., 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1132-629/2019, 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1402-629/2019).

Teismas pažymi, jog tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos (normų) paiešką, teisinį faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Nagrinėjamu atveju Centro seniūnijos 2019 m. liepos 30 d. rašto Nr. 04-2-752 dalyje buvo apsiribota tik nurodymu, siekiant vykdyti draudimo agentūrų ir brokerių veiklą (Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus kodas 66.22) vadovaujantis Aprašo 3, 3.5 ir 11 punktais skubos tvarka inicijuoti sprendimo priėmimą CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kitu atveju vykdomą draudimo agentūrų ir brokerių veiklą privaloma bus nutraukti, todėl ši rašto dalis pripažintina neatitinkanti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

Teismui konstatavus, kad atsakovė priėmė neteisėtą ir nepagrįstą 2019 m. liepos 30 d. rašto Nr. 04-2-752 dalį, kurioje nustatyta: „Jei siekiate vykdyti draudimo agentūrų ir brokerių veiklą (Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus kodas 66.22) vadovaujantis Tvarkos aprašo 3, 3.5, 11 punktais privalote skubos tvarka inicijuoti sprendimo priėmimą CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. negavus daugiabučio namo laiptinės, kurioje esančiame bute ar kitoje patalpoje siekiate vykdyti veiklą, draudimo agentūrų ir brokerių paslaugos teikimą privalėsite nutraukti“, pažeisdama Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl atsakovės reikalavimas dėl panaikinimo Komisijos sprendimo dalies, kuria panaikinta Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos 2019 m. liepos 30 d. rašto Nr. 04-2-752 „Dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo“ dalis, kurioje nustatyta: „Jei siekiate vykdyti draudimo agentūrų ir brokerių veiklą (Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus kodas 66.22) vadovaujantis Tvarkos aprašo 3, 3.5, 11 punktais privalote skubos tvarka inicijuoti sprendimo priėmimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. negavus daugiabučio namo laiptinės, kurioje esančiame bute ar kitoje patalpoje siekiate vykdyti veiklą, draudimo agentūrų ir brokerių paslaugos teikimą privalėsite nutraukti“, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo teismo priteisti 2 904 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tik atstovavimo išlaidos, patirtos ginčą nagrinėjant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, nepriklausomai nuo to, ar ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka privaloma, ar ne, ginčui persikėlus į teismą laikytinos šalies kitomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, ir paprastai priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-513/2008, 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-253-662/2018, 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-214-525/2018).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugsėjo 2 d. su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių ir 2019 m. spalio 23 d. Komisijos sprendimu jos skundas buvo patenkintas iš dalies. Akivaizdu, kad Komisijos sprendimas priimtas atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos nenaudai, o ginčui persikėlus į teismą šiuo sprendimu atsakovės skundas atmetamas, darytina išvada, kad šioje byloje buvo apgintos pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šioje administracinėje byloje atstovavo advokatas G. Č. bei advokato padėjėja K. R..

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. vasario 24 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašė priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas teisme ir ginčą nagrinėjant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje.

Minėtame prašyme nurodė, kad prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro susipažinimas su dokumentu, teisinė konsultacija ir skundo parengimas – 490,05 Eur, susipažinimas su atsiliepimu į skundą, jo argumentų aptarimas, pasirengimas ginčo nagrinėjimui ir atstovavimas ginčų komisijos posėdyje 2019 m. spalio 18 d. – 308,55 Eur, susipažinimas su skundu ir atsiliepimo į jį parengimas – 810,70 Eur, detalaus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimas, patvirtinančių dokumentų surinkimas – 72,60 Eur, pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas bylą nagrinėjant teisme 2020 m. vasario 25 d. – 411,40 Eur, bei pateikė PVM sąskaitas faktūras Nr. 101, Nr. 724, Nr. 798, 2019 m. spalio 8 d. sąskaitos išrašą ir 2019 m. lapkričio 4 d. sąskaitos išrašą bei 2020 m. vasario 21 d. vietinį mokėjimą.

2020 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėja pateikė patikslintą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo, be pirmiau įvardytų patirtų bylinėjimosi išlaidų, prašė priteisti išlaidas už prašymo dėl papildomų įrodymų parengimą ir pateikimą – 24,20 Eur bei patikslinto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą, patvirtinančių dokumentų surinkimą – 30,25 Eur, pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą bylą nagrinėjant teisme 2020 m. rugpjūčio 26 d. bei pateikė PVM sąskaitą faktūrą Serija APB20 Nr. 518 ir 2020 m. rugpjūčio 13 d. vietinį mokėjimą.

Rekomenduojami priteistino užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, šių koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojamą administracinių teismų praktiką, tokios advokato suteiktos teisinės paslaugos kaip susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė, susipažinimas su (procesiniais) dokumentais, teisinės konsultacijos ir teisinės pozicijos formavimas, teismo sprendimo gavimas laikytinos sudėtine platesnės apimties (turinio) teisinių paslaugų, tokių kaip skundo (apeliacinio skundo) parengimas ar atstovavimas teismo posėdyje, dalimi, todėl patirtos išlaidos už minėtas pavienes paslaugas traktuojamos kaip išlaidos už atitinkamą teisinę paslaugą, pavyzdžiui, skundo (apeliacinio skundo) parengimą ar atstovavimą teismo posėdyje (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-988-756/2015, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245-/2012, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-353-415/2020).

Pareiškėja prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už susipažinimą su dokumentu, teisinę konsultaciją ir skundo Komisijai parengimą – 490,05 Eur.

Pagal Rekomendacijų 8.1 punktą, už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, taikomas koeficientas – 0,3. Pagal Lietuvos administracinių ginčų komisijos bylos Nr. AG1-134/11-2019 duomenis, skundas advokato G. Č. Komisijai parengtas buvo 2019 m. rugsėjo 2 d., todėl aktualus 2019 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1262,70 Eur. Už skundo Komisijai parengimą galima priteisti suma – 378,81 Eur (1262,70 x 0,3).

Pareiškėja taip pat prašo priteisti už susipažinimą su atsiliepimu į skundą, jo argumentų aptarimą, pasirengimą ginčo nagrinėjimui ir atstovavimui Komisijos posėdyje 2019 m. spalio 18 d. (3 val.) – 308,55 Eur.

Rekomendacijų 8.19 punkte už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminis, valandą taikomas koeficientas – 0,1.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos byloje Nr. AG1-134/11-2019 esantys dokumentai patvirtina, kad Komisijos posėdis truko 2 val. 32 min.

Atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose ar teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (Rekomendacijų 10 p.).

Pareiškėjos atstovė advokato padėjėja dalyvavo 2019 m. spalio 18 d. Komisijos posėdyje, kuris, kaip minėta, truko 2 val. 32 min., tačiau pagal Rekomendacijų 9 punktą 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda, todėl teismas vertina, kad minėtas posėdis truko 3 val.

Dėl dalyvavimo Komisijos posėdyje aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1289,00 Eur. Tai reiškia, kad teisinių paslaugų teikimo viena valanda sudaro 128,90 Eur (1289,00 x 0,1 = 128,90 Eur), todėl už susipažinimą su atsiliepimu į skundą, jo argumentų aptarimą, pasirengimą ginčo nagrinėjimui ir atstovavimą Komisijos posėdyje 2019 m. spalio 18 d. gali būti priteistina 386,70 Eur (128,90 x 3) suma. Kadangi Rekomendacijų 5 punkte numatyta, jog už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojamas 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio, todėl pareiškėjai priteistina prašoma 308,55 Eur suma.

Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro susipažinimas su skundu ir atsiliepimo į jį parengimo išlaidos – 810,70 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimalus rekomenduojamas už atsiliepimo parengimą koeficientas – 2,5. Iš bylos duomenų matyti, kad atsiliepimą advokatas G. Č. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rengė 2019 m. gruodžio 16 d., todėl šiuo atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1289,0 Eur. Atitinkamai už atsiliepimo parengimą maksimali rekomenduojama priteisti suma – 3222,50 Eur (1289,0 x 2,5). Atsižvelgiant į tai, kad prašoma pareiškėjos priteisti 810,70 Eur suma neviršija galimo priteisti dydžio, todėl ji priteistina.

Taip pat prašoma priteisti 127,05 Eur už detalių prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą, patvirtinančių dokumentų surinkimą, prašymo dėl papildomų įrodymų parengimą ir pateikimą.

Už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, Rekomendacijų 8.16 punkte numatytas koeficientas – 0,4, kuris ir taikytinas užmokesčio skaičiavimui. Kadangi rengiant prašymus laikytina, kad užpraėjusio ketvirčio vidutinis darbo užmokestis buvo 1381,00 Eur, todėl vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 punktu už prašymų surašymą gali būti priteistina maksimali 552,40 Eur suma (1381,00 x 0,4 = 552,40). Kadangi prašoma priteisti 127,05 Eur suma neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl ji priteistina.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą bylą nagrinėjant teisme 411,40 Eur.

2020 m. vasario 24 d. teismo posėdis vyko 1 val. 55 min. Kaip minėta, Rekomendacijų 9 punkte numatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetamas, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Kita vertus, nurodyta laiko apvalinimo tvarka yra aktuali, kai teisinės paslaugos teikiamos ilgiau nei pusę valandos, tačiau ja negali būti paneigiama suinteresuoto asmens teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai teisinės paslaugos trukmė mažesnė nei 30 min. Taip pat teismas vertina, kad 2 val. buvo ruošiamasi teismo posėdžiui. Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1317,60 Eur, todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktais, už atstovavimą teisme pareiškėjai gali būti priteisiama 421,63 Eur (80 proc.) (0,1 x 1317,60 x 4 = 527,04) suma. Pareiškėjos prašoma priteisti 411,40 Eur suma neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl ji priteistina.

Nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. teismo posėdis truko 58 min., taip pat 1 val. truko pasirengimas bylos nagrinėjimui. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1381,00 Eur, todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktais, už atstovavimą teisme pareiškėjai priteistina 220,96 Eur (80 proc.) (0,1 x 1381,00 x 2 = 220,96) suma. Prašoma priteisti 205,07 Eur suma neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl ji priteistina.

Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 30 d. pateikė dar vieną patikslintą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo, be pirmiau įvardytų patirtų bylinėjimosi išlaidų, prašė priteisti išlaidas už papildomų įrodymų rinkimą ir prašymo dėl papildomų įrodymų pateikimo parengimą ir pateikimą – 211,75 Eur bei už patikslinto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą, patvirtinančių dokumentų surinkimą – 30,25 Eur ir pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą bylą nagrinėjant teisme 2020 m. rugpjūčio 26 d. – 308,55 Eur. Prie minėto prašymo pateikė 2020 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija APB20 Nr. 683 bei tą patį 2020 m. rugpjūčio 13 d. vietinį mokėjimą, kuris buvo pateiktas kartu su 2020 m. rugpjūčio 26 d. prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo buvo apmokėta 2020 m. rugpjūčio 4 d. PVM sąskaita faktūra Serija APB20 Nr. 518.

Taigi nors pareiškėja šiuo prašymu papildomai prašo priteisti už papildomų įrodymų rinkimą ir prašymo dėl papildomų įrodymų pateikimo parengimą ir pateikimą 211,75 Eur, už patikslinto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą, patvirtinančių dokumentų surinkimą – 30,25 Eur bei už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą bylą nagrinėjant teisme 2020 m. rugsėjo 30 d. (nurodyta 2020 m. rugpjūčio 26 d. laikytina rašymo apsirikimo klaida) – 308,55 Eur, tačiau, kaip minėta, prie 2020 m. rugsėjo 30 d. patikslinto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra pateikti įrodymai, kad pagal 2020 m. rugsėjo 29 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija APB20 Nr. 683 už teisinę pagalbą pagal sutartį pareiškėja būtų atlikusi mokėjimą advokatų profesinei bendrijai (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjai nepriteistina prašoma priteisti 550,55 Eur suma.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, į maksimalų priteistinos sumos dydį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, Rekomendacijose nustatytus užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą dydžius bei į pareiškėjos pateiktus įrodymus, pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priteistina 2 241,58 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2019 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 21R1-236 (AG1-134/11-2019) dalį, kuria panaikinta atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos 2019 m. liepos 30 d. rašto Nr. 04-2-752 „Dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) naudojimo“, dalis, kurioje nustatyta: „Jei siekiate vykdyti draudimo agentūrų ir brokerių veiklą (Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus kodas 66.22) vadovaujantis Tvarkos aprašo 3, 3.5, 11 punktais privalote skubos tvarka inicijuoti sprendimo priėmimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. negavus daugiabučio namo laiptinės, kurioje esančiame bute ar kitoje patalpoje siekiate vykdyti veiklą, draudimo agentūrų ir brokerių paslaugos teikimą privalėsite nutraukti“ palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2 241,58 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.