Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

1. 2003 m. rugpjūčio 14 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nekeisti gyvenamosios vietos;

2. 2003 m. gruodžio 1 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, terminuotu laisvės atėmimu 8 mėnesiams, subendrinus galutinė bausmė - 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3. 2004 m. rugsėjo 24 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, galutine 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, su 100 Lt turto konfiskavimu;

4. 2006 m. kovo 9 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį (3 epizodai) terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;

5. 2008 m. vasario 6 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, uždraudžiant naudotis spec. teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. 2009-12-02 bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

6. 2012 m. sausio 1 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, terminuotu laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

7. 2013 m. sausio 25 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, terminuotu laisvės atėmimu 5 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

8. 2014 m. liepos 18 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 10 mėnesių, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamos vietos, auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, neišeiti iš namų nuo 23 iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

9. 2016 m. balandžio 18 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;

10. 2018 m. vasario 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, terminuotu laisvės atėmimu 10 mėnesių;

11. 2018 m. rugsėjo 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu bausmė pakeista į 9 mėnesių 10 dienų terminuotą laisvės atėmimą;

12. 2019 m. spalio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 4 mėnesiams, su turto konfiskavimu, uždraudimu naudotis spec. teise 3 metams;

13. 2019 m. gruodžio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 3 dalį; 2020-01-22 teismo nutartimi subendrinus 2019 m. spalio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendį bei su 2019 m. gruodžio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, jas iš dalies sudedant, paskirta galutinė subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; bausmė atlikta;

14. 2022 m. kovo 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu kuris buvo pakeistas 2022 m. birželio 2 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, 140 straipsnio 2 dalį, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

15. 2022 m. gegužės 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, A. U. paskirta subendrinta 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. 2022 m. birželio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi nutarta A. U. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirtą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. kovo 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes sudedant iš dalies ir nustatyti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atlikęs 2023-01-31, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. U. 2023 m. gruodžio 7 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą - draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo jam priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „O. A.“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus ir sukėlė eismo įvykį, po kurio jam alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARKB0246, patikros sertifikato numeris Nr. 1985746 buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, tai yra 1,84 promilių girtumas.

Kaltinamasis A. U. kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai ir parodė, 2023 m. gruodžio 7 d. namuose remontavo automobilį ,,O. A.“, kurį buvo nusipirkęs maždaug prieš mėnesį, ir kurį pirko tikslu suremontuoti, o po to parduoti. Nurodė, kad jis yra išsiskyręs, tačiau turi keturias nepilnametes dukras, kurias padeda išlaikyti, todėl pinigų reikia. Remontuojant automobilį, buvo užėjęs draugas, su kuriuo vartojo degtinę. Minėtą dieną važiuoti niekur neplanavo, tačiau buvo patalpinęs skelbimą socialiniame tinkle „Facebook“ apie parduodamą automobilį ir kaip tik tuo metu su juo susisiekė asmuo norintis jį pirkti, bei paprašė mašiną parodyti. Tuo tikslu sėdo į savo automobilį ir važiavo iš namų į (duomenys neskelbtini) parodyti galimam pirkėjui automobilį. Važiuojant (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešpriešinę kelio juostą ir susidūrė su vilkiku. Dėl jo kaltės sukeltame eismo įvykyje be jo vairuoto automobilio, dalyvavo dar trys automobiliai. Eismo įvykyje susižalojo tik jis, kiti asmenys nesusižalojo. Nurodė, kad vairuotojo teisių niekada neturėjo. Už analogišką veiką jau buvo teistas. Iš karto po eismo įvykio alkotesteriu jam buvo nustatytas girtumas. Nepamena kiek kartų alkotesteriu buvo tikrintas jo neblaivumas. Nurodė, kad jis gailisi dėl savo veiksmų. Taip neapgalvotai pasielgė, nes automobilio galimas pirkėjas pasiūlė atvaryti jam parodyti automobilį, sakė už jį sumokės 600 Eur. Neturėjo ko paprašyti pavairuoti automobilio, todėl važiavo pats, nes reikėjo pinigų, turi išlaikyti dukras. Nurodė, kad jis pripažįsta turintis problemų dėl alkoholio vartojimo. Visi jo anksčiau padaryti nusikaltimai taip pat esant neblaiviam. Pripažįsta, kad turi šią problemą, bando ją spręsti. Penkis kartus buvo užsikodavęs nuo šios priklausomybės, buvo reabilitacijoje. Nurodė, kad turi po dvi nepilnametes dukras su dviem moterimis, tai R. M. ir buvusia sutuoktine E. U.. Šiuo metu gyvena vienas, (duomenys neskelbtini). Tikrai daro išvadas, stengiasi, nori pakeisti gyvenimo būdą. Teismo prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, nes jeigu teismas paskirs realią laisvės atėmimo bausmę, neturės kur po to grįžti gyventi, (duomenys neskelbtini) jo nebelauks. Niekada gyvenime nėra dirbęs, dabar (duomenys neskelbtini) suteikė progą. Supranta savo veikos pavojingumą ir džiaugiasi, kad jo sukelto eismo įvykio metu niekas nenukentėjo, o tik jis pats. Jo automobilis buvo draustas, todėl draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiems eismo įvykio metu asmenims patirtą turtinę žalą. Prašo, esant galimybei, skirti baudą arba laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė visiškai įrodyta teisiamojo posėdžio metu ir kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš byloje esančio liudytojo S. S., policijos pareigūno, apklausos protokolo matyti, kad 2023 m. gruodžio 7 d. dirbo kartu su vyr. tyrėja I. S.. 17.33 val. iš Kauno a. VPK budinčios dalies buvo gautas pranešimas dėl eismo įvykio kelyje Jonava – Kėdainiai – Šeduva. 17.40 val. nuvykus į vietą, 37 kilometre, pastebėjo keturis automobilius, (duomenys neskelbtini). Jau buvo atvykę medikai bei priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, kurie iš ,,O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio ištraukė vairuotoją, kaip vėliau paaiškėjo A. U., kurį paguldė ant neštuvų, įkėlė į medikų tarnybinį automobilį ir ketino vežti į (duomenys neskelbtini). Vyr. tyrėja I. S. 17.45 val. alkoholio kiekio matuokliu patikrino jo girtumą nustatė 1,84 promilių. 18.02 val. pakartotinį girtumo patikrinimą atliko jis ir alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 1,92 promilių girtumas. Įvykio vietoje buvo padarytos nuotraukos, automobiliai apžiūrėti, nufotografuoti. Automobilį ,,O. A.“ nuvežė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 46-49).

Ikiteisminis tyrimas pradėtas policijos pareigūnės tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 7 d., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus vairavo automobilį ,,O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą sukėlė eismo įvykį. Atvykus į įvykio vietą A. U., 17.45 val., alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 1,84 promilių girtumas, o pakartotinio patikrinimo metu, 18.02 val., nustatytas 1,92 promilių girtumas (1 t., b. l. 1-7, 12-14).

Įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas ir paimtas automobilis „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jo registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), bei techninės apžiūros talonas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 15-24).

Iš patikros sertifikato matyti, kad tikrinimo metu naudotas alkotesteris galiojo iki 2024 m. sausio 4 d. (1 t., b. l. 25).

Iš byloje esančio alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad 2023 m. gruodžio 7 d.,17.45 val., A. U. buvo užfiksuotas 1,84 promilių neblaivumas, 2023 m. gruodžio 7 d., 18.02 val., jam buvo nustatytas 1,92 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 26-27). Analogiški neblaivumo duomenys nurodyti ir neblaivumo nustatymo akte. Neblaivumo nustatymo akte taip pat užfiksuota, kad A. U. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, eiti tiesia linija - pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali (1 t. , b. l. 28).

Automobilis „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo aprašyta transporto priemonės apraše ir transporto priemonės perdavimo priėmimo aktu perduota saugojimui (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 29-31).

Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, jog automobilis „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra registruotas A. U. vardu (1 t., b. l. 34-36).

2023 m. gruodžio 11 d. nutarimu automobiliui „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (1 t., b. l. 37-43).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro kategorišką išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą, teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio. T. y. pažeidė KET 14 p. reikalavimus, draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai, jų turto saugumui ir aplinkai.

Ginčo byloje dėl veikos kvalifikavimo nekilo, todėl konstatuotina, kad teisiamojo posėdžio metu išanalizuotų įrodymų visuma yra pagrindas kaltinamąjį pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jo veika kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kaltinamasis teisiamas 16 kartą, jau buvo teistas ir už analogišką nusikaltimą 2019 m, išvadų iš teistumo nedaro, jo padaryta veika nėra atsitiktinio pobūdžio. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis teistas 15 kartų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas ( 1 t., b. l. 74-75, 84-85) nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l 80,81-83), registruotas (duomenys neskelbtini) Psichikos sveikatos registre. Diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, Emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas (1 t., b. l. 127). Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo nusikalstama veika nesmurtinio pobūdžio, sunkių pasekmių nebuvo sukelta. Civilinio ieškinio byloje nėra. Padeda išlaikyti keturis nepilnamečius vaikus (1 t., b. l. 71-72, 133,134); iš pateiktos pažymos matyti, kad kaltinamojo ligai pasibaigus (sužalotas įvykio metu kaltinamasis pats), bus priimtas į darbą (duomenys neskelbtini) (b. l. 159). Tačiau taip pat atsižvelgiama, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra šiurkščiai pažeidžiant KET, kaltinamasis vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, kaltinamasis neturi teisės vairuoti transporto priemonių, sukėlė eismo įvykį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, eismo įvykyje dalyvavo net 4 automobiliai.

Teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą kaltinamajam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Jos dydį skiriant mažesnį nei sankcijos vidurkis.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Teismas atkreipia dėmesį, kad humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamajam jau buvo taikytas BK 75 str. nuostatos, tačiau tikslų nepasiekė, kaltinamojo atžvilgiu skirtos švelnesnės bausmės rūšys taip pat nebuvo efektyvios.

Atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, į tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas kėlė aplinkiniams padidintą pavojų, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 68 straipsniu, jam uždraustina naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, nes pagal teismų praktiką BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė byla Nr. 2K-599/2012). Kaltinamajam kartu su bausme skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 metams, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nors kaip matyti iš nagrinėjamos bylos aplinkybių kaltinamasis padarė BK 281¹ str. 1d. numatytą nusikaltimą neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (kasacinė byla Nr. 2K-7-49-788/2016).

BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalyse, nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tame tarpe ir turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį, sprendžia, kad kaltinamajam kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Šiuo atveju, kaltinamasis vairavo jam priklausančią transporto priemonę, automobilį „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo būdamas neblaivus, kaltinamojo vairuota transporto priemonė, laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone ir turi būti konfiskuota (BK 72 str. 2 d. ). BK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

2023 m. gruodžio 11 d. nutarimu automobiliui „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą (1 t., b. l. 37-43), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos, o ją įvykdžius, panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: registracijos liudijimą Nr. J (duomenys neskelbtini) ir Techninės apžiūros taloną (duomenys neskelbtini), esančios prie bylos, perduoti automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297 straipsniu, 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, straipsniu,

nusprendžia:

A. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį – laisvės atėmimu šešis (6) mėnesius.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą keturis (4) mėnesius.

Bausmę paskirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo dienos, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d. 3 d., BK 68 str. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto motorines priemones keturiems (4) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, BK 72 straipsniu konfiskuoti motorinę transporto priemonę – automobilį „O. A.“, (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

2023 m. gruodžio 11 d. nutarimu automobiliui „O. A.“, (duomenys neskelbtini) paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą (1 t., b. l. 37-43), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos, o ją įvykdžius, panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilio registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini) esantį byloje (prie viršelio), techninės apžiūros taloną (duomenys neskelbtini) esantį byloje (prie viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Jeigu bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.