Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės,

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmę paskirta atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo dienos, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, BK 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto motorines priemones 4 (keturiems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, BK 72 straipsniu konfiskuota motorinė transporto priemonė – automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), saugomas automobilių saugojimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini).

2023 m. gruodžio 11 d. nutarimu automobiliui „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą, nuspręsta palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos, o ją įvykdžius, panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai, atsiliepimo į skundą motyvai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. U. prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį pakeičiant realią laisvės atėmimo bausmę į kitokią, alternatyvią, bausmę, drausminamojo ir auklėjamojo pobūdžio reikšmę turinčią bausmę; 2) peržiūrėti šioje baudžiamojoje byloje esančius buvusios žmonos ir buvusios draugės teiktus paaiškinimus; 3) bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

3.4. Prašo apsvarstyti galimybę paskirti alternatyvią bausmę, pvz.: pasižadėjimą sąžiningai dirbti, neišvykti į užsienį, kas kiek laiko registruotis tam tikrose įstaigose, įpareigoti gydytis nuo priklausomybės, galbūt lankytis pas psichologą ir nešioti elektroninę apykoję ar pan., bet neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroras A. B. prašo nuteistojo A. U. apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad A. U. kylančias problemas linkęs spręsti nusikalstamu būdu. Jis anksčiau baustas administracine tvarka, teistas net 15 kartų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs. Nors nuteistasis teigia, kad sušvelninus jam skirtą bausmės rūšį jam būtų leidžiama pasiekti savo siekiamų tikslų, tai yra pasveikti, įsidarbinti, tapti sąžiningu visuomenės žmogumi, tačiau manytina priešingai - bausmės griežtumas ir neišvengiamumas jį paveiks teigiamai, sudarys galimybes apgalvoti padarytus blogus darbus ir padaryti teisingas išvadas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos BPK 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

6. Nuteistasis A. U., neginčydamas jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo, skunde nesutinka su jam paskirta bausme, iš esmės prašo skirti ne terminuotą laisvės atėmimą, o alternatyvią bausmę. Kadangi kitų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų neišsakoma, o esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl vadovaudamasis anksčiau nurodytomis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, tai yra nuteistajam paskirtos bausmės teisingumo bei pagrįstumo kontekste.

7. Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, privalo atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Taip pat atsižvelgtina į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, 2K-87-976/2020, 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022). Teismas privalo nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu nuteistajam skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

8. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamame nuosprendyje išdėstytus motyvus dėl nuteistajam A. U. skirtinos bausmės, sprendžia, kad bylą išnagrinėjęs teismas, vadovaudamasis byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir išanalizavo bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju A. U. padarė nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 3 dalis), dėl kurios padarymo, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis lengvina nuteistojo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vis dėlto, nuteistojo A. U. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstama veika padaryta jam būnant recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas ne tik tinkamai nustatė egzistuojant nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, bet ir atsižvelgė į tai skirdamas bausmę.

9. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat jos darymo metu ir po jos padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019).

10. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, įvertino ir nuteistojo A. U. asmenybę apibūdinančius duomenis, yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l 80,81-83). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (toliau – ĮKNR) ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (1 t., b. l. 87-106) matyti, kad A. U. teistas penkiolika kartų, šis teistumas šešioliktas, jam taikytos atsakomybės priemonės (terminuoto laisvės atėmimo bausmės), parodytas teismo pasitikėjimas (bausmės vykdymo atidėjimas) elgtis tinkamai, keisti gyvenimo būdą nuteistojo neskatino. Svarbu pažymėti ir tai, kad jis iki nagrinėjamo atvejo net du kartus vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, dėl to jam buvo taikyta baudžiamoji atsakomybė 2008 m. ir 2019 m. Dėl 2008 m. A. U. sukelto eismo įvykio būnant neblaiviam, net dviem asmenims buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nepaisant to, asmuo ir toliau daro analogiškus nusikaltimus, analizuojamu atveju, nusikalstamą veiką nuteistasis padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, tai yra neblaivus sukėlė eismo įvykį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, eismo įvykyje dalyvavo net 4 automobiliai, eismo įvykio metu sužalotas buvo pats nuteistasis. Be kita ko, ĮKNR išrašo duomenimis, A. U. 2021 m. teistas ir užsienio valstybėje ((duomenys neskelbtini) už vairavimą būnant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių medžiagų (1 t., b. l. 105–106). Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų matyti, kad A. U. taip pat ne kartą baustas ir administracine tvarka dėl vairavimo neturint tam teisės bei dėl vairavimo būnant neblaiviam, iki šios dienos jis teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs. Visiškai pagrįstai apylinkės teismo atkreiptas dėmesys į tai, kad A. U. registruotas VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC Psichikos sveikatos registre. Diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas (1 t., b. l. 127). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, nustatė ir įvertino teisingai.

11. Apeliantas skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kurio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Pažymėtina, kad konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

12. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, įvertinęs anksčiau aptartas nuteistojo asmenybę ir padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam skiriant griežčiausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Byloje nustatyti duomenys suteikia pagrindą spręsti, kad nuteistasis nėra linkęs keisti savo požiūrio ir nusikalstamo pobūdžio nuostatų, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių ir pakartotinai daro ne tik administracinius nusižengimus, bet ir nusikalstamas veikas, susijusias su vairavimu būnant neblaiviu. Nagrinėjamu atveju BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, dėl kurios A. U. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu, nėra pagrindo vertinti kaip padarytos atsitiktinai, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, todėl veika laikytina nuoseklia, nusikalstamu elgesiu pagrįsto gyvenimo būdo išdava. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismui, kad nagrinėjamu atveju teisėta, teisinga ir pagrįsta yra būtent griežčiausia sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatyta netgi mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytos šios bausmės vidurkis – 6 mėnesiai. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teisme baudžiamoji byla A. U. atžvilgiu išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, dėl to, nuteistajam paskirta bausmė pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 4 mėnesiams. Teisėjų kolegija įvertinusi padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pobūdį bei nuteistojo asmenybę, daro išvadą, kad tiek bausmės rūšis, tiek jos dydis nuteistajam buvo parinkti tinkamai. Akivaizdu, kad nuteistajam A. U. tiek bausmės rūšies, tiek jos dydžio parinkimą lėmė jo paties veiksmai, tai yra išvadų iš ankstesnių teistumų nedarymas ir analogiškų nusikalstamų veikų pakartotinumas.

13. Apeliaciniame skunde akcentuojamas nuteistojo noras rūpintis nepilnamečiais vaikais laikytinas deklaratyviu ir nemažinančiu, juo labiau nepaneigiančiu, nei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, nei nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančių duomenų įtakos paskirtos bausmės pagrįstumui ir teisingumui. Nuteistojo pareiga rūpintis nepilnamečiais vaikais egzistavo ir nusikalstamos veikos darymo metu, tačiau akivaizdu, kad tai jo nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė ir nebuvo priežastis užkardanti pakartotinės nusikalstamos veikos darymą, taigi jis pats nurodytų aplinkybių nelaikė svarbiomis. Daryti priešingų išvadų neleidžia ir nuteistojo prašymas įvertinti buvusios sutuoktinės, bei buvusios gyvenimo draugės paaiškinimus dėl jo kaip tėvo teikiamos paramos vaikams (1 t., b. l. 133-134). Juolab, kad įvertinus LITEKO duomenis matyti, kad A. U. buvo pripažintas kaltu ir dėl mažametės savo dukros nežymaus sveikatos sutrikdymo, taip pat inicijuotas procesas ir dėl tėvo valdžios neterminuoto apribojimo, kuris buvo nutrauktas ieškovei atsisakius ieškinio. Visa tai, pagrįstai leidžia abejoti A. U. kaip tėvo deklaruojamu geranorišku rūpesčiu savo nepilnamečiais vaikais.

14. Aptartų išvadų pagrįstumo nepaneigia ir tai, kad nuteistasis šiuo metu susirado darbą, ketina sąžiningai dirbti ir pateisinti pasitikėjimą juo. Visgi, Sodros duomenų bazės išrašas patvirtina, kad A. U. nėra linkęs sukurti ilgalaikių ir stabilių darbo santykių (1 t., b. l. 81-82). Šiuo metu vykstantys teigiami pokyčiai dėl galimo įsidarbinimo vertinti teigiamai, tačiau nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo ir nesudaro pagrindo švelninti bausmę.

15. Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios švelnesnio pobūdžio bausmės, kurios pagrįstai, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nuteistajam nebuvo skirtos, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vertinti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, t. y. švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimo, taikymo galimybės. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad skunde apeliantas pageidauja, jog jam būtų skirtos alternatyvios bausmės, tai yra pasižadėjimas sąžiningai dirbti, neišvykti į užsienį, kas kiek laiko registruotis tam tikrose įstaigose, įpareigoti gydytis nuo priklausomybės, galbūt lankytis pas psichologą ir nešioti elektroninę apykoję, tačiau BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija tokių bausmių nenumato. Pažymėtina, kad bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančių bausmių paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis A. U. savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. A. U. būdamas anksčiau net du kartus teistas už analogišką nusikalstamą veiką, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šios nusikalstamos veikos padarymą, apie galimas šios veikos pasekmes jam, jo nepilnamečiams vaikams, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto.

16. Be to, pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams dėl BK 75 straipsnio nuostatų netaikymo nuteistojo atžvilgiu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus A. U. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

17. Atsižvelgusi į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą, tinkamai įsigilino į visas faktines bylos aplinkybes ir teisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, nenustatė jokio pagrindo A. U. skirti švelnesnę bausmės rūšį ar mažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nuosprendis yra pagrįstas, todėl keisti jį nuteistojo A. U. apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. U. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.