- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-13
- Bylos Nr.
- 2-280/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- V. Ž., L. S.
- Ieškovas
- BUAB „Pabris“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. Ž. ir L. S. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-2097-567/2014 pagal ieškovo BUAB „Pabris“ ir ko ieškinį atsakovams V. Ž. ir L. S. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 13 d. nutartimi iškėlė UAB „Pabris“ ir ko bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Finresta“. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi UAB ,,Pabris“ ir ko pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Pabris“ ir ko 2013 m. kovo 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti ieškovui iš atsakovės L. S. 207 113 Lt žalos atlyginimo už neperduotą turtą BUAB „Pabris“ ir ko, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovės L. S. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir pinigines lėšas, esančias bankuose, prašomos priteisti sumos ribose.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 13 d. nutartimi nutarė ieškovo BUAB „Pabris“ ir ko reikalavimams užtikrinti areštuoti atsakovei L. S. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esančius pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, bendrai 207 113 Lt sumai, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, įkeisti, juo garantuoti, laiduoti už savo ar kitų asmenų prievoles ar kitaip jį apsunkinti, leidžiant atsakovei gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintas pajamas, ir disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, gaunat 1 MMA dydžio pinigines lėšas pragyvenimui bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas ir su ieškovu BUAB „Pabris“ ir ko.
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Pabris“ ir ko 2013 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų L. S. ir V. Ž. 207 113 Lt žalos atlyginimo, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų L. S. ir V. Ž. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir pinigines lėšas, esančias bankuose, prašomos priteisti sumos ribose. Ieškovo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai savo veiksmais bei neveikimu BUAB „Pabris“ ir ko padarė 207 113 Lt žalos dėl neperduoto turto, tikėtina, kad teismui patenkinus ieškinį, kreditoriai įgis galimybę patenkinti savo kreditorinius reikalavimus bent iš dalies, nes bendrovė daugiau jokio turto neturi. Taip būtų įvykdytas bankroto tikslas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtinas. Nurodė, kad atsakovams (fiziniams asmenims) pareikštas 207 113 Lt reikalavimas yra didelis, o tai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi nutarė ieškovo BUAB „Pabris“ ir ko reikalavimams užtikrinti areštuoti bendrai 207 113 Lt sumai atsakovams L. S. ir V. Ž. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esančius pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, įkeisti, juo garantuoti, laiduoti už savo ar kitų asmenų prievoles ar kitaip jį apsunkinti, leidžiant atsakovams gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintas pajamas, ir disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, gaunat 1 MMA dydžio pinigines lėšas pragyvenimui bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas ir su ieškovu BUAB „Pabris“ ir ko.
Teismas nurodė, kad šioje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 13 d. nutartimi ieškovo reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovei L. S. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir pinigines lėšas, esančias bankuose, prašomos priteisti sumos ribose. Teismas nustatė, kad Turto arešto aktų registre turto areštas atsakovei įregistruotas 2013 m. kovo 13 d., tačiau byloje nėra duomenų dėl konkretaus atsakovės L. S. turto arešto.
Teismas pažymėjo, jeigu ieškovas atsakovais civilinėje byloje patraukė kelis asmenis ir įrodinėja jų solidariąją prievolę ieškovui bei prašo areštuoti atsakovų turtą ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, teismas turi areštuoti ne kiekvieno atsakovo turtą atskirai ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, o taikyti areštą atsakovų turtui bendrai, neviršijant ieškinio sumos.
Teismas nurodė, kad reikalavimas yra turtinio pobūdžio, ieškinio suma didelė, o atsakovų turtinė padėtis nėra žinoma. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai
Atsakovas V. Ž. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo V. Ž. turtui panaikinti. Atsakovas nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes šioje byloje atsakovės L. S. atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės jau buvo pritaikytos ankstesne teismo nutartimi ir areštuotas turtas, kurio pakanka ieškovo ieškinio reikalavimams užtikrinti. Didesnės apimties laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslams bei protingumo ir teisingumo kriterijams.
Atsakovė L. S. pateikė atskirąjį skundą, prašydama Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo L. S. turtui panaikinti. Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas solidariai skolininkų (atsakovų) daugetui ir teismas 2013 m. kovo 13 d. nutartimi jau yra areštavęs atsakovės turtą tai pačiai sumai. Minėta aplinkybė sąlygoja, jog byloje gali būti areštuota daugiau turto nei reiktų ieškinio reikalavimams patenkinti.
Atsiliepimas
Ieškovas BUAB „Pabris“ ir ko, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Finresta“, pateikė atsiliepimą į atskiruosius skundus, kuriuo prašo atmesti atsakovų atskiruosius skundus ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti atskiruosiuose skunduose išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai netenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, vertina atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas BUAB „Pabris“ ir ko 2013 m. kovo 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės L. S. 207 113 Lt žalos atlyginimo už neperduotą turtą BUAB „Pabris“ ir ko, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovės L. S. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir pinigines lėšas, esančias bankuose, prašomos priteisti sumos ribose. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 13 d. nutartimi nutarė ieškovo BUAB „Pabris“ ir ko reikalavimams užtikrinti areštuoti atsakovei L. S. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, bendrai 207 113 Lt sumai, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, įkeisti, juo garantuoti, laiduoti už savo ar kitų asmenų prievoles ar kitaip jį apsunkinti, leidžiant atsakovei gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintas pajamas, ir disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, gaunat 1 MMA dydžio pinigines lėšas pragyvenimui bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas ir su ieškovu BUAB „Pabris“ ir ko. Nutarties vykdymas pavestas asmens, kurio naudai taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. BUAB „Pabris“ ir ko, atstovaujamam bankroto administratoriaus UAB „Finresta“, pasirinktam atsakovės teritoriją aptarnaujančiam antstoliui. Pažymėtina, kad CPK 147 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad nesikreipus į antstolį ir nepatikslinus areštuoto turto duomenų, laikinosios apsaugos priemonės galioja 14 dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos, po to turto arešto aktas, kuris įregistruotas laikinosiomis apsaugos priemonėmis pritaikyto arešto atsakovo turtui, yra išregistruojamas iš Turto arešto aktų registro (Turto arešto aktų registro įstatymo 10 str. 5 p.). Pabrėžtina, kad nustojus galioti laikinosioms apsaugos priemonėms, teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebetenka teisinės galios, nes laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas pasibaigia pagal įstatymą. Pirmosios instancijos teismo suformuotoje ir apeliaciniam teismui pateiktoje atskirųjų skundų medžiagoje nėra duomenų, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartis CPK 147 straipsnio 6 dalyje nustatytu 14 dienų terminu būtų pateikta antstoliui bei duomenų apie konkretų areštuotą (vykdant pastarąją teismo nutartį) atsakovės turtą. Šią aplinkybę kaip pagrindą pakartotinai taikyti laikinąsias apsaugos priemones konstatavo ir pirmosios instancijos teismas 2013 m. lapkričio 19 d. nutartyje. Turto arešto aktų registre nėra duomenų apie atsakovės L. S. nekilnojamojo ar kilnojamojo turto areštą pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartį. Turto arešto aktų registro duomenimis tik pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartį, kurioje nurodytas turto arešto mastas (arešto turtui bendra 207 113 Lt suma), areštuotas atsakovų turtas. Atsakovai nepateikė į bylą įrodymų, kad areštuota turto didesnei sumai nei ieškinio suma. Dėl nurodyto atmestini kaip nepagrįsti atsakovų argumentai, jog byloje gali būti areštuota daugiau turto nei reiktų ieškinio reikalavimams patenkinti.
Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo konstatuoti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu, ir, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepažeidė įstatymo (CPK 144 str., 145 str.).
Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau tuomet, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, pajamas, turimus įsipareigojimus nėra didelė, tai yra, kai jis paneigia objektyvios grėsmės būsimam sprendimui įvykdyti egzistavimą dėl didelės reikalavimo sumos, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-472/2010; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-336/2009; ir kt).
Iš ieškinio turinio matyti, kad solidarių reikalavimų suma atsakovams L. S. ir V. Ž. yra 207 113 Lt. Kadangi esant solidariajai skolininkų atsakomybei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d. 6.76 str.), ieškovas turi teisę pasirinkti atsakovą, iš kurio išieškoti priteistą sumą, todėl ieškovas turi teisę pasirinkti ir atsakovus, kurių atžvilgiu taikytinos laikinosios apsaugos priemonės. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo laikinąsias apsaugos priemones taikyti abiem atsakovams.
Apeliacinio teismo nuomone, minėto dydžio ieškinys sudaro pagrindą teigti, kad nurodyta ieškinio suma atsakovams, kaip fiziniams asmenims, yra didelė. Pažymėtina, kad didelė ieškinio suma kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nuginčijama prezumpcija, kurią atsakovai gali motyvuotai paneigti, pateikę įrodymus apie savo turtinę ir finansinę padėtį. Tačiau apeliantai nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui duomenų, kurie paneigtų pirmiau minėtas aplinkybes ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą bei patvirtintų, kad minėta ieškinio suma, atsižvelgiant į atsakovų turimą turtą bei gaunamas pajamas, jiems nėra didelė. Taigi apeliantai nepaneigė prezumpcijos dėl didelės ieškinio sumos ir būtinumo užtikrinti pareikštą ieškinio reikalavimą (CPK 178 str., 314 str.).
Teismas nepasisako dėl kitų apeliantų argumentų, nes jie yra teisiškai nereikšmingi nagrinėjamo klausimo išsprendimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl atskirieji skundai atmestini, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.