Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2018-08-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-185-201/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-185-201/2018Nutartis · 2018-08-02Klaipėdos apylinkės teismas
  2. AN2-293-382/2018Nutartis · 2018-09-25Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-02
Bylos Nr.
II-185-201/2018
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00561-2018-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Adolfina Simaitienė
Pažeidėjas
T. U.
Advokatai
Eligijus Karbauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-185-201/2018Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00561-2018-6Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.6; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugpjūčio 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Svajonei Krakienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. U., jo atstovui advokatui Eligijui Karbauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, dirbančio (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-5450-2018 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. gegužės 4 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-5450-2018 T. U. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda - 375 EUR bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemonę 12 mėn. (b.l.6).

2018 m. gegužės 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. U. atstovo advokato Eligijaus Karbausko (toliau – pareiškėjas) skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-5450-2018, kuriuo jis prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną T. U. atžvilgiu nutraukti. Skundas motyvuojamas tuo, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai ir nevisapusiškai ištyrus byloje surinktus įrodymus, neteisingai ir neobjektyviai juos įvertinus ir padarius tarpusavyje visiškai prieštaringas išvadas. Skunde nurodoma, kad T. U. nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,90 prom. girtumas. Tačiau T. U. transporto priemonės nutarime nurodytu metu ir vietoje transporto priemonės nevairavo. T. U. neneigia, kad įvykio dienos išvakarėse buvo vartojęs alkoholio. Būtent dėl to jis, 2018 m. balandžio 22 d. 08 vai. 50 min. automobilio nevairavo ir paprašė, kad jį vairuotų R. N., kuri buvo visiškai blaivi, t.y. T. U. veikė kaip atsakingas, pareigingas eismo dalyvis. Policijos pareigūnai, sustabdė R. N. vairuojamą automobilį ir aiškiai matė, kad prie vairo sėdi R. N., kuri buvo prisisegusi saugos diržą, o T. U. sėdėjo keleivio pusėje ir taip pat buvo prisisegęs saugos diržą. Pareigūnų manymu likus apie 150 m. iki sustabdymo vietos automobilis sustojo kelkraštyje, iš automobilio keleivio pusės išlipo asmuo, kuris perėjo atsisėsti į vairuotojo pusę. Toks pareigūnų manymas yra tik prielaida, kuri visiškai neatitinka faktinių aplinkybių. Iš tiesų R. N., vairuojanti automobilį, staiga stabtelėjo, kadangi išliejo kavą. Pamatę, kad automobilis trumpam sustojo, policijos pareigūnai padarė išvadą, kad automobilis sustojo dėl to, kad vairuotojas ir keleivė galėtų apsikeisti vietomis ir nurodė šią aplinkybę kaip tikrą tarnybiniuose pranešimuose bei tuo pagrindu surašė administracinio nusižengimo protokolą. Toks pareigūnų manymas visiškai neatitinka faktinių aplinkybių. Iš 150 m ar didesnio atstumo pareigūnai galėjo pamatyti, kad automobilis buvo sustojęs, tačiau neturėjo realios galimybės pamatyti, kas vairuoja automobilį, atskirti, ar vairuotojas vyras, ar moteris bei pastebėti, kad jie būtų apsikeitę vietomis. Pareigūnų padaryta prielaida yra klaidinga, niekuo nepagrįsta ir neatitinkanti realios situacijos. Asmeniui, kuriam paskirta administracinė nuobauda, policijos pareigūnų padarytos prielaidos atrodo ne tik nelogiškos bet net ir absurdiškos: kodėl R. N., būdama blaivi ir turėdama teisę vairuoti, sėdėtų keleivio vietoje, kai tuo tarpu neblaivus T. U. vairuotų automobilį? Apie tai, kad vyksta reidas tiek T. U., tiek ir automobilio vairuotojai R. N. buvo žinoma, nes visą kelia kiti eismo dalyviai šviesos signalais mirgsėjo, perspėdami apie policiją. Todėl jei T. U. ir R. N. būtų norėjusi išvengti policijos tai būtų galėję padaryti anksčiau ir kitoje vietoje. Tuo tarpu išsipylus kavai R. N. trumpam buvo stabtelėjusi automobilį, ji buvo išlipusi iš automobilio.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą - Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba (toliau – Institucija), atsiliepime į skundą nurodė, jog T. U. padarė grubų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą - vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Įrodymai, kad T. U. padarė aukščiau nurodytą veiką, surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje: policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, Klaipėdos apskrities VPK KPT patrulių kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulio Alvydo Brenciaus tarnybinis pranešimas, todėl T. U. skunde nurodytos aplinkybės byloje nėra reikšmingos. Institucijos atsiliepime prašoma skundo reikalavimų netenkinti ir nutarimą palikti galioti.

P. T. U. teisme savo skundą palaikė, prašė panaikinti jam skirtą administracinę nuobaudą, parodė, kad jis pats automobilio tikrai nevairavo. Paaiškino, jog jo pažįstama R. N. paprašė jo paslaugos, kad pavežtų iki Šernų sodų, tačiau jis atsisakė kadangi buvo iš vakaro vartojęs alkoholį, todėl vairuoti gali jo automobilį ji pati. Važiuojant kartu užsuko į degalinę kavos, kuri pakeliui jam išsipylė ir jis paprašė R., kad sustotų, nes žinojo kad automobilio gale yra skuduras, su kuriuo būtų galima pavalyti kavą, pats nenorėjo daryti durų, kad neišteptų, kai apsivalė viską, važiavo toliau. Jis pats iš automobilio išlipęs nebuvo. R. išlipo ir padavė jam skudurą. Tada pavažiavus toliau, policininkai sustabdė jo automobilį ir paprašė pasitikrinti blaivumą, nes pareigūnai paaiškino, kad matė kaip apsikeitė vairuotojai. Jo nuomone, pareigūnai rėmėsi tik savo manymu, kad vairuotojai apsikeitė ir jis galėjo vairuoti. Kad buvo policijos reidas, jis žinojo , nes kitos mašinos mirgsėjo šviesomis. Mano, kad yra nekaltas.

Liudytoja pareigūnė Vitalija Klaniūtė teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną kartu su kitais kolegomis vykdė prevencinę priemonę. Diena buvo saulėta ir su specialia priemone - žiūronais buvo stebimi kelių eismo taisyklių pažeidimai. Likus iki jų apie 200 metrų vienas automobilis sustojo kelkraštyje ir iš keleivio pusės išlipo ir apėjęs apie automobilio galą į vairuotojo pusę persėdo žmogus, iš tolo nėjo įžiūrėti vyras ar moteris. Jos kolega A. Brencius situaciją stebėjo su žiūronais ir matė kaip vairuotojas automobilio viduje persėda į keleivio sėdynę ir situaciją garsiai komentavo. Viskas įvyko labai greitai, automobilis pradėjo važiuoti ir buvo sustabdytas, už vairo sėdėjo moteris. Paklausus kodėl T. U. apsikeitė su R. N., jie viską neigė ir nurodė, kad T. U. apsipylė kava, o R. N. išlipo ieškoti kuo nusivalyti išpiltą kavą, tačiau to akivaizdžiai nebuvo matyti. Patikrinus jos ir keleivio blaivumą, buvo nustatyta, kad T. U. yra neblaivus ir akivaizdžiai matėsi, kad vairavo automobilį T. U., o sustojus susikeitė vietomis su R. N..

Liudytoja pareigūnė Fajeta Rušinskytė parodė, kad vykdant prevencinę priemonę Rimkų gatvėje, jos kolega A. Brencius stebėjo automobilius su žiūronais. Tą dieną labai puikiai matėsi per žiūronus. Pastebėta, kad automobilis, kuris neprivažiavus pareigūnų, sustojo ant kalno ir iš keleivio pusės išlipo žmogus, apėjęs automobilį iš galo ir atsisėdo į vairuotojo vietą, o automobilio viduje matė kaip vairuotojas persėda į keleivio vietą. Sustabdžius ir paklausus kodėl vairuotojas susikeitė su keleiviu, buvo paaiškinta kad išsipylė kava ir niekas su niekuo nesusikeitė. Mano, kad automobilis buvo apie 200 metrų atstumu nuo pareigūnų.

Liudytojas pareigūnas Alvydas Brencius teismo posėdžio metu parodė, kad buvo vykdoma prevencinė priemone, kurios metu jis žiūrėjo per žiūronus. Paaiškino, kad su žiūronais stebima situacija visada, kai yra geros oro sąlygos ir esant geram matomumui viskas matosi labai gerai. Žiūronai paprastai būna automobilyje. Buvo pastebėta kaip automobilis staigiai metėsi į šoną ir iš keleivio vietos išlipo moteris ir persėdo į vairuotojo vietą, o vairuotojas automobilio viduje persėdo į keleivio vietą. Viskas matėsi labai akivaizdžiai, jis žiūrėdamas per žiūronus garsiai komentavo kaip viskas vyko. Viskas užtruko labai greitai, nesimatė, kad būtų atidaroma automobilio bagažinė. Sustabdžius vairuotoja teisinosi, kad išsipylė kava ir reikėjo pavalyti, bet kad kava buvo išpilta akivaizdžiai nesimatė. Vairuotoja R. N. teigė, kad tai ji vairavo visą laiką.

Liudytoja R. N. teismo posėdžio metu parodė, kad tą rytą paskambino buvusiam kolegai T. U. ir paprašė jo pavežti iki Šernų, šiam pasakius, kad yra iš vakaro vartojęs alkoholį, ji pati sėdo už vairo ir važiavo. Pakeliui užsuko kavos į degalinę sau ir T.. Važiuojant toliau Rimkų gatve matė kaip automobiliai mirgsi įspėdami apie policiją. Tomui išsiliejo kava ir jie sustojo kelkrakštyje, nes jis paprašė paduoti rankšluostį nusivalyti. Rankšluostis buvo automobilio bagažinėje, reikėjo išlipti jį paimti, tada važiavo toliau. Sustabdžius pareigūnams bandė aiškintis, kad išsipylė kava, tačiau pareigūnai nesiklausė. Pareigūnai padarė prielaidą, kad ji susikeitė su vairuotoju. Jai buvo surašytas protokolas už automobilio perdavima vairuoti neblaiviam asmeniui.

Pareiškėjo atstovas advokatas Eligijus Karbauskas teismo posėdžio metu parodė, jog policijos pareigūnai šioje byloje vadovaujasi tik prielaida, kuri nepagrįsta jokiais byloje surinktais įrodymais. Išskyrus pareigūnų prielaidos, jog galimai T. U. apsikeitė su R. N., jokių kitų objektyvių įrodymų, kad vairavo T. U. nėra. Nors visi policijos pareigūnai be išimties nurodė, jog automobilis buvo sustojęs apie 200 metrų atstumu, tačiau atstumas toje vietoje yra apie 500 metrų. Iš tokio atstumo pamatyti kas vyksta automobilio viduje nėra įmanoma, juolab, kad automobilio galiniai stiklai yra užtamsinti. Visos abejonės turi būti taikomos pažeidėjo naudai. Jo manymu- vienintelė speciali priemonė nustatant pažeidimą yra alkotesteris, apie žiūronus ir jų naudojimą nėra jokių duomenų, nes protokole net nenurodyta kad žiūronai naudojami kaip speciali priemonė. Mano, kad byla surinkta nekvalifikuotai, pateikta tik pareigūnų subjektyvi nuomonė, jokie kiti objektyvūs įrodymai šios nuomonės nepatvirtina.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek įrodymų, kurių pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas.

Nagrinėjamu atveju yra ginčas dėl T. U. vairavimo fakto, kurį T. U. kategoriškai neigia, teigdamas, kad nesupranta kodėl jis buvo nubaustas kaip vairavęs automobilį būdamas neblaivus, kai vairavo R. N. būdama blaivi. Policijos pareigūnai liudytojai V. Klaniūtė, A. Brencius, V. Milieška yra surašę tarnybinius pranešimus, pareigūnai V. Klaniūtė, A. Brencius, F. Rušinskytė apklausti teismo posėdyje. Pareigūnų duoti paaiškinimai dėl pagrindinių (esminių) aplinkybių yra nuoseklūs ir išsamūs nuo pradžių ir nekelia abejonių nustatytu faktu, jog T. U., būdamas neblaivus, skundžiamame nutarime nurodytu laiku vairavo automobilį Citroen Berlingo, v/n (duomenys neskelbtini) kai jam nustatytas 0,90 prom. girtumas.

Policijos pareigūnai V. Klaniūtė, V. Milieška tarnybiniuose pranešimuose nurodė kad 2018 m. balandžio 22 d. dirbant AP „1819“ kartu su vyr. patruliu V. Milieška bei vykdant prevencinę priemonę kartu su AP „ 1809" (pareigūnais F. Rušinskyte, A. Brenciumi) pastebėjo kaip nuo Klaipėdos Rimkų g. link parvažiuoja šviesios spalvos automobilis, kuris likus iki jų apie 150 m. sustojo į kelkraštį iš jo iš keleivio vietos išlipo asmuo ir perėjo atsisėsti įvairuotojo vietą. Sustabdžius minėtą sutomobilį Citroen valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad vairavo R. N., o keleivio vietoje sėdėjo T. U., abiejų piliečių paklausus, kodėl susikeitė ir transporto priemonę perėmė vairuoti moteris, jie teigė, kad nesusikeitė vairuotojas vietomis, o sustojo nes išbėgo kava. Pasiūlius abiem piliečiams pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, piliečiai sutiko, tačiau T. U. neneigė, kad vakar yra vartojęs alkoholio, alkotesteriu Aleotest 6810 Nr. AREM-0361 patikros Nr. 0718209. nustatytas lengvas 0,90 prom. girtumas. T. U. su padarytu pažeidimu nesutiko, teigė kad automobilio nevairavo. T. U. už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam surašytas ANP ROIK: 18082679772, pagal LR ANK 422 str. 5 d. byla paskirta nagrinėti Klaipėdos A VPK KPT, 2018-05- 4, 08 val. 30 min. R. N. automobilį vairavo blaivi, jai už tai, kad perdavė transporto priemonę neblaiviam asmeniui surašytas protokolas pagal ANK 422 straipsnio 1 dalį ( b. l. 9,11).

Policijos pareigūno A. Brenciaus tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. balandžio 22 d, dirbant AP „1809“ kartu su specialiste F. Rušinskyte bei vykdant prevencinę priemonę kartu su AP „1819“ (pareigūnais V. Klaniūte ir V. Milieška), žiūrėjo su spec. priemone žiūronais bei pastebėjo kaip nuo Klaipėdos Rimkų g. link parvažiuoja šviesios spalvos automobilis, kuris pastebėjęs pareigūnus sustojo į kelkraštį iš jo iš keleivio vietos išlipo moteris ir perėjo atsisėsti į vairuotojo vietą, už vairo akivaizdžiai matėsi, kad sėdėjo vyras, kuris persėdo į keleivio vietą (b.l. 10).

Tiek policijos pareigūnų V. Klaniūtės, A. Brenciaus, V. Milieškos tarnybiniuose pranešimuose, tiek V. Klaniūtės, A. Brenciaus, F. Rušinskytės apklausose teismo posėdžio metu nuosekliai ir išsamiai nurodytos pagrindinės įvykio aplinkybės – kad sustojus automobiliui, iš automobilio keleivio vietos išlipo asmuo ir perėjo atsisėsti į vairuotojo vietą. Trys pareigūnai patvirtino tas pačias aplinkybes, jiems nekilo jokių abejonių. Netikėti ar abejoti savo tarnybines pareigas atlikusių policijos pareigūnų parodymais teismas taip pat neturi jokio pagrindo, juolab kad analogiškas įvykio aplinkybes jie nurodė ir savo tarnybiniuose pranešimuose, pateiktuose iš karto po įvykio. Kritiškai vertinami pažeidėjo atstovo teiginiai apie šių liudytojų suinteresuotumą, nes jie niekuo nepagrįsti. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnai gali būti šališki ir duoda neobjektyvius parodymus bei siekia nepagrįstai apkaltinti būtent T. U.. Nors skunde nurodoma, kad policijos pareigūnai negalėjo niekaip matyti kas vairuoja automobilį, atskirti ar vairuoja vyras ar moteris, tačiau sprendžiant iš byloje esančių įrodymų visumos, galima pagrįstai teigti, kad policijos pareigūnas turėjo realią galimybę matyti, kaip keleivis apsikeičia su vairuotoju, kadangi stebėjo situaciją per žiūronus esant giedrai dienai ir čia pat komentavo situaciją, patvirtindamas tai, kas akivaizdžiai buvo matoma. N. T. U. neigia kad vairavo automobilį, o sustojo, kadangi išsipylė kava ir reikėjo pavalyti, tačiau tokia pažeidėjo versija laikytina gynybine ir yra atmestina, sugalvota siekiant išvengti atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam. Be to, kad tiek T. U., tiek R. N. teismo posėdžio metu teigė, jog žinojo apie policijos pareigūnų reidą, kadangi buvo įspėti kitų automobilių vairuotojų. Įvykio loginė seka pagrįstai leidžia teigti, kad automobilį vairavo T. U., o sustojus pasikeitė su R. N..

Ištyrus rašytinę bylos medžiagą, išklausius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, darytina išvada, jog T. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, jo veiksmai 2018 m. gegužės mėn. 4 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarime Nr. 30-ANR_N-5450-2018 buvo kvalifikuoti tinkamai, kadangi jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas (0,90 promilių) neblaivumo laipsnis, todėl skundžiamas nutarimas pareiškėjo atžvilgiu priimtas pagrįstai.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė įstatymą, skirdama administracinę nuobaudą laikėsi administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jį naikinti pareiškėjo T. U. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalimi, 642 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

T. U. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. gegužės mėn. 4 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-5450-2018 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Adolfina Simaitienė