- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-25
- Bylos Nr.
- AN2-293-382/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00561-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Pocius
- Pažeidėjas
- T. U.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-5450-2018 T. U. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 375 Eur bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
2018 m. gegužės 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. U. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-5450-2018, kuriuo jis prašė panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skundas motyvuotas tuo, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai ir nevisapusiškai ištyrus byloje surinktus įrodymus, neteisingai ir neobjektyviai juos įvertinus ir padarius tarpusavyje visiškai prieštaringas išvadas.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi T. U. skundas netenkintas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. gegužės 4 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-5450-2018 paliktas nepakeistas.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. U. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-185-201/2018 bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-5450-2018 ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
T. U. buvo nubaustas už tai, kad 2018 m. balandžio 22 d. 8.50 val. (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,90 promilės girtumas. Apeliantas teigia, jog transporto priemonės nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje nevairavo. Automobilį vairavo R. N., kuri ir buvo sustabdyta policijos pareigūnų. Šiuo atveju, esant esminiams nepašalintiems prieštaravimams tarp byloje esančių įrodymų, T. U. buvo pripažintas kaltu, padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, ir jam paskirta 375 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. T. U. neneigia, kad įvykio dienos išvakarėse buvo vartojęs alkoholio. Būtent dėl to jis 2018 m. balandžio 22 d. 8.50 val. automobilio nevairavo, jį vairavo R. N. Policijos pareigūnai sustabdė R. N. vairuojamą automobilį ir aiškiai matė, kad prie vairo sėdi ne T. U., o R. N., kuri sėdėjo vairuotojo vietoje ir buvo prisisegusi saugos diržą. T. U. sėdėjo keleivio pusėje ir taip pat buvo prisisegęs saugos diržą. Pareigūnų manymu, likus apie 200 m iki sustabdymo vietos, automobilis sustojo kelkraštyje, iš automobilio keleivio pusės išlipo asmuo, kuris perėjo atsisėsti į vairuotojo pusę. Apeliaciniame skunde sutinkama, jog R. N. vairuojamas automobilis buvo stabtelėjęs, tačiau vairuotoja ir keleivis vietomis nesusikeitė, o pareigūnai padarė išvadas, visiškai neatitinkančias faktinių aplinkybių.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog faktiškai atstumas nuo tos vietos, kur buvo stabtelėjęs automobilis, iki pareigūnų automobilio yra apie 500 m ir nei T. U., nei R. N. policijos pareigūnų automobilio nematė. Tik po to, kai T. U. nurodė, kad iš buvusio beveik 500 m atstumo pareigūnai niekaip negalėjo pamatyti, nei kas vairavo automobilį, nei ar buvo susikeista vietomis, pareigūnai įvardijo, kad buvo naudojamasi specialiąja priemone – žiūronais.
Apeliaciniame skunde visų pirma pažymima, jog administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kad buvo naudota specialioji priemonė – žiūronai, nenurodytas jų modelis, numeris ir pan. Administracinio nusižengimo byloje taip pat nepateikti duomenys, ar įvykio dieną kuriam nors iš pareigūnų buvo išduota specialioji priemonė, ar ji buvo naudota. Be to, pirmosios instancijos teismui buvo pateiktos fotonuotraukos, vieši duomenys apie atstumą tarp R. N. vairuoto automobilio ir policijos automobilių stovėjimo vietos. Duomenys pateikti atsižvelgiant į policijos pareigūnų, apklaustų kaip liudytojai, parodymus, individualizuojant automobilių stovėjimo vietas (duomenys neskelbtini) g. Taigi pagal minėtus duomenis atstumas buvo ne 100 ar 200 m, kaip nurodė policijos pareigūnai, tačiau ne mažiau kaip 500 m.
Teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė aptartus duomenis prijungti prie bylos ir jų nevertino, tačiau būtent šie duomenys ir paneigia policijos pareigūnų parodymus, kurie yra tik subjektyvūs pamąstymai. Iš teismui elektronine forma pateiktų duomenų – fotonuotraukų – matyti, kad, fiksuojant vaizdą įvykio vietoje, išskyrus sustojusį automobilį, nieko nesimato, t. y. nematyti, nei kas vyksta automobilio viduje, nei tai, kad automobilio durelės atidarytos, nei kas išlipa iš automobilio. Pateikti duomenys patvirtina, kad automobilis yra tamsintais stiklais, dėl tos priežasties ir nebuvo galima matyti, kas vyksta automobilyje. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad liudytoja pareigūnė V. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog viskas yra nufilmuota, tačiau, paprašius išreikalauti vaizdo medžiagą, policija jos nepateikė. Apeliantas padarė išvadą, kad įrodymų, kuriuos nurodė policininkė, arba nėra, arba jie patvirtina atsakomybėn traukiamo asmens nurodytą įvykių seką.
Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog šiuo atveju svarbu tai, kad proceso dalyviai nuolat ir nuosekliai tiek iki bylos nagrinėjimo teisme, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė faktiškai buvusias aplinkybes, t. y. kad, būdama blaivi ir turėdama teisę vairuoti automobilį, vairavo R. N., o T. U. sėdėjo keleivio vietoje. Kadangi T. U. išsiliejo kava, jie sustojo kelkraštyje. R. N. išlipo iš automobilio, iš bagažinės paėmė rankšluostį, kurį padavė T. U., įsėdo atgal į automobilį ir nuvažiavo toliau. Atsižvelgiant į tai, kad viskas vyko labai greitai, apeliaciniame skunde svarstoma, kad vargu ar T. U. ir R. N. būtų spėję susitarti dėl automobilį vairavusio asmens ir išsakyti vienodas gynybines versijas. Taigi šiuo atveju apelianto kaltė buvo įrodinėjama tik policijos pareigūnų parodymais, kurie prieštarauja tiek logikai, tiek ir kitiems byloje esantiems duomenims.
Apeliaciniame skunde dėstoma pozicija, kad T. U., abejojant dėl savo blaivumo, nutarime nurodytu laiku nebuvo jokio pagrindo vairuoti transporto priemonę: iš namų jis išėjo kartu su R. N., kuri turi teisę vairuoti, buvo visiškai blaivi, todėl ji ir vairavo automobilį. Jei T. U. būtų įsitikinęs, kad yra visiškai blaivus ir vairavęs transporto priemonę pats, tada nebūtų buvę pagrindo keistis su R. N. vietomis. Šiuo atveju visi policijos pareigūnai nurodė, kad automobilis buvo sustojęs apie 200 m atstumu, tačiau, pagal jų parodymus identifikavus automobilio sustojimo vietą ir panaudojus google maps programos duomenis, nustatyta, jog iš tiesų atstumas buvo ne mažiau kaip 500 m. Taigi apeliaciniame skunde abejojama policijos pareigūnų, užfiksavusių administracinį nusižengimą, galimybe matyti, kas vyko sustojus automobiliui.
Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, apeliaciniame skunde teigiama, jog negalima daryti kategoriškos išvados, kad T. U., būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę, nes kyla pagrįstų abejonių, ar policijos pareigūnai matė pažeidimo padarymo faktą, ar tik padarė niekuo nepagrįstas prielaidas. Byloje nesant pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių T. U. kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo, apeliaciniame skunde daroma išvada, kad administracinio nusižengimo bylos teisena T. U. turi būti nutraukta.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma T. U. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį.
Atsiliepime, atsižvelgus į visus administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, padaryta išvada, jog administracinio nusižengimo padarymo metu T. U. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, todėl administracinis nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, o nuobauda skirta pagal įstatymus bei atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. U. apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių, neobjektyviai ir šališkai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, įrodomąją reikšmę suteikdamas tik policijos pareigūnų duotiems parodymams, nepašalinęs tarp jų ir kitų duomenų esančių prieštaravimų. Taigi apygardos teismas nutartyje pasisako būtent dėl šio klausimo, t. y. ar T. U. veiksmuose esama administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, sudėties požymių visumos.
Žemesnės instancijos teismas
Ištyręs rašytinę bylos medžiagą, išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog T. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jo veiksmai 2018 m. gegužės 4 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarime Nr. 30-ANR_N-5450-2018 buvo kvalifikuoti tinkamai, kadangi jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas (0,90 promilės) neblaivumo laipsnis. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir apeliaciniu skundu, daro išvadą, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba, skirdama administracinę nuobaudą, laikėsi administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė įstatymą, todėl tiek priimtas nutarimas, tiek skundžiama nutartis yra teisėti ir pagrįsti, o juos naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo.
Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek įrodymų, kurių pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas.
Nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl T. U. vairavimo fakto, kurį T. U. kategoriškai neigia, teigdamas, kad nesupranta, kodėl jis buvo nubaustas už tai, kad neva vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai išties vairavo R. N., kuri buvo visiškai blaivi. Policijos pareigūnai liudytojai V. K., A. B., V. M. yra surašę tarnybinius pranešimus, pareigūnai V. K., A. B., F. R. apklausti pirmosios instancijos teismo posėdyje. Pareigūnų duoti paaiškinimai dėl pagrindinių (esminių) aplinkybių yra nuoseklūs ir išsamūs nuo pradžių ir nekelia abejonių nustatytu faktu, jog T. U., būdamas neblaivus, nutarime nurodytu laiku vairavo automobilį „Citroen Berlingo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam nustatytas 0,90 promilės girtumas.
Žemesnės instancijos teismas
Policijos pareigūnai V. K., V. M. tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad 2018 m. balandžio 22 d., dirbant (duomenys neskelbtini) kartu bei vykdant prevencinę priemonę kartu su (duomenys neskelbtini) (pareigūnais F. R., A. B.), pastebėjo, kaip nuo (duomenys neskelbtini) g. link parvažiuoja šviesios spalvos automobilis, kuris likus iki jų apie 150 m sustojo kelkraštyje, iš automobilio keleivio vietos išlipo asmuo ir perėjo atsisėsti į vairuotojo vietą. Sustabdžius minėtą automobilį „Citroen Berlingo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad vairavo R. N., o keleivio vietoje sėdėjo T. U., abiejų piliečių paklausus, kodėl susikeitė vietomis ir transporto priemonę perėmė vairuoti moteris, jie teigė, kad nesusikeitė vietomis, o sustojo, nes išbėgo kava. Pasiūlius abiem piliečiams pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, piliečiai sutiko, tačiau T. U. neneigė, kad vakar yra vartojęs alkoholio, alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. AREM-0361, patikros Nr. 0718209, jam nustatytas lengvas 0,90 promilės girtumas. T. U. su padarytu pažeidimu nesutiko, teigė, kad automobilio nevairavo. T. U. už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK: (duomenys neskelbtini) pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, byla paskirta nagrinėti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybai (b. l. 9, 11).
Policijos pareigūno A. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. balandžio 22 d., dirbant (duomenys neskelbtini) kartu su specialiste F. R. bei vykdant prevencinę priemonę kartu su (duomenys neskelbtini) (pareigūnais V. K. ir V. M.), žiūrėjo su specialiąja priemone – žiūronais – bei pastebėjo, kaip nuo (duomenys neskelbtini) g. link parvažiuoja šviesios spalvos automobilis, kuris, pastebėjęs pareigūnus, sustojo kelkraštyje, iš automobilio keleivio vietos išlipo moteris ir perėjo atsisėsti į vairuotojo vietą, akivaizdžiai matėsi, kad prie vairo sėdėjo vyras, kuris persėdo į keleivio vietą (b. l. 10).
Tiek policijos pareigūnų V. K., A. B., V. M. tarnybiniuose pranešimuose, tiek V. K., A. B., F. R. apklausose pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuosekliai ir išsamiai nurodytos pagrindinės įvykio aplinkybės – kad sustojus automobiliui, iš automobilio keleivio vietos išlipo asmuo ir perėjo atsisėsti į vairuotojo vietą. Trys pareigūnai patvirtino tas pačias aplinkybes, jiems nekilo jokių abejonių. Netikėti ar abejoti savo tarnybines pareigas atlikusių policijos pareigūnų parodymais apygardos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi jokio pagrindo. Kritiškai vertinami teiginiai apie šių liudytojų suinteresuotumą, nes jie niekuo nepagrįsti. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnai gali būti šališki ir duoda neobjektyvius parodymus bei siekia nepagrįstai apkaltinti būtent T. U.
Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad policijos pareigūnai negalėjo niekaip matyti, kas vairuoja automobilį, atskirti, ar vairuoja vyras, ar moteris, tačiau, sprendžiant iš byloje esančių įrodymų visumos, galima pagrįstai teigti, jog policijos pareigūnas turėjo realią galimybę matyti, kaip keleivis apsikeičia vietomis su vairuotoju, kadangi stebėjo situaciją per žiūronus, esant giedrai dienai, ir tuoj pat komentavo situaciją, patvirtindamas tai, kas akivaizdžiai buvo matoma. Nors T. U. neigia, kad vairavo automobilį, o sustojo, kadangi išsipylė kava ir reikėjo pavalyti, tačiau tokia pažeidėjo versija laikytina gynybine ir yra atmestina, sugalvota siekiant išvengti atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam. Taigi apygardos teismas daro išvadą, jog įvykio loginė seka pagrįstai leidžia teigti, kad automobilį vairavo T. U., o sustojus pasikeitė vietomis su R. N.
Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog administracinio nusižengimo protokole nebuvo nurodyta, kad įvykį per specialiąją priemonę stebėjęs pareigūnas naudojo žiūronus. Visų pirma pažymėtina, jog ANK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, darbo vieta, telefono numeris ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei šis reikalavimas buvo pareikštas; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Taigi matyti, jog įstatyme nėra įtvirtintas privalomas reikalavimas, kad administracinio nusižengimo protokole turi būti nurodomos pareigūnų naudotos specialiosios priemonės. Kita vertus, tiek savo tarnybiniame pranešime, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis A. B. patvirtino, kad T. U. vairuojamą automobilį pastebėjo naudodamas specialiąją priemonę – žiūronus (b. l. 10, 54). Šiuos jo parodymus patvirtino ir kiti kartu buvę pareigūnai. Be to, šis faktas patvirtina ir kitą aplinkybę, kad jei visa situacija buvo stebima, naudojant specialiąją priemonę – žiūronus, tai policijos pareigūnai T. U. vairuojamą transporto priemonę galėjo užfiksuoti ir tarp jų esant didesniam atstumui nei 200 m. Vien pareiškėjo į bylą pateiktos fotonuotraukos (b. l. 39–48, 69) tokios išvados nepaneigia, nes juose yra užfiksuota kelio ruožo atkarpa, tačiau tai nesudaro pagrindo tvirtinti, kad iš nurodyto atstumo pareigūnai, ypač panaudodami specialiąją priemonę, negalėjo matyti, kas vairavo transporto priemonę, ir jog vėliau vairuotojas susikeitė vietomis su keleiviu.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog faktiškai atstumas nuo tos vietos, kur buvo stabtelėjęs automobilis, iki pareigūnų automobilio yra apie 500 m, ir nei T. U., nei R. N. policijos pareigūnų automobilio nematė. Šiuo atveju, kad atstumas tarp policijos pareigūnų automobilio ir T. U. vairuoto automobilio, kai policijos pareigūnai užfiksavo vairavimo faktą, buvo 500 m, nurodė tik pats T. U., policijos pareigūnų parodymai tokio atstumo nepatvirtina. Apeliaciniame skunde T. U. pažymėjo, jog pagal policijos pareigūnų parodymus identifikavus jų automobilio sustojimo vietą ir panaudojus google maps duomenis, nustatė, kad atstumas buvo ne mažiau kaip 500 m. Neaišku, pagal kokius tiksliai duomenis T. U. identifikavo policijos pareigūnų automobilio stovėjimo vietą, kadangi savo tarnybiniuose pranešimuose jie buvo nurodę, kad vykdydami prevencinę priemonę pastebėjo, kaip nuo (duomenys neskelbtini) g. link parvažiuoja šviesios spalvos automobilis, kuris iki jų likus 150 m sustojo kelkraštyje (b. l. 9, 11). Apygardos teismas daro išvadą, jog iš tokių abstrakčių duomenų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. U. negalėjo tiksliai nustatyti vietos, kurioje stovėjo policijos pareigūnų automobilis, kai užfiksavo jo vairuotą transporto priemonę, taigi negalima ir visiškai tiksliai nustatyti tarp automobilių buvusio atstumo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. U. teigia, kad atstumas tarp minėtų automobilių buvo neva daug didesnis, nei nurodė policijos pareigūnai, savo teiginių niekaip negalėdamas patvirtinti, tiesiog remdamasis abstrakčiais google maps duomenimis, kuriems atskaitos taškus nurodė savo nuožiūra, taip siekdamas pagrįsti gynybinę versiją. Be to, apeliaciniame skunde T. U. papildomai pažymėjo, jog policijos pareigūnai nurodė, kad naudojosi specialiąja priemone – žiūronais – tik tuomet, kai pats T. U. atkreipė dėmesį, jog neva iš buvusio beveik 500 m atstumo pareigūnai niekaip negalėjo pamatyti, kas vairavo automobilį. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo teiginiais apygardos teismas negali sutikti, kadangi vyriausiasis patrulis A. B. jau savo 2018 m. balandžio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad žiūrėjo su specialiąja priemone – žiūronais – ir pastebėjo, kaip nuo (duomenys neskelbtini) g. link važiuoja šviesios spalvos automobilis (b. l. 10), t. y. dar tą pačią dieną, kai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tarnybiniame pranešime policijos pareigūnas nurodė, kad, vykdant prevencinę priemonę, buvo naudota specialioji priemonė – žiūronai.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. U. apeliaciniame skunde išdėstė poziciją, kad jam, abejojant dėl savo blaivumo nutarime nurodytu laiku, nebuvo jokio pagrindo vairuoti transporto priemonės: iš namų jis išėjo kartu su R. N., kuri turi teisę vairuoti, buvo visiškai blaivi, todėl ji ir vairavo automobilį. Tuo tarpu, jei T. U. būtų įsitikinęs, kad yra visiškai blaivus ir vairavęs transporto priemonę pats, tada nebūtų buvę pagrindo keistis su R. N. vietomis. Tokią poziciją apygardos teismas laiko niekuo nepagrįstais T. U. svarstymais, kurie negali būti pripažįstami įrodymais, t. y. savo įsitikinimu grindžiama apelianto pozicija negali nei įrodyti, nei paneigti fakto, jog T. U. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir laikytini tik neargumentuotais jo gynybiniais teiginiais.
Apeliaciniame skunde pažymėta, kad liudytoja pareigūnė V. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog viskas yra nufilmuota, tačiau, paprašius išreikalauti vaizdo medžiagą, policija jos nepateikė. Taigi apeliantas savo ruožtu padarė išvadą, kad įrodymų, kuriuos nurodė policininkė, arba nėra, arba jie patvirtina atsakomybėn traukiamo asmens nurodytą įvykių seką. Tačiau tokia T. U. padaryta išvada neatitinka visų bylos medžiagoje esančių duomenų, ja stengiamasi pagrįsti savo gynybinę versiją, nesivadovaujant įrodymų visumos reikalavimu, kadangi net ir bylos medžiagoje nesant filmuotos medžiagos, tai savaime dar neįrodo, kad transporto priemonę vairavo R. N., o ne T. U. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba, atsakydama į pirmosios instancijos teismo prašymą, pateikė informaciją, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos tarnybiniame automobilyje „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra įrengta vaizdo ir garso įrašymo įranga, kuri yra veikianti. 2018 m. balandžio 22 d. vaizdo ir garso įrašo iš tarnybinio automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), policijos komisariatas pateikti negalėjo, nes įrangos duomenys priklausomai nuo tarnybinio automobilio naudojimo intensyvumo yra automatiškai atnaujinami, t. y. užrašyti kiti vaizdo įrašai ir šios datos vaizdo įrašas neišsaugotas (b. l. 34–35). Taigi akivaizdu, jog vaizdo ir garso įrašo Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas negalėjo pateikti dėl objektyvių priežasčių, tačiau tai, kaip ir minėta, nepaneigia kitų byloje esančių duomenų, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais, ir kurie patvirtina T. U. kaltę, t. y. kad būtent jis, būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Citroen Berlingo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Įvertinęs visa tai, kas aptarta anksčiau, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog būtent T. U. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas lengvas (0,90 promilės) neblaivumo laipsnis. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutartį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. U. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.