Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens viešosios įstaigos ,,Valsta“ atstovei V. D. (2022 m. rugpjūčio 3 d, 2022 m. spalio 15 d., 2023 m. sausio 10 d. teismo posėdžiuose),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui M. G. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo bei pagal atsakovo M. G. priešieškinį ieškovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl laikino tėvo valdžios ribojimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme buvo išklausyta H. G., (duomenys neskelbtini) metų, nuomonė. H. G. papasakojo, kad nenorėtų nieko keisti, turėtų likti, jam jau tuoj 18 metų, gyvens savo gyvenimą, kaip ir neverta nieko keisti, o dėl mažesnio brolio gal reikėtų, jis dar mažas. Jis iki aštuoniolikos metų nori likti globos namuose, neverta nieko keisti, jau 7 metus jie čia gyvena. Su tėvais sutaria gerai, dažnai kalbasi, susitinka savaitgaliais, kai juos paima. Visą dieną praleidžia kartu. Dažniausiai būna namuose, taip pat važiuoja į Akropolį, į kiną, ant ledo. Namuose žaidžia kompiuterinius žaidimus, valgo, valgyti gamina mama, jos maistas visada skanus. Jei mokykloje pasiseka, pirma pasisako draugams, auklėtojoms, tada tėvui. Jei nepasiseka, niekam nesako. Kai jam pasiseka, tėvai džiaugiasi. Tėvų namuose savo nuosavų daiktų jis neturi, yra išaugų drabužių. Drabužius, daiktus pats perkasi, pinigų duoda tėvai, brolis. H. nuomone, J. geriau pas tėvus, bet ir globos namuose jam gerai. Jei išskirtų su broliu – džiaugtųsi dėl J. Jam su tėvais irgi gerai, su kuo reikėtų, su tuo gyventų. Tėvų namuose pamokų neruošia, būna jau padaręs arba neužduota. Broliui būna tenka ruošti namų darbus, padeda tėvai, jis. Jis mokosi gerai, pažymiai geresni nei vidutiniški, brolis irgi gerai mokosi, jį mokytojai giria, tačiau jam dažniausiai reikia pagalbos, padeda auklėtojos, būna ir jis padeda, jei labai reikia. Nežino, kodėl broliui geriau su tėvais, gal jaukiau, saugiau.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. S. parodė, kad gyvena su M. G., su juo turi du vaikus. Teiktuose dokumentuose nurodyta netiesa, kad jis ją sumušė, tiesiog jie apsipyko ir jis išėjo į kitą kambarį. Šiuo metu liudytoja nedirba, registruota užimtumo tarnyboje, tačiau jau planuoja pradėti dirbti. Su vaikais nuolat bendrauja, perka jiems žaislus, drabužius, batus, planšetes, telefonus. Vyresnysis sūnus naudojasi atsakovo kortele. Dėl to, ar atsakovas teikia išlaikymą, nežino, turi atsakovas santaupų, tėvo palikimą. Teigia, kad už šilumą moka nevisą sumą, už laiptinės remontą reikėjo mokėti. Nežino už ką galėtų būti skolos UAB ,,Legal Balance“, UAB ,,Finansų bitė“. Vaikų kambaryje yra reikiami baldai. M. G. sugebėtų pasirūpinti vaikais. Jei vaikai būtų grąžinti vasarą, nuo rugsėjo galėtų lankyti šalia esančią mokyklą. Vasaros metu vaikus duodavo ir dviems mėnesiams. Stengiasi, kad vaikai nebūtų namuose. Lankosi Akropolyje, baseine, prie ežero važiuoja, prie upės, į senamiestį, į mišką.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu pateiktus ieškovės atstovės paaiškinimus, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas, o priešieškinis atmestinas.

Dėl laikino tėvo valdžios ribojimo panaikinimo ir neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

Bylos duomenimis, atsakovo šeima į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą įrašyta nuo 2007 m. liepos 5 d.

Visuomeninės organizacijos ,,Gelbėkit vaikus“ 2019 m. vasario 26 m. Pasitarimo protokole dėl atvejo vadybos proceso Nr. S-2019-54 nurodyta, kad M. G. priminta apie pasiūlymą lankyti tėvystės įgūdžių stiprinimo grupes, psichologo konsultacijas, tačiau vyras atsakęs ,,o kam?“. Telefoninio pokalbio metu kilus įtarimams, kad atsakovas gali būti neblaivus, apsilankyta jo gyvenamojoje vietoje, tačiau niekas į namus neįleido. Pasiteiravus kaimynų apie M. G., šie išsakė daug priekaištų dėl nuolatinių barnių, triukšmo naktimis, pasakojo, kad M. G. buvo sumušęs sugyventinę J. S., tačiau jie vėliau susitaikė. VšĮ ,,Valsta“ direktorė nurodė, kad M. G. vaikus lanko retai, tačiau kiekvieną dieną bendrauja su jais telefonu, elektroninio ryšio priemonėmis, išlaikymo neteikia, tačiau yra nupirkęs daiktų.

Tarnyba, 2020 m. sausio 8 d. teikdama išvadą Nr. (8.1.27)1SD-186 dėl M. G. pareiškimo dėl tėvo valdžios ribojimo panaikinimo, nurodė, kad M. G. nėra pasirengęs savarankiškai auginti vaikų, užtikrinti jiems saugią aplinką ir tinkamą ugdymą. M. G. trūksta socialinių įgūdžių, jis neteikia išlaikymo vaikams. Pažymėta, kad išvados teikimo metu M. G. tik prieš kelis mėnesius pradėjo bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, todėl neįmanoma įvertinti, ar pokyčiai šeimoje yra ilgalaikiai. M. G. tik keletą kartų apsilankė pas psichologą, užsiregistravo į tėvystės įgūdžių kursus, lankėsi keliuose užsiėmimuose. Tarnyba pažymėjo, kad J. G. yra su dideliais sveikatos sutrikimais, reikalingas dėmesys jo sveikatai, taip pat pamokų ruošai, Tarnybą neramina, kad vaikus grąžinus tėvui neįvyktų regresas sveikatos ir mokslų srityje. Išvadoje nurodyta ir vaikų globėjo VšĮ ,,Valsta“ tuo metu pateikta informacija, kad su H. M. G. bendrauja šiltai, J., kol šis nekalbėjo, beveik nesidomėjo, su vaikais dažniausiai bendrauja elektroninio ryšio priemonėmis, vaikus lanko pakankamai dažnai, tačiau nereguliariai, per 2019 m. iki gruodžio 1 d. įvyko 17 susitikimų, susitikimai trunka apie 4 val., M. G. išsiveda vaikus pasivaikščioti ar vežasi į namus. Tėvas vangiai domisi vaikų sveikata, pasiekimais mokykloje.

2022 m. vasario 24 d. visuomeninė organizacija ,,Gelbėkit vaikus“ raštu informavo Tarnybą apie padėtį M. G. šeimoje. Rašte nurodyta, kad šeimai taikoma atvejo vadyba nuo 2019 m., M. G. jautriai reagavo, kai nebuvo tenkintas jo prašymas dėl vaikų susigrąžinimo, tam tikrą laiką nebendravo ir nebendradarbiavo su specialistais, teigė, kad jam niekas net neketina grąžinti vaikų, todėl nemato prasmės vykdyti uždavinius. Nepaisant to, ir toliau buvo bandoma palaikyti kontaktą su M. G., motyvuojama kreiptis dėl vaikų svečiavimosi, gautas teigiamas atsakymas, tačiau dėl paskelbto karantino svečiavimasis nevyko, tėvas su vaikais palaikė kontaktą telefonu, esant galimybei, su vaikais susitikdavo globos namų teritorijoje. 2021 m. liepos 22 d. vykusio posėdžio metu dar kartą su M. G. buvo aptarti jo ketinimai dėl vaikų susigrąžinimo į šeimą, sutarta, kad jis aktyviai bendradarbiaus su socialine darbuotoja, pakartotinai kreipsis dėl vaikų svečiavimosi. M. G. buvo motyvuojamas susitarti ir atidaryti vaikams jų sąskaitas, kad galėtų išlaikymą pervesti į sąskaitas. Sąskaitos buvo atidarytos, tačiau nėra duomenų, ar M. G. perveda pinigus. M. G. anksčiau lankėsi psichologės konsultacijose, buvo motyvuojamas jas atnaujinti, tačiau to nepadarė. M. G. buvo suteikta informacija dėl pozityvios tėvystės kursų, jis užsiregistravo, tačiau lankėsi nereguliariai, pats negalėjo įvardinti išklausytų užsiėmimų skaičiaus. Vėliau buvo pasiūlyti pozityvios tėvystės kursai, į kuriuos užsiregistravo abu tėvai, tačiau nėra žinoma ar prie jų prisijungė. Gavęs neigiamą atsakymą dėl vaikų svečiavimosi M. G. pradėjo vengti bendravimo, neatsiliepdavo į skambučius, nebuvo rastas namuose. Kartais su M. G. pavykdavo susisiekti atvejo vadybininkei, suderinti konsultacijas, nuotolinius susitikimus. Gruodžio mėnesį ryšys su M. G. atsistatė, jis bendradarbiavo, atsiliepdavo į skambučius, po naujų metų žadėjo pranešti ar kreipsis pakartotinai į teismą dėl tėvų valdžios susigrąžinimo. 2022 m. sausio 4 d. pranešė, kad sprendimo dar nepriėmė ir perskambins po 2022 m. sausio 6 d. Nuo 2022 m. sausio 4 d. su M. G. susisiekti daugiau nebepavyko, rasti namuose taip pat. 2022 m. sausio 12 d. pavyko susisiekti su J. S., kuri pranešė, kad M. nuvyko įsidarbinti, tačiau nuo tos dienos kontaktas su ja buvo taip pat prarastas. M. G. neatsako į sms žinutes, telefono skambučius, el. laiškus, namuose jo rasti nepavyksta. Tėvui trūksta motyvacijos vykdyti pagalbos šeimai plane iškeltus uždavinius, vis ieško pasiteisinimų, kodėl jų nevykdo, nesuvokia, kodėl juos turėtų įvykdyti, nuolat teigia, kad visi jo atliekami veiksmai yra veltui, nes netiki, kad vaikai jam bus grąžinti. Be to, M. G. nedalyvavo paskutiniame atvejo vadybos posėdyje, pastaruoju metu nebendradarbiauja su socialine darbuotoja.

Iš į bylą pateiktų 2020-2022 metų pagalbos M. G. šeimai planų matyti, kad atsakovo šeimai nuolat teikiamos socialinės priežiūros paslaugos, M. G. motyvuojamas stengtis susigrąžinti vaikus į šeimą, tačiau pozityvios tėvystės mokymų nebaigė, psichologo konsultacijų netęsė, su globos namų darbuotojais bendrauja epizodiškai, išlaikymo vaikams neteikia, kartais nuperka daiktų.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-38459-1044/2017, M. G. laikinai ribojant tėvo valdžią, buvo konstatuota, kad jo elgesys pasireiškia vengimu atlikti savo kaip tėvo pareigas bei nesirūpinimu vaikais, jo kaltė pasireiškia neveikimu: atsakovas sūnumis tinkamai nesirūpina, neprižiūri ir neaugina, bendrauja epizodiškai, neteikia jiems išlaikymo, gyvena skyrium nuo sūnų, nesiekia pakeisti savo gyvenimo būdo, todėl nesudaro vaikams tinkamų jų sveikai fizinei ir psichinei raidai gyvenimo sąlygų. Atsakovas nepripažįsta ir nesprendžia alkoholio vartojimo problemos, nesikreipia į specialistus pagalbos, pastaruoju metu su socialiniais darbuotojais nebendradarbiauja ir elgiasi nemandagiai. tačiau įvertinta, kad atsakovas pastaruoju metu nebuvo rastas neblaivus, kai motina J. S. nesirūpino vaikais, nes būdavo neblaivi, vaikais rūpinosi atsakovas, užregistravo sūnų J. į lopšelį – darželį „(duomenys neskelbtini)“, išvykęs į (duomenys neskelbtini) savo tėvui J. G. siuntė pinigų nupirkti vaikams rūbų ir maisto, bylos nagrinėjimo teisme metu dirbo. Vaikams nustačius globą, atsakovas vaikus lankė 1-2 kartus per savaitę, nešė vaikams lauktuvių. Teismas vertino vaikų nuomonę, H. nurodžius, kad norėtų gyventi savo namuose, nes ten jaukiau ir geriau, J., kad norėtų gyventi ir pas tėvus, ir globos namuose. Teismas sprendė, kad, nors atsakovas nesirūpina ir nesidomi savo vaikais tiek, jog galėtų su jais gyventi ir užtikrinti jiems tinkamas augimo ir vystymosi sąlygas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gana ilgą laiką dėjo pastangas rūpintis vaikais, yra dirbantis asmuo, vaikus globos namuose lanko, į tai, kad pagal bylos duomenis vaikai noriai bendrauja su tėvu, laukia jo apsilankymų, yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovas neatsisako visiškai dalyvauti sūnų gyvenime ir jais rūpintis, tačiau šiuo metu dėl tėvystės įgūdžių stokos negali užtikrinti tinkamų vaikų auginimo ir priežiūros sąlygų.

Tarnybos specialistai 2022 m. gruodžio 29 d. apsilankė M. G. gyvenamojoje vietoje. Pagal bylos duomenis M. G. su sugyventine J. S. gyvena M. G. nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute. Remiantis 2022 m. sausio 2 d. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktu Nr. 1ŠTA-1, bute yra visi patogumai, yra reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika, šeima augina šunį, katiną ir triušiuką. Apsilankymo metu nebuvo pakankamai palaikoma tvarka. Atsakovo miegamajame netvarka – rūbai sumesti į krūvą, daiktai netvarkingai sudėti, puodeliai ir indai prie lovos, servetėlės, nepaklota lova, virtuvėje taip pat nepalaikoma tvarka – stalas nukrautas įvairiais daiktais. Kitas kambarys neapkrautas daiktais. Tualetas ir vonia – tvarkingi.

Priešieškiniu M. G. nurodė, kad negali pateikti informacijos, jog neturi kreditorinių įsipareigojimų, todėl prašė teismo patikrinti duomenis skolininkų duomenų sąrašuose, patikrinus bus matyti, kad jis nėra niekam skolingas, taip pat ir už komunalinius patarnavimus.

Remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis, M. G. nuosavybės teise priklauso 2 kambarių butas (duomenys neskelbtini). Turtui nuo 2022 m. kovo 17 d. apribota disponavimo teisė, įregistruotas turto areštas.

Išraše apie areštuotą turtą nurodoma, kad turto arešto pagrindas: Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. e2-25003-534/2021, 2021-12-17; Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. e2-31711-1044/2021; Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. e2- 31710-1044/2021. Kreditoriai – UAB ,,Finansų bitė“ ir UAB ,,Legal balance“. Turto arešto mastas – 8 613,43 Eur.

LITEKO išrašas iš Antstolių informacinės sistemos registro patvirtina, kad iš atsakovo vykdomas 416,85 Eur, 254,04 Eur išieškojimai AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ naudai, 197,4 Eur, 1 262,76 Eur išieškojimai UAB ,,Julianus Inkaso“ naudai, 150 Eur išieškojimas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai, 1 082,53 Eur išieškojimas UAB ,,Legal balance“ naudai, 5 205,59 Eur, 1 876,72 Eur išieškojimai UAB ,,Finansų Bitė“ naudai. Pagal išrašo duomenis vykdomosios bylos pradėtos nuo 2022 m. sausio mėnesio.

Priešieškinyje M. G. teigė, kad gali pasirūpinti vaikais, yra sveikas ir darbingas, ieško darbo, todėl pajamų neturi, gyvena iš žmonos gaunamo atlyginimo.

Pagal ieškovės pateiktus ir teismo surinktus duomenis atsakovas šiuo metu nedirba, paskutinis mėnuo, kai gavo darbo užmokestį, buvo 2021 m. kovas. Teismo posėdžio metu motyvacijos ar ketinimų įsidarbinti neišreiškė, nurodė galvojantis, kodėl jam reikia tiek dirbti, 15 metų dirbo apsaugoje. Nurodė gyvenantis iš santaupų, tačiau plačiau apie jas paaiškinti atsisakė. Dėl įsiskolinimo už komunalines paslaugas nurodė, kad duodavo J. S. pinigus už šildymą, nežino, kodėl susidariusi skola. Yra gavęs baudą už netinkamai išmestas šiukšles. Daugiau apie jokius įsiskolinimus teigia nieko nežinantis.

Iš ieškinio argumentų ir asmens paaiškinimų teisme akivaizdu, kad M. G. savo finansų planuoti negeba, neigia / ignoruoja susidariusius įsiskolinimus, be to, ieškinyje pateikė neteisingą informaciją apie savo finansinę padėtį, ketinimus įsidarbinti. Pažymėtina, kad už įsiskolinimus areštavus atsakovo nekilnojamąjį turtą gali susidaryti ir tokia situacija, kad jis praras vienintelį savo turimą būstą.

Iš byloje esančių duomenų galima spręsti, kad laikino tėvo valdžios ribojimo laikotarpiu, net ir vaikams negyvenant su atsakovu, atsakovas dirbo ne nuolat, pastaruoju metu ilgą laiką išvis nedirbo ir ketinimų įsidarbinti teismo posėdžio metu net neišreiškė. Aplinkybių apie turimas santaupas, jų dydį teismui neatskleidė, nepateikė šį faktą patvirtinančių įrodymų. Teismo vertinimu, atsakovas nededa pakankamai pastangų susirasti nuolatinį darbą, jame išsilaikyti, yra nemotyvuotas, nėra aišku iš kokių pajamų susigrąžinęs vaikus juos išlaikytų. Remiantis bylos duomenimis, atsakovas šiuo metu tinkamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams neteikia, tik kartais nuperka vaikų norimų daiktų ar duoda pinigų patiems vaikams, daugiausia bendrauja vieną kartą per savaitę po pusdienį.

2021 m. gruodžio 6 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte Nr. 1GVA-795 užfiksuota, kad H. G. nurodė, jog su mama ir tėčiu dažniausiai bendrauja kiekvieną dieną Messenger programėle, būna, kad tėtis pasiima ir tada važiuoja į svečius pas jį, kur susitinka su mama, santykis su tėvais yra geras, artimai bendrauja su broliu J., su kuriuo kartu gyvena. Vaiko rūpintoja taip pat nurodė, kad H. ryšys su tėvu labai geras, važiuoja su juo į miestą, beveik kiekvieną savaitgalį išeina pasivaikščioti. Su mama bendrauja telefonu, ryšys silpnas. Rūpintoja pažymėjo, kad H. puikus vaikas, bendrauja mandagiai, pagarbiai, su visais sutaria puikiai. 2021 m. lapkričio 22 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte Nr. 1GVA-749 užfiksuota, kad J. G. nurodė, kad tėtis kartais paima, kartais dirba, kartais ne, kartais – išeiginės. Bendrauja su broliu, kartais pykstasi su juo, bet jį myli. Globėja taip pat nurodė, kad vaiko santykis su tėvu labai geras, važiuoja su juo į miestą.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Vaiko interesus nulemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais.

CK 3.181 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti tėvų valdžios apribojimo panaikinimą numato sąlygą, kad toks panaikinimas turi neprieštarauti vaiko interesams.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas nuo to laiko, kai buvo ribota tėvo valdžia, gyvenimo būdo keisti nepradėjo, priešingai, pastaruoju metu netgi nedirba ir įsidarbinti nėra motyvuotas, turi naujai susidariusių įsiskolinimų, taip pat ir už komunalinius patarnavimus. Neatskleidė, iš kokių lėšų išlaikytų vaikus. Dėl skolų areštuotas vienintelis jam priklausantis gyvenamasis būstas, tačiau atsakovas atsisakė atskleisti, dėl kokių priežasčių skolos susidarė, iš esmės jas neigdamas, stebėdamasis, teigdamas, kad nieko apie jas nežino. Vaikams atsakovas teismo priteisto išlaikymo neteikia, vėlgi tik savo nuožiūra, atsakovo teigimu, vaikams paprašius, duodamas jiems pinigų, pirkdamas vaikų norimus daiktus. Su vaikais dažnai susiskambina, bendrauja kartą per savaitę, po pusdienį. Nėra duomenų, kad atsakovas būtų visa apimtimi išklausęs jam rekomenduotus pozityvios tėvystės mokymus, nuosekliai lankęsis psichologo konsultacijose.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-38459-1044/2017 konstatuota, kad vaikai atvežti į globos namus buvo apleisti, jiems trūko higienos, savitvarkos įgūdžių, iš vaikų elgesio, pasakojimų buvo galima suprasti, kad gyvendami namuose su tėvais jie nesiprausdavo. Nepilnametis J. sunkiai ir nesuprantamai kalbėjo, beveik negirdėjo. Šiuo metu vaikui yra atlikta (duomenys neskelbtini) operacija, vaikas pradėjo girdėti, kalbėti, rengiamasi genetiko konsultacijai. Sprendime taip pat nurodyta, kad H. G. nustatyta (duomenys neskelbtini), bylos nagrinėjimo metu jam yra (duomenys neskelbtini) metų, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 3 klasėje. Iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos pateiktų pažymų nustatyta, kad iki laikinosios globos nustatymo H. G. į mokyklą ateidavo nepakankamai pasirengęs, dažnai iš namų neatsinešdavo ugdymui reikalingų priemonių, neparuošdavo namų darbų, per mėnesį praleisdavo kelias pamokas dėl blogos savijautos, keletą kartų vėlavo į pamokas, tėvai praleistas pamokas pateisindavo tik po priminimo. J. G. bylos nagrinėjimo metu yra beveik (duomenys neskelbtini) metai, jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pažymėta, kad duomenų, kad vaikas iki laikinosios globos nustatymo būtų lankęsis pas specialistus, byloje nėra.

Remiantis šiuo metu į bylą pateiktu VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos 2022 m vasario 28 d. medicinos dokumentų išrašu / siuntimu, vaikai turi sveikatos sutrikimų: H. G. diagnozuota (duomenys neskelbtini), J. G. diagnozuot (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Atsakovas teisme nurodė, kad nežino, kokius būrelius lankantys vaikais, teigė, kad vaikai didelių sveikatos problemų neturi, jokia speciali pagalba ar priežiūra jiems nereikalinga. Taip pat pažymėjo, kad vaikams augant šeimoje jokių psichologų nereikėjo, kadangi viskas buvo gerai, pripažino tai nurodęs ir globos įstaigos darbuotojams. Teismo vertinimu, tai parodo, kad tėvas savo vaikus pažįsta itin menkai, nesidomi jų kasdieniniu gyvenimu, turimais sveikatos / raidos sutrikimais. Esant tokioms aplinkybėms, eksperimentavimas, grąžinant vaikus į šeimą, siekiant įsitikinti ar atsakovui pavyks užtikrinti vaikų sveikatos, emocinius, finansinius, ugdymo ir buities poreikius, nėra galimas. Bylos medžiaga patvirtina, kad iki vaikų pateikimo į globos įstaigą jų sveikata, ypač jaunesniojo sūnaus, nebuvo tinkamai rūpinasi, pastarasis turėjo pakankamai didelių, tėvų nespręstų sveikatos sutrikimų, vaiko sveikatos poreikiais pasirūpino tik globėjas. Sutiktina su ieškovės, trečiojo asmens nuomone, kad J. G. sveikatos / emocinė būklė gali regresuoti vaiką grąžinus tėvui. Pažymėtina, kad tėvo pareiga įrodyti, kad supranta, atliepia, geba pasirūpinti visais vaikų poreikiais ir tik tada būtų galima spręsti dėl laikino tėvo valdžios panaikinimo, o ne atvirkščiai – grąžinti vaikus ir stebėti, ar tėvas jais tinkamai rūpinsis. Nėra duomenų, kad per ginčui aktualų laikotarpį atsakovas būtų įgijęs tinkamų tėvystės įgūdžių.

H. G. teismui, priešingai, nei išklausant jo nuomonę 2019 metais, išreiškė užtikrintą nuomonę, kad jis iki pilnametystės norėtų gyventi globos namuose. Nors, kaip ir apibūdinamas visuose ieškovės teiktuose dokumentuose, vaikinas išliko mandagus ir santūrus, neišsakė kritikos tėvo atžvilgiu, tačiau manytina, kad jis, būdamas paimtas iš tėvų namų pakankamai sąmoningo amžiaus, jau suvokia, gali atskirti, kokiomis sąlygomis jam geriau augti. Dėl brolio H. G. nurodė, kad jam galbūt būtų geriau pas tėvus, nes to nori pats J., tačiau vėlgi manytina, kad tokią poziciją išsakė, žinodamas, kad jam pačiam tuoj sukaks 18 metų, teks palikti globos namus ir brolį, o, kaip galima suprasti iš bylos duomenų, dėl situacijos šeimoje jis visą laiką buvo įpratęs juo rūpintis ir, tikėtina, bijo palikti brolį be savo globos. J. G. pas globėjus pateko 2016 metais, būdamas labai mažo amžiaus, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, turėjo daug sveikatos bėdų, realiai neprisimena kasdienio gyvenimo tėvų namuose, šiuo metu su tėvu praleidžia daugiausia pusdienį per savaitę, taigi negali suprasti ir įvertinti, kiek jo poreikius atitiktų sugrąžinimas į šeimą.

Spręsdamas dėl tėvo valdžios ribojimo panaikinimo bei tėvo valdžios ribojimo neterminuotai teismas taip pat vertina, kad duodamas paaiškinimus teisme atsakovas M. G. apie jaunesnįjį sūnų kalbėjo mažai, jo pasisakymuose dominavo ryšys ir pasididžiavimas vyresniuoju sūnumi H. Remiantis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, trečiojo asmens V. D. paaiškinimais, jog atsakovas, kol manė, kad J. bus neįgalus, planavo jį palikti, labiau bendravo su H., bet dabar jau nori abiejų vaikų. Kad J. G. ryšys su tėvu nėra visapusiškas patvirtina ir teismo posėdyje išsakyti vaiko žodžiai, kad su tėvu jie nepasikalba, tėvas tik būna, ateina į kambarį, pažiūri, kaip jie žaidžia, paskambina pranešti, kad jau važiuoja jų pasiimti. Manytina, kad vaiko teigiamą nuomonę apie tėvo namus gali formuoti ir aplinkybė, kad ten jis visada būna su vyresniuoju broliu, su kuriuo jaučiasi saugus.

Teismas sprendžia, kad J. G. išsakyta nuomonė neatitinka jo tikrųjų interesų, kad vaiku būtina tinkamai rūpinamasi, neignoruojami jokie jo poreikiai, jis būtų visapusiškai lavinamas ir ugdomas.

Nesant galimybės daryti išvadą apie iš esmės pasikeitusias aplinkybės, dėl kurių buvo apribota atsakovo valdžia vaikų atžvilgiu ir nenustačius, kad tėvo valdžios apribojimo panaikinimas atitiks vaikų interesus, prašymas dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo atmetamas. Teismo vertinimu, aplinkybės nuo valdžios ribojimo momento nepasikeitė, o tik pablogėjo, pats pareiškėjas nesiėmė iniciatyvos keisti savo elgesį.

Teismas pažymi, kad priešieškinyje pareikštas reikalavimas priteisti iš vaikų motinos J. S. išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 100 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-38459-1044/2017.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, pažeidžiamų konkrečių vaiko teisių ir interesų bei pažeidimų pobūdžio, o taip pat galimybės panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus. Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

CK 3.183 straipsnio 5 dalis nurodo, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus – prokuroras, kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.

Kaip jau minėta, atsakovui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-38459-1044/2017 laikinai apribota tėvo valdžia jo sūnų H. G. ir J. G. atžvilgiu. Laikinai ribodamas tėvo valdžią teismas nurodė, kad bus sudarytas pakankamas laikotarpis pastarajam įsivertinti ir įrodyti, ar jis yra linkęs pasitaisyti ir prisiimti atsakomybę dėl vaikų priežiūros, auklėjimo ir galimybės susigrąžinti juos į šeimą.

Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad atsakovui buvo stengiamasi teikti pagalbą, buvo suteikta galimybė parodyti, kad jo ketinimai susigrąžinti vaikus yra realūs, nepaisant to, atsakovas iš esmės gyvenimo būdo nepakeitė, iš nustatytų faktų, kad atsakovas ilgą laiką nedirba ir nemotyvuotas įsidarbinti, turi pakankamai didelių skolų, manytina, kad situacija jo šeimoje yra netgi prastesnė nei buvo laikinai ribojant jo tėvo valdžią. Nėra aišku, iš kokių pajamų atsakovas išlaikytų save ir vaikus.

Teismas sprendžia, kad atsakovas jau ilgą laiką tinkamai nevykdo savo kaip tėvo pareigų auginti sūnus, jais visapusiškai nesirūpina, jam teikiamą pagalbą priima selektyviai ir epizodiškai, neigia finansines problemas šeimoje, teismui procesiniuose dokumentuose bei bylos nagrinėjimo teisme metu teikė skirtingą informaciją, dalį informacijos atsisakė suteikti, nukreipdavo kalbą kita tema, pats pasirinkdavo, ką kalbėti, vengdamas tiesiai ir nuoširdžiai atsakyti į užduodamus klausimus, todėl šiuo metu nėra tikimybės, jog pakeis savo elgesį ir bus galima jam grąžinti sūnus. Bylos medžiaga patvirtina, kad ir seniau atsakovas motyvaciją keisti gyvenimo būdą, siekiant susigrąžinti vaikus, išlaikydavo neilgą laiką (pvz., inicijavęs bylą dėl tėvų valdžios ribojimo panaikinimo). Vaikai turi teisę į saugią ir stabilią aplinką, ugdymą (tiek formalųjį, tiek neformalųjį), nuoseklią ir tinkamą sveikatos apsaugą, o to, kaip matyti iš ieškovės pateiktų dokumentų, bylos nagrinėjimo teisme nustatytų aplinkybių, atsakovas negeba, kaip ir kitais atvejais, yra linkęs problemą neigti.

Pažymėtina, kad pavienis, atsitiktinis daiktų vaikams pirkimas negali būti laikomas išlaikymo teikimu. Atsakovas turėtų teikti teismo priteistą išlaikymą taip, kad globėjas, tvarkydamas jį uzufrukto teise, turėtų galimybę iš jo tenkinti visus vaikų poreikius. Šiuo atveju, kaip matyti, ir iš paties atsakovo paaiškinimų, jis daugiausia perka elektroninius prietaisus, skanumynus, kas ne visada atitinka tikruosius vaikų interesus. Pažymėtina ir tai, kad vaikų globėjas (rūpintojas) tokio tėvo elgesio taip pat neturėtų vertinti pernelyg geranoriškai, o spręsti, kas labiausiai atitiktų vaikų interesus, turėtų svarstyti ir dėl išlaikymo išieškojimo priverstines tvarka, kadangi pagal bylos duomenis atsakovas ilgą laiką nebedirba, įsidarbinti neketina, jo turimas vienintelis nekilnojamasis turtas areštuotas, taigi gali susiklostyti ir tokia situacija, kad ateityje bus prarasta galimybė išieškoti vaikams priklausantį išlaikymą.

Byloje nėra duomenų, jog atsakovas dėl objektyvių priežasčių nebūtų galėjęs įgyvendinti savo kaip tėvo teisių bei vykdyti pareigų. Teismo vertinimu, tėvas per laikotarpį nuo 2016 m. (kai vaikai buvo paimti iš šeimos), t.y. per septynerius metus, turėjo galimybę įrodyti, kad geba pasirūpinti visais vaikų poreikiais, tačiau to nepadarė. Toks tėvo elgesys, ilgą laiką nekeičiant gyvenimo būdo, nesiekiant įsidarbinti ir gauti pajamų savo bei vaikų išlaikymui, už(si)tikrinti stabilios finansinės padėties (be skolų, laiku mokant už komunalinius patarnavimus, išvengiant gyvenamojo būsto arešto), nesiekiant suprasti ir išsiaiškinti visų vaikų poreikių bei atitinkamai jais pasirūpinti, o juos neigiant, teismo vertinimu, daro ypatingą žalą vaikams, kadangi į tokią aplinką jau daug metų jie grįžti negali.

Siekiant užtikrinti saugų vaikų asmenybių vystymąsi, atsakovui M. G. tėvo valdžia jo sūnų H. G. ir J. G. atžvilgiu apribotina neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Apribojus tėvo valdžią atsakovui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, tačiau paliekama galimybė bendrauti ir matytis su vaikais, kiek tai neprieštarauja vaikų interesams CK 3.180 straipsnio 4 dalis. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (vienas iš tėvų) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)KOR-C-2022-03131 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl jų paskirstymo klausimas byloje nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai. Priešieškinį atmesti.

Neterminuotai apriboti M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečių vaikų H. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.