- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-14
- Bylos Nr.
- 2-499/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė, Gintaras Pečiulis
- Pareiškėjas
- V. M.
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 13 d. nutarties, kuria tenkintas bankroto administratoriaus prašymas dėl išieškojimo į turtą nukreipimo, bankrutavusios V. M. personalinės įmonės „Maturė“ bankroto byloje (bylos Nr. B2-1672-104/2009).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 16 d. nutartimi V. M. personalinei įmonei „Maturė“ iškelta bankroto byla ir įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Verslo konsultantai“ (įgaliotas asmuo A. Mogenis).
Teismas 2008 m. liepos 3 d. nutartimi įtraukė V. M. personalinės įmonės „Maturė“ savininką V. M. bankroto byloje bendraatsakoviu.
Teismas 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios V. M. personalinės įmonės „Maturė“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, o 2008 m. gruodžio 16 d. nutartimi patvirtino patikslintą kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, pripažino V. M. personalinę įmonę „Maturė“ bankrutavusia ir nutarė ją likviduoti dėl bankroto.
Bankrutavusios V. M. personalinės įmonės „Maturė“ 2009 m. sausio 14 d. kreditorių susirinkime trečiuoju darbotvarkės klausimu nutarta įpareigoti administratorių kreiptis į teismą dėl leidimo leisti nukreipti išieškojimą į V. M. vardu įregistruotą asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Bankrutavusios V. M. personalinės įmonės „Maturė“ administratoriaus įgaliotas asmuo 2009 m. sausio 20 d. prašymu prašė leisti nukreipti išieškojimą į skolininko V. M. sutuoktinės V. M. vardu įregistruotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti šį butą.
Prašyme nurodyta, kad teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartimi V. M. buvo įtrauktas bendraatsakoviu V. M. personalinės įmonės „Maturė“ bankroto byloje. Teismas patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus. VĮ Registrų centro duomenimis V. M. personalinės įmonės „Maturė“ savininko sutuoktinei V. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). V. ir V. M. santuoka įregistruota 1983 m. kovo 9 d., o V. M. personalinė įmonė „Maturė“ įregistruota 1994 m. birželio 9 d. Iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir turi būti tenkinamos iš bendro jų turto, o jeigu tokio turto nepakanka – iš asmeninio turto. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės subjektas, o už jos skolas atsako ir jos dalyviai. Be to, iki bus išnagrinėta bankroto byla, tikslinga butui, esančiam (duomenys neskelbtini), taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 13 d. nutartimi (skundžiama nutartis) tenkino bankrutavusios V. M. personalinės įmonės „Maturė“ administratoriaus įgalioto asmens prašymą - bankrutavusios V. M. personalinės įmonės „Maturė“ kreditorinių reikalavimų tenkinimui nukreipė išieškojimą į V. M. vardu įregistruotą 65,08 kv m. ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Nutartyje nurodoma, kad V. M. teismo posėdžio, paskirto 2009 m. vasario 10 d., dieną faksu pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl jos ligos. Teismas netenkino prašymo, nes jame nurodyta neatvykimo į teismą priežastis nepatvirtinta įrodymais. Be to, neatvykimas dėl ligos nelaikomas svarbia priežastimi. Teismas nurodė, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės subjektas. Kai bankroto byla yra iškeliama įmonei, kurios turtas neatskirtas nuo jos savininko ar narių turto, individualios įmonės savininkas (savininkai) administratoriui privalo pateikti viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe. V. ir V. M. santuoka įregistruota 1983 m., o įmonė įregistruota 1994 m. Tai reiškia, kad abu sutuoktiniai po santuokos sudarymo pradėjo verstis verslu. V. M. dirbo V. M. personalinėje įmonėje „Maturė“ vadybininke. Iš įmonės veiklos atsiradusios prievolės laikomos sutuoktinių bendromis prievolėmis ir tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto. Kai įmonės turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, išieškojimas gali būti nukreiptas į bendrąją jungtinę nuosavybę. Įmonės turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, todėl išieškojimas gali būti nukreiptas į sutuoktinių santuokos metu įgytą turtą, nors jis ir būtų registruotas vieno iš sutuoktinių vardu (CK 3.87 str.). Šiuo atveju - į sutuoktinės V. M. vardu 1996 m. balandžio 30 d. įregistruotą 65,08 kv. m. ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kad butas priklauso V. M. asmeninės nuosavybės teise, duomenų byloje nėra.
Atskiruoju skundu pareiškėja V. M. prašo panaikinti teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl išieškojimo nukreipimo į turtą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde rašoma:
Teismas, nedalyvaujant pareiškėjai, išnagrinėjo administratoriaus prašymą dėl leidimo nukreipti išieškojimą į V. M. , kaip skolininko V. M. sutuoktinės, turtą, kuris yra vienintelis jos turtas ir vienintelė gyvenamoji vieta. Teismas buvo informuotas, kad pareiškėja dėl ligos negali atvykti į bylos nagrinėjimą. Teismas, spręsdamas klausimą, ar dėl svarbios priežasties šalis neatvyko į teismo posėdį, turi įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui aplinkybes. Teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei įvertinti, ar kiekvienu atveju liga faktiškai leidžia dalyvauti teismo posėdyje, ar ne. Teismas nutartį leisti nukreipti išieškojimą į paskutinį nekilnojamąjį turtą motyvuoja tuo, kad byloje nėra duomenų, jog butas priklauso pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise. Dėl šios priežasties pareiškėja ir prašė atidėti teismo posėdį, jog galėtų į jį atvykti ir pateikti paaiškinimus bei įrodymus.
Atsiliepimas
Bankrutavusios V. M. personalinės įmonės „Maturė“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo atsiliepimu į pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą prašo skundą atmesti bei palikti nepakeistą teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį. Atsiliepime rašoma, kad byloje pateiktas V. M. prašymas atidėti teismo posėdį nebuvo pagrįstas dokumentais, įrodančiais nurodomos posėdžio atidėjimo priežasties buvimą. Nutarties pagrindas yra tai, kad teismas nustatė, jog prievolės iš įmonės veiklos laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis. V. M. skunde neneigia bendrų su sutuoktiniu prievolių iš įmonės veiklos buvimo fakto, o atkreipia teismo dėmesį tik į nekilnojamojo turto nuosavybės statusą, tačiau ši aplinkybė nėra reikšminga bylos atveju. Teismas vadovavosi pateiktais dokumentais bei registrų duomenimis, todėl vien V. M. paaiškinimai be patvirtinančių tai dokumentų dėl turto ir nuosavybės formos negali būti vertinami kaip pakankami įrodymai byloje.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria bankrutavusios V. M. personalinės įmonės „Maturė“ kreditorinių reikalavimų tenkinimui išieškojimas nukreiptas į V. M. vardu įregistruotą butą, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis pareiškėjos V. M. skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Apeliantė savo skundą iš esmės grindžia aplinkybėmis, kad teismas nepagrįstai netenkino jos prašymo atidėti teismo posėdį ir bankroto administratoriaus įgalioto asmens prašymą išnagrinėjo jai nedalyvaujant.
CPK 7 straipsnyje žodine forma įtvirtinta, kad procesas turi būti koncentruotas ir ekonomiškas. Nors šiame įstatymo straipsnyje nepasisakyta, kad jame nustatytos priemonės yra proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo įgyvendinimas, tačiau, remiantis sisteminiu CPK normų aiškinimu, šiame straipsnyje įtvirtinti reikalavimai reiškia principo taikymą. Atidėti bylos ar atskirų procesinių klausimų žodinio proceso tvarka nagrinėjimą teismo posėdyje teismas turi teisę CPK numatytais atvejais, taip pat tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas arba pareikštas priešieškinis, arba, kad būtina išreikalauti naujus įrodymus ar dėl kitų svarbių priežasčių (neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas, šalies atstovo užimtumas kitose bylose ir kitos panašios priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis priežastimis) (CPK 156 str. 1 d.). Pagal CPK 246 straipsnio nuostatas bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas, jeigu iki teismo posėdžio pradžios pateikiami dokumentai, pateisinantys neatvykimą į teismo posėdį, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Ši taisyklė taikytina ir teikiamiems teismui bylos dalyvių prašymams. Prašyme atidėti bylos nagrinėjimą (teismo posėdį) nurodytų priežasčių svarbos įvertinimas yra teismo prerogatyva (CPK 185 str.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo 2009 m. sausio 20 d. prašymu prašė nukreipti išieškojimą į bendraatsakovo (skolininkės V. M. personalinės įmonės „Maturė“ savininko) V. M. sutuoktinės V. M. vardu įregistruotą butą (t. 2, b. l. 63-65). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2008 m. vasario 19 d. išrašą butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas V. M. nuosavybės teise. Įregistravimo pagrindas – 1996 m. balandžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartis (žr. t. 2, b. l. 73-74). Pagal Gyventojų registro tarnybos 2008 m. gruodžio 29 d. pažymos Nr. (29) 3V-5294 duomenis V. M. ir V. M. santuoka įregistruota 1983 m. kovo 9 d. (t. 2, b. l. 76). Bankroto administratoriaus įgalioto asmens 2009 m. sausio 20 d. prašymas su priedais ir teismo šaukimas į 2009 m. vasario 10 d. teismo posėdį dėl šio prašymo nagrinėjimo V. M. buvo įteikti 2009 m. sausio 29 d. (t. 2, b. l. 96, 104). Teismo posėdžio dieną faksimiliniu būdu teisme gautas V. M. prašymas atidėti bankroto administratoriaus įgalioto asmens prašymo nagrinėjimą. V. M. nurodė, kad teismo posėdyje negali dalyvauti dėl ligos (t. 2, b. l. 132). Prašyme taip pat nurodyta, kad pridedama medicininės pažymos kopija, tačiau ji faksimiliniu būdu teisme nebuvo gauta.
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino nurodyto V. M. prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo bei jos nurodytas prašymo priežastis pagrįstai nepripažino svarbiomis bei sudarančiomis pagrindą atidėti teisminį nagrinėjimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neatvykimas dėl ligos paprastai nelaikoma svarbia priežastimi, dėl kurios teismas turėtų atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 156, 246 straipsnių nuostatos). Pareiškėja prašymą atidėti teismo posėdį pateikė tik teismo posėdžio dieną, o prie prašymo atidėti posėdį nepridėjo įrodymų, patvirtinančių nurodytą negalėjimo atvykti priežastį (ligą). Prie to paties pareiškėjos V. M. prašymo, kuris išsiųstas registruotu laišku bei teisme gautas 2009 m. vasario 17 d. (b. l. 142) yra pridėta medicininė pažyma dėl neatvykimo į darbą, darbo biržą ar ugdymo instituciją. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ši medicininė pažyma nepasirašyta gydytojo ir nepatvirtinta gydytojo spaudu, joje įrašyta tik neatvykimo laikotarpio pradžia nuo 2009 m. vasario 10 d., tačiau nėra nurodyta pabaiga. Pažymoje įrašytas ligos kodas reiškia ūminę viršutinių kvėpavimo takų infekciją (žr. http://www.medicine.lt/index.php?IeskSifr1=J&pagrid=gydytojams&subid=tlk&ieskotipagal=sifra). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos ligos bei objektyvaus negalėjimo atvykti ir dalyvauti teismo 2009 m. vasario 10 d. posėdyje. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nepripažinti svarbia pareiškėjos nurodytą neatvykimo į teismo posėdį priežastį ir neatidėti bylos nagrinėjimo. Išdėstytos aplinkybės neleidžia sutikti su apeliantės motyvais, kad teismas nepagrįstai neatidėjo teismo posėdžio.
Apeliantė nurodė, kad teismas skundžiamą nutartį motyvavo tuo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog butas jai priklauso asmeninės nuosavybės teise. Dėl šios priežasties apeliantė teigia ir prašiusi atidėti teismo posėdį, jog galėtų teismui pateikti paaiškinimus bei įrodymus. Apeliantė prie atskirojo skundo nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą dėl pareiškėjos vardu registruoto buto nuosavybės teisinio statuso. Nutarties priėmimo pagrindas yra tas, kad teismas nustatė, jog prievolės iš individualios įmonės veiklos laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis. Skundžiamoje nutartyje nurodytus argumentus dėl teisinio pagrindo nukreipti išieškojimą į skolininko sutuoktinio turtą patvirtina ir teismų praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2005, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-110/2007).
Aukščiau išdėstyti argumentai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo objektyvaus pagrindo atidėti teismo posėdį pagal pareiškėjos prašymą. Bylos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo 2009 m. vasario 13 d. nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, o apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją naikinti arba keisti. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 302 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.