Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-10-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-831-1181/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-28
Bylos Nr.
II-831-1181/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01133-2022-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Zina Vilnienė (pirm.)
Pažeidėjas
S. G.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Jolanta Klimavičienė
Kategorijos
Skundo byla Nr. II-831-1181/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01133-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Zina Vilnienė,sekretoriaujant Gustei Ruibytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. G. (S. G.), jo atstovei advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei,

Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovui Vladui Miliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. G. (S. G.), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) atstovės advokato padėjėjos Jolantos Klimavičienės skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-18048-2022 administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir nutarimas, skundžiamas nutarimas) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. G. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-18048-2022 administracinio nusižengimo byloje nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2022 m. gegužės 28 d., 2.22 val., Vilniuje, Geležinio Vilko – Ozo g., vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 1,69 prom. neblaivumas, dėl vairavimo neblaiviam pradėtas ikiteisminis tyrimas), važiavo pirmąja eismo juosta, nesuvaldė vairuojamo automobilio „Toyota“, nuvažiavo nuo kelio į dešinę, atsitrenkė į kelio metalinius atitvarus ir nesustojęs iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai; eismo įvykio metu sugadino savo vairuojamą automobilį ir atitvarus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Institucijos nutarimu S. G. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, paskirta 11 Eur dydžio bauda, o už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, – 1 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (t. y. teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 15 mėn. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, S. G. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1 300 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (t. y. teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 15 mėn. S. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

II. Pareiškėjo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Pareiškėjo atstovė 2022 m. rugsėjo 9 d. skundu prašo: 1) iš dalies pakeisti skundžiamą nutarimą, paliekant administracinę nuobaudą pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį; 2) administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nutraukti ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu; 3) nenutraukus administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, paskirti minimalią baudą, leidžiant ją sumokėti dalimis, neskiriant specialiosios teisės atėmimo, nes jis bus paskirtas baudžiamojoje byloje.

3.1. Pareiškėjo atstovės teigimu, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog S. G. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo tarpu ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Iš bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykis įvyko naktį, S. G. automobilio apgadinimai minimalūs, jokių sunkių pasekmių sukelta nebuvo, eismo įvykyje niekas nenukentėjo. Pareiškėjo atstovės nuomone, tikėtina, kad S. G., būdamas neblaivus, negalėjo suvokti, kas atsitiko, nes jam atsitrenkus Geležinio Vilko g. į kelio atitvarus, jis net nesustodamas nuvažiavo toliau, būdamas tokios būsenos asmuo net negalėjo suvokti, kad jis pasišalina iš eismo įvykio vietos.

3.2. Pareiškėjo atstovė skunde taip pat nurodo, kad skundžiamame nutarime nurodyta, kad nėra nei S. G. atsakomybę lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimų prieštaravimų nebuvo. Pareiškėjo atstovės teigimu, nebuvo atsižvelgta į S. G. policijai teiktame prašyme nurodytas aplinkybes.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimu Institucijos atstovas prašo pareiškėjo atstovės skundą atmesti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad tiek pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) 30 straipsnio reikalavimus, tiek pagal Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 222 punkto reikalavimus, eismo dalyvio, susijusio su eismo įvykiu, pareiga yra pasilikti eismo įvykio vietoje. KET nustato tik kelias šios pareigos išimtis, t. y. kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba kai turi būti suteikta pirmoji pagalba eismo dalyviui ar kitam nukentėjusiam asmeniui (KET 219.4 punktas). ANK 426 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis yra susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs) ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms. Institucijos pareigūno teigimu, S. G. šalinosi iš eismo įvykio norėdamas nuslėpti savo neblaivumą ir tokiu būdu išvengti atsakomybės. Byloje esančiose nuotraukose užfiksuoti automobilio apgadinimai, iš kurių matyti, kad yra apgadinta dešinė automobilio pusė, ant automobilio kėbulo matomos braukimo žymės. Įvykio vietoje policijos pareigūnai aptiko apgadintą atitvarą, apie 5,5 metro. Pažymima, kad S. G., vairuodamas automobilį ir prieš kliudydamas atitvarą, dešinės pusės automobilio ratais užvažiavo ant bordiūro ir kliudęs atitvarą, grįžo į kelio važiuojamąją dalį, t. y. asmuo net ir būdamas neblaivus, turėjo suprasti, kad išvažiavęs už kelio ribų, kliudė atitvarą. Tai, kad šiuo metu, kaip pats S. G. teigia, nepamena įvykio, nereiškia, kad vairuodamas nesuvokė, kad įvyko eismo įvykis.

III. Teismo posėdyje ištirtų įrodymų turinys

5. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. G. apklausiamas teisme parodė, kad jis supranta, kodėl yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, prisipažįsta kaltu, be kita ko ir dėl to, kad turėjo kviesti policiją, kai įvyko eismo įvykis. Gegužės 28 d. buvo bare „Nurauti“, jautėsi sąmoningas, galėjo priimti kažkokius sprendimus. Į barą atvažiavo, kai buvo šviesu. Ten vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė tris ar keturis alkoholinius kokteilius. Prieš tai buvo kitame bare, ten išgėrė kelis alaus. Bare buvo vienas. Apie 2 val. nakties išėjo į lauką, nuo tada nieko neprisimena. Alkoholis paveikė jo savijautą. Neatsimena, iš kurios vietos pasiėmė „Citybee“ automobilį, neatsimena, kaip jį užsisakė. Nežino, kodėl tą dieną nevažiavo taksi. Tuo metu važiavo namo, būdamas išgėręs atsisėdo į automobilį. Paties važiavimo jis neprisimena. Manė, kad greit atvažiuos. Kitą dieną iš policijos dokumentų sužinojo, kad važiavo lanku, visiškai ne pakeliui. Iš dokumentų žino, kad jį įskundė liudytojas. Daug dalykų jis neatsimena. Kitą rytą atsikėlęs nesuprato, kas atsitiko, jo sugyventinė buvo šokiruota, kai pamatė ant žemės gulinčius dokumentus. Neprisimena, iš kur paėmė „Citybee“ automobilį. Pasiėmęs automobilį, turėjo važiuoti namo. Grįžęs namo priparkavo automobilį. Būdamas neblaivus nevairuoja automobilio, teises turi tik dvejus metus. Kad nebūtų tokių dalykų, jis net automobilio raktelius paliko namie. Prisimena, kad tuo metu, kai jis sėdėjo sustojusioje mašinoje, privažiavo policijos automobilis, prisimena, kaip švytėjo švyturėliai. Policija buvo privažiavusi prie jo namų. Namo jis grįžo „Citybee“ automobiliu. Atsimena vienintelį dalyką, t. y. kad užvažiavo ant bordiūro. Kai jo klausė, ar jis kur atsitrenkė, jis pasakė, kad užvažiavo ant bordiūro. Nežiūrėjo, kaip užvažiavo ant bordiūro, jam pasirodė, kad ten nieko rimta nebuvo. „Citybee“ automobilį jis apžiūrėjo tik kitą dieną, dešinės pusės (t. y. iš keleivio pusės) sparnas ir bamperis buvo nestipriai pabraižytas. Nevažiavo apžiūrėti atitvarų, matė tik nuotrauką. Automobilį tikriausiai apgadino tuomet, kai užvažiavo ant bordiūro. Negalvojo, kad reikia sustoti ir pasižiūrėti. Jis net nesuvokė, kad jį seka liudytojas. Nei liudytojas, nei kiti žmonės neleido suprasti, kad jis neturėtų vairuoti. „Citybee“ paslaugomis jis naudojasi nedažnai, kartas nuo karto. „Citybee“ taisyklėse jis yra pažymėjęs varnele, visų taisyklių neskaitė, neprisimena nuostatų apie 2 000 Eur baudą. Ikiteisminio tyrimo metu dėl šių aplinkybių jis davė analogiškus parodymus. Alkoholį vartoja nedažnai. Šiais metais jo darbo krūvis yra didelis, nesusiklostė šeimyninis gyvenimas, turbūt dėl to ir išgėrė. Jei situacija kartotųsi, tikrai nevairuos išgėręs. Džiaugiasi, kad per jį niekas nenukentėjo. Įvykio metu nesuvokė, kad padarė eismo įvykį. Kai užvažiavo ant bordiūro, nesuvokė, kad čia eismo įvykis, buvo toks papurtymas. Nestojo apžiūrėti pasekmių. Automobilį jis apžiūrėjo kitą dieną, kai jis stovėjo jo kieme. Vėliau automobilis buvo paimtas, kas paėmė – nežino.

6. Liudytojas V. M. (V. M.) apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad jis netoli prekybos centro „Mada“ pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį. Iš pradžių neskambino policijai, norėjo minėtą automobilį pasekti. Vairuotojas pravažiavo „STOP“ juostą ir važiavo atgal. Tuomet jis paskambino 112, važiavo minėtam automobiliui iš paskos. Tuo metu minėto automobilio vairuotojas buvo palietęs porą bortų. Vairuotojas buvo sustabdytas Ozo parke. Vairuotojas sustojo, pažiūrėjo į jį, o jis pasižiūrėjo į vairuotoją. Policijai jis pranešė, kad vairuotojas sustojo. Po to vairuotojas pradėjo važiuoti, netrukus atvažiavo pareigūnai. Kad vairuotojas neblaivus, suprato iš to, kad vairuotojas nesustojo prie „STOP“ juostos, vėliau dideliu greičiu pravažiavo per posūkį. Važiuodamas prie degalinės vairuotojas užšoko ant bordiūro ir užkabino metalinį rėmelį. Smūgis nebuvo stiprus. Vairuotojas tiesiog suko vairą, tačiau ne laiku pasuko. Neįsivaizduoja, ar vairuotojas galėjo jausti smūgį. Vairuotojas tik prisilietė prie tų bortelių. Po kontakto su atitvarais vairuotojas metėsi į kitą pusę. Jis iš karto paskambino policijai, kai automobilis ėmė vingiuoti. Policijai parašė paaiškinimą ir nuvažiavo prie tos vietos, kur jis kliudė atitvarus. Žmogus turėjo suprasti, kad užšoko ant bordiūro. Pareigūnai davė asmeniui papūsti į alkotesterį. Kai išlipo iš mašinos, vairuotojas negriuvinėjo, bet matėsi, kad jis neblaivus. Vairuotojas nebandė bėgti nuo pareigūnų.

7. Liudytoja I. D. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad vairuotojas vairavo „Citybee“ automobilį. Buvo vėlus vakaras. Buvo gautas pranešimas, kad pranešėjas važiuoja paskui neblaivų vairuotoją. Priėjusi prie vairuotojo ji pradėjo su juo bendrauti, paprašė vairuotojo pažymėjimo. Vairuotojas atrodė akivaizdžiai neblaivus. Apžiūrėjus automobilį matėsi, kad yra apgadinta jo dešinė pusė. Tuomet ji paklausė pranešėjo, ar vairuotojas niekur neatsitrenkė. Braukimai buvo tik ant automobilio. Liudytojas sakė, kad vairuotojas Geležinio Vilko gatvėje buvo nuvažiavęs nuo kelio. Nuvažiavo, apžiūrėjo atitvarų aukščius, viskas atitiko. Mano, kad vairuotojas galėjo jausti, kad įvyko eismo įvykis. Jei vairuotojas blaivus, tai turėjo suprasti. Vairuotojas buvo neblaivus, ramus, į šnekas nesileido. Jai apžiūrint automobilį vairuotojas pasakė, kad čia tikrai ne jis. Atitvarai nebuvo smarkiai apgadinti, tik braukimai. Vairuotojas atsakinėjo į jos klausimus, pasakė, kad vairavo, dėl eismo įvykio sakė, kad tai ne jis. Vairuotojas padavė vairuotojo pažymėjimą ir padarė viską, ko prašė pareigūnai. Nepamena, ar vairuotojas griuvinėjo. Vairuotojas nebuvo tiek neblaivus, kad neįpūstų į alkotesterį. Vairuotojas nepasakojo maršruto, tik pasakė, nuo kur pradėjo važiuoti, su juo nelabai pavyko susikalbėti. Ji klausė vairuotojo dėl maršruto kelis kartus, bet jis neatsakė, gal neatsiminė. Automobilis buvo tvarkingai priparkuotas, kaip važiavo tiesiai, taip ir sustojo prie šaligatvio.

8. Liudytoja O. Š. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad šioje byloje ji priėmė skundžiamą nutarimą. Asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvo. Aplinkybes ji nustatė iš bylos medžiagos. Nebuvo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Išvada apie sąmoningą pasitraukimą iš eismo įvykio vietos buvo padaryta atsižvelgiant į pažeidimus. Pažeidimai buvo dešinėje pusėje. Nemano, kad asmens neblaivumas yra lengvinanti aplinkybė. Priimdama nutarimą remiasi rašytine bylos medžiaga. Nutarime nenurodytos asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes jų nebuvo. Ji nemato, kad asmuo gailėtųsi ar pripažintų savo kaltę. Jei buvo pateiktas prašymas, tai ji buvo su juo susipažinusi.

9. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės I. D. 2022 m. gegužės 28 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. gegužės 28 d., apie 2.22 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu R. P. iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje nuo Viršuliškių g. važiuoja automobilis „Toyota“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas galbūt neblaivus, pranešėjas (liudytojas) važiuoja iš paskos. Apie 2.30 val. tarnybiniu automobiliu privažiavo Vilniuje esančią (duomenys neskelbtini) g., kurioje stovėjo automobilis „Toyota“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Automobilis stovėjo gatvėje, priparkuotas ties namu Nr. (duomenys neskelbtini). Sustojus prie automobilio, iš vairuotojo pusės išlipo S. G., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, jam buvo nustatytas 1,69 prom. girtumas. Iš asmens burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Šalia stovėjo pranešėjas V. M., kuris paaiškino, kad važiavo iš paskos nuo Viršuliškių g. iki (duomenys nskelbtini) g. ir matė, kaip automobilis „Toyota“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vingiavo važiuodamas gatve, atsitrenkė Geležinio Vilko g. prie degalinės „Neste“ į kelio atitvarus ir nesustojęs nuvažiavo toliau link (duomenys neskelbtini) g. Įvykio metu buvo apgadintas automobilis „Toyota“ ir kelio atitvaras. Liudytojas V. M. pasakė, kad kitų asmenų automobilyje nebuvo. Automobilis perduotas „Citybee“ atstovui.

10. V. M. savo rašytiniame 2022 m. gegužės 28 d. paaiškinime nurodė, kad 2.27 val. jis pastebėjo įtartinai važiuojantį „Citybee“ automobilį (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), paskambino 112 ir važiavo iš paskos. Pradėjo sekti automobilį nuo Viršuliškių, vėliau važiavo link „Akropolio“, iš Ozo g. nusuko į Geležinio Vilko g., po to į Ralio g., po to privažiavo (duomenys neskelbtini). Sustojus prie 9 namo, privažiavo policijos pareigūnų ekipažas. Vairuotojas išlipo iš automobilio ir pradėjo bendrauti su policijos pareigūnais. Automobilis „Toyota“ visą laiką buvo jo akiratyje. Vairuotojas automobilyje buvo vienas, kitų asmenų nebuvo. Vizualiai vairuotojas buvo neblaivus, nerišliai kalbėjo, nuo jo jautėsi alkoholio kvapas. Nusileidus iš Ozo g. į Geležinio Vilko g., po tiltu automobilis dešine puse kliudė kelio atitvarą ir nesustojęs nuvažiavo toliau.

11. Iš 2022 m. gegužės 28 d. eismo įvykio vietos schemos matyti, kad joje užfiksuota eismo įvykio, įvykusio Vilniuje, Geležinio Vilko g. 43, situacija.

12. Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis „Toyora Yaris“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)): apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas.

13. Advokato padėjėjos Jolantos Klimavičienės 2022 m. birželio 20 d. rašytiniame prašyme, be kita ko, nurodyta, kad jos atstovaujamasis S. G. savo kaltę dėl to, kad vairavo neblaivus, pripažįsta, labai gailisi dėl įvykio, padėjo išaiškinti administracinį nusižengimą. Prašoma šias aplinkybes pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Nurodoma, kad susipažinus su bylos medžiaga nėra aišku, ar padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, kaip tai numato ANK 426 straipsnio 2 dalis, be to, nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad S. G. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šiuo prašymu prašoma nutraukti administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, kadangi, S. G. atstovės teigimu, veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

14. Iš mažosios bendrijos (toliau – MB) „A“ pateiktos 2022 m. gegužės 31 d. remonto sąmatos Nr. TP22-2692 matyti, kad automobilio „Toyota Yaris“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) remonto darbų kaina 1 015,37 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

15. Iš byloje esančiame kompaktiniame diske įrašytų fotonuotraukų matyti, kad jose užfiksuoti atitvaro apgadinimai, jų aukštis, taip pat automobiliui „Toyota Yaris“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) padaryti apgadinimai, jų aukštis.

IV. Teismo argumentai ir išvados

Pareiškėjo S. G. atstovės advokato padėjėjos Jolantos Klimavičienės skundas netenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

16. Teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs pareiškėjo atstovės skundo ir Institucijos pateikto atsiliepimo argumentus, konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-18048-2022 administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant ANK nuostatų.

17. Iš pareiškėjo atstovės skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas nesutinka dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Pasak pareiškėjo atstovės, Institucija priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. G. veiksmuose nebuvo tyčios, kuri yra būtinasis ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymis.

18. Teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad S. G. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, t. y., kad jis vairavo automobilį „Toyota“, važiavo pirmąja eismo juosta, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio į dešinę ir atsitrenkė į kelio metalinius atitvarus. Ginčas kyla dėl pareiškėjui inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje.

19. ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Taigi, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn būtina nustatyti konkretaus administracinio nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

20. ANK 417 straipsnio 7 dalis įtvirtina administracinę atsakomybę už KET pažeidimus, nenumatytus ANK. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį buvo patrauktas pagrįstai ir motyvuotai, konstatuojama, jog nagrinėjamu atveju jam, kaip eismo dalyviui, įvykus eismo įvykiui kilo atitinkamos pareigos pagal KET XXIX skyrių. KET 222 punkte numatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. G. šios pareigos nesilaikė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

21. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šio administracinio nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Pažymima, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlė), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (žr. pvz., apygardos teismų nutartis administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-157-316/2021, AN2-333-426/2018 ir kt.). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose, Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusioms transporto priemonėms ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).

Žemesnės instancijos teismas

22. Nesutiktina su skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju S. G. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, sudėties, kadangi jis iš tikrųjų nesuvokė, kad yra padaręs KET pažeidimą. Iš byloje esančių metalinių kelio atitvarų ir automobilio „Toyota Yaris“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuotraukų, taip pat iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, jog buvo nustatyti pažeidimai ant metalinių kelio atitvarų ir minėto automobilio priekinio bamperio bei priekinio dešinės pusės sparno. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. D. parodė, kad tiek ant automobilio, tiek ant metalinių kelio atitvarų buvo braukimo žymės. Apie įvykį Bendrajam pagalbos centrui pranešęs liudytojas V. M., kuris važiavo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui iš paskos, tiek savo rašytiniame paaiškinime, tiek apklausiamas teisme parodė, jog aiškiai matė, kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamas automobilis užšoko ant bordiūro ir užkabino metalinį rėmelį, prisilietė prie bortelių. Pažymėtina, jog įvykio liudytojas V. M. šią situaciją matė net nakties metu, kai matomumas yra gerokai apsunkintas. Teismo vertinimu, minėti automobilio ir kelio atitvarų apgadinimai, jų mastas ir pobūdis, liudytojo V. M. parodymai yra reikšmingi vertinant skunde nurodomą aplinkybę, kad pareiškėjas šio smūgio tariamai nepajuto. Pažymėtina, kad pats S. G., duodamas paaiškinimus teisme, nebuvo nuoseklus. Iš pradžių jis nurodė, kad nieko neatsimena, tačiau nepaneigė aplinkybės, jog tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Vėliau S. G. paaiškino, kad jis jautė, kaip užvažiavo ant bordiūro, tačiau, pasak jo, jam pasirodė, kad ten nieko rimta nebuvo. Tokie nenuoseklūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai sudaro pakankamą pagrindą jo parodymus vertinti kaip gynybinius, siekiant išvengti atsakomybės už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, o tuo pačiu teiginiai apie tai, kad jis jautė, jog užvažiavo ant bordiūro, ir teiginys, jog, jo manymu, ten nieko rimta nebuvo, suponuoja išvadą, jog jis visgi pajautė smūgį, kurį įvertino kaip „nieko rimto“. Pažymėtina, kad eismo įvykis įvyko naktį, kuomet transporto eismas nėra intensyvus, taigi pašalinių garsų ir kitokių aplinkos faktorių mažiau įtakojamas ar visai neįtakojamas automobilio vairuotojas gali geriau ir girdėti, ir justi smūgius. Automobilių apgadinimų pobūdis ir mastas, pašalinio asmens parodymai, paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai teismui leidžia spręsti, kad S. G. negalėjo nejusti to, jog atsitrenkė į kelio atitvarus. Teismo vertinimu, paties S. G. paaiškinimai taip pat leidžia teigti, kad jis galėjo ir turėjo suvokti, kad jam užvažiavus ant kelio bortelių (ką pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija pajutęs) yra reali galimybė, kad jis galėjo kliudyti ir apgadinti šalia esančius kelio atitvarus. Be to, iš liudytojo V. M. parodymų, kad atsitrenkęs į atitvarus S. G. staiga „metėsi“ į kitą šoną patvirtina, kad S. G. kontaktą jautė ir dėl šios priežasties vairą suko į kitą pusę, vien tai, kad jis, suvokdamas, jog vairuoja neblaivus ir nusprendęs eismo įvykio vietoje nesustoti ir įsitikinti, ar tikrai, anot jo, „nieko rimta“ neįvyko, nešalina jo atsakomybės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos suvokiant pareigą jame pasilikti ir pranešti atitinkamiems asmenims ir (ar) pareigūnams. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad skundo teiginiai, jog eismo įvykio pareiškėjas nepajuto, yra nepagrįsti. Esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms, konstatuojama, kad S. G. buvo kilusi pareiga apie įvykusį eismo įvykį pranešti policijai pagal KET 222 punktą, tačiau jis šios pareigos neįvykdė, sąmoningai pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Tokia S. G. veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.

23. Pareiškėjo atstovė skundu prašo, be kita ko, nenutraukus administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, paskirti minimalią baudą, leidžiant ją sumokėti dalimis, neskiriant specialiosios teisės atėmimo, nes jis bus paskirtas baudžiamojoje byloje. Pareiškėjo atstovės teigimu, S. G. pripažino savo kaltę dėl to, kad vairavo neblaivus, padėjo išaiškinti šį pažeidimą, todėl šios aplinkybės turi būti pripažintos jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė pateikė teismui S. G. sudarytos vartojimo sutarties kopiją, pažymą apie S. G. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, tarpusavio skolų suderinimo akto kopiją, taip pat Respublikinio priklausomybės ligų centro pažymos kopiją.

24. Pažymėtina, kad šioje administracinio nusižengimo byloje S. G. nėra traukiamas administracinėn atsakomybėn už vairavimą neblaiviam. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl šio teisės pažeidimo S. G. yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Todėl šioje byloje neturi reikšmės tai, ar S. G. pripažino savo kaltę dėl vairavimo neblaiviam, ar nepripažino, ar padėjo atskleisti šį teisės pažeidimą (šiuo atveju – nusikaltimą), ar nepadėjo. Šios aplinkybės gali būti pripažintos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis baudžiamajame procese. Nors pareiškėjo atstovės skunde nurodyta, kad pareiškėjas neginčija ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, tačiau, teismo vertinimu, tokie skundo argumentai bei paties S. G. teisme duoti paaiškinimai nesudaro pagrindo įžvelgti visiško savo kaltės pripažinimo ir nuoširdaus S. G. gailėjimosi dėl padaryto administracinio nusižengimo (pažymėtina, kad S. G. teismo posėdžio metu nurodė neprisimenantis šio pažeidimo, o tokie jo paaiškinimai eliminuoja galimybę konstatuoti ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą aptariamą atsakomybę lengvinančią aplinkybę).

25. Sprendžiant dėl pareiškėjui paskirtos baudos dydžio pagrįstumo, pažymėtina, kad esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo remiantis nuobauda už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis). Taigi administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

26. Teismo vertinimu, Institucija pagrįstai nenustatė S. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bei tinkamai individualizavo S. G. pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį skirtinos baudos dydį, kuris paskirtas nežymiai viršijantis sankcijoje numatytos šios nuobaudos rūšies minimalų dydį. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, taip pat teismo posėdžio metu pateiktų dokumentų kopijų turinį, sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti S. G. paskirtos baudos dydžio iki minimalaus dydžio.

27. ANK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Taip pat ANK 675 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Kadangi nagrinėjamu atveju nutarimas jau yra priimtas, Institucijoje baudos mokėjimo išdėstymo klausimas spręstas nebuvo, pareiškėjui ir jo atstovei išaiškinama, kad šis klausimas sprendžiamas Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

28. Nagrinėjant skundo prašymą dėl administracinio poveikio priemonės neskyrimo, pažymėtina, kad ANK 426 straipsnio 7 dalyje yra numatyta, jog už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų.

29. Pareiškėjo atstovė minėtą savo prašymą grindė tik tuo, kad baudžiamajame procese asmeniui bus pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas. Teismas pažymi, kad baudžiamajame procese taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas ir administracinio nusižengimo byloje taikoma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nėra tapačios ir gali būti taikomos abi tuo pačiu metu. Dėl šios priežasties šis pareiškėjo atstovės prašymas laikytinas nepagrįstu ir nesudaro pagrindo neskirti pareiškėjui aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės.

30. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Institucija visas bylos aplinkybes ištyrė išsamiai ir tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu ir teisine sąmone, pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo S. G. (S. G.) atstovės advokato padėjėjos Jolantos Klimavičienės skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-18048-2022 administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644–647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Teisėja Zina Vilnienė