- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-06
- Bylos Nr.
- 2A-649-357/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-03-02261-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Regina Agota Gutauskienė, Rasa Bartašienė (pran.)
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- J. S.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3087-883/2011 pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui J. S. ir atsakovo J. S. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė E. S. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu teismo prašė nutraukti santuoką, įregistruotą 1988 m. liepos 23 d. Šiaulių miesto CMS, įrašo (duomenys neskelbtini), tarp J. S. ir E. S., dėl atsakovo J. S. kaltės; ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę (duomenys neskelbtini); padalinti santuokoje įgytą turtą ir palikti ieškovės nuosavybėn butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 113000 Lt, atsakovui J. S. palikti nuosavybėn 0,0610 ha žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 59 000 Lt, priteisti atsakovui 26 000 Lt piniginę kompensaciją, priteisti iš atsakovo 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti (1-2, 153-154 b. l.).
A. J. S. su ieškiniu nesutiko ir pateiktu teismui priešieškiniu prašė santuoką su ieškove nutraukti dėl ieškovės kaltės, santuokoje įgytą turtą padalinti abiems šalims po ½ dalį, nustatyti bendro turto idealias dalis ir butą, (duomenys neskelbtini)padalinti taip: atsakovui J. S. priteisti 19.53 kv. m. kambarį, plane pažymėtą (duomenys neskelbtini); ieškovei E. S. priteisti 16.71 kv. m. kambarį, plane pažymėtą (duomenys neskelbtini) priteisti bendram J. S. ir E. S. naudojimui, priteisti iš ieškovės E. S. 15 000 litų neturtinės žalos (31-33 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 29 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies.
Nutraukė E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 1988 m. liepos 23 d. Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo J. S. kaltės.
Po santuokos nutraukimo E. S. paliko iki santuokos turėtą pavardę (duomenys neskelbtini), J. S. paliko pavardę (duomenys neskelbtini).
Padalino E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) santuokoje įgytą turtą:
1) Priteisė E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn nekilnojamąjį turtą: butą su rūsiu, (duomenys neskelbtini).
2) Priteisė J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn 0,0610 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Iš ieškovės E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisė 27 000 Lt piniginę kompensaciją už ieškovei priteistą didesnę santuokos metu įgyto turto dalį.
Iš atsakovo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisė 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė (167-171 b. l.).
Teismas abiejų sutuoktinių reikalavimus santuoką nutraukti tenkino, nes nagrinėdamas bylą teismas įsitikino, kad santuoka faktiškai iširo ir nėra jokios vilties, kad sutuoktiniai atnaujintų vedybinį gyvenimą. Nurodė, kad nuo 2009 metų sutuoktiniai faktiškai gyvena skyrium, santuokinių ryšių nepalaiko, vienas kito atžvilgiu sutuoktiniai nusiteikę priešiškai, konfliktiškai, todėl santuoką teismas nutraukė.
Kadangi nei ieškovė patikslintame ieškinyje, nei atsakovas priešieškinyje nenurodė aplinkybių, su kuriomis įstatymas sieja kaltės prezumpciją, t.y. nesirėmė CK 3.60 straipsnio 3 dalimi, todėl teismas šalių kaltės klausimą sprendė remiantis bendrosiomis nuostatomis dėl sutuoktinio kaltės nustatymo šalims įrodant, kad santuoka iširo būtent dėl jų nurodytų priežasčių.
Šalies argumentai
Ieškovės nurodytas aplinkybės apie santuokos iširimą dėl atsakovo kaltės teismas laikė visiškai įrodytomis. Teismas sprendė, kad atsakovas nepaneigė minėtų jo kaltės įrodymų ir konstatavo, kad atsakovo elgesys, pasireiškęs nepagarbiu elgesiu ieškovei, pastoviu psichologiniu smurtu, taip pat ir fiziniu smurtu, yra pakankama priežastis pripažinti, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, tokiu savo elgesiu jis prisidėjo prie santuokos iširimo ir tolesnio bendro gyvenimo negalimumo, todėl teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes atsakovas nepateikė jokių šį teiginį patvirtinančių įrodymų. Iš paties atsakovo paaiškinimo apie tai, kad ieškovė, būdama nervinga ir jautri, pati išprovokuoja konfliktus, iškviečia policiją, teismas darė išvadą, kad ieškovė netoleruoja nepagarbaus atsakovo elgesio, todėl nepripažino, jog ieškovė pažeidžia lojalumo pareigą, abipusės pagarbos pareigą. Kadangi atsakovas nenurodė jokių esminių ieškovės, kaip sutuoktinės, pareigų pažeidimų, todėl teismas sprendė, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo kalta dėl santuokos nutraukimo pripažinti ieškovę, kaip pažeidusią sutuoktinio pareigas.
Teismui nutraukus šalių santuoką dėl atsakovo J. S. kaltės, po santuokos nutraukimo E. S. jos prašymu paliko iki santuokos turėta pavardė - (duomenys neskelbtini).
Pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą, todėl reikalavimą, priteisti jam iš ieškovės 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, teismas netenkino. Teismui nustačius, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės - pastovaus psichologinio smurto ir nepagarbaus elgesio su ieškove, teismas ieškovės reikalavimą atlyginti neturtinę žalą tenkino iš dalies. Įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, teismas ieškovei priteisė 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas nurodė, kad buto kaina – 113 000 Lt - nustatyta remiantis 2011-06-15 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše pateikiama vidutine rinkos verte, o sodo namelio ir žemės sklypo kaina yra nustatyta ieškovės užsakytu turto vertinimu ir yra 59 000 Lt. Atsakovas su tokiomis dalintino nekilnojamojo turto vertėmis nesutiko, nurodydamas, kad buto vertė yra 180 000 Lt, o sodo vertė mažesnė negu 50 000 Lt, tačiau teismas šiuos atsakovo teiginius laikė deklaratyviais ir nepagrįstais įrodymais. Todėl teismas sprendė, kad viso nekilnojamojo dalintino turto vertė yra 172 000 Lt. Kadangi sutuoktiniai neprašė nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl teismas pažymėjo, kad tokiu būdu kiekvienam iš sutuoktinių turėtų atitekti turto už 86 000 Lt.
Spręsdamas dėl buto, teismas atsižvelgė į tai, kad butas yra vienintelė ieškovės turima gyvenamoji patalpa, o atsakovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) Teismas vertino byloje nustatytus šalių konfliktinius santykius, dėl kurių bendrai valdyti turtą taptų neįmanoma, ir sprendė, jog yra tikslinga butą, esantį (duomenys neskelbtini), natūra asmeninės nuosavybės teise priskirti ieškovei, atsakovui priteisiant iš ieškovės piniginę kompensaciją. Spręsdamas dėl žemės sklypo su sodo namu, teismas atsižvelgė į ieškovės neįgalumą ir pareiškimus, kad jai fiziškai per sunku dirbti sklype, į tai, kad sodo sklypu iki šiol rūpinosi tik atsakovas. Todėl ieškovei priteisė butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 113 000 Lt, o atsakovui priteisė 0,0610 ha žemės sklypą, sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) kurių bendra vertė 59 000 Lt. Atsakovui priklauso 1/2 dalis bendro turto, todėl teismas sprendė, kad ieškovė, gavusi didesnės vertės turto negu jai priklausytų, privalo kompensuoti atsakovo dalį pinigais, sumokėdama 27 000 Lt kompensaciją.
Kadangi ieškovei ir atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų skirta nemokama teisinė pagalba, todėl teismas bylinėjimosi išlaidų iš šalių nepriteisė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas J. S. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą dėl bendrasantuokinio turto padalijimo po lygiai - po ½ dalį šaliai. Priteisti iš atsakovės E. S. apelianto J. S. naudai 3000,00 Lt turtinės žalos. Priteisti iš atsakovės E. S. apelianto J. S. naudai 70 000,00 Lt neturtinės žalos. Panaikinti apeliantui J. S. Šiaulių m. Centro PK paskirtą kardomąją priemonę – pasižadėjimą neišvykti ir draudimą bendrauti su buvusia sutuoktine bei uždraudimą lankyti savo butą ir bendravimą telefonu. Uždėti visam kilnojamajam turtui, esančiam E. S. žinioje (duomenys neskelbtini), areštą iki galutinio turto pasidalijimo (174-176 b. l.).
Šalies argumentai
1. Apeliantas teigia, kad santuoka buvo oficialiai įregistruota, ieškovės gyvenamąją vietą deklaravo kartu bute, kuris įsigytas tik atsakovo jėgomis ir lėšomis, nes ieškovė jokio turto neturėjo, niekur nedirbo 18 metų, todėl ieškovė, butas bei sodo sklypas su namu buvo išlaikomas jo vieno.
2. Apeliantas nurodo, kad taikant kardomąją priemonę – pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, uždraudžiant užeiti į savo deklaruojamą būstą – (duomenys neskelbtini) šios sankcijos ir bereikalingi apribojimai trukdo normaliai gyventi, o bute yra visas apeliantui priklausantis kilnojamasis turtas: drabužiai, baldai, dokumentai, knygos ir kt., be kurių negali normaliai gyventi.
3. Apeliantas laiko, kad ieškovė savo veiksmais padarė didelę materialinę žalą, kurią sudaro 3000 Lt vertinant laiko gaišimo ir kelionių išlaidas ir neturtinę žalą, kurią įvertina 70 000 Lt, nes ieškovė apeliantui padarė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą nepatogumus, dvasinį sukrėtimą emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir bendravimo galimybių sumažėjimą, kuriuos įvertino pinigais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė E. S. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą (190-191b. l.)
Šalies argumentai
Apelianto apeliacinio skundo teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais. Iš pateiktos ligos istorijos matyti, kad ieškovė yra jautrus žmogus, sirgo įvairiomis ligomis, bet nebuvo diagnozuoti psichikos ar psichologiniai sutrikimai. Tokie atsakovo teiginiai patvirtina, kad ieškovė visada buvo niekinama ir žeminama. Atsakovo teiginius apie buto įsigijimo aplinkybes paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai: dokumentai patvirtinantys apie savivaldybės skirtus pinigus gyvenamajam plotui įsigyti, mainų sutartys ir kt. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė niekur nedirbo, o rūpinimąsi buitimi nelaiko darbu. Ieškovė dirbo pagal savo galimybes ir gaudavo atlyginimą, invalidumą, todėl atsakovui ieškovės išlaikyti nereikėjo. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teismas pagrįstai atsakovui paliko sodo namą ir priteisė iš ieškovės piniginę kompensaciją už tenkantį didesnės vertės turtą. Apygardos teismas priėmė nutartį areštuoti ginčo butą, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie ketinimą parduoti butą ar kitaip jį realizuoti. Atsakovui yra iškelta baudžiamoji byla dėl grasinimo sužaloti, priimtas nutarimas uždrausti jam lankytis bute, bendrauti su manimi.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Apeliantas argumentui dėl teismo šališkumo pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, todėl deklaratyvaus pobūdžio teiginys atmestinas.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
Bylos duomenimis teismo nustatyta, kad ieškovė E. S. ir atsakovas J. S. susituokė 1988 m. liepos 23 d. Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje (3 b. l. ). Santuokos metu šalys įsigijo butą su rūsiu, (duomenys neskelbtini), ir 0,0610 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 11, 135).
Apeliantas teigia, kad butas įgytas tik atsakovo lėšomis, nes ieškovė jokio turto neturėjo, niekur nedirbo 18 metų, todėl ieškovė, butas bei sodo sklypas su namu buvo išlaikomas jo vieno.
Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas reiškia, kad turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo yra jų bendroji jungtinė nuosavybė – CK 3.87 straipsnio 1 dalis. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
Apelianto teiginius apie buto, esančio (duomenys neskelbtini)įsigijimo aplinkybes paneigia rašytiniai įrodymai – 2004 metų Šiaulių miesto savivaldybės dokumentai patvirtinantys apie savivaldybės skirtas kompensuojamas gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidas, 2004-10-19 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies pirkimo sutartis, 1988-08-18 apsikeitimo gyvenamąja patalpa orderis (1 t., 139-146). Kadangi butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos metu, todėl yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentą, kad butą atsakovas įgijo tik savo lėšomis, laiko neįrodytu ir atmestinu.
Apelianto argumentas, kad ieškovė niekur nedirbo ir buvo jo išlaikoma iš esmės nėra reikšmingas nustatant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo būdą. Tačiau ir šį argumentą paneigia pažyma apie valstybinį socialinį draudimą, kurioje nurodoma, kad ieškovė E. S. laikotarpiu nuo 1995-01-01 iki 2011-06-08 turėjo draudžiamųjų pajamų, laikotarpiu nuo 1999-12-01 iki 2011-11-01 skirta socialinė pašalpa, o šiuo metu gauna netekto darbingumo pensiją (147,200-202, 20 b. l.).
Nesant kitų apeliacinio skundo argumentų dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo šioje dalyje naikinti teisėtą teismo sprendimą.
Dėl kardomosios priemonės taikymo
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenagrinėja apeliacinio skundo argumentų dėl kardomosios priemonės atsakovui taikymo, kadangi tai nėra šios nagrinėjamos civilinės bylos dalykas objektas.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo
Apeliantas apeliaciniu skundu prašo priteisti iš ieškovės turtinę žalą, kurią sudaro 3000 Lt vertinant laiko gaišimo ir kelionių išlaidas ir neturtinę žalą, kurią įvertina 70 000 Lt, nes ieškovė apeliantui padarė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą nepatogumus, dvasinį sukrėtimą emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir bendravimo galimybių sumažėjimą, kuriuos įvertino pinigais.
LR CPK 312 straipsnis numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kadangi atsakovas pirmosios instancijos teisme reikalavimo priteisti iš ieškovės 3000 Lt turtinės žalos nereiškė, todėl teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo reikalavimą atmeta kaip teisiškai nepagrįstą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-128/2008).
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas neskundžia sprendimo dalyje dėl atsakovo kaltės nustatymo nutraukiant santuoką.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo elgesys, pasireiškęs nepagarbiu elgesiu ieškovei, pastoviu psichologiniu smurtu, taip pat ir fiziniu smurtu, yra pakankama priežastis pripažinti, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, tokiu savo elgesiu jis prisidėjo prie santuokos iširimo ir tolesnio bendro gyvenimo negalimumo, todėl teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Teismas nurodė, kad atsakovas nenurodė jokių esminių ieškovės, kaip sutuoktinės, pareigų pažeidimų, todėl sprendė, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo kalta dėl santuokos nutraukimo pripažinti ieškovę, kaip pažeidusią sutuoktinio pareigas.
Teismui pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą, todėl apeliacinio skundo reikalavimas priteisti 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, atmestinas kaip nepagrįstas.
Bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, apeliantas pateikė prašymo išduoti VĮ Registrų centrui pažymą apie kolektyviniame sode (duomenys neskelbtini) esančio sklypo ir pastato vertę kopiją bei nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą dėl sodo pastato nuosavybės teisės, pažymėjimą, kad J. S. lankė asmens bei turto saugotojų pirminio parengimo kursus bei išlaikė egzaminą (204-207 b. l.). Tačiau teisėjų kolegija dėl jų nepasisako, kadangi pateikti dokumentai nėra susiję su apeliacinio skundo argumentais.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartimi tenkino atsakovo J. S. prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo visą E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)) priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei įkeisti. Apeliacinės instancijos teismui atmetus atsakovo J. S. apeliacinį skundą laikinosios apsaugos priemonės naikintinos – LR CPK 150 straipsnio 2 dalis.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 150 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)) priklausančiam nekilnojamajam turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei įkeisti.
Šios nutarties nuorašą nedelsiant išsiųsti Centrinei hipotekos įstaigai.
Nutarties nuorašą išsiųsti apeliantui J. S. ir ieškovei E. S..