Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui J. S. ir atsakovo J. S. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Posėdžio metu ieškovė patikslintą ieškinį palaikė ir nurodė, kad santuoka iširo dėl netinkamo atsakovo elgesio. Paaiškino, kad šalys susituokė 1988 metais ir iki 1995 metų gyveno normaliai, tačiau palaipsniui keitėsi atsakovo požiūris į gyvenimą, atsakovas dirbo VMI, jo atlyginimas buvo geras ir šeima jam neberūpėjo. Atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, būdamas neblaivus, priekabiaudavo, žemindavo, įžeidinėdavo ieškovę, naudojo psichologinį smurtą. 1997 metais ieškovė baigė buhalterių kursus, įsidarbino, tačiau po mėnesio laiko buvau atsakovo sumušta ir dėl to fakto kreipėsi į policiją. Dėl atsakovo agresijos teko išeiti iš namų, nakvoti pas mamą. Be to, sutuoktinis buvęs neištikimas su kitomis moterimis. Norėdama išsaugoti šeimą ieškovė sutuoktiniui atleido, tačiau visą laiką gyveno nuolatinėje baimėje, nepelnytai buvo užgauliojama ir žeminama, negalėjo gyventi visaverčio gyvenimo. 2009 metais atsakovas išvyko į Kauną slaugyti savo motinos, palikęs šeimą ir apsigyvenęs skyrium, atsakovas nustojo rūpintis sutuoktine bei materialiai ją remti, tačiau nuolat skambina telefonu ir grasina. 2011 m. gegužės mėnesį atsakovas puolė ieškovę grasindamas susidoroti ir dėl šio įvykio yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovė pažymėjo, kad dėl atsakovo elgesio ji negali ir ateityje negalės gyventi su atsakovu viename bute. Ieškovė prašo padalinti santuokoje įgytą turtą jai paskiriant butą, o atsakovui po santuokos nutraukimo palikti sodo namelį ir žemės sklypą, sutiko sumokėti kompensaciją už jai tenkančią didesnę dalį bendro turto. Ieškovė prašė priteisti neturtinę žalą, kadangi dėl atsakovo naudojamo nuolatinio psichologinio smurto tapo neįgali, negali dirbti, sužlugo jos karjera.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkinami iš dalies.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė E. S. ir atsakovas J. S. susituokė (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje ( b. l. 3). Santuokos metu šalys įsigijo butą su rūsiu, (duomenys neskelbtini), ir 0,0610 ha žemės sklypą, sodo pastatą, (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 11, 135).

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Abiejų sutuoktinių reikalavimai santuoką nutraukti tenkinami, nes nagrinėdamas bylą teismas įsitikino, kad santuoka faktiškai iširo ir nėra jokios vilties, kad sutuoktiniai atnaujintų vedybinį gyvenimą. Nuo 2009 metų sutuoktiniai faktiškai gyvena skyrium, santuokinių ryšių nepalaiko, vienas kito atžvilgiu sutuoktiniai nusiteikę priešiškai, konfliktiškai, todėl santuoka nutrauktina (CK 3.49 str.1 d., 2 d.).

CK 3.60 str. 1 d. įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 str. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). CK 3.27 str. numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, vienas kitą remti moraliai, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

Nei ieškovė patikslintame ieškinyje, nei atsakovas priešieškinyje nenurodė aplinkybių, su kuriomis įstatymas sieja kaltės prezumpciją, t.y. nesirėmė CK 3.60 straipsnio 3 dalimi. Todėl nagrinėjamoje byloje šalių kaltės klausimas sprendžiamas remiantis bendrosiomis nuostatomis dėl sutuoktinio kaltės nustatymo ir šalys privalo įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl jų nurodytų priežasčių.

Ieškovė E. S. ieškinio reikalavimo dalį nutraukti santuoką dėl atsakovo J. S. kaltės visų pirma grindė tuo, kad atsakovas naudoja prieš ją fizinį ir psichologinį smurtą, nuolat grasina, gąsdina, be to, atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje: būti vienas kitam lojaliu, gerbti sutuoktinį, remti moraliai ir materialiai, prisidėti prie vienas kito poreikių tenkinimo ir dėl to bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Ieškovės nurodytos aplinkybės apie santuokos iširimą dėl atsakovo kaltės, teismo nuomone, įrodytos visiškai. Teismas, tirdamas šias ieškovės nurodytas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, atsižvelgia į tai, kad ieškovė, teismo posėdžio metu teismui prisiekusi sakyti tiesą, patvirtino, kad atsakovo smurtas prieš ją prasidėjo dar 1997 metais. Šiuos ieškovės paaiškinimus apie atsakovo smurtavimą patvirtina teismo medicininės ekspertizės aktas (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad ieškovė namuose buvo sumušta, kaip ji pati nurodo, jos vyro, suduodant smūgius kumščiais į veidą ir galvą (b. l. 18-19). Ieškovės paaiškinimus apie nuolatinį psichologinį smurtą patvirtina ieškovės pateikti garso įrašai, kurie pagal jų turinį ir toną, teismo vertinimu, yra labai nepagarbūs, grubūs bei žeidžiantys ieškovės orumą (b. l. 97). Teismas nagrinėjamoje byloje pripažįsta garso įrašą leistinu įrodymu, nes ieškovė, nors ir be atsakovo sutikimo, iki teismo proceso pradėjimo (2007-2009 metais) darydama pokalbių su atsakovu garso įrašus, siekė užfiksuoti teisiškai reikšmingas nagrinėjamam ginčui aplinkybes. Nepagarbų atsakovo elgesį su ieškove ir ieškovo neištikimybės faktą patvirtino ir byloje apklausta liudytoja L. U.. Šie įrodymai patvirtina, kad atsakovas nepaisė geros moralės principų ir nebuvo ieškovei lojalus. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikimybių pusiausvyros taisykle, kuri reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Teismas sprendžia, kad atsakovas nepaneigė minėtų jo kaltės įrodymų (CPK 178 str., 185 str.). Vertindamas kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo aspektu tarpusavio santykių pablogėjimo metu, teismas atkreipia dėmesį, kad jau prasidėjus procesui dėl santuokos nutraukimo, pagal E. S. 2011 m. gegužės 17 d. pareiškimą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas J. S. atžvilgiu pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. (b. l. 58). Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad atsakovo elgesys, pasireiškęs nepagarbiu elgesiu ieškovei, pastoviu psichologiniu smurtu, taip pat ir fiziniu smurtu, yra pakankama priežastis pripažinti, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, tokiu savo elgesiu jis prisidėjo prie santuokos iširimo ir tolesnio bendro gyvenimo negalimumo, todėl teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 2 d.).

Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes atsakovas nepateikė jokių šį teiginį patvirtinančių įrodymų. Priešieškinyje tik bendrai nurodęs, kad aplinkybes, patvirtinančias jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, įrodinės liudytojų parodymais ir dokumentais, nagrinėjant bylą teismo posėdyje jis prašė apklausti tik liudytojus, galinčius paaiškinti apie sodo namelio statybą ir buto remontą, bet ne apie santuokos iširimo priežastis. Iš paties atsakovo paaiškinimo apie tai, kad ieškovė, būdama nervinga ir jautri, pati išprovokuoja konfliktus, iškviečia policiją, darytina išvada, kad ieškovė netoleruoja nepagarbaus atsakovo elgesio, tačiau negali būti pripažinta, jog ieškovė pažeidžia lojalumo pareigą, abipusės pagarbos pareigą. Emocijų išreiškimas dėl kito sutuoktinio šeiminių pareigų nevykdymo negali būti laikomas lojalumo stoka kitam sutuoktiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2004). Atsakovas nenurodė jokių esminių ieškovės, kaip sutuoktinės, pareigų pažeidimų, todėl darytina išvada, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo kalta dėl santuokos nutraukimo pripažinti ieškovę, kaip pažeidusią sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 str. 1 d. (CK 3.60 str. 2 d.).

Teismui nutraukus šalių santuoką dėl atsakovo J. S. kaltės, po santuokos nutraukimo E. S. jos prašymu paliekama iki santuokos turėta pavardė – O. (CK 3.69 str.1d.).

Dėl neturtinės žalos priteisimo. CK 3.70 str. 2 d. numato, jog kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo.

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą, todėl reikalavimas priteisti jam iš ieškovės 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti netenkinamas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3. 70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3. 70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-128/2008). Ieškovė nurodo, kad atsakovas nesirūpino šeima, kad sveikata pašlijo dėl atsakovo kaltės, tačiau šios aplinkybės nepagrįstos įrodymais, t. y. ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas visiškai nesirūpino šeima, nedavė jokių lėšų, byloje esanti ligos istorija taip pat nepatvirtina, kad ieškovė susirgo dėl atsakovo netinkamo elgesio (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės - pastovaus psichologinio smurto ir nepagarbaus elgesio su ieškove, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tenkintinas, bet tik iš dalies. Įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, ieškovei priteistina 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Toks atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-177/2007).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. CK 3.127 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (1 dalis), turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (2 dalis). Teismas kitomis svarbiomis aplinkybėmis gali pripažinti bet kokias aplinkybes, į kurias atsižvelgus būtų pagrįstai ginamas privatus ar viešasis interesas ir tai atitiktų tiek bendruosius civilinių santykių teisinio reglamentavimo principus (CK 1.2straipsnis), tiek šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus (CK 3.3 straipsnis). Be to, turi būti paisoma teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Dalydamas santuokinį turtą natūra teismas turi atsižvelgti ir į tai, kuriam iš sutuoktiniui šis turtas yra reikalingesnis.

Tokiu būdu tarp sutuoktinių dalijamas šis bendrai įgytas turtas:

1) butas su rūsiu, (duomenys neskelbtini);

2) 0,0610 ha žemės sklypas, sodo pastatas, (duomenys neskelbtini).

CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės tarpusavio nuosavybės pabaigoje. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais. Buto kaina – 113 000 Lt - nustatyta remiantis 2011-06-15 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše pateikiama vidutine rinkos verte (b. l. 135). Sodo namelio ir žemės sklypo kaina nustatyta ieškovės užsakytu turto vertinimu ir yra 59 000 Lt (b. l. 110). Atsakovas su tokiomis dalintino nekilnojamojo turto vertėmis nesutiko, nurodė, kad buto vertė yra 180 000 Lt, o sodo vertė mažesnė negu 50 000 Lt, tačiau šie atsakovo teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais (CPK 178 str.). Todėl teismas sprendžia, kad viso nekilnojamojo dalintino turto vertė yra 172 000 Lt.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Sutuoktiniai neprašė nukrypti nuo lygių dalių principo, tokiu būdu kiekvienam iš sutuoktinių turėtų atitekti turto už 86 000 Lt.

Sprendžiant, koks turtas natūra turi atitekti vienam ar kitam sutuoktiniui, teismas atsižvelgia į dalinamo turto vertę ir sutuoktinių pageidavimus ir į tai, kuriam iš sutuoktiniui šis turtas yra reikalingesnis. Spręsdamas dėl buto, teismas atsižvelgia į tai, kad butas yra vienintelė ieškovės turima gyvenamoji patalpa. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į byloje nustatytus šalių konfliktinius santykius, dėl kurių bendrai valdyti turtą taptų neįmanoma, ir sprendžia, jog yra tikslinga butą, esantį (duomenys neskelbtini), natūra asmeninės nuosavybės teise priskirti ieškovei, atsakovui priteisiant iš ieškovės piniginę kompensaciją. Spręsdamas dėl žemės sklypo su sodo namu, teismas atsižvelgia į ieškovės neįgalumą ir pareiškimus, kad jai fiziškai per sunku dirbti sklype, į tai, kad sodo sklypu iki šiol rūpinosi tik atsakovas.

Remiantis išdėstytu, ieškovei priteisiamas butas su rūsiu, (duomenys neskelbtini), kurio vertė 113 000 Lt. Atsakovui priteisiamas 0,0610 ha žemės sklypas, sodo pastatą, unikalus Nr. 9199-6008-1018, esantys (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 59 000 Lt. Atsakovui priklauso 1/2 dalis bendro turto, todėl ieškovė, gavusi didesnės vertės turto negu jai priklausytų, privalo kompensuoti atsakovo dalį pinigais, sumokėdama 27 000 Lt kompensaciją.

Tarpusavio išlaikymo šalys viena iš kitos nereikalauja.

Ieškovei ir atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų skirta nemokama teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.59, 3.60 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263- 270, 385 str. str.,

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo J. S. kaltės.

Po santuokos nutraukimo E. S. palikti iki santuokos turėtą pavardę „O.”, J. S. palikti pavardę „S.”.

Padalinti E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) santuokoje įgytą turtą:

1) Priteisti E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn nekilnojamąjį turtą: butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

2) Priteisti J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn 0,0610 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Iš ieškovės E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 27 000 Lt (dvidešimt septynių tūkstančių litų) piniginę kompensaciją už ieškovei priteistą didesnę santuokos metu įgyto turto dalį.

Iš atsakovo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui - santuokos nutraukimui užregistruoti.