- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-08
- Bylos Nr.
- A-492-1549-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00619-2009-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- G. L.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto
- Kategorijos
- 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. L. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, L. K., M. K. ir Z. C.).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėja G. L. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (I t., b. l. 1–3) ir patikslintu skundu (IV t., b. l. 115–117) kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas, Savivaldybės administracija) suformuoti žemės sklypą adresu Užusienio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, reikalingą nuosavybės teisių atkūrimui. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad yra namų valdos Užusienio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkė ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nustatyta tvarka yra pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teises į A. Z. (A. Z.) nuosavybės teise turėtą žemę. Nurodė, jog atsakovas atsisako formuoti grąžintinos nuosavybės teise žemės sklypą motyvuodamas tuo, jog jos namų valdoje yra suformuotas naujas žemės sklypas adresu Užusienio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei tai, jog šio sklypo suformavimo pagrindas nėra panaikintas. Pažymėjo, jog tokie atsakovo argumentai yra neteisėti, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 28 d. nutartyje konstatuota, jog žemės sklypas Užusienio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje suformuotas neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias nuosavybės teisių atkūrimą reguliuojančias teisės normas. Minėta nutartimi buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 23 d. sprendimas, kuriuo sandoris dėl žemės sklypo adresu Užusienio g (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo pripažintas negaliojančiu. Nurodė, jog formalia kliūtimi atkurti nuosavybės teises prie pareiškėjos statinių esančią žemę yra atsakovo atsisakymas vykdyti jam pavestas funkcijas. Pažymėjo, jog po skundo pateikimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui Savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. liepos 21 d. priėmė įsakymą Nr. 30-1529 „Dėl sklypo Užusienio g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo“. Tačiau įsakyme ir prie jo pridėtame plane nėra nurodyta, koks konkrečiai sklypas pareiškėjai yra formuojamas nuosavybės teisių atkūrimui, be to, šiame plane nurodyti ir kiti asmenys (M. K., Z. C., L. K.), kurie nėra pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą. Pažymėjo, kad atsakovas iki dabar pagal nuosavybės teisių atkūrimo procesą reglamentuojančias teisės normas nėra suformavęs žemės sklypo prie Užusienio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančių statinių nuosavybės teisių atkūrimui. Pažymėjo, jog atsakovas šiuo atveju turėtų būti įpareigotas suformuoti žemės sklypą Vilniuje, Užusienio g. (duomenys neskelbtini), reikalingą nuosavybės teisių atkūrimui.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime (III t., b. l. 27–29) ir patikslintame atsiliepime (IV t. b. l. 126–128) nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog Savivaldybės administracija 2006 m. birželio 8 d. raštu atsisakė formuoti žemės sklypą pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimui. Pažymėjo, jog minėtame rašte, priešingai nei teigia pareiškėja, nurodoma, kad sklypo formavimo darbai atliekami, taip pat informuojama apie esamą suformuotą žemės sklypą Užusienio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nurodė, jog nepagrįsti yra ir kiti pareiškėjos argumentai, jog žemės sklypas, esantis Užsienio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, registruotas VĮ Registrų centras Lietuvos valstybės vardu, nėra kliūtis formuoti pareiškėjos reikalaujamo ploto žemės sklypą nuosavybės teisėms atkurti. Pažymėjo, jog nepaisant to, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-668/2005, teismas 0,14 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį pripažino neteisėtu, tačiau šis sklypas yra įrašytas Nekilnojamojo turto kadastre (ir Nekilnojamojo turto registre), kaip atskiras nekilnojamasis daiktas su tomis pačiomis ribomis ir sklypo suformavimo duomenimis, kurie buvo 1995 m. rugpjūčio 24 d. Ir kol nėra pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenys, Savivaldybės administracija ginčo sklypo vietoje negali iš naujo formuoti kito žemės sklypo. Akcentavo, jog pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka) 106 punktą nauji sklypai formuojami tik laisvoje (neužstatytoje) žemėje, o iš byloje esančių įrodymų matyti, kad toje vietoje yra suformuotas ir įregistruotas 0,14 ha žemės sklypas. Taip pat nurodė, kad remiantis tuo, jog sklype, Užusienio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra pastatai, kurie nuosavybės teise priklauso L. K., žemės plotas, kuris patenka į sklypą, Užusienio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikytinas išperkama žeme ir natūra negali būti grąžinamas, nes sklypas, Užusienio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra suformuotas pastatui, kuris šiuo metu priklauso L. K., eksploatuoti. Atkreipė dėmesį, kad jei teismas tenkintų pareiškėjos skundą, tai teismo sprendimas prieštarautų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 22 straipsniui, nes sklypo ribos gali būti keičiamos tik parengus teritorijos detalųjį planą. Nurodė, jog 0,14 ha ploto žemės sklypo suformavimo pagrindas nėra panaikintas, todėl Savivaldybės administracija negali keisti jo ribų bei jį performuoti. Pažymėjo, jog taip pat pareiškėjos įpareigojimas negali būti vykdomas, kol įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažintas neteisėtu 2006 m. rugpjūčio 21 d. Savivaldybės administracijos žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus atsakovui pateiktas prašymas „Dėl dokumentų perdavimo nustatyti žemės sklypų ribas ir plotą bei žemės sklypų naudojimo apribojimus“. Nurodė, kad šis prašymas keičia 2006 m. sausio 24 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos pateikto prašymo įvykdymo turinį, nes 2006 m. rugpjūčio 21 d. rašte prašoma nustatyti Užsienio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sklypo ribas ir piliečiams Z. C. ir M. K..
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius taip pat prašė pareiškėjos skundą atmesti (IV t. b. l. 151–153).
Atsiliepimas
Atsiliepime palaikė atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A49-468/2005 pripažino negaliojančia 1995 m. rugpjūčio 24 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/95-7874, sudarytą tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Z. C. dėl 1 400 m² žemės sklypo, esančio Užusienio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat nusprendė grąžinti Vilniaus apskrities viršininko administracijai žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 0,1400 ha ploto, esantį Užusienio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. VĮ Registrų centras 2005 m. rugpjūčio 1 d. šį žemės sklypą įregistravo Lietuvos Respublikos vardu. Pažymėjo, jog Savivaldybės administracijos direktorius, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartį, 2008 m. liepos 21 d. priėmė įsakymą Nr. 30-1529 „Dėl sklypo Užsienio g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo“ – juo iš dviejų žemės sklypų yra suformuotas 3 697 m² ploto žemės sklypas. Tuo tarpu Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2009 m. birželio 26 d. raštu Nr. A51-15036-(2.14.2.12-MP8), 2011 m. rugsėjo 30 d. pasirašė įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-4016 „Dėl valstybinės žemės sklypo Užusienio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) išregistravimo iš nekilnojamojo turto kadastro ir nekilnojamojo turto registro“. Šiuo įsakymu 1 400 m² ploto valstybinės žemės sklypas Užusienio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priskirtas laisvos žemės fondui, bei pavesta Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui nustatyta tvarka išregistruoti šį sklypą iš Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro. Nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), po to, kai Savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 21 d. įsakymu suformuotas žemės sklypas bus įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, bus sprendžiamas klausimas dėl namų valdos grąžinimo pareiškėjai ir pardavimo pagal kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kito gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį. Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi konstatavo, jog žemės sklypo, esančio Užusienio g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje suformavimas tiesiogiai liečia M. K., Z. C. bei L. K. interesus bei varžo šių asmenų teisę į atitinkamos namų valdos žemės sklypo privatizavimą, todėl mano, kad pareiškėja neturi teisės prašyti teismo įpareigoti Savivaldybės administraciją suformuoti žemės sklypą Užusienio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į kurį vėliau jai vienai būtų atkurtos nuosavybės teisės.
Tretieji suinteresuoti asmenys L. K., M. K., Z. C. atsiliepimuose (IV t., b. l. 1–3, 135–137) prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Nurodė, jog namų valdos sklypas Vilniuje, Užusienio g. (duomenys neskelbtini) priklauso trims savininkams – 1/2 dalis M. K. ir Z. C., kita 1/2 dalis G. L.. Pažymėjo, kad žemės sklype, kuriame pareiškėja prašo suformuoti jai grąžintiną sklypą stovi L. K. priklausantys statiniai – gyvenamasis namas bei ūkio pastatai, yra daržas, sodas kiti kiemo įrenginiai. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėja nuslėpė duomenis apie tai, kad 1995 m. rugpjūčio 22 d. suformuotas ir įregistruotas 0,1400 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniuje, Užsienio g. (duomenys neskelbtini), kuriame nuo 2002 m. rugsėjo 20 d. nuosavybės teisė į šiame žemės sklype stovinčius statinius – gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus įregistruota L. K. vardu. Nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 10 straipsnio 5 punktu M. K. ir Z. C. turi teisę išsipirkti žemės sklypą, esantį prie joms priklausančios gyvenamojo namo dalies, todėl ši įstatymo nuostata draudžia pareiškėjai pretenduoti į visą namų valdos žemės sklypą Vilniuje, Užsienio g. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog vadovaujantis Taisyklių 7 punktu. G. L., Z. C. ir M. K. turi būti formuojamas vienas žemės sklypas, kurio 1/2 dalis būtų parduodama Z. C. ir M. K. ne aukciono tvarka, o pareiškėjai būtų atkurtos nuosavybės teisės į 1/2 dalį sklypo, kitą dalį kompensuojant įstatymų nustatyta tvarka. Nurodė, jog 0,1400 ha ploto žemės sklypą, esantį Vilniuje, Užsienio g. (duomenys neskelbtini), naudojanti L. K., pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 punktą ir Taisyklių reikalavimus turi teisę įsigyti suformuotą namų valdos žemės sklypą nuosavybėn ne aukciono tvarka.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimu (IV t., b. l. 187–193) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas vadovavosi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei 12 straipsniu, Tvarkos 34 punktu ir padarė išvadą, kad būtina sąlyga dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, piliečiui nuosavybės teise turi priklausyti pastatas ar jo dalis. Šiuo atveju sprendžiant žemės sklypo, adresu Užusienio g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suformavimo klausimą turėtų būti sprendžiamas klausimas ir dėl tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančių sklypo dalių pagal nuosavybės teise valdomų pastato dalių santykį suformavimo. Todėl neteisėtas pareiškėjos argumentas dėl atsakovo įpareigojimo suformuoti žemės sklypą Užusienio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į kurį vėliau ji būtų tik viena pretendentė. Teismas pažymėjo, kad ginčo atveju Tvarkos 106 punkte nustatyta procedūra turėtų būti pradėta iš naujo į procesą įtraukiant L. K., M. K. ir Z. C.. Dėl sklypo, adresu Užusienio g. (duomenys neskelbtini) (0,14 ha), Vilniuje, kuris įeina į sklypo Užusienio g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, ribas, įregistruoto VĮ Registrų centre (įregistravimo pagrindas – Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 23 d. sprendimas Nr. 2A-468/2005) pažymėjo, jog Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-4016 minėtas sklypas išregistruotas iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro, todėl šis sklypas priskirtas laisvos žemės fondui. Todėl tik tuomet, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis bus suformuotas ginčo sklypas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, bus galima spręsti dėl namų valdos grąžinimo kiekvienam pagal jo nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto dalį ginčo subjektui.
III.
Pareiškėja G. L. padavė apeliacinį skundą (V t., b. l. 4–15), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo administracinę bylą nesulaukęs, kol bus priimtas galutinis sprendimas civilinėje byloje pagal pareiškėjos ieškinį atsakovėms Z. C. bei L. K. dėl savavališkai Užusienio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje pastatytiems statiniams išduoto statybos leidimo, jų priėmimo naudoti akto nuginčijimo bei vėlesnio savavališkai pastatytų statinių perleidimo sandorio nuginčijimo – t. y. kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės pareiškėjos kasacinį skundą dėl 2011 m. liepos 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria buvo paliktas nepakeistas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1214-391/2010, kuriuo pareiškėjos ieškinys buvo atmestas. Mano, kad šios administracinės bylos negalima nagrinėti, kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepriėmė sprendimo pagal pareiškėjos kasacinį skundą.
2. Nurodo, kad šiuo metu ginčo name Užusienio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje gyvena tik pareiškėja su šeima. Mano, kad atsisakant suformuoti vientisą žemės sklypą Užusienio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys siekia sudaryti galimybes L. K. išsipirkti namų valdos sklypą, kurio suformavimas yra pripažintas neteisėtu įsiteisėjusiais teismų sprendimais bei kurio suformavimas prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms.
3. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (2005 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668/2005) pasisakius dėl neteisėtai G. C. parduoto 1 400 m² žemės sklypo sugrąžinimo valstybės nuosavybėn, nepaisant to, kad sklype dar yra likę neišregistruoti savavališkai pastatyti L. K. priklausantys pastatai Užusienio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, reikštų ne tik Atkūrimo įstatymo nuostatų pažeidimą bet ir įteisintų naują, įstatymų nenumatyto, nuosavybės teisių į grąžintiną žemę įgijimo būdą.
4. Nesutinka su atsakovo argumentu, kad neišregistruotame iš registro sklype Užusienio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje yra L. K. priklausantys statiniai, todėl šio sklypo žemė yra valstybės išperkama, remiantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Paaiškina, kad esant savavališkai statybai, ir teismams atsisakius įteisinti savavališką statybą bei perleisti prie savavališkų statinių suformuotą sklypą tretiesiems suinteresuotiems asmenims, tokia išvada reikštų, kad nepaisoma įsiteisėjusių teismų sprendimų bei imperatyvių Atkūrimo įstatymo normų. Teigia, kad Atkūrimo įstatyme nenumatyta galimybė pripažinti teisėtu žemės sklypo pardavimą, kuriame statiniai pastatyti savavališkai. Akcentuoja, kad namo, esančio Užusienio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje bendrasavininkis turi teisę išpirkti 1/2 dalį namų valdos. Tačiau L. K., kaip neteisėtai pastatytų ir neteisėtai perleistų savavališkų statinių dabartinė bendrasavininkė, protingai negali tikėtis, kad prie jos neteisėtų statinių vėl būtų formuojamas sklypas.
5. Nurodo, kad Užusienio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje prie teisėto pastato Užusienio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turi būti suformuotas namų valdos sklypas. Pareiškėja neatmeta galimybės, kad 3 697 m² sklypas, suformuotas Vilniaus m. savivaldybės direktoriaus 2008 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 30-1529 gali būti grąžintas ar (ir) numatytas išpirkti, atsižvelgiant į namo bendrasavininkių kiekį ir jiems nuosavybės teise priklausančias pastato Užusienio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje dalis. Tačiau mano, kad jos teisės, atsižvelgiant į Atkūrimo įstatymą, mažiausiai būtų pažeistos, jeigu prie teisėtai pastatyto pastato Užusienio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje būtų suformuotas minimalaus galimo dydžio namų valdos sklypas, nes namo bendrasavininkis įgytų teisę 1/2 dalies šio sklypo išpirkimą. Tuo tarpu, likusioje pareiškėjos seneliams priklausiusioje dalyje, galėtų būti suformuotas atskiras pareiškėjai ir jos seseriai V. M. nuosavybės teise atkurtinas sklypas.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (V t., b. l. 22–24) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsiliepimą be argumentų, išdėstytų atsiliepimuose į skundą bei patikslintą skundą, nurodo:
Šalies argumentai
1. Paaiškina, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, jog šiuo metu name, esančiame Užusienio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvena tik ji su šeima, tačiau šio namo Užusienio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teisėti savininkai yra trys asmenys, t. y. pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys M. K., Z. C.. Aplinkybė, jog M. K. ir Z. C. šiame name faktiškai negyvena teisinės reikšmės neturi.
2. Akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartyje, kuria panaikinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimas šioje administracinėje byloje ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, buvo konstatuota, jog yra varžomos trečiųjų asmenų M. K., Z. C. ir L. K. teisės į atitinkamos namų valdos žemės sklypo privatizavimą. Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai atsižvelgė į šių asmenų interesus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
3. Nurodo, jog Savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 30-529 „Dėl sklypo Užusienio g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo“ buvo suformuotas žemės sklypas Užusienio g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šį žemės sklypą įregistravus Nekilnojamojo turto registre, galės būti sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai ir pardavimo pagal kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo dalį. Akcentuoja, kad nei panaikinti, nei pakeisti minėto įsakymo pareiškėja neprašo. Todėl esant suformuotam sklypui, pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suformuoti žemės sklypą Užusienio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teisių atkūrimui laikytinas neapibrėžtu ir nepagrįstu.
4. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjos minimoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-668/2005 buvo sprendžiamas reikalavimas ne tik dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, pagal kurią Z. C. nupirko 0,14 ha žemės sklypą esantį Užusienio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pripažinimo negaliojančia bet ir sprendžiamas pareiškėjos reikalavimas dėl įpareigojimo nugriauti namą ūkinį pastatą ir kitus statinius, esančius Užusienio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei dėl 2002 m. rugsėjo 20 d. sudarytos gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, kuria Z. ir M. C. pardavė L. K. gyvenamąjį namą ūkinį pastatą Užusienio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pripažinimo negaliojančia. Šie reikalavimai buvo atmesti. Todėl mano, kad nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, jog pastatai Užusienio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra pastatyti savavališkai ir griautini. Akcentuoja, kad kol nėra pripažinti negaliojančiais gyvenamojo namo Užusienio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 1995 m. gegužės 31 d. priėmimo naudoti aktas bei Naujininkų seniūnijos valdybos 1995 m. balandžio 28 d. leidimas Nr. 7, pastatai, esantys Užusienio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikytini teisėtais ir yra L. K. nuosavybė.
5. Taip pat mano, kad nėra pagrindo stabdyti bylos, kol bus priimta ir įsiteisės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje CIK-1297-2011, kadangi net ir pripažinus pastatus Užusienio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtais ir griautinais, tai neturės įtakos sklypo formavimo veiksmams. Ši aplinkybė būtų reikšminga tolimesniame procese – Nacionalinei žemės tarnybai nustatant grąžintino nuosavybės teisių atkūrimui bei žemės išpirkimui suformuoto sklypo dalis bendraturčiams.
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys L. K., M. K. bei Z. C. atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (V t., b. l. 26–29) nurodo, kad su juo taip pat nesutinka ir prašo jo netenkinti.
Atsiliepime į apeliacinį skundą dėsto analogiškus argumentus kaip ir atsiliepimuose į skundus, papildomai akcentuoja, kad vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 punktu M. K. ir Z. C. turi teisę išsipirkti žemės sklypą esantį prie joms priklausančios gyvenamojo namo dalies. Ši įstatymo nuostata draudžia G. L. pretenduoti į visą namų valdos žemės sklypą Vilniuje, Užsienio g. (duomenys neskelbtini). Mano, kad pareiškėja gali reikalauti atkurti nuosavybės teises į ne didesnio kaip 0,20 ha ploto žemės sklypo grąžinimą Užusienio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Taip pat nurodo, kad 0,1400 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniuje, Užsienio g. (duomenys neskelbtini) naudoja L. K., kuri yra pateikusi prašymą išsipirkti namų valdos sklypą, 2008 m. kovo 6 d. sumokėjusi valstybės nustatytą sumą už perkamą sklypą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjos teisė atkurti nuosavybės teises į žemę gauti natūra žemės sklypą, esantį Užusienio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pareiškėja įrodinėja, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija be teisėto pagrindo delsia suformuoti grąžintiną nuosavybės teise žemės sklypą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartimi buvo atnaujintas procesas administracinėje byloje Nr. I-4064-434/2006 ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui, atnaujinimo pagrindas – trečiųjų suinteresuotų asmenų L. K., M. K., Z. C. prašymas bei kartu pateikti priedai (t. III b. l. 114–116, 137, 138–139), kurie patvirtina, kad gyvenamojo namo, esančio adresu Užsienio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkai yra trys asmenys, t. y. pareiškėja, M. K., Z. C., taip pat minėtame sklype yra statinių, kurie priklauso L. K..
Remiantis Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 2.4-01-4069, pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,6146 ha žemės plotą buvusio savininko J. Z. turėtos 9,8320 ha bendro ploto žemės buvusiame Užusienio rėžiniame kaime (t. I, b. l. 47). Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gegužės 23 d. sprendimu pripažino negaliojančia 1995 m. rugpjūčio 24 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/95-7874, sudarytą tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Z. C. dėl 1400 kv. m. žemės sklypo, esančio Užusienio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šis ginčo sklypas patenka į žemės sklypą, kuris pagal Vilniaus miesto valdybos 1995 m. birželio 23 d. sprendimą turėjo būti suformuotas pareiškėjai prie jos motinai priklausančio gyvenamojo namo Užusienio g. (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pareiškėja prašo, kad jai būtų atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra naudojamos namų valdos, esančios adresu Užusienio g. (duomenys neskelbtini) ir Užusienio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypą.
Byloje pateikti dokumentai – 2011 m. lapkričio 3 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog Pastato – Gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu Užusienio g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, 1/2 dalis su 1/3 kitų statinių priklauso G. L. (Įregistravimo pagrindas Dovanojimo sutartis, 1995 m. lapkričio 30 d. Nr. 2-11606, Apylinkės teismo sprendimas, 2003 m. gruodžio 2 d., Nr. 2-214-10/03, išrašo 4.3 p., t. IV b. l. 177–179). Tas pats duomenų išrašas taip pat patvirtina, jog 5/16 Pastato – Gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu Užusienio g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuosavybės teise taip pat priklauso M. K. (Įregistravimo pagrindas – nuosavybės teisės liudijimas, 2005 m. lapkričio 25 d., Nr. 19682) bei 3/16 pastato priklauso Z. C. (registravimo pagrindas – Paveldėjimo teisės liudijimas, 2005 m. lapkričio 25 d., Nr. 19683. Duomenų banko išrašas (t. IV, b. l. 175–176) patvirtina, jog Pastatas – Gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu Užusienio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso L. K.. Įrodymų, paneigiančių šiuos faktus, apeliantė teismui nepateikė.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (Valstybės Žinios, 1997, Nr. 65-1558) reglamentuoja nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, jog nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos 34 punktas nustato, kad nuosavybės teisės į žemę iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą ( neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, priskirtą valstybės išperkamai žemei ir žemę, kurios pilietis susigrąžinti turėtoje vietoje nepageidauja.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos teisės susigrąžinti natūra žemės sklypą, esantį adresu Užusienio g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrįstai nurodė, kad jis turėtų būti suformuojamas kartu suformuojant ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančias sklypo dalis pagal nuosavybės teise valdomų pastato dalių santykį, o pareiškėjos skundo reikalavimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo suformuoti žemės sklypą Užusienio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į kurį vėliau ji būtų tik viena pretendentė, pagrįstai atmetė. Ginčo atveju Tvarkos 106 punkte nustatyta procedūra turėtų būti pradėta iš naujo į procesą įtraukiant L. K., M. K. ir Z. C..
Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 28 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 23 d. sprendimas, kuriuo buvo pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento 1995 m. rugpjūčio 24 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P01/95-7874, sudaryta tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Z. C. dėl 1 400 kv. m. žemės sklypo, esančio Vilniuje, Užusienio g. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas grąžintas Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, kad suformuojant Z. C. namų valdos sklypą Užusienio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebuvo pagrindo į faktinį namų valdos plotą įtraukti ir numatyto grąžinti teisėtiems savininkams sklypo dalį Užusienio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tačiau šiais teismo sprendimais nėra paneigta Z. C. ir kitų trečiųjų suinteresuotųjų asmenų L. K. bei M. K. teisės įsigyti namų valdos žemės sklypą įstatymų nustatyta tvarka. Apeliantė reikalaudama suformuoti jai žemės sklypą neatsižvelgiant į kitų asmenų, turinčių nekilnojamuosius daiktus ginčo sklype, interesus, nepagrįstai remiasi šiais teismų sprendimais, nes 1 400 kv. m. žemės pirkimo pardavimo sandoris buvo panaikintas dėl to, kad žemės sklypas buvo suformuotas pažeidžiant imperatyviuosius teisės aktų reikalavimus, tačiau ne dėl to, kad Z. C. buvo netinkamas subjektas ar neturėtų teisės įgyti namų valdos paskirties žemės sklypo, kuris, remiantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsniu, laikytinas valstybės išperkama žeme. Ginčo žemės sklype stovi Z. C., L. K. bei M. K. nuosavybės teisėmis priklausantys pastatai, kurie, remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašu, yra pastatyti 1940–1961 metais, jų sukūrimo teisėtumo faktas turi būti vertinamas atsižvelgiant į jų statybos metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, todėl, netgi nuginčijus gyvenamojo namo Užusienio g. (duomenys neskelbtini) 1995 m. gegužės 31 d. priėmimo naudoti aktą bei Naujininkų seniūnijos valdybos 1995 m. balandžio 28 d. leidimą statybai Nr. 7, suinteresuotiesiems asmenims išliktų teisė pašalinti savavališkos statybos padarinius Statybos įstatymo 28 straipsnyje numatytais būdais.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 30-1529 „Dėl sklypo Užusienio g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo“ buvo suformuotas žemės sklypas Užusienio g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Žemės sklypas adresu Užusienio g. (duomenys neskelbtini) (0,14 ha), Vilniuje, kuris pateko į sklypo Užusienio g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, ribas, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-4016 (t. IV b. l. 156) išregistruotas iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro, todėl šis sklypas priskirtas laisvos žemės fondui (t. IV b. l. 157–159).
Tik tuomet, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis bus suformuotas ginčo sklypas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, galės būti sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai ir namų valdos pardavimo pagal kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo dalį.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjos G. L. reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suformuoti žemės sklypą Užusienio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teisių atkūrimui, laikytinas nepagrįstu.
Pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes byloje, objektyviai jas įvertino, teisingai aiškino ir taikė nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą reglamentuojančias teisės normas, padarė pagrįstas išvadas, yra teisėtas ir pagrįstas, ir dėl to paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo G. L. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.