Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-1730-189/2011

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2011-11-03
Bylos Nr.: I-1730-189/2011
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00619-2009-0
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Violeta Balčytienė, Liuda Arlauskienė, Bronius Januška
Pareiškėjas: G. L.
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo: L. K., M. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto
Advokatai: Danutė Puzirauskienė, Birutė Rutkauskienė

Kategorijos

11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-1730-189/2011Proceso Nr. 3-61-3-00619-2009-0Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2. (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės, Violetos Balčytienės ir Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Daliai Kalantienei, dalyvaujant pareiškėjai G. L., jos atstovei advokatei Danutei Puzirauskienei, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Rūtai Čiuladaitei, trečiųjų suinteresuotų asmenų L. K., M. K., Z. C. atstovei advokatei Birutei Rutkauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. L. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, L. K., M. K., Z. C.) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja su skundu (t I, b. l. 1-3) ir patikslintu skundu (t. IV, b. l. 115-117) kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – VMSA) suformuoti žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, reikalingą nuosavybės teisių atkūrimui, bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad yra namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkė ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) nustatyta tvarka yra pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teises į A. Z. nuosavybės teise turėtą žemę.

Nurodė, jog atsakovas atsisako formuoti grąžintinos nuosavybės teise žemės sklypą motyvuodamas tuo, jog pastarosios namų valdoje yra suformuotas naujas žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) A, Vilniuje, bei tai, jog šio sklypo suformavimo pagrindas nėra panaikintas (t. I, b. l. 20).

Pažymėjo, jog tokie atsakovo argumentai yra neteisėti, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-28 nutartyje (t. I, b. l. 14-19) konstatuota, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniuje suformuotas neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias nuosavybės teisių atkūrimą reguliuojančias teisės normas. Minėta nutartimi buvo pripažintas teisėtu Vilniaus apygardos teismo 2005-05-23 sprendimas (t. I, b. l. 7-13), kuriuo sandoris dėl žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo pripažintas negaliojančiu.

Nurodė, jog formalia kliūtimi atkurti nuosavybės teises prie pareiškėjos statinių esančią žemę yra atsakovo atsisakymas vykdyti jam pavestas funkcijas.

Pažymėjo, jog po skundo pateikimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008-07-21 priėmė įsakymą Nr. 30-1529 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini), 72A duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo“ (t. IV b. l. 132). Tačiau įsakyme ir prie jo pridėtame plane nėra nurodyta, koks konkrečiai sklypas pareiškėjai yra formuojamas nuosavybės teisių atkūrimui, be to, šiame plane nurodyti ir asmenys (M. K., Z. C., L. K.), kurie nėra pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą.

Nurodė, kad atsakovas iki dabar pagal nuosavybės teisių atkūrimo procesą reglamentuojančias teisės normas nėra suformavęs žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančių statinių nuosavybės teisių atkūrimui. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-07-21 įsakymu nėra nustatyta, kokia dalis žemės yra reikalinga statiniui (duomenys neskelbtini), Vilniuje, eksploatuoti, nėra nustatyta tvarka, pagal kurią statinio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkai galėtų įgyvendinti savo nuosavybės teises į statinį. Atsižvelgiant į tai, pažymėjo, jog atsakovas šiuo atveju turėtų būti įpareigotas suformuoti žemės sklypą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), reikalingą nuosavybės teisių atkūrimui.

Teismo posėdžio metu pareiškėja bei jos atstovė palaikė skunduose išdėstytus motyvus. Prašė priteisti 3000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime (t. III, b. l. 27-29) ir patikslintame atsiliepime (IV t. b. l. 126-128) nurodė, jog nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog VMSA 2006-06-08 d. raštu Nr. A63-3186-(1909)-(4.4-PD-4) (I t. b. l. 20) atsisakė formuoti žemės sklypą pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimui. Pažymėjo, jog minėtame rašte, priešingai nei teigia pareiškėja, nurodoma, kad sklypo formavimo darbai atliekami, taip pat informuojama apie esamą suformuotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nurodė, jog nepagrįsti yra ir kiti pareiškėjos argumentai, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, registruotas valstybės įmonės Registrų centras Lietuvos valstybės vardu, nėra kliūtis formuoti pareiškėjos reikalaujamo ploto žemės sklypą nuosavybės teisėms atkurti.

Pažymėjo, jog nepaisant to, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-05-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-668/2005, teismas 0,14 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį pripažino neteisėtu, tačiau šis sklypas tebėra įrašytas Nekilnojamojo turto kadastre (ir Nekilnojamojo turto registre), kaip atskiras nekilnojamasis daiktas su tomis pačiomis ribomis ir sklypo suformavimo duomenimis, kurie buvo 1995-08-24. Todėl, kol nėra pakeisti Registro duomenys, VMSA ginčo sklypo vietoje negali iš naujo formuoti kito žemės sklypo, todėl 2006-06-08 rašte pagrįstai nurodyta, jog neįmanoma šioje vietoje formuoti naujo sklypo.

Nurodė, jog kadangi pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 (toliau – Tvarka) 106 punktą nauji sklypai formuojami tik laisvoje (neužstatytoje) žemėje, o iš byloje esančių įrodymų matyti, kad toje vietoje yra suformuotas ir įregistruotas 0,14 ha žemės sklypas. Remiantis tuo, kad sklype, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra pastatai, kurie nuosavybės teise priklauso L. K., žemės plotas, kuris patenka į sklypą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikytinas išperkama žeme ir natūra negali būti grąžinamas, nes sklypas, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra suformuotas pastatui, kuris šiuo metu priklauso L. K., eksploatuoti. Atkreipė dėmesį, kad jei teismas tenkintų pareiškėjos skundą, tai teismo sprendimas prieštarautų Teritorijų planavimo įstatymo 22 str., nes pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 d. 6 p., sklypo ribos gali būti keičiamos tik parengus teritorijos detalųjį planą.

Nurodė, jog kadangi 0,14 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra kadastrinis ir jo suformavimo pagrindas nėra panaikintas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija negali keisti sklypo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribų bei jų performuoti.

Pažymėjo, jog taip pat pareiškėjos įpareigojimas suformuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir 72a, Vilniuje, negali būti vykdomas, kol įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažintas neteisėtu 2006-08-21 (IV t. b. l. 172) VMSA žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus atsakovui pateiktas prašymas „Dėl dokumentų perdavimo nustatyti žemės sklypų ribas ir plotą bei žemės sklypų naudojimo apribojimus“. Nurodė, kad šis prašymas keičia 2006-01-24 VAVA pateikto prašymo įvykdymo turinį, nes 2006-08-21 rašte prašoma nustatyti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sklypo ribas ir piliečiams Z. C. ir M. K..

Nurodė, jog pareiškėja nepagrindžia savo teiginių ir nenurodo jokio teisinio pagrindo, kuo vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-07-21 įsakyme Nr. 30-1529 (IV t. b. l. 132) turėtų būti apibrėžta formuojamo žemės sklypo naudojimosi tvarka bendrasavininkams.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikį atsiliepimuose išdėstytus argumentus, papildomai nurodė, jog pagal faktines ginčo aplinkybes, pastatus adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje valdo ir pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys, todėl formuojant žemės sklypą turėtų būti atsižvelgta į šias aplinkybes.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius palaikė atsiliepime (IV t. b. l. 151-153) išdėstytus argumentus, nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2005-05-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A49-468/2005 pripažino negaliojančia 1995-08-24 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Z. C. dėl 1400 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat nusprendė grąžinti Vilniaus apskrities viršininko administracijai žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) turintį 0,1400 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Valstybinė įmonė Registrų centras 2005-08-01 šį žemės sklypą įregistravo Lietuvos Respublikos vardu.

Pažymėjo, jog VMSA direktorius 2008-07-21 priėmė įsakymą Nr. 30-1529 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini), 72A duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo“ (t. IV b. l. 132), kuris priimtas vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006-12-01 sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-4064-3/2006 (I t. b. l. 62-65), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A17-678/2007 (I t. b. l. 92-96). Tokiu būdu iš dviejų žemės sklypų yra suformuotas 3697 kv. m ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tuo tarpu NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas, vadovaudamasis VMSA Miesto plėtros departamento 2009-06-26 raštu Nr. A51-15036-(2.14.2.12-MP8) (t. IV b. l. 155), 2011-09-30 pasirašė įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-4016 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) išregistravimo iš nekilnojamojo turto kadastro ir nekilnojamojo turto registro“ (t. IV b. l. 156). Šiuo įsakymu 1400 kv. m ploto valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priskirtas laisvos žemės fondui, bei pavesta Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui nustatyta tvarka išregistruoti šį sklypą iš nekilnojamojo turto kadastro ir nekilnojamojo turto registro.

Nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis (toliau – Taisyklės), po to, kai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-07-21 įsakymu suformuotas žemės sklypas bus įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, bus sprendžiamas klausimas dėl namų valdos grąžinimo pareiškėjai ir pardavimo pagal kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kito gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį.

Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-04-14 nutartimi administracinėje byloje Nr. A325-1573/2009 konstatavo, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 72A, Vilniuje suformavimas tiesiogiai liečia M. K., Z. C. bei L. K. interesus bei varžo šių asmenų teisę į atitinkamos namų valdos žemės sklypo privatizavimą, todėl pareiškėja neturi teisės prašyti teismo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suformuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į kurį vėliau jai vienai būtų atkurtos nuosavybės teisės.

Tretieji suinteresuoti asmenys L. K., M. K., Z. C. atsiliepime (t IV, b. l. 1-3) ir patikslintame atsiliepime (IV t. b. l. 135-137) prašė pareiškėjos skundą atmesti, nurodė, jog namų valdos sklypas Vilniuje, (duomenys neskelbtini) priklauso trims savininkams – 1/2 dalis M. K. ir Z. C., kita 1/2 dalis G. L..

Pažymėjo, kad žemės sklype, kuriame G. L. prašo suformuoti jai grąžintiną sklypą stovi L. K. priklausantys statiniai - gyvenamasis namas bei ūkio pastatai, yra daržas, sodas kiti kiemo įrenginiai. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėja nuslėpė duomenis apie tai, kad 1995-08-22 suformuotas ir įregistruotas 0,1400 ha ploto žemės sklypas unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kuriame nuo 2002-09-20 nuosavybės teisė į šiame žemės sklype stovinčius statinius - gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus įregistruota L. K. vardu.

Nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 10 str. 5 p. M. K. ir Z. C. turi teisę išsipirkti žemės sklypą, esantį prie joms priklausančios gyvenamojo namo dalies, todėl ši įstatymo nuostata draudžia G. L. pretenduoti į visą namų valdos žemės sklypą Vilniuje, (duomenys neskelbtini).

Pažymėjo, jog vadovaujantis Taisyklių 7 p. G. L., Z. C. ir M. K. turi būti formuojamas vienas žemės sklypas, kurio 1/2 dalis būtų parduodama Z. C. ir M. K. ne aukciono tvarka, o G. L. būtų atkurtos nuosavybės teisės į 1/2 dalį sklypo, kitą dalį kompensuojant įstatymų nustatyta tvarka.

Nurodė, jog 0,1400 ha ploto žemės sklypą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) naudojanti L. K., pagal Žemės įstatymo 10 str. 5 p. ir Taisyklių reikalavimus turi teisę įsigyti suformuotą namų valdos žemės sklypą nuosavybėn ne aukciono tvarka.

Teismo posėdžio metu trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovė palaikė atsiliepimuose išdėstytus argumentus, papildomai nurodė, jog turi būti formuojamas vienas žemės sklypas, kur viena dalis nuosavybės atkūrimui, kita dalis išsipirkimui.

Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius atstovas bei tretieji suinteresuoti asmenys L. K., M. K., Z. C. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

1. Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t.y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Savo ruožtu atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieštaravimus skundui. Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, t.y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikšmės aplinkybių buvimą ar nebuvimą (LR ABTĮ IX skirsnis, tame tarpe 57 str., 58 str.).

Negali būti įrodymo šaltinis tik asmens pareiškimas ar atsakovo paaiškinimas, adresuotas teismui, nors jame ir yra tam tikrų žinių apie kurią nors bylai turinčią reikšmės aplinkybę (t.y. pareiškėjas skunde ir atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytas aplinkybes turi pagrįsti rašytiniais įrodymais bei, esant būtinybei, nurodyti ABTĮ 58 str. – neįrodinėtinos aplinkybės ir faktai).

2. Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės yra kilęs dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus tam tikros pareigos nevykdymo, dėl ko pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimas natūra į žemę, esančią Vilniaus mieste, adresu (duomenys neskelbtini) nėra užbaigtas. Pareiškėja skundų reikalavimais prašo teismo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suformuoti jai žemės sklypą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), reikalingą nuosavybės teisių atkūrimui.

3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006-12-01 sprendimu (administracinė byla Nr. I-4064-434/2006) pareiškėjos skundą patenkino, įpareigojant Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2006-01-24 raštu S17-11 pateiktą prašymą „Dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo G. L.“ per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir , Vilniuje, suformavimą, atlikti jo kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje), patvirtinti parengto žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo. Teismo sprendimas įsiteisėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-28 nutartimi.

4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-02-13 nutartimi atnaujintas procesas administracinėje byloje Nr. I-4064-434/2006 ir byla perduota nagrinėti pirmos instancijos teismui (atnaujinimo pagrindas - trečiųjų suinteresuotų asmenų L. K., M. K., Z. C. prašymas bei kartu pateikti priedai (t. III b. l. 114-116, 137, 138-139), kurie patvirtina, kad gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkai yra trys asmenys, t.y. pareiškėja, M. K., Z. C., taip pat minėtame sklype yra statinių, kurie priklauso L. K..

4.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-04-14 nutartyje konstatavo, jog priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006-12-01 sprendimas tiesiogiai liečia M. K., Z. C. ir L. K. interesus bei varžo šių asmenų teisę į atitinkamos namų valdos žemės sklypo privatizavimą o tai sudaro besąlygišką pagrindą naikinti teismo sprendimą (ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 2 punktas) bei jį patvirtinusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.

5. M. K., Z. C., ir L. K. į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtrauktos 2009-05-12 nutartimi (t. III, b. l. 199).

6. Ginčo išsprendimui taikytinos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 nuostatos.

7. Pareiškėja skunduose nurodo, jog yra namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkė. Šią aplinkybę pareiškėja grindžia Vilniaus apygardos teismo 2005-05-23 įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-468/2005 (t I, b. l. 7-13).

Svarbu pažymėti, kad pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,6146 ha žemės plotą buvusio savininko J. Z. turėtą 9,8320 ha bendro ploto žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime (t. I, b. l. 47). Vilniaus apygardos teismas 2005-05-23 sprendimu pripažino negaliojančia 1995-08-24 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Z. C. dėl 1400 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šis ginčo sklypas patenka į žemės sklypą, kuris pagal Vilniaus miesto valdybos 1995-06-23 sprendimą turėjo būti suformuotas pareiškėjai prie jos motinai priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pareiškėja prašo, kad jai būtų atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra naudojamos namų valdos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypą.

8. Byloje pateikti procesiniai dokumentai, t.y. Vilniaus miesto 3-io apylinkės teismo 2003-12-02 įsiteisėjęs sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-214-10/2003 (t. III, b. l. 122-124) patvirtina, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 1/2 Gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (sprendimas įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2005-09-29 nutartimi, civilinė byla Nr. 2A-269/2005, t. III, b. l. 180-182). Šią aplinkybę taip pat patvirtina 2011-11-03 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (duomenų bazės naudojimosi pagrindas - teismo ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro sutartis, naudojimosi data - 2011-11-03, 10.33 val.), kuriame nurodyta, jog Pastato – Gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, 1/2 dalis su 1/3 kitų statinių priklauso G. L. (Įregistravimo pagrindas Dovanojimo sutartis, 1995-11-30 Nr. (duomenys neskelbtini), Apylinkės teismo sprendimas, 2003-12-02, Nr. 2-214-10/03, išrašo 4.3 p., t. IV b. l. 177-179).

8.1. Tas pats duomenų išrašas taip pat patvirtina, jog 5/16 Pastato – Gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuosavybės teise taip pat priklauso M. K. (Įregistravimo pagrindas - nuosavybės teisės liudijimas, 2005-11-25, Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 3/16 pastato priklauso Z. C. (registravimo pagrindas – Paveldėjimo teisės liudijimas, 2005-11-25, Nr. (duomenys neskelbtini).

8.2. Duomenų banko išrašas (t. IV, b. l. 175-176) patvirtina, jog Pastatas – Gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso L. K..

9. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (Valstybės Žinios, 1997, Nr. 65-1558) reglamentuoja nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius. Įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. nustato, jog nuosavybės teisės į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Įstatymo 12 str. nustatyta, jog valstybės išperkama žemė yra valstybinių parkų ir valstybinių draustinių teritorijose, ypač vertingose ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriais.

Nuosavybės atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka detalizuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu 1057 patvirtintoje Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkoje (toliau-Tvarka). Tvarkos 34 punktas nustato, kad nuosavybės teisės į žemę iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą ( neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, priskirtą valstybės išperkamai žemei ir žemę, kurios pilietis susigrąžinti turėtoje vietoje nepageidauja

10. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog būtina sąlyga dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, piliečiui nuosavybės teise turi priklausyti pastatas ar jo dalis. Šiuo atveju sprendžiant žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suformavimo klausimą turėtų būti sprendžiamas klausimas ir dėl tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančių sklypo dalių pagal nuosavybės teise valdomų pastato dalių santykį suformavimo. Todėl neteisėtas pareiškėjos skundų argumentas, dėl įpareigojimo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suformuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į kurį vėliau ji būtų tik viena pretendentė. Ginčo atveju Tvarkos 106 p. nustatyta procedūra turėtų būti pradėta iš naujo į procesą įtraukiant L. K., M. K. ir Z. C..

11. Dėl sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) A (0,14 ha), Vilniuje, kuris įeina į sklypo (duomenys neskelbtini), Vilnius, ribas, įregistruoto VĮ Registrų centre (įregistravimo pagrindas - Vilniaus apygardos teismo 2005-05-23 sprendimas Nr. 2A-468/2005) pažymėtina, jog NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-09-30 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-4016 (t. IV b. l. 156) minėtas sklypas išregistruotas iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro, todėl šis sklypas priskirtas laisvos žemės fondui (t. IV b. l. 157-159). Todėl tik tuomet, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis bus suformuotas ginčo sklypas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tik tada bus galima spręsti dėl namų valdos grąžinimo kiekvienam pagal jo nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto dalį ginčo subjektui.

Nepatenkinus pareiškėjo pagrindinių reikalavimų netenkinamas prašymas dėl teismo išlaidų priteisimo (LR ABTĮ 44 str.).

12. Įvertinus pareiškėjos skundų argumentus, ištyrus byloje surinktus įrodymus (į bylą įtraukus trečiuosius suinteresuotus asmenis) darytina išvada, kad tenkinti pareiškėjos skundų reikalavimus esamos situacijos kontekste nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė

atmesti G. L. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Liuda ArlauskienėVioleta BalčytienėBronius Januška