Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Raimonda Donielaitė-Paškevičė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo G. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Teisme gautas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, kuriuo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti V. A.-G. vardu registruotą 0,2438 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių klausimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinamas.

3. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

4. Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti šio CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės šio CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą.

5. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojantys teisės aktai galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepareiškus ieškinio numato tik išimtiniais atvejais (CPK 144 str. 2 d., 147 str. 3 d.). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovui gali būti pritaikytos tik esant trijų aplinkybių visetui. Pirma, turi būti įrodyta, kad egzistuoja tikimybė, jog ateityje galimai kils grėsmė dėl to, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo, jeigu šis bus palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Antra, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios ieškinio padavimo atidėjimą. Trečia, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jau prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momentu yra kilusi (galimai kils) grėsmė suinteresuoto asmens turtiniams interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijos 2023 m. liepos 13 d. nutartis Nr. e3K-3-210-781/2023). Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., todėl šioje proceso stadijoje turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015; 2015 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015).

6. Civilinio proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi (kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu) principas (CPK 12, 178 straipsniai).

7. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, pareiškėjas, teikdamas prašymą CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu, privalo nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas šias aplinkybes iš esmės grindžia aplinkybe, kad pareiškėjo atstovė advokatė šiuo metu nėra gavusi visų reikiamų dokumentų dėl žemės sklypo įsigijimo.

8. Vertinant ar egzistuoja tikimybė, jog ateityje galimai kils grėsmė dėl to, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo, jeigu šis bus palankus pareiškėjui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, teismas atkreipia dėmesį, kad vien tik aplinkybė, kad skelbimų portale patalpintas skelbimas dėl žemės sklypo, kuris šiai dienai yra registruotas atsakovės asmeninės nuosavybės teise, pardavimo, savaime nereiškia priešingos šalies nesąžiningų veiksmų ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Pareiškėjo pateikta nuoroda į skelbimą yra neaktyvi, o, teismui savo inciatyva įvedus skelbimo raktinius žodžius į interneto paieškos sistemą, gauti duomenys, kad skelbimas www.aruodas.lt svetainėje nebegalioja, svetainėse www.realu.lt ir www.skelbiu.lt taip pat nėra aktyvaus skelbimo pagal nurodytus kriterijus, tad laikytina, kad pareiškėjas nepagrindė ir aplinkybių, kad atsakovė ketina parduoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio sklypo.

9. Teismas taip pat papildomai pažymi, kad net ir tuo atveju, jei žemės sklypas išties būtų parduotas, pareiškėjui manant, kad žemės sklypas pripažintinas jo asmenine nuosavybe, išlieka teisė teikti turtinio pobūdžio reikalavimą byloje dėl santuokos nutraukimo dėl piniginės kompensacijos priteisimo.

10. Nesant įrodymų, patvirtinančių, kad nuo atsakovės kokių nors tyčinių tyčinių veiksmų nukentės pareiškėjo turtinės teisės, pareiškėjo prašymo dalis dėl atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto arešto atmestina.

11. Esant pirmiau nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų, pagrindžiančių tai, jog egzistuoja grėsmė ar tikimybė, kad ateityje galimai kils grėsmė dėl to, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimai palankaus pareiškėjui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, tad, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, todėl pareiškėjos prašymas netenkinamas (CPK 144 straipsnis, 147 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjui išaiškintina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 3 dalis), todėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinimas neriboja jos teisės prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones pakartotinai patikslinus ir pagrindus prašymą bei sumokėjus užstatą (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant laikinosios apsaugos priemonės taikymo klausimus, teismas nesprendžia ginčo iš esmės ir visų įrodymų byloje netiria, o tik analizuoja duomenis pateiktus su pareiškėjo prašymu.

12. Teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui pareiškėja sumokėjo 114 Eur užstatą. Žyminis mokestis nemokėtas, motyvuojant, kad žyminis mokestis už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos bylose nemokamas. Teismas atkreipia dėmesį, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės susijusios išimtinai su turtiniais pareiškėjo ir būsimos atsakovės interesais, pareiškėjas nepateikė aplinkybių, kad šalys turi nepilnamečių vaikų ir kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės susijusios su jų interesų apsauga ar neturtiniais sutuoktinių interesais, tad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti apmokėtas 57 Eur žyminiu mokesčiu, kuris įskaitytinas iš pareiškėjo sumokėto užstato sumos.

13. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo netenkintas, yra pagrindas pareiškėjos sumokėtą užstato likutį – 57 Eur, grąžinti pareiškėjui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 3 dalimi, 290, 291 straipsniais,

nutaria:

netenkinti pareiškėjo G. G. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pateikimo dienos.

Gražinti pareiškėjui G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2025 m. liepos 18 d. sumokėtą 57,00 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.