- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-12
- Bylos Nr.
- e2YT-24077-615/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15018-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Plučas
- Pareiškėjas
- J. U., L. U.
- Suinteresuotas asmuo
- A. U., valstybės įmonės Turto bankas
skelbimu specialiame interneto tinklalapyje informavęs dalyvaujančius byloje asmenis apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nekviečiant dalyvaujančių byloje asmenų į teismo posėdį ir jiems teismo posėdyje nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. U. ir L. U. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. U., valstybės įmonės Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai priėmė J. U., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdami paveldėtą turtą valdyti. Pareiškėjai pareiškime (e. b. l. 1–5) nurodė:
1.1. Pareiškėja J. U. ir jos sutuoktinis J. U. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu 1985 m. spalio 2 d. sutuoktiniai pirko mūrinį su priestatu, mansarda ir pusrūsiu gyvenamąjį namą, kurio bendras plotas 100,47 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), su kiemo įrengimais. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos sutuoktinis J. U. mirė. Tuo metu įstatymo nustatytu terminu pareiškėja J. U. nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau po sutuoktinio mirties faktiniu turto valdymu perėmė jam priklausiusį turtą, t. y. toliau valdo, naudojasi ir tvarko kaip savo jai ir sutuoktiniui bendrosios nuosavybės teise priklausiusį turtą.
1.2. Po tėvo J. U. mirties į palikimo atsiradimo vietos notarą taip pat nesikreipė priimti palikimo sūnus L. U., nors tiek iki tėvo mirties, tiek po jos, jis gyveno tame pačiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi, prižiūrėjo ir prisidėjo prie išlaikymo, t. y. po tėvo mirties faktiniu turto valdymu taip pat perėmė tėvui priklausiusį turtą.
1.3. 1993 m. balandžio 16 d. pareiškėja J. U. padovanojo savo sūnui L. U. jai priklausančio santuokinio turto dalį, t. y. 0,55 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), su kiemo įrengimais. Todėl šiuo metu pareiškėjai gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise. 2006 m. sausio 23 d. pareiškėjai L. U. ir J. U. nusipirko 0,0816 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pareiškėjai nuo gyvenamojo namo su priklausiniais įgijimo iki šios dienos gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Visi statiniai, esantys tuo adresu, yra registruoti pareiškėjų vardu. Pareiškėjai rūpinasi paveldėta sutuoktinio ir tėvo turto dalimi, ją prižiūri, išlaiko, moka mokesčius. 2002 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas L. U. sudarė buitinių atliekų išvežimo sutartį. 2006 m. spalio 23 d. J. U. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl gamtinių dujų pirkimo- pardavimo. 2006 m. sausio 23 d. abu pareiškėjai J. U. ir L. U. sudarė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį dėl 816 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini).
1.4. Pareiškėjų sutuoktinio ir tėvo J. U. mirties dieną bei šiandien gyvas yra ir kitas įpėdinis, pareiškėjos ir jos sutuoktinio sūnus: A. U.. Sūnus A. U. pritarė, kad jo tėvo palikimą priimtų mama ir brolis - pareiškėjai.
1.5. Nors nurodytas turtas yra registruotas pareiškėjų vardu, jis įgytas pareiškėjos J. U. ir sutuoktinio J. U. santuokos metu. Todėl po J. U. mirties reikalinga gauti paveldėjimo teisės liudijimą, kad pareiškėja J. U. ir pareiškėjas L. U. galėtų įregistruoti savo nuosavybės teisę į paveldėtą sutuoktinio ir tėvo turtą. Kitokia tvarka, t. y. ne teismo, pareiškėjai negali gauti minėto dokumento, todėl kreipiasi į teismą dėl nustatymo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo A. U. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad jam yra žinoma, kad visą turtą po tėvo mirties prižiūrėjo, išlaikė, valdė ir toliau tebevaldo jo mama J. U. ir brolis L. U.. Suinteresuotas asmuo su tuo sutinka ir pareiškimą prašo tenkinti.
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad VĮ Turto bankas neturi duomenų apie palikėjo palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
4. Civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis), į teismo posėdį dalyvaujančių byloje asmenų nekviečiant ir jame nedalyvaujant (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims buvo pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiant specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos (CPK 153 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas
5. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).
6. Tiek pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, tiek pagal dabar galiojantį CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. 1964 m. CK 573 straipsnyje nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą, pirmosios eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra: mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). 1964 m. CK 573 straipsnyje nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą, pirmosios eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra: mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas). Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Kadangi 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje, CK 5.50 straipsnio 1 dalyje draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, tai įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).
7. Iš pareiškėjų pareiškime nurodytų aplinkybių ir prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. U. ir J. U. buvo sutuoktiniai (e. b. l. 12). Santuokoje J. U. ir J. U. susilaukė dviejų vaikų – L. U. ir A. U. (e. b. l. 16). 1985 m. spalio 2 d. (santuokos metu) sutuoktiniai pirko mūrinį su priestatu, mansarda ir pusrūsiu gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), su kiemo įrengimais. J. U. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 15). Byloje nėra duomenų, kad po palikėjo mirties būtų kreiptasi į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjai liko gyveno tame pačiame name (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi, prižiūrėjo ir prisidėjo prie išlaikymo (e. b. l. 11, 26–37). 1993 m. balandžio 16 d. pareiškėja J. U. padovanojo savo sūnui L. U. jai priklausančio santuokinio turto dalį, t. y. 0,55 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), su kiemo įrengimais. Todėl šiuo metu pareiškėjai gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise (e. b. l. 19–21). 2006 m. sausio 23 d. pareiškėjai nusipirko 0,0816 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). 2002 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas sudarė buitinių atliekų išvežimo sutartį. 2006 m. spalio 23 d. pareiškėja sudarė sutartį dėl gamtinių dujų pirkimo-pardavimo. 2006 m. sausio 23 d. abu pareiškėjai sudarė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį adresu: (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 22–25, 38–44). Palikėjo sūnus (suinteresuotas asmuo) A. U. atsiliepimu patvirtino pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir pareiškimą prašo patenkinti.
8. Pareiškėjai į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėdami jį valdyti, t. y. organizavo ir organizuoja viso nekilnojamojo turto priežiūrą, moka nekilnojamajam turtui teikiamų komunalinių paslaugų mokesčius, faktiškai jį naudoja ir valdo. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus darytina išvada, jog palikėjo J. U. (mirusio (duomenys neskelbtini)) palikimą priėmė jo sutuoktinė (pareiškėja) J. U. ir sūnus (pareiškėjas) L. U. pradėdami faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjų pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po J. U. mirties (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
9. Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai J. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė J. U. (gim. (duomenys neskelbtini)) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.