Utenos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovėms D. D. ir L. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. I. ieškinį atsakovui UAB „Utenos Melga“ dėl turtinės žalos priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas M. I. prašė ieškinį tenkinti. Parodė, kad elektrinį vienratį nusipirko Vilniuje 2022 metų vasario mėnesį berods už 2200 Eur iš tiekėjo D. C. Už vienratį atsiskaitė grynais pinigais, pirkimo čekio neturi. Vienratis buvo supakuotas į dėžę, kurioje taip pat buvo pakrovėjas, guminės pagalvėlės, instrukcija kinų kalba. Parsivežė vienratį namo, tačiau su juo nevažinėjo, kadangi ant vienračio buvo uždėta „kinietiška“ padanga. Internete iš karto užsisakė „europinę“ padangą, kurią jam atvežė gal už savaitės. Tada jis nuo vienračio numontavo „kinietišką“ padangą ir uždėjo naują „europinę“ padangą. Degalinėje padangą pripūtė iki 2,7 – 2,8 baro, tačiau padanga pilnai „neįėjo“ į ratlankį. Dėl to gavosi toks „disbalansas“ ir važiuoti su vienračiu buvo nekomfortiška. Taip su vienračiu pravažiavo apie 130 km. Parodo, kad dar bandė su ūkišku muilu trinti ratlankį, po to, degalinėje pūtė padangą iki 3 barų, tačiau padanga vis tiek „neįėjo“ į ratlankį. Tada nusprendė kreiptis į „Melgą“, kadangi jie užsiima padangomis. Pamena, kad buvo penktadienis, į darbo pabaigą, kai nusivežė vienratį automobilio bagažinėje iki „Melgos“. Prašė, kad vienračio padangą įstatytų į ratlankį ir pripūstų. Meistras S. sakė „gerai, pažiūrėsim“. Vienratį nunešė į serviso patalpas. Ten buvo du šaltakalviai. Meistras S. pasakė šaltakalviams „pažiūrėkit“, o pats išėjo. Tada pirmas šaltkalvis pradėjo pūsti padangą. Kai pripūtė virš 3,5 baro, jis šaltkalviui pasakė „nebejuokaukit“, t. y., nebepūskit. Pirmas šaltkalvis atsakė, kad čia nieko baisaus, nes iš patirties žino, kad padidinus slėgį padanga atsistoja „į vietą“. Taip, pirmas šaltkalvis pripūtė padangą iki 5 barų, tačiau padanga į „vietą“ neatsistojo. Tada jam (M. I.) buvo pasiūlyta pavažinėti su vienračiu, kad padanga atsistotų „į vietą“, tačiau jis atsisakė tą daryti, kadangi prie tokio slėgio padangą galėjo sprogti. Po to, pirmas šaltkalvis, pasakė, kad daugiau nepūs ir nuėjo. Tada antrasis šaltkalvis nuspaudė oro kompresoriaus rankeną ir padangą per kelias sekundes pripūtė iki 7 barų. Padanga sprogo. Jis pasakė šaltkalviui „tu susprogdinai padangą“, šaltkalvis atsiprašė ir nuėjo. Padangos sprogimo metu serviso patalpoje taip pat buvo pirmasis šaltkalvis bei dar vienas asmuo, gal klientas. Tada jis susirinko vienratį ir išsivežė pas save į garažą, kad atjungti akumuliatorių, kadangi vienratis buvo apgadintas ir galėjo sprogti. Kitą rytą jis nuvažiavo į „Melgą“ ir kalbėjosi su meistru S. dėl žalos atlyginimo. S. jam atsakė, kad „Melga“ žalos neatlygins ir siūlė jam pačiam tartis su šaltkalviais dėl žalos atlyginimo. Aiškino, kad nenori gadinti santykių su darbuotojais, kuriuos sunku rasti. Jis atsisakė tartis su šaltkalviais, nes buvo įmonė su darbuotojais, kuri buvo atsakinga už žalą. Tada jis raštu kreipėsi į „Melgą“ dėl žalos atlyginimo, tačiau gavo atsakymą „atvažiuokit pakalbėt“. Vėliau kreipėsi ir į vartotojų teises, bet ir tai nepadėjo gauti žalos atlyginimą. Paskui vienratį jis nuvežė pas D. C., kuris vienratį apžiūrėjo ir surašė, kas yra sugadinta ir kokios remonto išlaidos. Parodo, kad tada, kai įsigijo vienratį, D. C. jam sakė, kad ant vienračio esanti kinietiška padanga netinka važiavimui mūsų sąlygomis, todėl ją reiktų keisti į „europinę“. D. C. jam nurodė iš kur geriausia pirkti naują padangą vienračiui. Kai nauja padanga pilnai „neįėjo“ į ratlankį, jis dėl to su D. C. nesikonsultavo. Parodo, kas jis kelis kartus skambino S. telefonu. Telefono numerį susirado liktais internete. Vieną savo ir S. pokalbį jis įrašė telefone prieš tai atsisiuntęs tam tikrą programėlę. Kada tiksliai vyko tas pokalbis nepamena, bet tai buvo jau po to, kai kreipėsi į vartotojų teisių tarnybą ir gavo atsakymą, kad per mažai įrodymų. Tada ir nusprendė įrašyti pokalbį su S., kad turėtų bent kokį įrodymą. Parodo, kad neįspėjo S., jog pokalbį įrašinės. Garso įrašą išsaugojo ir pateikė teismui. Parodo, kad teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. D. V. yra pirmasis šaltkalvis, kuris padangą pripūtė iki 5 barų, o liudytojas A. P. yra antrasis šaltkalvis, kuris ir susprogdino vienračio padangą.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė I.Maskoliūnaitė prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad į prašomos priteisti žalos dydį nėra įskaičiuota naujos padangos (kuri buvo susprogdinta), kaina (70 Eur).

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas T. K. parodė, kad yra įmonės „Melga” (duomenys neskelbtini), o įmonės padaliniui Utenoje vadovauja padalinio vadovas S. G. Apie įvykį su sprogusia padanga sužinojo gal po savaitės po įvykio. Taip pat, įmonėje buvo gauta rašytinė pretenzija dėl žalos atlyginimo, kurią persiuntė S. G., nes tokių ginčų sprendimas įeina į padalinio vadovo kompetenciją. Serviso patalpos Utenoje yra filmuojamos, ar kas žiūrėjo įvykio vaizdo įrašą, nežino. Parodo, kad kai įmonė suteikia paslaugas, klientams yra išrašomos sąskaitos. Šiuo atveju ieškovui jokia sąskaita nebuvo išrašyta, kadangi įmonė ieškovui jokių paslaugų nesuteikė.

Išvadą teikianti institucija savo išvadoje nurodė, kad iš šioje byloje pateiktų duomenų, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba neturi galimybės nustatyti, ar ieškovas patyrė ieškinyje minimą turtinę žalą, ar reikalaujamas atlyginti galimai patirtos žalos dydis yra pagrįstas, ar žala kilo būtent dėl atsakovo darbuotojo netinkamai suteiktų paslaugų (ar kitų aplinkybių, nesusijusių su atsakovo kaltais veiksmais ar neveikimu) bei ar yra kitos aplinkybės atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Teismo posėdžio metu tarnybos atstovės nurodė, kad pasilieka prie raštu išdėstytos išvados ir jos netikslins.

Teismo posėdžio metu liudytojas S. G. parodė, kad dirba UAB „Utenos Melga“, ieškovo iš anksčiau nepažįsta. Pamena, kad vasara, penktadienį apie 17 val., jau į darbo pabaigą atvažiavo vyras, kuris prašė, kad serviso darbuotojai sutvarkytų vienračio padangą. Vyras neminėjo, kad vienratį su ta padanga jau eksploatavo. Jis vyrui atsakė, kad servisas tokių darbų neatlieka ir pasiūlė vyrui kreiptis ten, kur pirko vienratį. Paaiškina teismui, kad norint tvarkyti vienračio padangą reikia ją išimti, atsukti varžtus, atjungti ir čia gaunasi jau remontas. Vyras aiškino, kad tvarkyti padangą pas tiekėją yra brangu, kad nusipirko motorolerio padangą, nes skaitė forumuose, kad motorolerio padangas galima montuoti ant vienračių. Vyras labai prašė, kad servisas padėtų, tačiau jis atsakė vyrui, kad servisas tokių darbų neatlieka. Kadangi vyras toliau labai prašė padėti, jis tiesiog iš žmogiškosios pusės leido vyrui „savo rizika” prie oro kompresoriaus pasibandyti pripūsti padangą. Vyras iš bagažinės paėmė vienratį, muilo ir nusinešė prie oro kompresoriaus. Tada jis patalpose buvusiems serviso darbuotojams bendrai pasakė „leiskit, žmogus pasipūs”, taip pasakė, kad darbuotojai nenuvarytų žmogaus nuo kompresoriaus. Tuo metu salėje dirbo įmonės darbuotojai A. P., D. V. ir darbuotojas vardu R., kurio pavardės dabar nepamena. Tada jam paskambino telefonas ir jis išėjo iš patalpų į lauką, kadangi salėje triukšminga ir susikalbėti sunku. Kas ką darė jis nematė. Po to, matė, kad vyras įsimetė vienratį į bagažinę ir išvažiavo. Nei padėkojo, nei ką. Tą dieną niekas iš darbuotojų jam nesakė, kad buvo padangos sprogimas. Kitą rytą į servisą vėl atvažiavo tas vyras ir prašė atlyginti žalą, nes sprogo padanga. Vyras jokių sumų neįvardino. Jis atsisakė atlyginti žalą, nes jokios įmonės kaltės nematė. Įmonė jokių paslaugų vyrui neteikė, o tai, kad buvo leista pasinaudoti oro kompresoriumi buvo tiesiog „žmogiška paslauga”, nors įprastai pašaliniams asmenims naudotis įmonės turtu nėra leidžiama. Šį kartą tiesiog buvo labai prašoma. Atitinkamai jis nesiaiškino ir su darbuotojais apie padangos sprogimą. Po kelių dienų peržiūrėjo vaido įrašą be garso, kuriame užfiksuota, kaip pats vyras pūtė padangą, o įmonės darbuotojai, net nebuvo priėję. Vaizdo įrašo neišsaugojo, nes manė, kad pats įvykis nesvarbus. Po kažkiek laiko vyras jam skambino ir prašė 1200 Eur ar 1600 Eur žalos atlyginimo, aiškino, kad tokį žalos dydį nustatė kažkoks ekspertas. Jis tada siūlė vyrui atvažiuoti pasikalbėti, kadangi norėjo jam dar kartą viską paaiškinti, tačiau vyras neatvažiavo. Paaiškina teismui, kad jis nepriėmė vyro užsakymo sutvarkyti vienračio padangą, kaip įprastai daroma, kai būna klientas su automobiliu. Tuo atveju, jei būtų sutikę priimti vyro vienratį remontui, būtų pildoma paraiška. Automobilinių padangų montavime išties yra praktika didinti montuojamos padangos slėgį virš leistino, kad padanga ratlankyje atsistotų į vietą. Parodo, kad jis nesiūlė vyrui pačiam tartis dėl žalos atlyginimo su įmonės darbuotojais.

Teismo posėdžio metu liudytojas D.D. V. parodė, kad UAB „Utenos Melga” nebedirba. Iš darbo išėjo maždaug prieš pusmetį, tikslios datos nepamena. Ieškovo M. I. nepažįsta, tačiau prisimena, kaip šis asmuo buvo atsivežęs į „Melgą” riedį. Kada tai buvo nebepamena, bet tai buvo šiais metais. Pamena, kad darbo pabaigoje atvažiavo vyras. Vadovas S. G. darbuotojams pasakė, kad „leistų žmogui tvarkytis riedį”. Tuo metu angare dirbo jis (D.D. V.) ir kolegos A. su R. Tas vyras priėjo prie montavimo staklių, tiksliai negali pasakyti ar prie staklių nusinešė ir riedį. Jis (D.D. V.) vyrui parodė kur yra kompresoriaus šlanga ir nuėjo dirbti savo darbų, gal trijų metrų atstumu nuo to vyro. Vyras jo daugiau nieko neprašė. Kiek vyras praleido laiko angare ir kada išėjo negali pasakyti, nes dirbo savo darbą, be to, buvo išėjęs į lauką parūkyti. Gal kokių 10-15 minučių vyras galėjo prabūti angare. Kažkokį sprogimą girdėjo, bet nekreipė dėmesio, nes angare tokie garsai įprastas dalykas, kai montuojamos padangos. Pažymi, kad per jo darbo laiką „Melgoje”, tai buvo vienintelis kartas, kai jis matė, kad S. G. leistų svetimam asmeniui naudotis įmonės įranga.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. L. parodė, kad dirba UAB „Utenos Melga” (duomenys neskelbtini), ieškovo nepažįsta. Šiais metais, gal pavasarį ar vasarą, tikslaus laiko neatsimena matė svetimą vyrą (ieškovą) įmonės angare. Ką tas vyras veikė nematė, riedžio taip pat nematė. Vyras angare užtruko iki pusvalandžio, kada vyras išėjo iš angaro neužfiksavo. Jis (R. L.) visa laiką buvo angare ir dirbo prie mašinos, kurią buvo pasikėlęs ant keltuvo. Ar tuo metu angare buvo montuojamos padangos nepamena. Sprogimo garso negirdėjo. Nežino, kodėl tam vyrui buvo leista būti angare, kadangi anksčiau nebuvo matęs, kad svetimi asmenys naudotųsi įmonės technika.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. P. parodė, kad dirba UAB „Utenos Melga” (duomenys neskelbtini), ieškovo nepažįsta. Atsimena, kad buvo atvejis, kai į „Melgą” vyras atsivežė riedį. Ar tai buvo ieškovas M. I. negali atsakyti, kadangi jam sunku įsidėmėti žmonių veidus. Tai buvo vienintelis kartas, kai jis matė „Melgoje” riedį, nes „Melga” tokių padangų nemontuoja. Pastebėjo, kad ant riedžio yra sumontuota motorolerio padanga. Atkreipė dėmesį, nes 7 metus dirba su padangomis ir nusimano šioje srityje. Vyras riedį nusinešė prie montavimo staklių, o jis (A. P.) tuo metu prie kitų montavimo staklių montavosi sau vasarines padangas. Angare taip pat tuo metu dirbo D. ir R., ką tiksliai jie dirbo nepamena. Parodo, kad angare yra dvi veikiančios montavimo staklės. Matė, kad vyras prie montavimo staklių kažką pūtinėjo. Nematė, kad jo kolegos D. ir R. būtų priėję prie tų staklių, kur dirbo tas vyras. Kokiu pagrindu tas vyras naudojosi įmonės montavimo staklėmis nežino. Kai sumontavo savo padangas, padangas nusinešė į automobilį. Būdamas lauke girdėjo kažkokį garsą, kaip sprogimo, tačiau nesuprato, kad tas garsas iš angaro, nes angaras prie kelio ir dunksi keliu važiuojančios didelės mašinos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Šioje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovas buvo įleistas į atsakovo UAB „Utenos Melga“ serviso patalpas, kur yra montuojamos padangos bei vyksta kitokie automobilių remonto darbai, ir ieškovui priklausantis daiktas (elektrinis vienratis) taip pat buvo įneštas į serviso patalpas. Ieškovas teigia, kad atsakovo darbuotojai jam teikė paslaugą - elektrinio vienračio padangos montavimą, su tikslu, kad padanga „atsistotų“ į vietą bei padangos pripūtimo paslaugą, ko pasekoje atsakovo darbuotojai sukėlė padangos sprogimą dėl ko buvo apgadintas vienratis ir padaryta turtinė žala ieškovui. Atsakovas išvis neigia, kad su ieškovu sudarė kokią nors paslaugų sutartį, tačiau pripažįsta, kad ieškovui buvo leista įeiti į serviso patalpas ir pačiam naudotis serviso įranga (kompresoriumi). Atsakovas aiškina, kad prieš tai ieškovas buvo perspėtas, kad tai ieškovo atsakomybės reikalas bei teigia, kad toks atsakovo elgesys buvo geranoriška pagalba ieškovui, kuri buvo iššaukta paties ieškovo daugkartinių prašymų padėti įstatyti padangą į ratlankį.

Taigi, nagrinėjamu atveju teismui atsiranda pareiga nustatyti ar tarp šalių išvis susiklostė sutartiniai civiliniai santykiai, ir jeigu susiklostė, tuos santykius kvalifikuoti. Šioje vietoje svarbu prisiminti, kad sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (CK. 1.64 straipsnio 1 dalis). Iš ieškinio ir paties ieškovo teisme duotų parodymų matyti, kad ieškovas elektrinį vienratį įsigijo savo asmeniniams poreikiams tenkinti ir pas atsakovą atvyko norėdamas gauti konkrečią paslaugą (padangos montavimo ir pripūtimo). Atsakovas yra juridinis asmuo, įmonė teikianti padangų montavimo, balansavimo ir remonto paslaugas bei automobilių remonto paslaugas. Atsakovas nurodo, kad ieškovui jokių paslaugų neteikė ir vien tik vedamas geros valios leido ieškovui pačiam pasinaudoti įmonės įranga, ką ieškovas asmeniškai ir padarė. Tokie atsakovo argumentai iš esmės grindžiami tik atsakovo atstovo paaiškinimais teisme bei iš dalies atsakovo darbuotojų liudytojų S. G., D.D. V., R. L. ir A. P. parodymais. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, kad atsakovas būtų leidęs be jokio atlygio ir pelno ieškovui naudotis įmonės įranga. Teismo įsitikinimu, atsakovo elgesys, kurį pats atsakovas įvardina „pagalba ir gera valia“, iš esmės yra nesuderinama su atsakovo veikla, nes atsakovas yra pelno siekiantis subjektas. Be to, iš liudytojų parodymų matyti, kad atsakovo servise nėra praktikos pašaliniams asmenims leisti naudotis įmonės turtu. Čia būtina pažymėti ir tai, kad pašalinio asmens buvimas patalpose, kur vyksta remonto darbai iš principo yra draudžiamas, kadangi tokie darbai dėl naudojamų įrenginių ir įrankių yra potencialiai pavojingi ir gali kelti grėsmę žmogaus sveikatai, už ką būtų atsakingas patalpų savininkas (valdytojas), t. y., atsakovas. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad ieškovas nagrinėjamu atveju siekė konkretaus tikslo, nesusijusio su verslu ir naudos gavimu, t. y., atlygintinos padangos montavimo ir pripūtimo paslaugos. Būtent dėl šios priežasties ieškovas kreipėsi į atsakovą, kuris yra tokio pobūdžio paslaugas teikianti įmonė.

Atlygintinų paslaugų sutartis yra konsensualinė ir laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys pasiekė susitarimą dėl esminių sutarties sąlygų. Kadangi sutartis yra dvišalis sandoris, dėl to jai sudaryti būtina abiejų sutarties šalių valia. Sutartiniuose santykiuose šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Išnagrinėjus bylą yra nustatyta, kad ieškovas buvo įleistas į atsakovo serviso patalpas, į kurias buvo įneštas ir ieškovui priklausantis elektrinis vienratis. Ši faktinė aplinkybė tikėtinai patvirtina, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis, kurią šalys patvirtino ir veiksmais, t. y., į atsakovo patalpas buvo įneštas ieškovo daiktas, o pačiam ieškovui buvo leidžiama būti serviso patalpose, kur vyksta remonto darbai. Teismo vertinimu tokie veiksmai bet kuriam vidutinių gebėjimų asmeniui leistų pagrįstai manyti, kad jam yra ruošiamasi teikti būtent paslaugą, o ne kažkokio pobūdžio pagalbą. Aptartos aplinkybės atsakovui esant verslininkui, leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas nagrinėjamu atveju veikė kaip vartotojas, todėl šalių sudarytai sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK XXXIII skyriaus antrasis skirsnis). Čia būtina pažymėti, kad įstatymas nedraudžia šalims sudaryti žodinės vartojimo rangos sutarties (CK 1.72 straipsnio 1 dalis), tačiau tokiu atveju šalys rizikuoja, kadangi kilus ginčui atskirų žodinės sutarties sąlygų įrodinėjimas yra apsunkintas.

Jeigu pagal bendrąją taisyklę, sprendžiant ginčą dėl sutartinės civilinės atsakomybės, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, žalą padariusio asmens kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai), tai, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovui, kaip rangovui, kuris yra verslininkas, keliami didesni rūpestingumo ir atidumo kriterijai ir, nesant rašytinės sutarties dėl numatytų atlikti darbų, atsakovas privalo prisiimti didesnę dalį iš to kylančių neigiamų pasekmių, kad įrodinėjimo našta neproporcinga apimtimi nebūtų perkelta vartotojui (silpnesniajai šaliai).

Atsakovo atsiliepime teigiama, kad nėra įrodyta, jog elektrinio vienračio sugadinimai atsirado atsakovo patalpose ir juos padarė atsakovo darbuotojai. Iš liudytojų parodymų matyti, kad liudytojai neigia, jog ieškovo elektriniui vienračiui atliko kokius nors remonto veiksmus. Vienintelis liudytojas D.D. V. nurodo, kad parodė ieškovui kur yra kompresoriaus šlanga, tačiau daugiau jokių veiksmų neatliko. Tokius liudytojų parodymus teismas vertina kritiškai. Nuosekliai vertinant teismo sprendime dėstomas aplinkybes nėra logiška manyti, kad ieškovas galėjo pats imtis iniciatyvos ir bandyti pūsti savo elektrinio vienračio padangą. Iš ieškovo parodymų matyti, kad ieškovas nurodo, jog pats bandė kuro kolonėlėje pripūsti padangą, tačiau padanga pilnai „neįėjo“ į ratlankį, ir būtent dėl šios priežasties ieškovas vėliau kreipėsi į atsakovą, t. y., kreipėsi norėdamas gauti profesionalų paslaugą. Iš to seka išvada, kad yra labai mažai tikėtina, jog ieškovas tokius pats veiksmus galėtų daryti dar kartą su atsakovo kompresoriumi, kadangi ieškovui jau buvo žinoma, kad tokiu būdu sau norimo rezultato jis nepasieks. Taigi, šitoje vietoje labiausiai tikėtinas yra atsakovo darbuotojų, kaip savo srities profesionalų, įsikišimas, kuris ir nulėmė žalos atsiradimą (padangos sprogimą). Teismo vartojama formuluotė „labiausiai tikėtinas“ reiškia tai, kad visiškai atmesti atsakovo pozicijos neįmanoma. Tenka pripažinti, kad autoserviso darbas yra specifinė veiklos sritis su savo darbo organizavimu, darbo kultūra ir pan. Taigi, nors ir labai mažai tikėtina, bet visgi įmanoma, kad atsakovo atsakingas darbuotojas S. G. geranoriškai galėjo leisti ieškovui pačiam pūsti padangą ir pats ieškovas tokia pagalba pasinaudojo. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus, todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti pernelyg aukštai iškeltas. Pažymėtina ir tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad absoliučiai visi prieštaravimai tarp įrodymų būtų pašalinti (pavyzdžiui, kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-316/2010, Nr. 3K-3-9-706/2015 ir kt.).

Be jau aptartų įrodymų teismas ir ieškovo pateiktą garso įrašą laiko įrodymu bei juo remiasi priimdamas sprendimą, kadangi garso įrašas kai kuriais atvejais gali būti pripažįstamas leistina įrodinėjimo priemone civiliniame procese. Sprendžiant dėl tokio įrodymo leistinumo būtina įvertinti garso įrašo padarymo vietą, panaudotas technines priemones bei patį garso įrašo turinį. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad ieškovas iš anksto neįspėjęs savo ir liudytojo S. G. pokalbį įrašė telefonu prieš tai atsisiuntęs tam tikrą programėlę. Teismo posėdžio metu išklausytas garso įrašo turinys patvirtina, kad šie asmenys kalbėjo išimtinai apie įvykį, dėl kurio byla yra nagrinėjama teisme pateikdami vienas kitam savo įvykio versijas, todėl net slapčia įrašytas dviejų asmenų pokalbis nelaikytinas tokio laipsnio asmens privataus gyvenimo pažeidimu, kad negalėtų būti pripažįstamas leistina įrodinėjimo priemone.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su neteisėtais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Šioje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1653 Eur turtinę žalą. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, neturi jokio pagrindo manyti, kad ieškovui priklausantis elektrinis vienratis galėjo būti sugadintas kitoje vietoje ar kitu būdu, ir ieškovas gali visiškai nepagrįstai siekti gauti žalos atlyginimą iš atsakovo. Teismo vidinį įsitikinimą sprendime jau padarytų išvadų teisingumu sustiprina ir aplinkybės, jog atsakovas (veikdamas liudytojo S. G. asmenyje) jau žinodamas apie iškilusį ginčą, neišsaugojo vaizdo įrašo iš serviso patalpų ir tokiu būdu apsunkino galimybę šioje byloje objektyviai nustatyti faktines aplinkybes, o ieškovas nuosekliai gynė savo teises pirmiausia kreipdamasis į atsakovą su pretenzijomis, paskui į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, o galiausiai į teismą.

Ieškovas pateikė teismui elektrinio vienračio „Begode (Gotway) RS HS“ garantinę kortelę, iš kurios matyti, kad šis daiktas ieškovui buvo perduotas 2022-02-02, taip pat, išrašus iš interneto elektroninės parduotuvės (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad tokio elektrinio vienračio kaina su mokesčiais yra 2300 Eur. Ieškovas nurodė, kad elektrinį vienratį įsigijo iš įgalioto platintojo D. C., kuriam po vienračio sugadinimo nuvežė vienratį su tikslu oficialiai užfiksuoti padarytus sugadinimus. 2022-05-30 prekės apžiūros ir defektacijos akte D. C. padarė išvadą, kad yra pažeistas elektrinio vienračio maksimalus lestinas padangos ir vidaus kameros slėgis (4 barai). Pripūsta virš 7 barų, dėl ko kameros sprogimas sukėlė nešančios konstrukcijos visišką sugadinimą, o būtent nustatyti defektai: 1) korpusas vidinis dešine ir kaire puse detales numeris: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nutrauktos laikančios atramos. varžtų tvirtinimo vietos, vidinės nešančios arkos skilusios, bendra korpuso deformacija (keitimas); 2) galinis šviestuvas, detales numeris: (duomenys neskelbtini) – nutraukti laidai, nulaužta tvirtinimo ausis (keitimas); 3) šoniniai dangčiai kaires ir dešinės pusės, detales numeris: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – deformacija (keitimas); 4) kamera vidinė: (duomenys neskelbtini) – plyšo (keitimas); 5) akumuliatorius: (duomenys neskelbtini) (900wh 100v 1vnt) – pažeidimas, deformacija, atšokę kontaktai nuo BMS (keitimas); 6) laidai nutraukti: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – pažeidimas, nutraukimas (keitimas). D. C. prekės apžiūros ir defektacijos akte nurodo, kad bendra elektrinio vienračio remonto (atstatymo) sąmata pakeičiant išvardintas detales yra 1653 Eur, iš kurių 350 Eur yra už remontininko darbą. D. C. elektriniam vienračiui padarytus sugadinimus užfiksavo fotonuotraukose, kurios yra pridėtos prie minėto prekės apžiūros ir defektacijos akto.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas iš esmės neginčijo turtinės žalos dydžio, tačiau pažymėjo, kad asmens (D. C.), kuris apskaičiavo elektrinio vienračio remonto sąmatą, sertifikatas atlikti garantinį aptarnavimą yra pasibaigęs. Iš į bylą pateikto įgaliojimo matyti, kad gamintojas įgalioja „(duomenys neskelbtini)“ D. C. būti atsakingu už „Gotway“ produktų pardavimą ir garantinį aptarnavimą nuo 2020-03-01 iki 2021-03-01. Taigi, atsakovas yra teisus, nurodydamas, kad D. C. sertifikatas yra pasibaigęs. Vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese. Šiuo atveju iš viešai prieinamos informacijos, kuri yra patalpinta interneto svetainėje (duomenys neskelbtini), matyti, kad ten yra vaizdo įrašai skiltyje „Video reviews, kuriuose rusų ir anglų kalbomis pirkėjų auditorijai „Gotway“ produkciją (įvairius elektrinių vienračių modelius) pristato D. C., detaliai aptardamas elektrinių vienračių technines charakteristikas ir suteikdamas pirkėjams kitą aktualią informaciją. Minėtos svetainės turinys yra atnaujintas 2022 metais. Taigi, aptartos aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad D. C. realiai disponuoja reikalingomis žiniomis ir sugebėjimais, kurie leidžia jam nustatyti „Gotway“ produkcijai padarytus sugadinimus. Aplinkybė, kad D. C. sertifikatas atlikti garantinį minėtos produkcijos aptarnavimą yra pasibaigęs šiuo atveju nėra kliūtis teismui remtis D. C. atliktos daikto apžiūros metu užfiksuotomis aplinkybėmis. D. C. sertifikato galiojimo klausimas būtų esminis, jei teismas spręstų ginčą tarp daikto pirkėjo (ieškovo) ir pardavėjo (internetinės parduotuvės) ir viena šalis remtųsi aplinkybe, kad daikto defektus užfiksavo neįgaliotas asmuo, kadangi taip būtų pažeistos daikto garantinio aptarnavimo sąlygos. Šiuo gi atveju, ginčas yra tarp pirkėjo (ieškovo) ir trečiojo asmens (atsakovo), t. y., su pardavėju nėra susijęs. Taigi, daikto pirkėjas (ieškovas) nėra susaistytas kokiomis nors garantinio aptarnavimo sąlygomis ir yra laisvas pasirinkti, kaip įrodinės bylai reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju ieškovas pasinaudojo D. C. paslaugomis nustatinėjant daiktui padarytos žalos dydį, todėl teismas turi spręsti dėl ieškovo pateiktų duomenų įrodomosios galios (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

Teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad 1653 Eur dydžio elekrinio vienaračio remonto sąmata gali būti per didelė, kadangi pats daiktas pagal bylos duomenis kainuoja 2300 Eur, iš ko seka pagrįsta išvada, jog keistinos detalės jau negali būti pigios. Kita ne mažiau reikšminga išvada yra ta, kad tokio daikto remonto darbai (350 Eur) ir turi būti ganėtinai brangūs, kadangi tuo užsiima specializuotas serviso centras (kaip pavyzdys, 2020 – 2021 metais bylos duomenimis Lietuvoje tokias paslaugas oficialiai teikė tik D. C.). Nagrinėjamu atveju nesant kitų duomenų, kurie galėtų tiksliau apibrėžti ieškovui padarytą turtinę žalą, teismas vadovaudamas protingumo, teisingumo ir prioritetinio vartotojų teisių gynimo principais, sprendžia, kad ieškovo pateikti įrodymai apie jam padarytą turtinę žalą yra pakankami žalos dydžiui pagrįsti, todėl teismas jais remiasi priimdamas sprendimą.

Esant aptartų aplinkybių visumai, ieškinys yra tenkintinas visiškai. Tenkinus ieškinį visiškai išvestinis ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra tenkintinas taip pat. Už ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo ieškovas sumokėjo 37 Eur žyminio mokesčio. Ieškovą teisme atstovavo advokatė I.Maskoliūnaitė, kurios teisinės pagalbos išlaidos yra 1090 Eur, ieškovas taip pat patyrė 64 Eur išlaidas už byloje pateiktų dokumentų vertimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjant bylą yra patirta 4,50 Eur procesinių dokumentų įteikimo pašto išlaidų, kurios vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsniu nėra priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Iš atsakovo UAB „Utenos Melga“, į. k. 184203452, priteisti 1653 Eur turtinę žalą, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1653 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022-06-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1191 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo M. I., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.