- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-01
- Bylos Nr.
- eI3-6038-342/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-0087-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Laimutė Jokubauskaitė, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- R. J., Z. S.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Romano Klišausko ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. J. ir Z. S. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai R. J., kaip L. J. ir I. J. turtinių teisių perėmėjas, (toliau – ir Pareiškėjas) ir Z. S., kaip mirusios G. J. M. teisių perėmėja, (toliau – ir Pareiškėja) skundu prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus (toliau – ir NŽT) 2023-12-08 sprendimą Nr. 1SS-1906-(5.59 E.) ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos išnagrinėti pareiškėjų R. J. ir Z. S. 2023-11-29 skundą iš naujo.
Nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2023-10-12 įsakymu 48VĮ-1250-(14.48.2E) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) vietovės laisvos žemės fondo žemės plano ir laisvos žemės fondo plotų žiniaraščio patvirtinimo“ (toliau 2023-10-12 įsakymas) Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) vietovėje patvirtino ir į LŽF plotų žiniaraštį įtraukė 25,87 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr.709 esantį (duomenys neskelbtini) kaime, kuris ankstesniame žemėtvarkos projekte, buvo suprojektuotas nuomai kitam pretendentui.
Paaiškino, kad NŽT direktorius 2023-12-08 raštu Nr. 1SS-1906-(5.59 E.) priėmė sprendimą skundą palikti nenagrinėtu, pagrindu, jog iš Nacionalinės žemės tarnybos dokumentų valdymo sistemoje esančios informacijos buvo nustatyta, kad dėl VAAT 2023-11-23 nutarties dalių, dėl kurių atsisakyta priimti skundą, dalyje administracinėje byloje Nr. eI3-12848-809/2023, dėl 2023-10-12 įsakymo panaikinimo ir atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo pateiktas atskirasis skundas, į kurį Nacionalinei žemės tarnybai Vilniaus apygardos administracinio teismo pasiūlyta per 14 dienų nuo atskirojo skundo gavimo dienos pateikti atsiliepimą.
Šalies argumentai
Nurodė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-12848-809/2023 pagal VAAT 2023-12-23 nutartimi priimtą nagrinėti teisme pareiškėjų skundą. Mano, kad galiojant NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2023-10-12 įsakymui ginčo objektas anksčiau išnuomotas 25,87 ha sklypas Nr. 709 esantis (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje bus projektuojamas nuosavybės teisių atkūrimui kitiems pretendentams, todėl padidėja pagrįstos rizikos laipsnis, jog pareiškėjams bus padaryta sunkiai atitaisoma didelė žala.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto
pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas. Teigia, jog iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjai 2023 m. gruodžio 1 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atskirąjį skundą, kuris ir šiuo metu nėra išnagrinėtas, todėl Nacionalinė žemės tarnyba 2023 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. 1SS-1906-(5.59 E.) pagrįstai paliko nagrinėtą pareiškėjų 2023 m. lapkričio 29 d. skundą bei išsamiai paaiškino savo sprendimo motyvus. Pažymi, kad pareiškėjai, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2023 m. gruodžio 8 d. raštą Nr. 1SS-1906-(5.59 E.), savo skunde iš esmės nenurodė jokių administracinio akto panaikinimo pagrindų. Pareiškėjų skunde nėra pagrįstų motyvų dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2023 m. gruodžio 8 d. rašto Nr. 1SS-1906-(5.59 E.) prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams ar argumentų, jog jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar jį surašant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą. Manytina, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2023 m. gruodžio 8 d. raštas Nr. 1SS-1906-(5.59 E.) iš esmės yra teisėtas, neprieštarauja teisės aktams.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio1 dalies 2 punktas)
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2023-12-08 sprendimo Nr. 1SS-1906-(5.59 E.).
2023-10-12 Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu Dėl Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plano ir laisvos žemės fondo plotų žiniaraščio patvirtinimo Nr. 48VĮ-1250-(14.48.2 E.) buvo patvirtintas Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės planas ir Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nustatytų laisvos žemės fondo žemės (LŽF) plotų (HA) žiniaraštis.
2023-11-23 Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartimi nagrinėjant pareiškėjų skundą ir jų reikalavimus panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2023-03-31 Įsakymą Nr.48VĮ-326-(14.48.2 E.) dalyje, kur 2.2. punktu patvirtintas asmenų, pateikusių prašymus perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje 1 - ame priede XII eiliškumo grupės pretendentų sąraše padarytas įrašytas Nr. 1 į sąrašą įtraukiant pretendentą V. K., NŽT Panevėžio skyriaus 2023-04-28 raštu priimtą sprendimą, NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2023-06-26 Įsakymą Nr. 48VĮ-718-(14.48.2 E.) dalyje, kur 1.1. punktu patvirtintas Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypo planas, kuris prilyginamas žemės reformos žemėtvarkos projektui ir projekto plane pažymėtas Nr. 709 bei 1.3. punktu patvirtintą Asmenų, kurie pasirinko laisvos žemės fondo žemei priskirtus anksčiau patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte ar žemės sklypų planuose, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, suprojektuotus žemės sklypus, sąrašą, kuriame eilės Nr.1 įtrauktas V.K. ; NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2023-06-23 raštus Nr. 48SD-7509-(14.48.104.) bei Nr. 48SD-7510-(14.48.104.) “Dėl informacijos pateikimo“ dalyje dėl priimtų sprendimų atsisakyti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar miškų ūkio paskirties žemės sklypą, NŽT 2023-10-12 raštu Nr. 1SS-1626-(5.59 E.) priimtą sprendimą, NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2023-10-12 įsakymą Nr. 48VĮ-1250-(14.48.2E) „Dėl Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plano ir laisvos žemės fondo plotų žiniaraščio patvirtinimo“ dalyje dėl 25,87 ha sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plane ir laisvos žemės fondo plotų žiniaraštyje pažymėto Nr. 709, įpareigoti NŽT Panevėžio skyrių perduoti L. J. bei G. J. M. 2003 išvadas Nr.146 ir Nr.147 į NŽT Vilniaus rajono skyrių; 8) įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių: a) sustabdyti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2023-06-26 įsakymu Nr. 48VĮ-718-(14.48.2 E.) patvirtintų žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui įgyvendinimo procedūrą dalyje dėl suprojektuoto 25,87 ha. Teismas atsisakė priimti pareiškėjų R. J. ir Z. S. skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2023-10-12 įsakymą Nr. 48VĮ-1250-(14.48.2E). Kitoje dalyje skundą priėmė nagrinėti. Netenkino pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
2023-11-29 pareiškėjai kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių pateikė skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyriaus veiksmų teisėtumo, administracinių aktų panaikinimo bei reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Šiuo skundu prašė panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2023-10-12 įsakymą Nr. 48VĮ-1250-(14.48.2E) „Dėl Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plano ir laisvos žemės fondo plotų žiniaraščio patvirtinimo“ dalyje dėl 25,87 ha sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plane ir laisvos žemės fondo plotų žiniaraštyje pažymėto Nr. 709, sustabdyti projektavimo darbų vykdymą Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje teritorijoje, kuri Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plane ir laisvos žemės fondo plotų žiniaraštyje pažymėta numeriu 709 (25.87 ha), patvirtinta NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2023-10-12 įsakymu Nr. 48VĮ-1250-(14.48.2E), iki bus išnagrinėtas šis skundas.
Ginčijamame rašte Nr. 1SS-1-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ buvo nagrinėjamas pareiškėjo R. J. (mirusio kaip L. J. turtinių teisių perėmėjo) ir Z. S. (mirusios G. J. M. teisių perėmėjos) 2023-11-29 skundas „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyriaus veiksmų teisėtumo, administracinių aktų panaikinimo bei reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo“. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-12848-809/2023 atsisakė priimti teisme nagrinėti pareiškėjo reikalavimą dėl 2023-10-12 įsakymo dalyje dėl Ginčo teritorijos Nr. 709 priskyrimo laisvos valstybinės žemės fondui panaikinimo. Teismo 2023-11-23 nutartyje nurodoma, kad pareiškėjų reikalavimas dėl 2023-10-12 įsakymo panaikinimo nepatenka į Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį, todėl pareiškėjai, prieš kreipdamasis į teismą, turėjo pasinaudoti privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir skundą dėl 2023-10-12 įsakymo dalyje dėl Ginčo teritorijos Nr. 709 priskyrimo laisvos valstybinės žemės fondui panaikinimo pateikti Nacionalinės žemės tarnybos vadovui. Nacionalinės žemės tarnybos dokumentų valdymo sistemoje esančios informacijos nustatyta, kad dėl 2023-11-23 nutarties dalių, kur atsisakyta priimti skundą dalyje dėl 2023-10-12 įsakymo panaikinimo ir atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą pateikė atskirąjį skundą, į kurį Nacionalinei žemės tarnybai Vilniaus apygardos administracinio teismo pasiūlyta per 14 dienų nuo atskirojo skundo gavimo dienos pateikti atsiliepimą. Skundas buvo paliktas nenagrinėtu, nes paaiškėjo, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti teismas.
Pareiškėjas nesutinka su atsakovės sprendimu ir teigia, kad ji pagal savo kompetenciją jo skundo neišnagrinėjo ir nors pagal teisės aktus privalėjo tą padaryti. Jis nesutikimą su ginčijamu atsakovės raštu iš esmės grindžia tuo, kad Nacionalinė žemės tarnyba nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo jo skundą, priėmė formalų sprendimą.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, taigi jai taikytinos Viešojo administravimo įstatymo normos, kurios sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą; įtvirtina viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinė procedūra pradedama pagal skundą asmens, nurodyto skunde teisių ir teisėtų pažeidimą, todėl ginčijamam sprendimui yra aktualios minėto įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punkto nuostatos, pagal kurias administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai.
Įvertinus ginčijamo sprendimo turinį, darytina išvada, kad jame nebuvo nagrinėti visi pareiškėjo 2023 m. lapkričio 29 d. skunde keliami reikalavimai, aptartos skunde išdėstytos aplinkybės.
Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jei viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia kompetentingam viešojo administravimo subjektui ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų būti perduotas nagrinėti pagal kompetenciją prašymas ar skundas, viešojo administravimo subjektas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui, paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis.
Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 (toliau – Taisyklės).
Šių taisyklių 35.3 punkte nustatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį, į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Pagal Taisyklių 38 punktą atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos, kuriai gali būti paduotas skundas, pavadinimą ir adresą, taip pat terminą, per kurį gali būti pateiktas skundas. Pareiškėjų nuomone, 2023 m. lapkričio 29 d. skundu jie kreipėsi į atsakovę dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyriaus veiksmų teisėtumo, administracinių aktų panaikinimo bei reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartimi atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjų reikalavimą, kaip nepatenkantį į Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nustatytą išimtį. Pareiškėjai nurodo, kad 2023 m. spalio 12 d. įsakymu „Dėl Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plano ir laisvos žemės fondo plotų žiniaraščio patvirtinimo“ ginčijami žemės sklypai buvo neteisėtai suprojektuoti nuomai.
Kaip matyti iš pareiškėjų skundo turinio jie nesutinka su Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus jų pateiktų 2023-11-29 skunde nurodytų aplinkybių vertinimu. Teismas pažymi, kad VAĮ 2 straipsnio 12 dalyje skunde argumentų vertinimu asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti. Iš pareiškėjų skundo matyti, kad jie teigia, jog Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje patvirtintas ir į LŽF plotų žiniaraštį įtrauktas 25,87 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr.709 esantis (duomenys neskelbtini) kaime, kuris ankstesniame žemėtvarkos projekte, buvo suprojektuotas nuomai kitam pretendentui, o ši situacija pažeidžia pareiškėjų teisėtus interesus. Teisėjų kolegija, įvertinusi šio rašto turinį, pažymi, kad jis atitinka aukščiau nurodyto VAĮ prašymo apibrėžimą.
Analizuojant VAĮ 10 straipsnį ir 11 straipsnio 3 dalį akivaizdu, kad dėl šio prašymo turėjo būti priimtas administracinis sprendimas, kuriuo būtų patenkintas prašymas arba atmestas, arba paliktas nenagrinėtas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.
Pažymėtina, kad šis sprendimas turėjo atitikti VAĮ įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, t. y. jame, be kita ko, turėjo būti nurodyti, administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės ir administracinio sprendimo motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad VAĮ reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra konstatavęs, kad VAĮ nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010).
Pagal esamą administracinių teismų praktiką, asmuo, nepriklausomai nuo dokumento, kuriuo kreipiasi į viešojo administravimo subjektą, pobūdžio (skundas, pareiškimas, prašymas), turi teisę, kad šis kreipimasis būtų išnagrinėtas ir į jį būtų atsakyta teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-651-624/2018).
Iš Nacionalinės žemės tarnybos 2023 m. gruodžio 8 d. rašto Nr. 1SS-1390-(2.40 E) „Dėl gauto skundo“ matyti, kad atsakovė tokio, įstatymo reikalavimus atitinkančio, administracinio sprendimo nėra priėmusi. Iš paminėto rašto matyti, kad atsakovė apsiribojo vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, neišdėstytos faktinės aplinkybės, jos nesusietos su taikomomis teisės normomis ir neatsakyta į pareiškėjų keliamus klausimus. Akivaizdu, kad NŽT pareiškėjų skundo nenagrinėjo, o formaliu skundžiamu 2023 m. gruodžio 8 d. raštu pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Neabejotina, kad pareiga nagrinėti pareiškėjo keliamą klausimą priklauso atsakovei ir tai yra išskirtinė atsakovės kompetencija, ką nustatė ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-12848-809/2023, kuria buvo atsisakyta priimta nagrinėti dalį pareiškėjų skundo reikalavimų. Todėl nebuvo jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo manyti, kad ginčijamą skundą klausimą išspręs teismas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022; kt.). Administraciniame akte išdėstyto sprendimo motyvai turi būti nurodomi tokia apimtimi, kad besikreipiančiam subjektui konkrečiu individualiu atveju būtų aišku, kodėl jam nėra suteikiama prašoma teisė, kokios faktinės aplinkybės ir teisės normos tai lemia, kokius teisės aktuose numatytus veiksmus jis turėtų atlikti ar į kokius subjektus turėtų kreiptis, kad galėtų įgyvendinti savo teisėtus interesus. Kai administraciniame akte tai nėra nurodyta, motyvai negali būti vertinami kaip pakankami, o pats administracinis aktas teisėtas ir pagrįstas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-192-492/2022). Administracinio akto priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-676-502/2023). Ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1328-629/2023.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio nuostatomis, teismas nagrinėdamas bylą nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus, neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.
Įvertinus Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023-12-08 sprendimą Nr. 1SS-1906-(5.59 E) pagrįstumo ir teisėtumo aspektu, pripažintina, jog minėtų aktų forma neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus, aktų turinys nėra išsamus ir formaliai pagrįstas, todėl ginčijamas administracinius aktas naikintinas ir atsakovė įpareigojama išnagrinėti pareiškėjų 2023-11-29 skundą iš naujo (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
Byloje nustatyta, kad prašymų ar pareiškimų dėl bylinėjimosi išlaidų negauta, išskyrus pareiškėjų sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį. Šioje byloje mokėtinas 22,50 Eur žyminis mokestis (ABTI 35 straipsnis 3 dalis). Kadangi pareiškėjų skundas yra tenkinamas, 22,50 Eur žyminis mokestis šiuo atveju priteisiamas iš atsakovės (ABTĮ 40 straipsnis).
Nustačius, kad pareiškėjai sumokėjo žyminio mokesčio daugiau nei reikia, 7,50 Eur sumokėtas žyminis mokestis gražintinas pareiškėjams (ABTI 38 straipsnio 1 d. 2 punktas).
Žyminis mokestis priteisiamas ir grąžinamas pareiškėjui R. J., nes iš pateiktų įrodymų matyti, jog žyminį mokestį sumokėjo būtent jis, nes veikė savo ir Z. S. vardu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų R. J. ir Z. S. skundą tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus sprendimą 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 1SS-1906-(5.59E).
Įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos išnagrinėti pareiškėjų R. J. ir Z. S. 2023-11-29 skundą iš naujo.
Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareiškėjui R. J. 22,50 Eur (dvidešimt du Eurai 50 euro centų) sumokėtą žyminį mokestį.
Grąžinti 7,50 Eur žyminio mokesčio permoką pareiškėjui R. J.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.