- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-05
- Bylos Nr.
- e2A-133-480/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13144-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Mindaugas Šimonis, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- V. V., A. B., G. B., T. B., V. B.
- Trečiasis asmuo
- R. V.
- Kategorijos
- 2.6.11.6Nekilnojamojo daikto pirkimas-pardavimas
- 2.6.8.4Preliminarioji sutartis
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Rudzinsko ir Mindaugo Šimonio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M., atstovaujamo advokatės A. G., bei atsakovės V. V. ir trečiojo asmens R. V., atstovaujamų advokato P. A., apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1706-615/2018 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams A. B., G. B., T. B., V. V., V. B., A. B., V. B., trečiajam asmeniui R. V. dėl baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovas A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų A. B., G. B., T. B., V. V., V. B., A. B., V. B. 3 000,00 Eur baudą pagal 2017 m. gegužės 12 d. preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovų buvo sudaryta 2017 m. gegužės 12 d. preliminarioji sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kurios pagrindu atsakovai įsipareigojo parduoti ieškovui nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta ne vėliau kaip 2017 m. birželio 12 d., tačiau ji nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės. Todėl ieškovas, vadovaudamasis sutarties 6.1. punktu, nutraukė su atsakovais sudarytą sutartį ir pareikalavo grąžinti jo sumokėtą avansą (3 000,00 Eur) bei sumokėti avanso dydžio baudą (3 000,00 Eur). Sumokėtą avansą atsakovai ieškovui grąžino, tačiau baudos nesumokėjo. Avanso sumą ieškovui grąžino atsakovės V. V. dukra R. V., kuri grąžinusi pinigus ieškovui, paprašė ieškovo pasirašyti pakvitavimą, kad 3 000,00 Eur avansą ieškovas gavo. Prašoma priteisti bauda iš esmės kompensuotų ieškovo nuostolius, atsiradusius dėl atsakovų kaltės. Ieškovo nuostolius sudaro išlaidos už teisinę pagalbą, vykimo į JAV bilietų, apgyvendinimo ir pragyvenimo išlaidos, palūkanos už paskolą nekilnojamam turtui pirkti, iš viso 3 007,16 Eur, kas iš esmės atitinka prašomos priteisti baudos sumą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas G. B. prašė ieškinį atmesti, pranešti prokurorui apie suklastojimo faktą ir bylą sustabdyti. Nurodė, kad jis nepasirašė sutarties, remiantis kuria atsakovai turėjo parduoti turtą, ieškovo reikalaujamos pinigų sumos negavo, todėl jam negali kilti jokia atsakomybė pagal šią sutartį ir ieškovo reikalavimas jo atžvilgiu turi būti atmestas. Iš bylos medžiagos nėra aišku, kam pinigai buvo perduoti, ir, ar jie buvo perduoti. Kritiškai vertintinas ieškovo teiginys, kad jis skrido į JAV pasiskolinti trūkstamos pinigų sumos iš draugo. Mano, kad paskolos sutartys yra apsimestinės, sutartis galima sudaryti ir nuotoliniu būdu, pervedant pinigus į gavėjo sąskaitą ir taip išvengiant nereikalingų kelionių. Nurodė, kad nežino, dėl ko nekilnojamasis turtas nebuvo parduotas ieškovui. Nors įgaliojimą R. V. parduoti nekilnojamąjį turtą buvo išdavęs, tačiau dalyvauti sudarant sutartį norėjo pats.
3. Atsakovai T. B. ir V. B. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad visus nekilnojamojo turto pardavimo reikalus tvarkė trečiasis asmuo R. V.. Ieškovas pagal pasirašytą sutartį numatyto 3 000,00 Eur avansinio mokesčio nesumokėjo, todėl minėta sutartis laikoma niekine ir negaliojančia. Atsakovė V. B. nurodė, kad pati pasirašė sutartį, ją perskaitė. Jokio įgaliojimo R. V. paimti pinigus ji nebuvo davusi.
4. Atsakovė V. V. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas pagal pasirašytą sutartį numatyto 3 000,00 Eur avansinio mokesčio taip ir nesumokėjo, todėl sutartis turi būti laikoma niekine ir negaliojančia.
5. Atsakovas A. B. nurodė, kad atsakovai paveldėjo nekilnojamąjį turtą - namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Minėto turto pardavimo priežastis – didelis paveldėjusių asmenų skaičius. Apie atsiradusį pirkėją A. M. jokios informacijos nebuvo gavęs, apie sudarytą Sutartį bei gautą avansinį mokėjimą taip pat. Sutartis buvo sudaryta be jo žinios, o joje prie jo vardo ir pavardės esantis parašas yra suklastotas. Prašė išbraukti jį iš atsakovų sąrašo, nes jis neturi jokių sąsajų su ginčo sutarties sudarymu.
6. Trečiasis asmuo R. V. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su ieškovu buvo sutarta galutinė 62 000,00 Eur turto pardavimo kaina, o pagrindinės sutarties sudarymo laiką sutarta tikslinti, kai bus sutvarkyti visi dokumentai. Trečiajam asmeniui susisiekti su vienu iš bendraturčių – G. B. nepavyko, nes tuo metu jis dirbo. Ieškovas norėjo gauti savo sutarties kopiją kaip įmanoma greičiau, todėl tos pačios dienos pabaigoje atvyko į trečiojo asmens darbovietę ir pasiėmė preliminarios sutarties egzempliorių. Trečiasis asmuo įsitikinęs, kad susitikimo metu tiek ieškovui, tiek jai buvo visiškai suprantama, kad preliminari namo pirkimo–pardavimo sutartis teisiškai neįsigaliojo, tačiau šis faktas šalių valios pirkti ir parduoti namą nepaneigė ir nepakeitė, todėl susitikimo metu 3 000,00 Eur avansinį mokėjimą priėmė. 2017 m. birželio 14 d. ieškovas pranešė, kad namo pirkimo sandorio atsisako, priežasčių nenurodė, pareikalavo grąžinti už namą sumokėtą avansą, kurį R. V. grąžino. Šiuo atveju būtent atsakovai turi teisę kelti reikalavimus ieškovui dėl buvusių ikisutartinių santykių, kadangi ieškovui atsisakius sudaryti namo pirkimo–pardavimo sutartį būtent atsakovai patyrė realius nuostolius dėl ieškovo veiksmų. Ieškovas pareiškė ieškinį teismui ir kaip įrodymą pateikė preliminarią sutartį, iš kurios akivaizdu, kad vienas iš parašų (G. B.) sutartyje yra suklastotas. Tikėtina, kad tokį veiksmą ieškovas atliko siekdamas įrodyti savo nepagrįstą reikalavimą. Ieškovo argumentai dėl jo patirtų nuostolių neįrodyti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovui A. M. solidariai iš atsakovų A. B., T. B., V. V., V. B., V. B. 3 000,00 Eur baudą bei iš A. B., T. B., V. V., V. B., V. B. po 307,41 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno; kitoje dalyje ieškinio netenkino.
8. Teismas sprendė, kad ieškovo ieškinys atsakovų G. B. ir A. B. atžvilgiu yra neįrodytas. Ieškovas privalėjo įrodyti, kad minėti atsakovai pasirašė ant preliminarios sutarties, tačiau tokių aplinkybių ieškovas neįrodė. Pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jis asmeniškai nematė šių atsakovų pasirašančių paminėtą sutartį – paaiškino, kad sutarties tekstą su ant jos esančiais atsakovų parašais jam perdavė trečiasis asmuo R. V.. Trečiasis asmuo nepatvirtino, kad nurodyti du atsakovai ant preliminarios sutarties pasirašė – paaiškino, kad G. B. parašo ant sutarties nebuvo, o dėl A. B. parašo ji nepamenanti. Ieškovas nenurodė jokių liudytojų, kurie galėtų patvirtinti matę, kaip G. B. ir A. B. pasirašė ant preliminarios sutarties, taip pat neprašė skirti rašysenos ekspertizės, kurios metu būtų nustatyta, kas pasirašė ant preliminarios sutarties prie atsakovų pavardžių.
9. Teismas nustatė, kad A. B. nuosavybės teise valdė 1/12 dalį pastatų ir 1661/19965 žemės sklypo, T. B. - 1/24 dalį pastatų ir 1661/19965 dalį žemės sklypo, V. V. - 1/3 dalį pastatų ir 607/1815 dalis žemės sklypo, V. B. - 1/12 dalį pastatų ir 151/1815 dalį žemės sklypo, V. B. - 1/24 dalį pastatų ir 265/6050 dalis žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. sausio 7 d. atsakovai sudarė Paslaugų/atstovavimo sutartį, kurios pagrindu trečiasis asmuo R. V. įsipareigojo ieškoti pirkėjų namui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir organizuoti šio turto apžiūras, pirkėjui nusprendus pirkti turtą, vesti derybas ir konsultuoti, pasirašyti preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, paimti avansinį mokestį, ne daugiau kaip 3 00,00 Eur ir jį saugoti iki pagrindinės sutarties forminimo pas notarą, organizuoti dokumentų paruošimą pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui pas notarą. Aplinkybių, kad atsakovai A. B., T. B., V. V., V. B., V. B. pasirašė ir sudarė preliminarią sutartį, atsakovai civilinės bylos nagrinėjimo metu neginčijo.
10. Teismas nurodė, kad atsakovai jiems nuosavybės teise priklausančią pastatų ir žemės sklypo dalį pagal galiojančias teisės normas galėjo ieškovui parduoti tiek kartu su bendrasavininkais G. B. ir A. B., tiek galėjo parduoti jiems nuosavybės teise priklausančią turto dalį atskirai. Tokiu atveju atsakovai A. B., T. B., V. V., V. B., V. B., arba juos atstovavęs įgaliotas trečiasis asmuo, pagrindinės dalies turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu būtų privalėję pateikti bendrasavininkų G. B. ir A. B. rašytinį atsisakymą pirkti kitiems bendrasavininkams priklausantį nekilnojamąjį turtą už ieškovo pasiūlytą kainą, ką atsakovai A. B., T. B., V. V., V. B., V. B. 2017 m. gegužės 12 d. preliminaria sutartimi iš esmės ir įsipareigojo padaryti.
11. Teismas sprendė, kad ieškovas civilinėje byloje įrodė, jog pagrindinė atsakovams A. B., T. B., V. V., V. B., V. B. priklausančio nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta iki preliminarioje sutartyje nustatyto termino pabaigos dėl atsakovų kaltės. Todėl ieškovas, vadovaudamasis šios sutarties 6.1. punktu, pagrįstai nutraukė preliminarią sutartį. 2017 m. gegužės 12 d. preliminarios sutarties 6.1. punktu šalys buvo sutarusios, kad tuo atveju, jeigu pardavėjai atsisako parduoti turtą ir/arba faktiškai neparduoda jo iki sutarties 1.2. punkte nurodyto termino pabaigos, tai pirkėjas turi teisę nedelsiant vienašališkai nutraukti sutartį raštiškai apie tai pranešdamas pardavėjams ir pareikalauti nedelsiant (ne vėliau kaip per vieną darbo dieną) gražinti sutarties pagrindu sumokėtą avansinę įmoką bei sumokėti avansinės įmokos dydžio baudą. Preliminarios sutarties 6.1 punktu šalys taip pat yra susitarusios, kad pardavėjų prievolė gražinti avansą bei sumokėti baudą pirkėjui pagal šį sutarties punktą yra solidari. 2017 m. gegužės 12 d. preliminari sutartis tarp ieškovo ir atsakovų A. B., T. B., V. V., V. B. bei V. B. imperatyviems įstatymo reikalavimams neprieštarauja, įstatymų nustatyta tvarka atsakovų nebuvo ginčyta ir nėra nuginčyta, priešieškinio dėl preliminarios sutarties ar jos dalies pripažinimo negaliojančia atsakovai civilinėje byloje nepareiškė, taip pat nepateikė duomenų apie tai, kad atsakovai pareiškė ieškinį dėl preliminarios sutarties ar jos dalies pripažinimo negaliojančia atskirame procese. Teismas konstatavo, kad jis neturi jokio objektyvaus pagrindo spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą nesivadovauti ieškovo ir penkių aukščiau nurodytų atsakovų laisva valia sudaryta ir galiojančia sutartimi, tame tarpe ir šios sutarties 6.1. punktu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovas A. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškovo ieškinio reikalavimai ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo atmestus ieškovo ieškinio reikalavimus patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimus atsakovų G. B. ir A. B. atžvilgiu, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, pažeidė CPK 178 straipsnį. Vadovaujantis teismo argumentais, ieškovas turėjo įrodyti ne tik savo teises sukuriančius faktus, bet ir juos paneigiančius faktus, o tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608- 01/2015, 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296- 695/2016, 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-86-415/2017), taip pat teisingumo bei protingumo principams.
12.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo ieškinys atsakovų G. B. ir A. B. atžvilgiu yra neįrodytas. Ieškovas savo teiginius, kad visi atsakovai sudarė 2017 m. gegužės 12 d. preliminarią sutartį, įrodė pateikdamas visų atsakovų pasirašytą sutartį, taip pat visų atsakovų asmens dokumentų kopijas. Jei ant sutarties nebūtų buvę visų atsakovų parašų, ieškovas nebūtų jos pasirašęs.
12.3. Teismas neįvertino, kad atsakovų G. B. ir A. B. teiginiai, jog jie nėra pasirašę sutarties, buvo grindžiami tik jų žodžiais. Minėti atsakovai turėjo pareigą įrodyti, kad preliminarioje sutartyje yra ne jų parašai, o nesant byloje jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jų teiginius, ieškovo ieškinio reikalavimai, reiškiami šių atsakovų atžvilgiu, taip pat turėjo būti tenkinami.
12.4. Teismo sprendimas skundžiamoje dalyje pažeidžia ieškovo teises ir interesus, kadangi sumažina subjektų, iš kurių ieškovas galėtų reikalauti sumokėti baudą pagal preliminarią sutartį, ratą. Atsakovai, iš kurių sprendimu yra priteista bauda, gali būti nemokūs, todėl ieškovas yra suinteresuotas, kad bauda solidariai būtų priteista iš visų atsakovų (taip pat ir iš G. B. bei A. B.).
13. Apeliaciniu skundu atsakovė V. V. ir trečiasis asmuo R. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atsakovams A. B., T. B., V. V., V. B., V. B. atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas netinkamai įvertino taip šalių buvusius ikisutartinius santykius, plečiamai ir išeidamas už pareikšto ieškinio ribų interpretavo šalių valią ir galimybes pirkti / parduoti turtą dalimis, todėl netinkamai taikė ir aiškino teisės normas bei priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
13.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad preliminari sutartis tarp šalių buvo sudaryta. Tai, kad R. V. iš ieškovo paėmė avansinį mokėjimą, liudija tarp šalių buvusį pasitikėjimą ir šalių ketinimus, tačiau nepatvirtina ir nepakeičia atsakovų parašų ant preliminariosios sutarties. Ieškovas, turėdamas atsakovų kontaktinius duomenis, galėjo tinkamai įforminti preliminarią sutartį, ją pasirašant visoms sutarties šalims. Negavus dalies atsakovų parašų nėra jokio teisinio pagrindo laikyti, kad preliminari sutartis įsigaliojo be dalies sutarties šalių valios ir sutarties patvirtinimo.
13.3. Teismo atliktas sutarties aiškinimas dėl dalinio galiojimo ją pasirašiusioms šalims iškreipia buvusią šalių valią bei prieštarauja Civiliniame kodekse įtvirtintoms sutarčių aiškinimo taisyklėms, tokiu sutarties aiškinimu yra keičiamas ir pats sutarties objektas. Ieškovas parengė ir pateikė atsakovams preliminarios sutarties tekstą, tačiau dėl jo paties sukeltos skubos sutartis nebuvo pasirašyta visų sutarties šalių. Neįvykdžius sutarties formai keliamų reikalavimų nėra pagrindo teigti, kad sutartis įsigaliojo dalinai ją pasirašiusioms šalims ir šie pagal sutartį prisiėmė prievolę parduoti turtą atskiromis dalimis.
13.4. Teismo nustatytos aplinkybės patvirtina egzistavus ne sutartinius o ikisutartinius santykius. Atsakovai norėjo parduoti turtą ieškovui, tačiau vienas iš atsakovų nesuspėjo gauti leidimo turtui parduoti iki ieškovo parengtoje sutartyje nurodytos datos. Savo valios dėl turto pardavimo atsakovai niekada nepakeitė, o pats ieškovas priėmė sprendimą turto nebepirkti. Ieškovas neįrodinėjo nesąžiningų atsakovų veiksmų ar ketinimų, jų nenustatė ir teismas, todėl teismas nepagrįstai tenkino reikalavimą dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.163 str. 3 d.). Sumokėtas avansas ieškovui yra grąžintas.
13.5. Nepagrįsta teismo išvada, kad pagrindinė 5 iš 7 atsakovų priklausančio nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl šių atsakovų kaltės, teismas nenustatinėjo, kokius kaltus veiksmus atliko atsakovai. Pagrindinės sutarties įvykdymas atsidėjo dėl vieno iš atsakovų A. B. nesutvarkytų savo dalies pardavimo dokumentų. Asmenims, kurių kaltę teismas preziumavo, nebuvo jokių kliūčių įvykdyti turto pardavimo sandorį. Tačiau šalys sprendė, kad turtas nėra dalomas, ieškovas taip pat nereiškė valios pirkti atskirų turto dalių, todėl visi atsakovai laukė kol A. B. gaus teismo leidimą ir turto pardavimo sandoris bus įformintas bendrai.
13.6. Teismas nenagrinėjo ir nenustatinėjo dėl kokių priežasčių ieškovui po 2017 m. birželio 12 d. sandorio sudarymas tapo neaktualus. Atsakovų vertinimu, ne jie, bet pats ieškovas atsisakė pagrindinės sutarties sudarymo, todėl ir jo reikalavimas dėl netesybų priteisimo yra nesąžiningas ir nepagrįstas. Teismui nenustačius nesąžiningų atsakovų veiksmų ar sąmoningo vengimo dėl ko pagrindinis sandoris nebūtų galėjęs įvykti, nebuvo pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį.
13.7. Teismas nevertino prašomos priteisti baudos sumos proporcingumo padaryto pažeidimo mastui. Atsakovai sandorio įforminti anksčiau negalėjo dėl vieno iš atsakovų laiku negauto teismo leidimo parduoti turtą. Dėl šios techninės kliūties sandorio įforminimas užsitęsė, tačiau ši kliūtis buvo išspręsta pakankamai operatyviai. Kadangi ieškovas šalių santykius nutraukė jau kitą dieną po jo nustatyto termino suėjimo, teismas, konstatavęs, jog yra pagrindas sutartinėms netesyboms taikyti, netesybų sumą turėjo sumažinti atsižvelgiant į bendrą šalių elgesį ir į atsakovų padarytų ikisutartinių santykių pažeidimo apimtis.
Atsiliepimas
14. Ieškovas A. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliančių V. V. ir R. V. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, ieškovo apeliacinį skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
14.1. Teismas nepagrįstai priėmė apeliacinį skundą, nes skundas pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą, todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal neteisėtai priimtą apeliacinį skundą, privalo būti nutrauktas.
Šalies argumentai
14.2. Apeliantės meluoja, teigdamos, kad preliminarioje sutartyje nebuvo visų atsakovų parašų. Ieškovas nebūtų sudaręs preliminarios sutarties, taip pat nebūtų mokėjęs 3000 Eur avanso, jei sutartyje nebūtų buvę nors vieno atsakovo parašo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčo turtui buvo taikyti suvaržymai ir dėl jų atsakovui A. B. reikėjo gauti teismo leidimą.
14.3. Šalys tarėsi dėl konkrečių pagrindinės sutarties sudarymo terminų ir šį savo susitarimą įtvirtino preliminarioje sutartyje. R. V. pripažino, jog ji yra nekilnojamojo turto agentė, todėl turėjo puikiai suprasti, jog terminų, nurodytų preliminarioje sutartyje, nesilaikymas gali sukelti neigiamas pasekmes. Atsakovai turto ieškovui nepardavė per preliminarioje sutartyje nurodyta terminą, todėl pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl atsakovų kaltės.
14.4. Preliminari sutartis buvo pasirašyta visų atsakovų, todėl nesat įrodymų apie atsakovų G. B. ir A. B. parašų suklastojimą, nėra jokių pagrindų teigti, kad preliminari sutartis nebuvo sudaryta ir / ar, kad ji neįsigaliojo. Kadangi atsakovai neįvykdė preliminarios sutarties, teismas pagrįstai jiems taikė sutartinę civilinę atsakomybę
14.5. Pačios apeliantės apeliaciniame skunde deklaruoja, jog turtas buvo pardavinėjamas kaip nedalomas objektas, todėl baudos priteisimas iš visų atsakovų solidariai, jei nors vienas iš atsakovų atsisako sudaryti ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartį ar jos faktiškai nesudaro iki preliminarioje sutartyje nustatyto termino pabaigos, yra pagrįstas, teisėtas bei atitinkantis sąžiningo pirkėjo interesus.
14.6. Apeliantės nebuvo nurodžiusios argumentų dėl baudos dydžio bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl šie nauji apeliančių argumentai apeliacinės instancijos teismo neturėtų būti vertinami. Bendra ieškovo patirtų nuostolių suma dėl nesudarytos pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudaro 3007,16 Eur, todėl prašoma priteisti bauda net nekompensuoja ieškovo nuostolių, atsiradusių dėl atsakovų kaltės, todėl nėra pagrindų jos mažinti.
14.7. Apeliantės siekia, kad būtų panaikinta visas teismo sprendimas, tačiau kiti atsakovai sprendimo neskundė, tai yra jie sutiko su teismo nustatytomis aplinkybėmis. Jeigu teismas nuspręstų tenkinti apeliančių apeliacinį skundą, nėra jokių pagrindų naikinti teismo sprendimo tų atsakovų atžvilgiu, kurie neskundė teismo sprendimo ir su juo sutiko.
Atsiliepimas
15. Atsakovė V. V. ir trečiasis asmuo R. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priimti ir prijungti į bylą pateikiamą įrodymą – ieškovo pasirašytą sutarties egzempliorių; ieškovo apeliacinį skundą atsakovų G. B. ir A. B. atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą, atsakovės V. V. ir trečiojo asmens R. V. apeliacinį skundą patenkinti pilna apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
15.1. Ieškovo cituojamoje teismų praktikoje ir civilinio proceso normose, reglamentuojančiose įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, yra įtvirtinta, kad informacijos įrodomąją vertę nustato būtent teismas. Atsakovas G. B. prašė teismo skirti ekspertizę jo parašo suklastojimo faktui nustatyti, tačiau ieškovas ekspertizės skirti neprašė. Teismo vertinimu, būtent ieškovui teko pareiga įrodyti sutarties su atsakovais sudarymo faktą, todėl teismas ekspertizės neskyrė.
Žemesnės instancijos teismas
15.2. Teismas vertino bylos šalių paaiškinimus dėl sutarties pasirašymo ir avanso perdavimo aplinkybių, tirdamas byloje surinktus įrodymus pagrįstai vadovavosi elementaria logika, tinkamai taikė teisingumo bei protingumo kriterijus, proceso ekonomiškumo principą, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad teismas pažeidė CPK įtvirtintas procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles.
Šalies argumentai
15.3. Ieškovo apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai dėl savo prievolių siekiančių išvengti nesąžiningų skolininkų yra manipuliatyvaus pobūdžio, nesusiję su nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis, todėl nevertintini.
15.4. Byloje yra užfiksuota, kad ieškovo netenkino trečiojo asmens pasiūlyta standartinė preliminarios sutarties forma ir jis pats kreipėsi į advokatę dėl jam aktualaus turinio preliminarios sutarties parengimo, todėl tretysis asmuo jam perdavė atsakovų asmens dokumentų kopijas ir kontaktinius duomenis sutarčiai parengti. Kadangi ieškovas turėjo visų atsakovų kontaktinius duomenis, dėl sutarties pasirašymo su sutarties nepasirašiusiais atsakovais turėjo susisiekti pats ieškovas. Kad ieškovas to nepadarė trečiajam asmeniui paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo metu.
15.5. Trečiasis asmuo teikia naują įrodymą - 2017 m. gegužės 12 d. antrąjį sutarties egzempliorių tik su ieškovo parašu, kurį prašo priimti. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, R. V. nemanė, kad jis gali turėti kokią nors įrodomąją reikšmę. Šis įrodymas paneigia ieškovo dėstomas aplinkybes, kad sutartį ieškovas pasirašė paskutinis, esant visų atsakovų parašams. Įrodymas tuo pačiu patvirtina trečiojo asmens teiginius dėl sutarties pasirašymo, kad skubinama ieškovo parašus surinkti kaip įmanoma greičiau, R. V. su savimi pasiėmė tik vieną sutarties egzempliorių, ant kurio davė pasirašyti atsakovams ir kurį tą pačią dieną grąžino ieškovui.
15.6. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovai yra praleidę terminą apeliaciniam skundui paduoti. Atsakovų apeliacinis skundas buvo paduotas 2018 m. spalio 10 d., kuri buvo paskutinė apeliacinio skundo padavimo termino diena. Pats ieškovas, pateikdamas prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo apeliaciniam skundui paduoti elgėsi nesąžiningai, neteisingai nurodydamas termino praleidimo priežastis.
15.7. Ieškovas dėl sutarties nutraukimo į trečiąjį asmenį kreipėsi praėjus vos 1 dienai po jo rengtoje sutartyje nustatyto termino pasibaigimo. Ieškovui pareikalavus tą pačią dieną jam buvo sugrąžintas 3000 Eur avansas. Tokiu būdu ne atsakovai, o pats ieškovas išreiškė valią nutraukti sutartį ir turto nebepirkti, ką patvirtina ir visi po 2017 m. birželio 12 d. sekę ieškovo veiksmai, kurie patvirtina jo, kaip nesąžiningos sutarties šalies, elgesį ir siekį pasinaudoti trečiojo asmens patiklumu, dalinai teisinių žinių stoka bei nepagrįstai pasipelnyti atsakovų sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
18. Atsakovė V. V. ir trečiasis asmuo R. V. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo priimti ir prijungti į bylą pateikiamą įrodymą – ieškovo pasirašytą sutarties egzempliorių. Ieškovas raštu (2019 m. sausio 4 d. DOK-338) pareiškė nuomonę dėl naujo rašytinio įrodymo. Įvertinusi V. V. ir R. V. teikiamo įrodymo sąsajumą su nagrinėjama byla bei aplinkybę, jog naujo įrodymo pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad teikiamas įrodymas susijęs su byloje nustatinėjamomis faktinėmis aplinkybėmis ir sprendžiamais klausimais, todėl teikiamas naujas įrodymas - ieškovo pasirašytas preliminarios sutarties egzempliorius - priimamas ir vertinamas kitų įrodymų kontekste (CPK 314 straipsnis).
19. Bylos esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. vasario 7 d. tarp atsakovų A. B., G. B., T. B., V. V., V. B., A. B., V. B. (toliau visi kartu – atsakovai) ir trečiojo asmens R. V. buvo sudaryta Paslaugų/atstovavimo sutartis, kuria atstovė (t. y. R. V.) įsipareigoja: ieškoti pirkėjų namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), ir organizuoti šio turto apžiūras (sutarties 1.1 punktas); pirkėjui nusprendus pirkti turtą, vesti derybas ir konsultuoti (sutarties 1.2 punktas); pasirašyti preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, paimti avansinį mokestį ne daugiau kaip 3 000 Eur, jį saugoti iki pagrindinės sutarties forminimo pas notarą (sutarties 1.3 punktas); organizuoti dokumentų paruošimą pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui pas notarą (sutarties 1.4 punktas; t. 1, b. l. 146 – 147). 2017 m. gegužės 12 d. tarp atsakovų ir ieškovo A. M. buvo sudaryta Preliminarioji sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (toliau – Preliminarioji sutartis; t. 2, b. l. 59 – 56, t. 1, b. l. 130 -133). Pagal preliminariosios sutarties 1.2 punktą, šalys įsipareigoja sudaryti turto pirkimo–pardavimo sutartį ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 12 d. Preliminariojoje sutartyje taip pat numatyta, kad jei pardavėjai atsisako parduoti turtą ir/arba faktiškai neparduoda jo iki šios sutarties 1.2 punkte nurodyto termino pabaigos, tai pirkėjas turi teisę nedelsiant vienašališkai nutraukti šią sutartį raštiškai apie tai pranešdamas pardavėjams, ir pareikalauti nedelsiant (ne vėliau kaip per vieną darbo dieną) grąžinti sutarties pagrindu sumokėtą avansinę įmoką bei sumokėti avansinės įmokos dydžio baudą. Šalys sutaria, kad pardavėjų prievolė grąžinti avansą bei sumokėti baudą pirkėjui pagal šį sutarties punktą yra solidari (preliminariosios sutarties 6. 1 punktas). 2017 m. birželio 14 d. ieškovo A. M. pasirašytas raštelis patvirtina, kad 2017 m. gegužės 12 d. sumokėtą avansinį mokestį 3 000 Eur pagal preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį už namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo nekilnojamasis turtas), jis gavo (t. 1, b. l. 57). 2017 m. liepos 14 d. Kauno miesto 21-jame notarų biure patvirtinta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ginčo nekilnojamąjį turtą nupirko A. M. su sutuoktine S. M. (t. 1, b. l. 182 – 184).
20. Ieškovas A. M. įrodinėjo, kad tarp jo ir atsakovų buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Kadangi pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta iki preliminariojoje sutartyje nustatyto termino pabaigos dėl atsakovų kaltės, tai ieškovas su atsakovais nutraukė sutartį ir pareikalavo grąžinti jo sumokėtą avansą (3 000 Eur) bei sumokėti avanso dydžio baudą. Avanso sumą ieškovui grąžino R. V.. Kadangi atsakovai nesutiko mokėti ieškovui baudos, jis kreipėsi į teismą dėl baudos priteisimo.
21. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jo reikalavimus atsakovų G. B. ir A. B. atžvilgiu, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, pažeidė CPK 178 straipsnį, nepagrįstai sumažino subjektų, iš kurių ieškovas reikalauja sumokėti baudą, ratą.
22. Apeliaciniame skunde atsakovė V. V. ir trečiasis asmuo R. V. laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog Preliminarioji sutartis tarp šalių buvo sudaryta. Nurodo, jog tai, kad R. V. iš ieškovo paėmė avansinį mokėjimą, liudija tarp šalių buvusį pasitikėjimą ir šalių ketinimus, tačiau nepatvirtina ir nepakeičia atsakovų parašų ant Preliminariosios sutarties. Negavus dalies atsakovų parašų, nėra jokio pagrindo teigti, kad Preliminarioji sutartis įsigaliojo.
23. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą.
24. Vadovaujantis CK 6.165 straipsnio 1–3 dalimis, preliminariosios sutarties bruožai yra: aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; šio susitarimo įforminimas rašytine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-440-219/2018).
25. Ieškovas, turėdamas pareigą įrodyti, jog buvo išreikšta šalių valia ir susitarta dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo ateityje, turėjo pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, ir, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, savo pareigą įrodinėti įvykdė tinkamai. Ieškovas į bylą pateikė jo ir atsakovų pasirašytą Preliminariąją sutartį ir prie jos pridėjo trečiojo asmens bei visų atsakovų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas (t. 1, b. l. 188 - 190). Atsakovai G. B. (t. 1, b. l. 96 - 97) ir A. B. (t. 1, b. l. 104 105) byloje laikėsi dar atsiliepimuose į ieškinį išreikštos pozicijos, kad Preliminariosios sutarties dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties jie nepasirašė. Tačiau šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 187, 12, 178 straipsniai). Kadangi abu atsakovai yra suinteresuoti bylos baigtimi, jų paaiškinimai apie nepasirašytą preliminariąją sutartį, nesant jokių šiuos paaiškinimus pagrindžiančių įrodymų, vertintini kaip nepakankamai objektyvūs. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimus atsakovų G. B. ir A. B. atžvilgiu, o taip pat teigdamas, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovai G. B. ir A. B. pasirašė ant Preliminariosios sutarties, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, pažeidė CPK 178 straipsnį.
26. Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, yra šalių pareiga (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.). Kita vertus, tokios teisės bendrais procesiniais atvejais neturėjimas nereiškia, kad teismui įrodinėjimo procese tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo. Vis dėlto teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų teisingai išnagrinėta byla.
27. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Įrodinėjimo pareigos turinys yra aiškiai atskleistas proceso įstatyme (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis), vis dėlto teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi patikslinti arba paskirstyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). Kaip minėta, teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, kita vertus, teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismas privalo bendradarbiauti su bylos šalimis (CPK 8 straipsnis), o pirmiau nurodytų procesinių veiksmų, susijusių su įrodinėjimo procesu, ėmimasis būtent ir yra kooperacijos (bendradarbiavimo) principo išraiška, orientuota į bylos teisingą išsprendimą ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis).
28. Faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovų G. B. ir A. B. parašų (ne)tikrumu Preliminariojoje sutartyje, sudaro šių atsakovų atsikirtimų pagrindą, vadinasi, atsakovams tenka procesinė pareiga įrodinėti tokių aplinkybių egzistavimą (nutarties 24 pastraipa). Atsakovams ginčijant jų parašus Preliminariojoje sutartyje, įgyvendindamas CPK 179 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą bei atsižvelgdamas į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, būtent jiems pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti pateikti duomenis aplinkybėms, sudarančioms faktinį atsikirtimų pagrindą, pagrįsti. Siekiant išsiaiškinti byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Taigi, nagrinėjamu atveju teismas turėjo pasiūlyti atsakovams apsvarstyti rašysenos ekspertizės skyrimo klausimą ir jį spręsti vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis ir bendraisiais teisės principais. Tačiau pirmosios instancijos teismo sprendime, be kita ko, nurodyta, kad ieškovas civilinėje byloje privalėjo įrodyti, jog atsakovai G. B. ir A. B. pasirašė ant preliminariosios sutarties, bet ieškovas CPK nustatyta tvarka paskirti rašysenos ekspertizę neprašė, nors viso civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo atstovaujamas advokatės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio reikalavimo nepagrįstumo atsakovų G. B. ir A. B. atžvilgiu padarytos teismui nesiėmus procesinių veiksmų, kurie turėjo būti atlikti iki prieinant prie tokių išvadų, todėl jos negali būti laikomos pagrįstomis.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laikotarpį sudaro kelis sandorius, susijusius su jų teisėmis ir pareigomis, tuo pačiu dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, t. y. vadovaujantis sisteminio aiškinimo principu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-288/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).
30. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad pagal Civilinio kodekso šeštos knygos (prievolių teisė (I) komentare pateiktą CK 6.165 straipsnio 2 dalies išaiškinimą, preliminariosios sutarties rašytinei formai nebūtina, kad ji būtų sudaryta kaip vienas atskiras dokumentas, pasirašytas abiejų šalių.
31. Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad 2017 m. vasario 7 d. tarp visų atsakovų ir trečiojo asmens R. V. buvo sudaryta Paslaugų/atstovavimo sutartis (nutarties 19 pastraipa). Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino šios sutarties turinio, neatliko jos sisteminio vertinimo su Preliminariąja sutartimi, o taip pat ir 2017 m. birželio 14 d. raštu dėl avansinio mokėjimo grąžinimo. Visos šiose sutartyse nurodytos aplinkybės dėl pagrindinės sutarties sudarymo ir šio įsipareigojimo neįvykdymo pasekmių yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, todėl nustatinėtinos, tirtinos ir vertintinos kompleksiškai.
32. Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog neatskleista bylos esmė ir dėl procesinių teisės normų pažeidimų, kurie negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės ir paskirties bei reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą.
33. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
34. Bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas spręstinas bylą išnagrinėjus iš esmės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.